- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-05-30
- Bylos Nr.
- 1-8-120/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Majauskienė
- Kaltinamasis
- M. S., A. Š., V. U., V. A., M. L., D. L., G. M., J. J.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant laimai Grėbliūnienei., dalyvaujant prokurorei Nijolei Žimkienei, kaltinamojo M. S. gynėjui Ričardui Girdziušui., kaltinamojo A. Š. gynėjai Aušrai Ručienei, kaltinamojo V. U. gynėjui Dariui Katauskui, kaltinamojo V. A. gynėjai Dianai Višinskienei, kaltinamojo M. L. gynėjui Juliui Dumbliauskui, kaltinamosios D. L. gynėjui Algiui Girdučiui Šalavkai, kaltinamojo G. M. gynėjai Stefanijai Bukelienei, kaltinamojo J. J. gynėjai Reginai Atkočaitienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
1. M. S., gim. (duomenys neskelbtini) ., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil, nevedęs, neteistas, už nusikalstamą veiką, padarytą 2000 m. kovo 9 d., t.y. prieš priimant šį nuosprendį 2003 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeitusia 2001 m. lapkričio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį, pagal 1961 m. BK 207 str. 1 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę - 625 lt. (5 MGL) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, UAB “---” vadybininkas, gyv(duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., 6 nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 5 nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d., 5 nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., padarymais;
2.A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis; LR pil., nevedęs; 2004 m. liepos 7 d. teistas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant šį nuosprendį, t.y. 2004 m. birželio 18 d., baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d. ir 290 str. 10 MGL dydžio (1250 lt) bauda; UAB „---“ vairuotojas; gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas 3 nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 203 str., 4 nusikaltimų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., padarymais;
3. V. U., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., vedęs, neteistas, UAB “---” direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas 2 nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d. , 182 str. 2 d. bei nusikaltimų, numatytų BK 300 str. 2 d. bei BK 222 str. 1 d., padarymais;
4. V. A., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil, išsituokęs, buvo teistas 1994 m. gruodžio 28 d. pagal BK 214 str. 1 metams pataisos darbų, teistumas išnykęs; teistas 2003 m. sausio 31 d. pagal 1961 m. BK 246¹ str. 1 d. 1 m. pataisos darbų ir bausmės vykdymas atidėtas, o, 2004 m. balandžio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, šiai veikai praradus pavojingumą, minėta baudžiamoji byla nutraukta, UAB „---“ vadybininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., 2 nusikaltimų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., BK 25 str. 3 d., 300 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., padarymais;
5. M. L., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., vedęs, neteistas, UAB “ (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., 222 str. 1 d.;
6. D. L., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvė, LR pil., ištekėjusi, neteista, UAB “----” darbuotoja, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinama pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 2 nusikaltimų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 2 nusikaltimų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., 22 str. 1 d., BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., padarymais;
7. G. M., gim. (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., vedęs, teistas už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant šį nuosprendį 2005 m. sausio 13 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal 284 str. 1 d. už nusikalstamą veiką, padarytą 2004 m. lapkričio 4 d. 6 MGL dydžio (750 lt) bauda, UAB „---“ darbuotojas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., BK 222 str. 1 d., BK 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., 2 nusikaltimų, numatytų BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d., dviejų nusikaltimų numatytų BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. padarymais;
8. J. J., gim. (duomenys neskelbtini)., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., vedęs, teistas 2003 m. gruodžio 17 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 284 str. 3 d. 120 MGL (15.000 lt.) bauda už nusikalstamą veiką, padarytą prieš priimant šį nuosprendį, t.y. 2002 m. spalio 2 d., UAB „----“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d..
Išnagrinėjęs bylą, išklausęs proceso dalyvių parodymų ir nuomonių, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. S., 1998 m. pradžioje, buhalterinės apskaitos tvarkymui, tame tarpe ir eksporto deklaracijų pildymui bei dokumentų, reikalingų PVM permokos grąžinimo paruošimui, suvesdamas asmenį, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, su buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiimančia V. Š. bei muitiniam tariamo eksporto įforminimui nuveždamas muitininkui buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. tariamo eksporto dokumentus, o pastarajam tariamą eksportą įforminus ir parveždamas juos atgal, padėjo asmenims, prieš kuriuos bylos išskirtos, naudojantis 1998 m. vasario 20, 23, 26, kovo 3, 4, 9, 24, 29 d. iš UAB „--“, „--“, „--“ įsigytų televizorių, kineskopų ir TV detalių komplektų PVM sąskaitomis – faktūromis, fiktyviu kontraktu Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudarytu tarp UAB „--“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės „---“, UAB „--“ į PVM sąskaitomis - faktūromis GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomeys apie tai, kad UAB „--“ 541.235 lt vertės 1887 vnt. televizorių, kineskopų, TV detalių komplektų pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei „--“ o į dvi 1998 m. gegužės 21 d. eksporto deklaracijas (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įrašius neteisingus duomenis, neva UAB „--“(duomenys neskelbtini) įmonei „---“ parduotus 541.235 lt vertės kineskopus ir TV detalių komplektus eksportuoja, gabendama (duomenys neskelbtini) firmos „--“ atstovų M. M. ir B. G. vairuojamais krovininiais automobiliais, v/n (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) faktiškai minėtų prekių neparduodant ir neeksportuojant, o tariamą šių prekių eksportą dokumentuose pagrindus melagingomis muitinės pareigūnų atžymomis, įrašais ir atspaudais, padarytais nematant, netikrinant nei transporto, nei krovinio ir transportui su nurodytu kroviniu į muitinės teritoriją neatvykus bei faktiškai Lietuvos Respublikos sienos nekirtus, apgaulės būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą - 94.895,76 lt PVM Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Po to, M. S., 1998 m. gegužės mėnesį, buhalterinės apskaitos tvarkymui, tame tarpe ir eksporto deklaracijų pildymui bei dokumentų, reikalingų PVM permokos grąžinimo paruošimui, suvesdamas asmenį, prieš kurį byla išskirta į atskirą bylą, su buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiimančia V. Š. bei muitiniam tariamo eksporto įforminimui nuveždamas muitininkui buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. tariamo eksporto dokumentus, o pastarajam tariamą eksportą įforminus ir parveždamas juos atgal, padėjo asmenims, prieš kuriuos bylos išskirtos, naudojantis 1998 m. gegužės 20, birželio 9 d. iš UAB „--“ ir „--“ įsigytų televizorių, kineskopų ir TV detalių komplektų PVM sąskaitomis – faktūromis LAB Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), fiktyviu kontraktu Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai sudarytu tarp UAB „--“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės „---“, UAB „--“ PVM sąskaita-faktūra GAD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „--“ 403.500 lt vertės 1.700 vnt. įgytų prekių pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei „--“, o į 1998 m. birželio 11 d. eksporto deklaraciją (Nr. (duomenys neskelbtini)), kad UAB „--“(duomenys neskelbtini) įmonei „--“ parduotus 403.500 lt vertės 1.700 vnt televizorių, kineskopų, TV detalių eksportuoja, gabendama firmos „--.“ atstovo M. J. vairuojamu krovininiu automobiliu, v/n --, faktiškai minėtų prekių neparduodant ir neeksportuojant bei, tariamą šių prekių eksportą dokumentuose pagrindus melagingomis muitinės pareigūnų atžymomis, įrašais ir atspaudais, padarytais nematant, netikrinant nei transporto, nei krovinio, transportui su nurodytu kroviniu į muitinės teritoriją neatvykus ir faktiškai Lietuvos Respublikos sienos nekirtus, apgaulės būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą – 70.551 lt PVM Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Po to, M. S., V. A., A. Š. ir asmenys prieš kuriuos bylos išskirtos į atskiras bylas, bendrininkų grupėje, naudodamiesi žinomai fiktyviomis 1998 m. rugpjūčio 21 – 27 dienų UAB „--“ PVM sąskaitomis faktūromis GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie neva iš V. J. IĮ įgytų 1.228.946,4 lt vertės 15.780 vnt. sportinių kostiumų pardavimą UAB ‚--“ bei fiktyviu kontraktu, tariamai sudarytu tarp UAB „--“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės „--.“, UAB „--“ į PVM sąskaitas-faktūras GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašius žinomai fiktyvius duomenis ir patvirtinus parašais, kad UAB „--“ už 1.057.260 lt iš UAB „--“ įgytus 15.780 vnt. sportinių kostiumų pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei „--.“, į 1998 m. rugpjūčio 28 d. eksporto deklaracijaas (Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) įrašius melagingus duomenis, neva UAB „--“ minėtai užsienio įmonei parduotus sportinius kostiumus eksportuoja, gabendama firmos „--.“ atstovų A. C. ir P. N. vairuojamais krovininiais automobiliais, v/n (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), --, faktiškai minėtų prekių neparduodant ir neeksportuojant, o tariamą šių prekių eksportą kaltinamojo M. S. ir asmens prieš kurį byla išskirta, pateiktuose dokumentuose pagrindus melagingomis muitinės pareigūnų atžymomis, įrašais ir atspaudais, padarytais nematant, netikrinant nei transporto, nei krovinio, transportui su nurodytu kroviniu į muitinės teritoriją neatvykus ir faktiškai Lietuvos Respublikos sienos nekirtus, UAB „--“ po muitinės atžymų pasirašius buhalterinius dokumentus, grindžiančius fiktyvų eksportą, ir, nenustatytam asmeniui fiktyvų eksportą grindžiančius dokumentus bei prašymą grąžinti 187.247 lt PVM permoką pateikus (duomenys neskelbtini) m. VMI, o šios apgaulės pasėkoje, 1998 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) m. VMI mokėjimo pavedimu 183.708 lt. PVM permokos pervedus į UAB „--“ sąskaitą banke ir 3.539 lt užskaičius kaip UAB „--“ mokėtinus mokesčius, kaltinamieji A. Š., M. S., V. A. bendrininkų grupėje su asmenimis prieš kuriuos bylos išskirtos į atskiras bylas, apgaule, savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 187.247 lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Asmeniui, iki nurodyto senaties termino pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmąją nusikalstamą veiką nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 4 d.). Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad, paskutinė kaltinamojo M. S. nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 207 str. 1 d., padaryta buvo 2000 m. kovo 9 d., tad dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 str. 2 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d.. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja, suėjus senaties terminui, baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla, kurioje M. S. kaltinamas pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., nutraukiama.
b) BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.
Kaltinimas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. pateiktas kaltinamajam V. U. ir V. U. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „--“ vadovu, 1998 m. pavasarį (tikslesnė data nenustatyta), (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „--“ reikiamo kiekio televizorių, kineskopų ir TV detalių komplektų neturi ir jų parduoti neketina, 1998 m. vasario 20 d. – 1998 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitose faktūrose GAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš jos įgijo 601.991,16 lt. (tame tarpe 91.829,16 Lt sudarė PVM) vertės televizorius, kineskopus, jų detalių komplektus, o 1998 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01 UAB „--“ pervedus į UAB „--“ sąskaitą 91.000 Lt, suteikė priemones bei pašalino kliūtis, paslėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus ir taip padėjo organizuotos grupės nariams M. S., L. M. ir A. Č. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą - apgaule, savo naudai, įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto pridėtinės vertės mokesčio permoką – 94.895,76 lt. Valstybės biudžeto lėšų.
Šis V. U. pateiktas kaltinimas prieštaringas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Konkretūs jį grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti ir nenurodyti. Duomenys baudžiamojoje byloje rodo, kad UAB „--“ už šio sandorio metu parduotas prekes pagal kasos pajamų orderius iš UAB „--“grynais pinigais gavo visą 601.991,16 lt. (tame tarpe ir 91.829,16 Lt PVM) sumą, kurią, ekspertizės akto duomenimis, panaudojo ne tik atlyginimų mokėjimui, bet ir atsiskaitymams tiek su tiekėjais Lietuvoje, tiek ir užsienyje. V. U. kaltinamas padėjimu organizuotai grupei sukčiavimo būdu pagrobti 94.895,76 lt.. Iš pateikto kaltinimo galima spėti, kad tokią V. U. inkriminuotą sumą sudaro 91.829,16 lt V. U. vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „--“ parduotas prekes gauta PVM suma, 1.098,30 lt PVM sumokėtas UAB „--“ už įgytas prekes bei 1.968,30 lt PVM sumokėtas UAB „--“ už įgytas prekes. Akivaizdu, kad toks kaltinimas ir deklaratyvus, nes, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyti ir nepatvirtinti nei požymiai, tvirtinantys bendrininkavimo,, padarant sukčiavimą padėjimo forma, buvimą, nei subjektyviuosius bendrininkavimo požymius pagrindžiantys objektyvieji faktiniai duomenys. O kaltinamajam V. U. inkriminuoto kaltinimo grindimas vien tik kaltinamojo V. U. giminyste su kaltinamuoju M. S. bei UAB „--“ vykdytu fiktyviu ir beje ne tik iš V. U. vadovaujamos UAB „--“, bet ir iš UAB „--s“ bei „--“ įgytų prekių eksportu, tiesiog absurdiškas.
Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 18 str. 6 d. padėjėju laikė asmenį, padėjusį padaryti nusikaltimą, duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemone arba, šalinant kliūtis, taip pat asmenį iš anksto pažadėdusį paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. 2000 m. BK išplėtė padėjėjo sąvoką ir BK 24 str. 6 d., galiojanti nuo 2003 m. gegužės 1 d., padėjėju kaiko asmenį, padėjusį daryti nusikalstamą veiką duodant patarimus, nurodymus, teikiant priemones arba šalinant kliūtis, saugantį ar pridengiantį kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjusį paslėpti nusikalstamos veikos darymo įrankius, priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmenį iš anksto pažadėjusį realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.
Neginčytina, kad pagal abu kodeksus, padėjėjui būdinga tai, kad savo nusikalstama veika jis prisideda prie kitų bendrininkų nusikalstamos veikos tada, kai šiems ketinimas padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką jau yra susiformavęs ir padėjėjas savo veiksmais tik sustiprina jau susiformavusį bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikaltimo padarymą, slėpimą. Padėjėjo pagalba visada yra nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą. Ji sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Kitaip sakant, padėjėjo veiksmai tik prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Tačiau byloje duomenų, grindžiančių kaltinamojo V. U. ir kitų bendrininkais įvardytų asmenų bendrininkavimą, nėra, kaip kad nėra nei duomenų, pagrindžiančių bendrininkavimo būdą, nei susitarimą su nurodamais bendrininkais, jų tarpe ir su M. S., suklastoti dokumentus bei jų pagalba padėti organizuotai grupei apgauti valstybę. Duomenų, grindžiančių tiesioginės tyčios buvimą kaltinamojo V. U. veiksmuose, taip pat nėra..
Bylos medžiaga rodo, kad 1998 m. vasario 20 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „--“ įsipareigojo UAB „--“ tiekti elektros prietaisus ir detales. Buhalteriniai duomenys byloje patvirtina, kad, šios sutarties pagrindu UAB „--“ pardavė UAB „--“ prekių už 601.991,16 Lt (jų tarpe 91.829,18 Lt sudarė PVM). Revizijų aktais konstatuotas negalėjimas UAB „--“ parduoti prekes dėl tomis dienomis UAB „--“ reikiamo jų kiekio neturėjimo, nepaneigia ir neprieštarauja 2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-889-(05) išvadai, nustačiusiai, kad UAB „--“ tuo pat metu prekiavo ne tik su UAB „--“, bet ir su kitais užsakovais, tad, galimybės teigti jog nurodytomis dienomis parduodamų prekių galėjo trūkti būtent pardavimui UAB „--“, o ne kitiems partneriams, galimybės nėra bei konstatavusiai, kad 1998 m. ir I-ame ir II-ame ketvirtyje UAB „--“ pardavimui UAB „--“, galėjo turėti pakankamą kiekį televizorių, kineskopų, TV detalių komplektų. Šios ekspertizės akto išvados nepaneigia kaltinamojo V. U. parodymų apie tai, jog, pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo su partneriais praktiką, tiek kiti partneriai jo bendrovei, tiek ir jo bendrovė kitiems partneriams, sutartą prekių kiekį pateikdavo per kelis kartus, o tai patvirtinantis dokumentas išrašomas būdavo tik pristačius paskutinę partiją. Šiuos V. U. parodymus taip pat patvirtina ir UAB „-- raštas (t. 35, b.l. 152) ir UAB „-- --“ įgaliotos auditorės E. Ž. raštas (t.35, b.l. 153-156). Nepaneigti ir V. U. parodymai apie tai, jog, dirbdamas su UAB „--“ tose pat patalpose, naudodamasis tomis pačiomis gamybos ir sandėliavimo patalpomis, tiek jis iš UAB „--“, tiek ir ji iš jo bendrovės, skolindavosi trūkstamus gaminius bei atiduodavo skolas, dokumentaliai to nefiksuodami. Šių parodymų nei revizijų aktai, nei ekspertizės aktas taip pat nepaneigia. Minėto ekspertizės akto konstatavimas, kad, 1997-1999 m. UAB „--“ prekių, komplektuojančių detalių, medžiagų įsigijimo duomenys atsargų apskaitos kortelėse užpajamuoti buvo, nenurodant dokumentų, pagal kuriuos buvo gauti, numerių, kad, produkcijos atsargų apskaitos kortelėse, produkcijos pagaminimas ir sunaudojimas 1998 m. sausio – birželio mėnesiais, bendromis sumomis atvaizduotas ne dienomis, bet ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, ketvirčio) pabaigoje, taip pat patvirtina minėtus kaltinamojo V. U. parodymus. Akivaizdu, kad ekspertizės akto išvada, jog, esant tokiai apskaitai, nustatyti, ar UAB „--“ pardavimo UAB „--“ dienomis (PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datoms) galėjo turėti reikiamą parduoti kiekį televizorių, kineskopų, TV detalių komplektų, neįmanoma, yra teisinga. Tačiau, tokia išvada pagrindo teigti, kad tomis dienomis minėtų prekių UAB „--“ iš viso neturėjo ar, kad, bendrovės turėtas tų prekių kiekis buvo nepakankamas, taip pat neduoda, nes mėnesio ar ketvirčio gale esantis visas reikalingas prekių kiekis, rodo, kad kaltinamasis V. U., duodamas parodymus, jog dažnai, tarp jo ir partnerų vykę prekių skolinimai neatsispindėjo apskaitoje, nepaneigti. Pažymėtina, kad be minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, prekių pardavimą UAB „--“, taip pat patvirtina UAB --“ bei UAB „--“ buhalteriniai duomenys, grindžiantys pilną atsiskaitymą už AB „--“ parduotas prekes ir už jas gauto apmokėjimo išlaidavimas tiekėjams, atlyginimų mokėjimui bei likusios sumos įnešimai į bendrovės sąskaitą banke. Nei vienos iš šių operacijų fiktyvumas faktiniais duomenimis nepagrįstas, tad, kaltinimo teiginiai, jog V. U. vadovaujama UAB „--“ tokio kiekio, kokį nurodė pardavimo dokumentuose, neturėjo ir neketino parduoti, jog, V. U. parašu patvirtinus UAB „--“ PVM sąskaitas-faktūras, grindžiančias 601.991,16 Lt (jų tarpe 91.829,18 Lt sudarė PVM) vertės prekių UAB „--“ pardavimą, AB „--“ pinigų už tai faktiškai negavo, jog, V. U. PVM sąskaitose-faktūrose patvirtino įrašytus žinomai melagingus duomenis ir taip suteikė priemones, pašalino kliūtis, paslėpė nusikalstamos veikos pėdsakus bei padėjo tuo M. S. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariams M. S., L. M., A. Č. apgaulę savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą padėjo, tėra prielaidos ir spėjimai, kurie faktiniais duomenimis nepatvirtinti ir kuriais įstatymai draudžia grįsti nuosprendį.
Duomenys byloje rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į minėtas tariamo eksporto deklaracijas įrašė prekes, įgytas iš UAB „--“ bei pagal analogiškus, mokant grynais pinigais, pirkimo pardavimo sandorius prekes, įgytas iš UAB „--“ ir „--“. Prekių įgijimą iš minėtų bendrovių taip pat patvirtina tiek minėtų bendrovių, tiek ir UAB „--“ buhalteriniai duomenys ir prekių įgijimas iš minėtų bendrovių, kaip beje ir iš UAB „--“, faktiniais bylos duomenimis taip pat nepaneigtas, todėl, UAB „--“ vykdytas fiktyvus šių įgytų prekių eksportavimas, pagrindo laikyti fiktyviu ir UAB „-“ pirkimo-pardavimo su UAB „--“ sandorį, neduoda.
1998 m. vasario 20 d. – 1998 m. balandžio 29 d. sąskaitos faktūros bei kasos pajamų kvitai rodo, kad, UAB „—„ už iš UAB „--“, nupirktus televizorius, kineskopus ir TV detalių komplektus, su UAB „--“ atsiskaitė pilnai, pagal kasos pajamų orderius sumokėdama UAB „-“ visą 601.991,16 Lt (jų tarpe ir 91.829,18 Lt PVM) sumą grynais pinigais ir UAB „--“ už šio sandorio metu įgytas prekes UAB „--“ nebuvo skolinga, tad šio V. U. inkriminuoto kaltinimo grindimas UAB „--“ 1998 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01, kuriuo minėta bendrovė į UAB „--“ sąskaitą pervedė 91.000 Lt už prekes, įgytas kito sandorio metu, nepagrįstas.
2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11-889-(05) konstatuota, kad visa 601.991,16 Lt grynais pinigais iš UAB „--“ gauta suma ne tik pateko į UAB „--“ kasą, bet ir buvo panaudota bendrovės atsiskaitymams su prekių, medžiagų, paslaugų tiekėjais, atlyginimų išmokėjimams, o po atsiskaitymų atlikusi suma buvo įnešta į bendrovės „--“ sąskaitą banke ir taip pat panaudota pervedimams atsiskaitymams su partneriais Lietuvoje bei užsienyje. Liudytoja V. J., patvirtino, išrašinėjusi kasos pajamų orderius. Liudytoja I. K. patvirtino 11 kartų dalyvavusi parduodamų prekių išdavime. Liudytoja V. Š. patvirtino L. M. prašant, tvarkiusi UAB „--“ buhalterinę dokumentaciją. Liudytojas J.T. Ž., dirbęs produkcijos sandėliavimo ceche, taip pat patvirtino, kad UAB „--“ pirko bendrovės produkciją. Tai, kad pasak eilės liudytojų, pinigus iš pirkėjų ėmė pats V. U., pačių sandorių buvimo nepaneigia, nes kiekviena jo paimta iš pirkėjų suma buvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą. Pagrindo 1998 m. vasario 20 d. – 1998 m. balandžio 29 d. sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų kvituose užfiksuotus duomenis laikyti melagingais, o prekių pardavimo dokumentus - fiktyviais, taip pat nėra, todėl V. U. pareikštas kaltinimas, fiktyvių sąskaitų faktūrų pagalba padėjus organizuotai grupei apgaulės būdu pagrobti didelės vertės, t.y. 94.895,76 Lt vertės turtą bei padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., nepagrįstas. Tačiau, tiek revizijų ir ekspertizės aktai, tiek ir kaltinamojo V. U. parodymai rodo, kad, tvarkant UAB „--“ buhalterinę apskaitą, nebuvo laikomasi 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 14 ir 19 str., 1994 m. balandžio 29 d. Respublikos Vyriausybės ir Banko valdybos nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių 7, 8. 16, 22 punktų, 1997 m. spalio 24 d. Respublikos Finansų ministerijos įsakymu patvirtintos Važtaraščių, blankų apskaitos,užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos 28 p. 6 d, 1996 m. spalio 24 d. Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos 28 p. ir kitų aktų reikalavimų. To pasėkoje revizoriai ir ekspertai negalėjo nustatyti ar konkrečiam tiriamajam laikotarpiui UAB „--“ PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotoms ūkinėms operacijoms atlikti turėjo pakankamą prekių kiekį, prie kurių krovinio važtaraščių buvo ar nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kokiems prekių kiekiams, kokioms prekėms, kokioms sumoms, kokioms datoms, kokiems pirkėjams ir t.t. Dėl to nei revizoriai, nei ekspertai iš dalies negalėjo nustatyti ir UAB „--“ komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų. Tai rodo, jog kaltinamojo V. U. veikoje yra veikos padarymo metu galiojusio nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 322 str., numačiusio atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą, sudėtis. 1961 m. BK 322 str. numatė iki 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už jį buvo treji metai (1961 m. BK 49 str. 1 d. 2 p.) ir ji V. U. suėjo 2003 m. pavasarį. Šis straipsnis numatė mažesnę bausmę ir lengvino ją padariusio asmens teisinę padėtį nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 223 str., kuris numato laisvės atėmimą iki 2 metų, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – 5 metai (2000 m. BK 95 str. 1 d, 1 p. b p.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal naująjį įstatymą suėjo 2005 m. pavasarį. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ar apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti. Akivaizdu, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo V. U. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas. Įstatymai, griežtinantys bausmę ar sunkinantys nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomi asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, todėl kaltinamajam V. U. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 322 str. ir byla, nesprendžiant kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, nutraukiama.
c) BK 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. ir
BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. pateikti kaltinamajam M. S. ir jis kaltinamas tuo, kad 1998 m. gegužės 25 d. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. pateikė 1998 m. gegužės 21 d. eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. 471, 472, kuriuose buvo įrašytos melagingos žinios apie tai, kad UAB „--“, gabendama firmos „----“ atstovų M. M. ir B. G. vairuojamais krovininiais automobiliais, v/n (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) įmonei „--- 541.235 lt vertės 1887 vnt. kineskopų ir TV detalių komplektų Š-21 ir, įkalbėjęs (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorių R. M. nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įforminti eksporto procedūros užbaigimą, padarant atžymas apie tai, kad UAB „--“ krovinį iš Lietuvos per valstybinę sieną išgabeno bei patvirtinti tai parašu ir tarnybiniu spaudu Nr „---“ o, eksporto procedūros užbaigimą įregistruoti muitinės žurnale, sukurstė R. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo sumenkintas valstybinės institucijos – muitinės – prestižas, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, padaryta didelė žala valstybei ir jos interesams, o apgaule susigrąžinus 94.895,76 lt PVM permoką, ir didelė finansinė žala valstybės biudžetui.
M. S. pateikti kaltinimai faktiniais duomenimis nepagrįsti, kaltinimus grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti ir nemotyvuoti, tad šis kaltinimas deklaratyvus. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad kaltinamojo M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Jo pažįstamas asmuo, vardu Rimas jį supažindino su L. M. ir paprašė, tam, kad L. M. automobiliai neužsistovėtų, greičiau praleisti juos per sieną. Jis, pasitikėjo savo pažįstamu, todėl, netikrindamas mašinų ir krovinių, L. M. pateiktuose dokumentuose apie jų tikrinimą darė atžymas, o atžymėtus dokumentus atiduodavo jam. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Šalies argumentai
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kaltinamasis M. S. jo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, neprašė. Su prašymu, padėti draugams ar pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kontrabandos skyriaus inspektorius iš (duomenys neskelbtini), vardu T.. Po kurio laiko jam paskambinęs asmuo prisistatė L.. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). A. L. atvažiavo su M. S.. Linas atėjo į jo automobilį, kur jie kalbėjo ir tarėsi dėl eksporto atžymų. M. S. tuo metu pasilikęs automobilyje, sėdėjo ir laukė. Jis, iš L. išgirdęs, kad jo prekės yra sulaikytos ir jam, kad jas atgautų, reikia eksporto atžymų, padėti L. sutiko bei padaręs reikalingas atžymas apie eksportą, įrašė ir į sieną kertančių automobilių registracijos žurnalą. Su M. S. tokių klausimų jis nesprendė ir nederino. Dažniausiai dokumentus jam atveždavo L., bet 2 ar 3 kartus yra atvežęs ir M. S.. Kuris iš jų atvežė dokumentus pirmą kartą, jis neprisimena. Tyrimo metu, atpažindamas iš nuotraukos M. S., jis jį sumaišė su L..
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. teigė, kad iš kolegos sužinojęs, jog jo patikimam pažįstamam iš (duomenys neskelbtini) reikia padėti įforminti krovinio išvežimą ir, kad dėl to jokių nemalonumų jis neturės, padėti sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs M. S. pateikė jam dokumentus, paaiškino, jog prekių yra labai daug ir, kad jam eksporto dokumentus teks įforminti per keletą kartų.
Kurstytoju įstatymas laiko asmenį, palenkusį kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kitaip sakant, kurstytojas – yra nusikaltimo iniciatorius, nes būtent jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Asmuo kurstomas įvairiais būdais, tokiais kaip įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimai, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t,t. Tai reiškia, kad kurstymu įstatymas laiko konkrečius žodinius ar fizinius veiksmus, kuriais asmuo palenkiamas daryti konkrečias nusikalstamas veikas. Kaltinimo teigimu, M. S. R. M. sukurstė įkalbėdamas klastoti dokumentus ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. M. parodymai to nepatvirtina. R. M. teigimu, M. S. veiksmai apsiribojo tik dokumentų pateikimu ir paėmimu, o netikrindamas, jis atžymas deklaracijose ir kituose dokumentuose darė savo pažįstamo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo prašymu. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, baudžiamasis persekiojimas dėl R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., 24 str. 5 d. 228 str. 1 d, 24 str. 5 d. 300 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 2 p., nesprendžiant jo kaltės klausimo, nutrauktas. R. M. parodymai, kad fiktyvų prekių eksportavimą jis tvirtino kolegos iš kontrabandos skyriaus prašymu, nes neišdrįso nesiskaityti su tokiu juos kontroliavusio kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, faktiniais bylos duomenimis, nepaneigti. Vadinasi, R. M. sukurstytas buvo ne kaltinamojo M. S., bet kito asmens. Daugiau faktinių duomenų, grindžiančių šiuos M. S. inkriminuotus kaltinimus, byloje nėra, todėl kaltinamasis M. S. dėl R. M. sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus pagal BK 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant.
M. S. taip pat kaltinamas ir tuo, kad 1998 m. gegužės 25 d. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. muitiniam atžymėjimui pateikė žinomai suklastotus 1998 m. gegužės 21 d. eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. 471, 472, ir kitus dokumentus įstatymas, žinomai suklastotų dokumentų pateikimą laiko jų panaudojimu. Šią M. S. inkriminuotą veiką kaltinimas taip pat kvalifiavo pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę už žinomai suklastoto dokumento pateikimą numatė 1961 m. BK 207 str. ir BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Pateikdamas suklastotus eksporto dokumentus (prekių eksporto sutartis, duomenis apie transporto priemones, vežančias prekes, duomenis apie transporto vairuotojus), M. S. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam M. S. dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo pagal 2000 m. BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Bylos duomenys rodo, kad, paskutinė M. S. nusikalstamą veika yra padaryta 2000 m. kovo 9 d., tad dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 18 str. 4 d., 207 str. 2 d., patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d., ir jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios nusikalstamos veikos jos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla nutraukiama.
d) BK 24 str.4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie PVM mokesčio susigrąžinimą nieko nežinojo, PVM grobstymo neorganizavo, organizuotos grupės nariu, nebuvo. Pripažįsta, kad keletą kartų L. M. prašymu nuvežė į -- muitinę kažkokius popierius ir padavė juos R. M. bei, šiam juos atidavus, parvežė atgal, bet, kokie tai buvo popieriai, nežinojo ir nesidomėjo.
Šalies argumentai
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad į jį su prašymu padėti jo pažįstamiems greičiau automobiliais pervažiuoti sieną, kreipėsi pažįstamas R.. Jis padėti sutiko. Dokumentus muitiniam žymėjimui pateikdavo L. M., o jis, patikėjęs, kad automobiliai su prekėmis atvykę ir stovi muitinės teritorijoje, netikrindamas jų, darydavo fiktyvius įrašus ir patvirtindavo muitinio tikrinimo procedūrą.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, nematydamas automobilių su vežamomis prekėmis, pateiktuose dokumentuose įformindavo eksporto procedūras L. M. arba M. S. pateikiamuose dokumentuose.
Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme metu, nelaikomi įrodymais šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo duoti parodymai yra nevienodi, o vietomis ir prieštaringi. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir yra gydomas Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje. Ar suvokė A. Č. savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu, ekspertai galės atsakyti tik ištyrę jį po jo pasveikimo, tad šiuo metu, nesant galimybei nustatyti ar šios nusikalstamos veikos darymo bei parodymų davimo metu A. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nuosprendžio grindimas jo parodymais būtų neteisėtas, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įrodymais byloje nelaikomi, neanalizuojami ir nevertinami.
Liudytoja V. Š. parodė, kad jai paskambinusio M. S. prašymu, konsultavo jo pažįstamą L. M., kuris pas ją atvyko su. M. S.. Atvykęs L. M. jai pateikė įmonės „--“ dokumentus, paprašė jį pakonsultuoti bei buhalteriškai sutvarkyti įmonės dokumentus, užpildyti deklaracijas PVM grąžinimui. Su juo kartu atvykęs M. S. į pokalbį nesikišo.
Kontrakte Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojusi (duomenys neskelbtini) įmonei „--“, atstovaujamai josios atstovo F. M., tiekti prekes, pardavė jai 541.235 lt. vertės televizorius bei kineskopus.
1998 m. gegužės 21 d. UAB „--“ eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei jų prieduose įrašyta, kad UAB „--“(duomenys neskelbtini) įmonei „--“ eksportuojamus iš UAB „--“, „--“, „--“ įgytus kineskopus, TV detalių komplektus, televizorius automobiliais (duomenys neskelbtini)duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)XAC 542, iš Lietuvos gabena (duomenys neskelbtini) įmonės „--“ atstovai M. M. ir B. G..
2002 m. gruodžio 4 d. ekspertizės aktu Nr. 5462 konstatuota, kad muitinės eksporto deklaracijose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus padarė bei savo asmeniniu spaudu -- vežamo krovinio muitinį tikrinimą patvirtino buvęs šios bylos kaltinamasis A. J..
1998 m. gegužės 25 d., M. K. kelio posto Išvežamų krovinių žurnalo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rodo, kad savo asmeniniu spaudu Nr. - eksporto faktą patvirtino ir deklaracijose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atžymėjo, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M..
1998 m. gegužės 24 – 25 dienų autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, apskaitos knygos įrašai rodo, kad 1998 m. gegužės 21 d. UAB „--“ eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų prieduose nurodyti vairuotojai M. M., B. G. bei jų vairuojami automobiliai (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) valstybinės sienos nekirto.
Teisinės pagalbos būdu iš (duomenys neskelbtini) gauti duomenys rodo, kad minėtose deklaracijose nurodyti (duomenys neskelbtini) įmonėje „--“ vairuotojai M. M., B. G. niekada nedirbo, kad, automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) minėta įmonė neturėjo, kad deklaracijose nurodytas vilkikas, v/n -- ir priekaba, v/n -- priklausė kitoms įmonėms, kad priekabos v/n -- eismas pasibaigė 1997 m. liepos mėnesį, kad įmonės „--“ vilkikas, v/nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas per Lietuvą, gabendavo medieną ir, kad įmonė „--“ su deklaracijose nurodytomis UAB „-- bei „--“, jokių verslo ryšių neturėjo, televizorių bei jų dalių, nepirko.
Teisinės pagalbos būdu iš (duomenys neskelbtini) gauti duomenys rodo, kad, 1998 m. gegužės 25 d.minėtose deklaracijose nurodytas automobilis (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) be priekabos, kirto (duomenys neskelbtini) sieną, bet jį vairavo ne deklaracijoje nurodytas asmuo, o K. T., kuris tuo metu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė ne televizorius ir jų detales, bet talką, o automobilis (duomenys neskelbtini) --, sieną kirto 1998 m. liepos 26 d., veždamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) lentas.
Jau minėta, kad, UAB „--“ už iš UAB „--“, nupirktus televizorius, kineskopus ir TV detalių komplektus, pagal kasos pajamų orderius, sumokėdama UAB „--“ visą 601.991,16 Lt (tame tarpe ir 91.829,18 Lt PVM) sumą grynais pinigais su UAB „--“ atsiskaitė pilnai. UAB „--“ taip pat pagal kasos pajamų orderius pilnai atsiskaitė ir už analogiškas prekes, įgytas iš UAB „--“ bei „--“. Tad akivaizdu, jog UAB „--“ iš minėtų bendrovių įgijusi televizorius, kineskopus ir TV detalių komplekus, įgytų prekių faktiškai neeksportavo. Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Tai, kad pirkimo pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone „--“ buvo fiktyvi, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje „--“ vairuotojai M. M., B. G. niekada nedirbo ir automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ši įmonė neturėjo, kad vilkikas, v/n -- ir priekaba, v/n -- priklausė ne deklaracijose nurodytoms, bet kitoms įmonėms, kad įmonės „--“ su deklaracijose nurodytomis UAB „--“ bei „--“ jokių verslo ryšių neturėjo ir, televizorių bei jų dalių iš UAB „--“ niekada nepirko, kad deklaracijose nurodytas transportas su deklaracijose nurodytu kroviniu bei nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikų valstybinių sienų nekirto, kad įmonės „--“ vilkikas, v/nr. (duomenys neskelbtini) yra važiavęs per Lietuvą, bet, vykdamas per Lietuvą, visada gabendavo tik medieną, kad 1998 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) sieną kirto automobilisį (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini), bet jį vairavo ne deklaracijoje nurodyti asmenys M. M. ar B. G., bet K. T., kuris ne iš Lietuvos vežė televizorius ir jų detales, bet iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė talką, kad automobilis (duomenys neskelbtini), veždamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) lentas, sieną kirto ne deklaracijoje nurodytu laiku, bet gerokai vėliau, t.y. 1998 m. liepos 26 d. bei tai, kad liudytojai A. J. ir R. M. pripažino, atžymas jiems pateiktose deklaracijose darę savo kolegų prašymu ir netikrindami nei krovinio, nei automobilių, patvirtina, kad eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jų prieduose bei kituose dokumentuose įrašyti ir patvirtinti duomenys apie įgytų televizorių ir jų detalių komplektų eksportavimą iš Lietuvos, yra neteisingi. Muitinės pareigūnams patvirtinus fiktyvų įgytų televizorių, kineskopų ir TV detalių komplektų eksportą, jis tapo pagrindu prašymui grąžinti už tariamai eksportuotas prekes sumokėtą V. P. prašymo ir eksportą tvirtinusių dokumentų pagrindu (duomenys neskelbtini) m. VMI, apgaulės pasekoje, 1998 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1687, pervedė į banke „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. -- 94.895,76 lt. PVM permokos, susidariusios dėl tariamo įgytų prekių eksporto.
Kaltinamojo A. Š. parodymai rodo, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla rūpinosi L. M.. Tai tvirtina ir teismo posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti liudytojo V. M., kurio į teismo posėdžius nei iškviesti, nei atvesdinti nepavyko, parodymai. Liudytojos V. Š. parodymai taip pat rodo, kad konsultacijas ir buhalterinę pagalbą dėl šios bendrovės ji taip pat teikė L. M., o ne bendrovės direktoriui. A. Š., V. Š. ir pagarsinti V. M. parodymai rodo, kad tiek su V. Š., tiek su V. M. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį L. M. UAB „--“ steigimo ir veiklos klausimais, suvedė kaltinamasis M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad V. Š. ir V. M. yra teikę paslaugas jo turėtai įmonei, bei, kad su jais L. M. jis suvedė jo, t.y. L. M., prašymu, nepaneigti. Tokie kaltinamojo M. S. veiksmai patys savaime, nėra nusikalstami ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, tačiau tai, kad M. S., ne kartą pas V. Š. būdamas su L. M. ir girdėdamas jų kalbas dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, eksporto deklaracijų pildymo, prašymų dėl PVM grąžinimo bei tai, kad po V. Š. buhalterinės apskaitos sutvarkymo, fiktyvius eksporto dokumentus muitiniam įforminimui A. J., pristatydavo L. M., o R. M. – jis , rodo, kad neigdamas savo kaltę M. S. kalba netiesą. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu jis veža į --muitinę ir perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. bei, juos patvirtinus, parveža atgal, taip pat vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką atvykęs vienas jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Tokie kaltinamojo R. M. parodymai ne tik prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitai faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus, pasiimdavusį juos bei paaiškinusį, jog atžymos reikalingos sulaikyto krovinio atgavimui. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys iš išvaizdos yra akivaizdžiai skirtingi. L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog absurdiškas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus apie M. S. ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą, o jo parodymai teisme, melagingi, todėl šie buvusio kaltinamojo R. M. parodymai, duoti teisme, vertinami kritiškai. Kaltinamasis M. S. pripažįsta eilę metų turėjęs savo įmonę, buvęs verslininkas. Pripažįsta jis ir tai, kad savo verslo reikalais ne kartą buvo -- muitinėje, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka yra žinomi. Akivaizdu, kad, važiuodamas į muitinę be krovinio, veždamas R. M. muitiniam eksporto įforminimui tik dokumentus, aiškindamas R. M., kad tai yra daroma norint atgauti sulaikytą krovinį, kaltinamasis M. S. žinojo ir suprato, kad prekių eksportas realiai nevyksta, yra fiktyvus, o po L. M. suvedimo su V. Š., kurios padedamas šis tvarkė buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją, reikalingą pateikti VMI, PVM mokesčio susigrąžinimui, dalyvaudamas jo susitikimuose su V. Š., žinojo, kad tariamo eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto yra grobiamos PVM permokos.
Motyvuojamoji dalis
Nepasitvirtinus kaltinimui, kad kaltinamasis M. S. vadovavo šios nusikalstamos veikos padarymui, nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamajam M. S. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra. Kaltinamieji M. S. ir A. Š. tai neigia. Faktinių duomenų, grindžiančių išankstinį daromos nusikalstamos veikos aptarimą, veiksmų suderinimą, plano paruošimą ir t.t., taip pat nėra. Ir galiausiai, organizuotos grupės vadovas nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma.
Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis M. S. padėjo asmems, prieš kuriuos bylos išskirtos, apgaulės būdu pagrobti didelės vertės valstybės turtą, M. S. nusikalstama veika iš BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d.
2. 70.551 LT ĮGIJIMO APGAULE
a) BK 24 str. 5 d, 25 str, 3 d. 228 str. 1 d. ir
BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. pateikti kaltinamajam M. S. ir jis kaltinamas tuo, kad 1998 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. pateikė 1998 m. birželio 11 d. eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinį krovinių transportavimo važtarašžtį (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašytos melagingos žinios apie tai, kad UAB „--“, gabendama firmos „ -- atstovo M. J. vairuojamu krovininiu automobiliu, v/n --, neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) įmonei „-- 403.500 lt vertės 1.720 vnt. televizorių ir TV detalių komplektų ir, įkalbėjęs -- kelio posto inspektorių R. M. nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įforminti eksporto procedūros užbaigimą, padarant atžymas apie tai, kad UAB „--“ krovinį iš Lietuvos per valstybinę sieną išgabeno bei patvirtinti tai parašu ir tarnybiniu spaudu Nr „--“ o, eksporto procedūros užbaigimą įregistruoti muitinės žurnale, sukurstė R. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo sumenkintas valstybinės institucijos – muitinės – prestižas, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, padaryta didelė žala valstybei ir jos interesams, o apgaule susigrąžinus 70.551 lt PVM permoką, ir didelė finansinė žala valstybės biudžetui.
Šioje dalyje M. S. pateikti kaltinimai faktiniais duomenimis nepagrįsti, juos grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti ir nemotyvuoti, tad teismas daro išvadą, kad kaltinimas šioje dalyje, deklaratyvus. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad kaltinamojo M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Jo pažįstamas asmuo, vardu R. jį supažindino su L. M. ir paprašė, tam, kad L. M automobiliai su kroviniu neužsistovėtų, greičiau praleisti juos per sieną. Jis, pasitikėjo savo pažįstamu, todėl, netikrindamas mašinų ir krovinių, L. M. pateiktuose dokumentuose apie jų tikrinimą padarė atžymas, o atžymėtus dokumentus atiduodavo jam. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kaltinamasis M. S. jo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, neprašė. Su prašymu, padėti draugams ar pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kontrabandos skyriaus inspektorius iš (duomenys neskelbtini), vardu T.. Po kurio laiko jam paskambinęs asmuo prisistatė L.. Susitarė susitikti --. A. L. atvažiavo su M. S.. L. atėjo į jo automobilį, kur jie kalbėjo ir tarėsi dėl eksporto atžymų. M. S. tuo metu pasilikęs automobilyje, sėdėjo ir laukė. Jis, iš L. išgirdęs, kad jo prekės yra sulaikytos ir jam, kad jas atgauti reikia eksporto atžymų, L. padėti sutiko, padarė reikalingas atžymas apie eksportą ir įrašė tai į sieną kertančių automobilių registracijos žurnalą. Su M. S. tokių klausimų jis nesprendė ir nederino. Dažniausiai dokumentus jam atveždavo L., bet 2 ar 3 kartus yra atvežęs ir M. S.. Kuris iš jų atvežė dokumentus pirmą kartą, jis neprisimena.
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. teigė, kad iš kolegos sužinojęs, jog jo patikimam pažįstamam iš Kauno reikia padėti įforminti krovinio išvežimą ir, kad dėl to jokių nemalonumų jis neturės, padėti sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs M. S. pateikė jam dokumentus, paaiškino, jog prekių yra labai daug ir jis dokumentus eksporto įforminimams atveš per keletą kartų.
Kurstytoju įstatymas laiko asmenį, palenkusį kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kitaip sakant, kurstytojas – yra nusikaltimo iniciatorius, nes būtent jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Asmuo kurstomas įvairiais būdais, tokiais kaip įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimai, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t,t. Tai reiškia, kad kurstymu įstatymas laiko konkrečius žodinius ar fizinius veiksmus, kuriais asmuo palenkiamas daryti konkrečias nusikalstamas veikas. Kaltinimo teigimu, M. S. R. M. sukurstė įkalbėdamas klastoti dokumentus ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. M. parodymai to nepatvirtina. R. M. teigimu, M. S. veiksmai apsiribojo tik dokumentų pateikimu ir paėmimu, o netikrindamas, jis atžymas deklaracijose ir kituose dokumentuose darė savo pažįstamo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo prašymu. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, baudžiamasis persekiojimas dėl R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., 24 str. 5 d. 228 str. 1 d, 24 str. 5 d. 300 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 2 p., nesprendžiant jo kaltės klausimo, nutrauktas. R. M. parodymai, kad fiktyvų prekių eksportavimą jis tvirtino kolegos iš kontrabandos skyriaus prašymu, nes neišdrįso nesiskaityti su tokiu juos kontroliavusio kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, nepaneigti. Vadinasi, R. M. sukurstytas buvo ne kaltinamojo M. S., bet jo nurodyto muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo. Daugiau faktinių duomenų, grindžiančių šiuos M. S. inkriminuotus kaltinimus, byloje nėra, todėl kaltinamasis M. S. dėl R. M. sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus pagal BK 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant.
M. S. taip pat kaltinamas ir tuo, kad 1998 m. gegužės 25 d. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. muitiniam atžymėjimui pateikęs žinomai suklastotus 1998 m. gegužės 21 d. eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kitus dokumentus, juos panaudojo. Ši jo veika ikiteisminio tyrimo metu taip pat kvalifikuota pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę už suklastoto dokumento pateikimą numatė 1961 m. BK 207 str. ir BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Pateikdamas suklastotus eksporto dokumentus (prekių eksporto sutartis, duomenys apie transporto priemones, vežančias prekes, duomenys apie transporto vairuotojus, buvo melagingi), M. S. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam M. S. dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo pagal 2000 m. BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Bylos duomenys rodo, kad, paskutinė M. S. nusikalstamą veika yra padaryta 2000 m. kovo 9 d., tad dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 207 str. 2 d., patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d., ir jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios nusikalstamos veikos jos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla nutraukiama.
b) BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d.
Kaltinimas pagal BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. pateiktas kaltinamajam V. U. ir V. U. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „--“ vadovu, 1998 m. birželio mėnesį (tikslesnė data nenustatyta), (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „--“ ir UAB „--“ reikiamo kiekio televizorių „Provision 2021 T“, kineskopų ir TV detalių komplektų neturi ir jų parduoti neketina, 1998 m. gegužės 20 d. – 1998 m. birželio 9 d. PVM sąskaitose faktūrose savo parašu patvirtino melagingus duomenis apie tai, kad UAB „--“ iš UAB „--“ įgijo 413.472 lt. (tame tarpe 63.072 Lt sudarė PVM) vertės televizorius, kineskopus ir jų detalių komplektus, o iš UAB „--“ tų pačių prekių įgijo už 49.029 lt. (tame tarpe 7.479 lt PVM), ir, 1998 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr.02 UAB „--“ pervedus 49.029 Lt į UAB „--“ sąskaitą,o 17.677,21 lt UAB „-- pagal čekį paėmus grynais, suteikė priemones bei pašalino kliūtis, paslėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus, padėjo organizuotos grupės nariams M. S., L. M. ir A. Č. įgyvendinti nusikalstamą sumanymą - apgaule, savo naudai, įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto pridėtinės vertės mokesčio permoką –70.551 lt. valstybės biudžeto lėšų.
Šis V. U. pateiktas kaltinimas prieštaringas, nemotyvuotas ir nepagrįstas. Konkretūs jį grindžiantys faktiniai duomenys nekonstatuoti ir nenurodyti. Duomenys byloje rodo, kad UAB“--“ UAB „--‘ pardavė prekių už 413.472 lt (tame tarpe 63.073 lt PVM). Už šio sandorio metu parduotas prekes UAB „--“ iš UAB „-- pagal kasos pajamų orderius grynais pinigais gavo 322.472 lt, o likusią nesumokėtą dalį - 91.000 lt, 1998 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01 UAB „--“ pervedė į UAB „--“ sąskaitą banke (322.472 lt, + 91.000 lt), Tokiu būdu UAB“--a“ su UAB „--“ už įgytas prekes ir šiuo atveju pilnai atsiskaitė ir sumokėjo ne tik įsigytų prekių vertę, bet ir PVM mokestį. UAB „--“ ir visą šią už parduotas prekes gautą sumą taip pat panaudojo atsiskaitymams su tiekėjais bei bendrovės reikmėms. V. U. ir šiuo atveju kaltinamas padėjimu organizuotai grupei sukčiavimo būdu pagrobti lt. Iš pateikto kaltinimo ir šiuo konkrečiu atveju taip pat galima spėti, kad 70.551 lt.V. U. inkriminuotą sumą sudaro 63.073 lt. sudaro V. U. vadovaujamos bendrovės „--“ už UAB „--“ parduotas prekes gautas PVM ir 7.479 lt. PVM sumokėtas už iš E. P. vadovaujamos UAB „--“ įgytas prekes. Akivaizdu, kad ir šis kaltinimas deklaratyvus, nes, nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyti ir nepatvirtinti nei požymiai, tvirtinantys bendrininkavimo, padarant sukčiavimą padėjimo forma, buvimą, nei subjektyviuosius bendrininkavimo požymius pagrindžiantys objektyvieji faktiniai duomenys. O kaltinamajam V. U. inkriminuoto kaltinimo grindimas V. U. giminyste su kaltinamuoju M. S. bei UAB „--“ vykdytu fiktyviu ne tik iš V. U. vadovaujamos UAB „--“, bet ir iš E. P. vadovaujamos UAB „--“ įgytų prekių eksportu, taip pat absurdiškas.
Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 18 str. 6 d. padėjėju laikė asmenį, kuris padeda padaryti nusikaltimą, duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis ar iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu. Tai reiškia, jog padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų nusikalstamos veikos prisideda tada, kai pastariesiems ketinimas padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką jau yra susiformavęs, ir savo veiksmais padėjėjas tik sustiprina jau susiformavusį bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikti bei palengvina nusikaltimo padarymą, slėpimą. Tokia padėjėjo pagalba visada būna nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams, tad, padėjėjo veiksmai tik prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Tačiau byloje duomenų, grindžiančių kaltinamojo V. U. bei kitų bendrininkais įvardytų asmenų bendrininkavimą su juo, nėra, kaip kad nėra nei duomenų, pagrindžiančių bendrininkavimo būdą, nei duomenų, pagrindžiančių išankstinį susitarimą su nurodomais bendrininkais klastoti dokumentus ir jų pagalba klaidinti, nei tiesioginės tyčios kaltinamojo V. U. veikoje tyčia padėti bendrininkams apgaulės būdu padaryti sukčiavimą.
Duomenys byloje patvirtia, kad, sudarytos sutarties pagrindu UAB „--“ pardavė UAB „--a“ prekių už 413.472 lt (tame tarpe 63.073 lt PVM). Revizijų aktais konstatuotas prekių pardavimo UAB „--“ dienomis UAB „--“ reikiamo jų kiekio neturėjimas ir negalėjimas parduoti, taip pat nepaneigia ir neprieštarauja 2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akto Nr. 11-889-(05) išvadai, nustačiusiai, kad UAB „--“ tuo pat metu prekiavo ne tik su UAB „--“, bet ir su kitais užsakovais, tad, galimybės teigti jog nurodytomis dienomis parduodamų prekių galėjo trūkti būtent pardavimui UAB „--“, o ne kitiems partneriams, galimybės nėra bei konstatavusiai, kad 1998 m. ir I-ame ir II-ame ketvirtyje UAB „--“ pardavimui UAB „--“, galėjo turėti pakankamą kiekį televizorių, kineskopų, TV detalių komplektų. Šios ekspertizės akto išvados neprieštarauja kaltinamojo V. U. parodymams apie tai, jog pagal susiklosčiusią bendradarbiavimo su partneriais praktiką, tiek kiti partneriai jo bendrovei, tiek ir jo bendrovė kitiems partneriams, sutartą prekių kiekį pateikdavo per kelis kartus, o tai patvirtinantis dokumentas išrašomas būdavo tik pristačius paskutinę partiją. Nepaneigti ir jo parodymai, jog, dirbdamas su UAB „--“ tose pat patalpose, naudodamasis tomis pačiomis gamybos ir sandėliavimo patalpomis, tiek jis iš UAB „--“, tiek ir ji iš jo bendrovės, skolindavosi trūkstamus gaminius bei atiduodavo skolas, dokumentaliai to nefiksuodami. Šiuos V. U. parodymus patvirtina ir UAB „-- raštas (t. 35, b.l. 152) bei UAB „--“ įgaliotos auditorės E. Ž. paaiškinamasis raštas (t.35, b.l. 153-156). Šių parodymų nei revizijų aktai, nei ekspertizės aktas taip pat nepaneigia. Minėto ekspertizės akto konstatavimas, kad, 1997-1999 m. UAB „--“ prekių, komplektuojančių detalių, medžiagų įsigijimo duomenys atsargų apskaitos kortelėse užpajamuoti buvo, nenurodant dokumentų, pagal kuriuos buvo gauti, numerių, kad, produkcijos atsargų apskaitos kortelėse, produkcijos pagaminimas ir sunaudojimas 1998 m. sausio – birželio mėnesiais, bendromis sumomis atvaizduotas ne dienomis, bet ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, ketvirčio) pabaigoje, taip pat minėtus kaltinamojo V. U. parodymus, patvirtina. Akivaizdu, kad ekspertizės akto išvada, jog, esant tokiai apskaitai, nustatyti, ar UAB „--“ pardavimo UAB „--“ dienomis (PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datoms) galėjo turėti reikiamą parduoti kiekį televizorių, kineskopų, TV detalių komplektų, neįmanoma, yra teisinga, todėl teigti, kad tomis dienomis minėtų prekių UAB „--“ iš viso neturėjo ar, kad, bendrovės turėtas tų prekių kiekis buvo nepakankamas, negalima. Pažymėtina, kad be minėtos pirkimo-pardavimo sutarties, prekių pardavimą UAB „--“, taip pat patvirtia UAB --“ bei UAB „--“ buhalteriniai duomenys, grindžiantys pilną atsiskaitymą už AB „--“ parduotas prekes ir gauto apmokėjimo išlaidavimas tiekėjams atlyginimų mokėjimui bei įnešimai į bendrovės sąskaitą banke, tad, kaltinimo teiginiai, jog V. U. vadovaujama UAB „--“ tokio kiekio, kokį nurodė pardavimo dokumentuose, neturėjo ir neketino parduoti, jog, V. U. parašu patvirtinus UAB „--“ PVM sąskaitas-faktūras, grindžiančias 413.472 lt (tame tarpe 63.073 lt PVM) vertės prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą, AB „--“ pinigų už tai faktiškai negavo, jog, V. U. ir šiose PVM sąskaitose-faktūrose patvirtino įrašytus žinomai melagingus duomenis ir taip suteikė priemones, pašalino kliūtis, paslėpė nusikalstamos veikos pėdsakus bei padėjo tuo M. S. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės nariams M. S., L. M., A. Č. apgaulę savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, taip pat tėra prielaidos ir spėjimai, kurie faktiniais bylos duomenimis taip pat nepatvirtinti .
Duomenys byloje rodo, kad UAB „--“ į minėtas tariamo eksporto deklaracijas bei kitus dokumentus įrašė prekes, įgytas iš UAB „--“ bei tuo pat metu, prekes įgytas iš UAB „--“, todėl, UAB „--“ vykdytas fiktyvus įgytų prekių eksportavimas, pagrindo laikyti fiktyviu ir UAB „--“ pirkimo-pardavimo su UAB „--“ sandorį, taip pat neduoda.
2005 m. lapkričio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-889-(05) konstatavo, kad visa 413.472 lt (tame tarpe 63.073 lt PVM) grynais pinigais ir pavedimu iš UAB „--“ gauta suma ne tik pateko į UAB „--“ kasą, bet ir buvo panaudota bendrovės atsiskaitymams su prekių, medžiagų, paslaugų tiekėjais Lietuvoje ir užsienyje, atlyginimų išmokėjimams, o po atsiskaitymų atlikusi suma buvo įnešta į bendrovės „--“ sąskaitą banke bei taip pat panaudota pervedimams atsiskaitymams su partneriais Lietuvoje ir užsienyje. Duomenų, kad gautais iš UAB „--“ pinigais vykę UAB „--“ atsiskaitymai, atlyginimų mokėjimai, įnešimai į sąskaitą banke bei pervedimai iš jos būtų buvę fiktyvūs, byloje taip pat nėra. Akivaizdu, kad ir šį kartą fiktyvų pardavimą kaltinimas tiesiog preziumavo, remdamasis UAB „--“ fiktyviu tų prekių eksportu. Todėl, pagrindo 1998 m. gegužės 20 d. – 1998 m. birželio 9 d. UAB „--“ sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų kvituose užfiksuotus duomenis laikyti melagingais, o prekių pardavimo dokumentus - fiktyviais, taip pat nėra, tad ir V. U. pareikštas kaltinimas, fiktyvių sąskaitų faktūrų pagalba padėjus organizuotai grupei apgaulės būdu pagrobti didelės vertės, t.y. 70.551 Lt vertės turtą bei padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d., taip pat nepagrįstas. Tačiau, tiek revizijų, tiek ir ekspertizės aktai, tiek ir kaltinamojo V. U. parodymai rodo, kad, tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nebuvo laikomasi 1992 m. birželio 18 d.“ Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo“ 14 ir 19 str., 1994 m. balandžio 29 d. „Respublikos Vyriausybės ir Banko valdybos nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių“ 7, 8. 16, 22 punktų, 1997 m. spalio 24 d. Respublikos Finansų ministerijos įsakymu patvirtintos „Važtaraščių, blankų apskaitos,užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ 28 p. 6 d, 1996 m. spalio 24 d. Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos „Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos“ 28 p. ir kitų aktų reikalavimų, ko pasėkoje revizoriai ir ekspertai negalėdami nustatyti ar konkrečiam tiriamajam laikotarpiui UAB „--“ turėjo PVM sąskaitose faktūrose atvaizduotoms ūkinėms operacijoms pakankamai pajamų, prie kurių krovinio važtaraščių buvo ar nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kokiems prekių kiekiams, kokioms prekėms, kokioms sumoms, kokioms datoms, kokiems pirkėjams ir t.t., negalėjo iš dalies nustatyti ir UAB „--“ komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų. neginčytina, jog kaltinamojo V. U. veikoje yra veikos padarymo metu galiojusio nusikaltimo, numatyto 1961 m. BK 322 str., sudėtis. Minėtas straipsnis numatė mažesnę bausmę ir lengvino ją padariusių asmenų teisinę padėtį nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 223 str.. 1961 m. BK 322 str. numatė iki 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už jį buvo treji metai ir ji V. U. suėjo 2003 m.. 2000 m. BK 223 str. numato laisvės atėmimą iki 2 metų, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – 5 metai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal naująjį įstatymą suėjo 2005 m.. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminams, baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo V. U. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas. Įstatymai, griežtinantys bausmę ar sunkinantys nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomi asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, todėl kaltinamajam V. U. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 322 str. ir byla, nesprendžiant kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, nutraukiama.
Bylos duomenys rodo, kad, 49.000 lt (tame tarpe 7.479 lt PVM) vertės analogiškas prekes UAB „--“ įgijo iš UAB „--“, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu vadovavo E. P.. Visą įgytų prekių vertę UAB „--“ UAB „--“ sumokėjo 1998 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), pervesdama ją į UAB „--“ sąskaitą 49.029 lt.. UAB „--“ yra savarankiška bendrovė, UAB“--“ vadovas E. P., baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, byla jo atžvilgiu netirta, kaltinimas jam nepateiktas, tad šios bendrovės veikla ir E. P. sudaryto su UAB „--“ sandorio teisėtumas neanalizuojami ir nevertinami.
c) BK 300 str. 2 d.
Kaltinimas pagal 2000m. BK 300 str. 2 d. pateiktas kaltinamajam V. U. ir jis kaltinamas tuo, kad sukurstytas kaltinamojo M. S., tikslu šiam ir jo suburtos bei vadovautos organizuotos grupės nariams L. M. ir A. Č., įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – savo naudai įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto pridėtinės vertės mokesčio permokų sumas, 1998 m. vasario – birželio mėn. laikotarpiu, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „--“ reikiamo kiekio, koks nurodytas pardavimo dokumentuose televizorių, kineskopų ir TV detalių komplektų neturi ir negali parduoti, o UAB „--“ jų pirkti ir neketina, M. S. nurodymu suklastojo netikrus dokumentus, ir kaip įmonės administracijos vadovas patvirtino savo parašu PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, kad UAB(duomenys neskelbtini) pardavė UAB“ (duomenys neskelbtini) 1.015.463,16 lt (tame tarpe 154.901,16 PVM) ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus apgaulingai tvarkydamas UAB „--a“ apskaitą bei padėjo M. S., L. M. ir A. Č. sukčiavimo būdu susigrąžinti tariamų eksportų metu susidariusį ir realiai nesumokėtą 165.446,76 lt PVM permoką.
Ši kaltinamajam V. U. inkriminuota ir pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. kvalifikuota nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. arba BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu V. U. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, nes pagal tuo metu galiojusį 1998 m. vasario 3 d. redakcijos BK 290 straipsnį valstybės tarnautoju buvo laikomas asmuo, kuris atliko tam tikras pareigas (išskyrus ūkines-technines funkcijas) įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ir kuriam atlyginimas mokamas buvo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, jei jis neturėjo valstybės pareigūno įgaliojimų, o valstybės pareigūnu buvo laikomas asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdė valdžios atstovo funkcijas arba turėjo administracinius įgalinimus. V. U., būdamas UAB“--“ direktoriumi, tuo metu nei vienai iš šių kategorijų nepriklausė, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl dokumentų klastojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai) ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2003 m. birželio mėnesį, t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir šios bylos perdavimo teismui. Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam V. U. pagal 2000 m. BK 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 207 str. 2 d.. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja, suėjus senaties terminui, baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis pradėtas, nutraukti, nes dėl šio kaltinimo kaltinamojo V. U. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas, todėl, šios nusikalstamos veikos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 207 str. 2 d., nutraukiama.
d) BK 222 str. 1 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 222 str. 1 d. pateiktas V. U. ir jis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „--“ direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą, veikdamas organizuotos grupės, suburtos ir vadovautos M. S. interesais, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas apgaule savo naudai įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto PVM permokų sumas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterijos apskaitos įstatymo 4 str., 10 str., 11 str., reikalavimus, 1997 m – 1999 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu neatvaizdavo apskaitoje apmokėjimo už prekes, neapskaitė skolų, be apskaitos realizavo bendrovės turtą, nedeklaravo valstybei ir nesumokėjo 131.318 lt PVM ir tokiu būdu, 1997 m. – 1999 -12-16 laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „--“ apskaitą, dėl ko buvo negalima pilnai nustatyti bendrovės finansinės, ūkinės, komercinės veiklos rezultatų ir realiai įvertinti apskaitomą turtą.
Šią kaltinamajam V. U. inkriminuotą veiką jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 323 str. 2 d., numačiusi laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą senatis buvo 5 metai ir suėjo 2004 m. gruodžio 16 d.. Kaltinimo inkriminuota BK 222 str. 1 d., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d., už šios nusikalstamos veikos padarymą numato laisvės atėmimą iki 4 metų, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis - 8 metai. 1961 m. BK, numatęs trumpesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.), lengvino ją padariusio asmens teisinę padėtį, nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 222 str. Įstatymas, sunkinantis asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad kaltinamajam inkriminuota veika nepagrįstai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 222 str. 1 d.. Baudžiamojo proceso įstatymas, suėjus senačiai, imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, todėl, kaltinamajam V. U. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 222 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 323 str. 2 d. ir byla, nesprendžiant V. U. kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nutraukiama.
e) BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie šią nusikalstamą veiką nieko nežino. PVM grobstymo neorganizavo, organizuotos grupės nariu nebuvo. Pripažįsta, L. M. prašymu vežęs muitininkui R. M. dokumentus, bet kokiu tikslu ir kokius, nežinojęs.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad į jį su prašymu padėti greičiau automobiliais pervažiuoti sieną, kreipėsi pažįstamas R.. Jis padėti sutiko. Dokumentus muitiniam žymėjimui pateikdavo L. M., o jis, manydamas, kad automobiliai su prekėmis atvykę ir stovi muitinės teritorijoje, netikrindamas jų, darydavo fiktyvius įrašus ir patvirtindavo muitinio tikrinimo procedūrą.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, nematydamas automobilių su vežamomis prekėmis, pateiktuose dokumentuose įformindavo eksporto procedūras L. M. arba M. S. pateikiamuose dokumentuose.
Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme metu, nelaikomi įrodymais šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo duoti parodymai yra nevienodi, o vietomis ir prieštaringi. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Ar suvokė A. Č. savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu, ekspertai galės atsakyti tik ištyrę jį po jo pasveikimo, tad šiuo metu, nesant galimybei nustatyti ar šios M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu A. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nuosprendžio grindimas jo parodymais būtų neteisėtas, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įrodymais nelaikomi, neanalizuojami ir nevertinami.
Liudytoja V. Š. parodė, kad jai paskambinusio M. S., prašymu, konsultavo jo pažįstamą L. M., kuris pas ją atvyko su M. S.. Atvykęs L. M. pateikė UAB „--“ dokumentus, paprašė jį pakonsultuoti ir sutvarkyti įmonės „--“ buhalterinius dokumentus. Kartu atvykęs M. S. į pokalbį nesikišo.
1998 m. gegužės 20 d. – birželio 9 d. UAB „--“ PVM sąskaitos faktūros LAB Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rodo, kad ši bendrovė UAB „--“ pardavė 413.472 Lt vertės (tame tarpe 63.072 lt PVM) televizorius, jų detalių komplektus, kineskopus, o UAB „--“ už įgytas prekes 322.472 Lt. sumokėjo grynais pagal kasos pajamų orderius, o 1998 m. liepos 16 d. mokėjimo pavedimas Nr(duomenys neskelbtini) likusią nesumokėtą sumą, t.y. 91.000 lt pervedė į UAB“T--“ sąskaitą.
1998 m. birželio 9 d. UAB “--”, vadovaujama E. P., sąskaita faktūra GAB Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad ši bendrovė UAB “--” pardavė 49.029 Lt vertės (jų tarpe 7.479 Lt sudaro PVM) TV detalių komplektus.
1998 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad, grąžindama PVM, VMI UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pervedė 66.798 Lt ir 3.753 lt užskaitė kaip UAB“--“ mokėtinus mokesčius, o 1998 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 49.029 Lt pervedė UAB „--“ bei 17.677,21 Lt sumą čekiu Nr. 092317 bendrovė iš banko paėmė grynais.
Kontrakto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys rodo, kad UAB „-- susitarė parduoti (duomenys neskelbtini) įmonei „--“, atstovaujamai atstovo F. M., 403.500 lt. vertės televizorius ir TV komplektus.
Įrašai, esantys 1998 m. birželio 11 d. UAB „--“ eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos prieduose rodo, kad UAB „--“ deklaravo, jog (duomenys neskelbtini) įmonei „--“ eksportuojamus kineskopus ir televizorius automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos gabena firmos „---.“ atstovas M. J..
Ekspertizės aktu konstatuota, kad muitinės eksporto deklaracijoje rankraštinius įrašus padarė bei savo asmeniniu spaudu -- vežamo krovinio muitinį tikrinimą patvirtino buvęs šios bylos kaltinamasis A. J..
1998 m. birželio 12 d., M. K. kelio posto Išvežamų krovinių žurnalo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad savo asmeniniu spaudu Nr. -- eksporto buvimo faktą, deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino buvęs šios bylos kaltinamasis R. M..
1998 m. birželio 12 dienos autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, apskaitos knygos įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad minėtas automobilis įregistruotas kaip išvažiuojantis iš Lietuvos.
Teisinės pagalbos būdu iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gauti duomenys rodo, kad minėtoje deklaracijoje nurodyta įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jokių santykių su įmonėmis „(duomenys neskelbtini) ir UAB „--“ neturėjo, o atstovu įvardytas asmuo M. J. bendrovėje niekada nedirbo ir įmonės neatstovavo.
Teisinės pagalbos būdu iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gauti duomenys rodo, kad, nurodytas automobilis v/n --, kirto (duomenys neskelbtini) sieną 1998 m. birželio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) veždamas kalio karbonatą ir 1998 m. liepos 2 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) veždamas medvilnę. Jį vairavo deklaracijoje nurodytas asmuo, tačiau deklaracijoje nurodytu laiku šis automobilis (duomenys neskelbtini) sienos nekirto ir nurodyto krovinio nevežė.
1998 m. gegužės 20 d. – 1998 m. birželio 9 d. sąskaitos faktūros bei kasos pajamų kvitai rodo, kad, UAB „--“ už iš UAB „--“, nupirktus televizorius, kineskopus ir TV detalių komplektus, su UAB „--“ atsiskaitė pilnai, 322.472 lt sumokėjusi pagal kasos pajamų orderius ir 91.000 lt pervedusi pavedimu , kartu sumokėjo ir 63.073 lt V. D. byloje rodo, kad už analogiškas prekes UAB „--“ pilnai atsiskaitė ir su UAB „--“. Duomenų, grindžiančių, kad sandoris buvo fiktyvus, byloje nėra, tad nėta ir pagrindo patį sandorį laikyti fiktyviu. atsiskaitymas su UAB „--“ buvo fiktyvus, byloje nėra. Tačiau tolesnė eiga ir čia rodo, kad įgytų prekių UAB „--“ neeksportavo. Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Tai, kad pirkimo pardavimo sutartis su (duomenys neskelbtini) įmone „--“ buvo fiktyvi, kad (duomenys neskelbtini) įmonėje „--.“ atstovu įvardytas asmuo M. J. niekada nedirbo ir jo vairuojamas automobilis v/n -- (duomenys neskelbtini) sienos deklaracijoje nurodytu laiku nekirto, nurodyto krovinio nevežė bei su „--“ jokių verslo ryšių neturėjo, tai, kad automobilis v/n --, kirtęs (duomenys neskelbtini) sieną 1998 m. birželio 5 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė kalio karbonatą, o 1998 m. liepos 2 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) vežė medvilnę ir jį vairavo deklaracijoje nurodytas asmuo, bei tai, kad liudytojai A. J. ir R. M. pripažino, atžymas jiems šioje pateiktoje deklaracijoje taip pat darę, netikrindami nei krovinio, nei automobilio, patvirtina, kad eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos prieduose įrašyti ir patvirtinti duomenys apie įgytų televizorių ir jų detalių komplektų eksportą buvo neteisingi. Muitinės pareigūnams patvirtinus fiktyvų įgytų televizorių ir jų detalių komplektų eksportą, jis tapo pagrindu grąžinti už tariamai eksportuotas prekes sumokėtą V. P. prašymo ir eksportą tvirtinusių dokumentų pagrindu, (duomenys neskelbtini) m. VMI, apgaulės pasėkoje, 1998 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į banke „(duomenys neskelbtini)“ esančią UAB -- sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 66.798 lt. PVM permokos, o 3.753 lt užskaitė kaip UAB“--“ mokėtinus mokesčius.
Kaltinamojo A. Š. teigimu, UAB „--“ veikla rūpinosi L. M.. Tai tvirtina ir teismo posėdyje BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinti liudytojo V. M., kurio į teismo posėdžius nei iškviesti, nei atvesdinti nepavyko, parodymai. Liudytojos V. Š. parodymai taip pat rodo, kad konsultacijas ir buhalterinę pagalbą dėl šios bendrovės ji teikė tik L. M.. A. Š., V. Š. ir pagarsinti V. M. parodymai rodo, kad tiek su V. Š., tiek su V. M. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį L. M. UAB „--“ steigimo ir veiklos klausimais, suvedė kaltinamasis M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad V. Š. ir V. M. yra teikę paslaugas jo turėtai įmonei, bei, kad su jais L. M. jis suvedė jo, t.y. L. M., prašymu, nepaneigti. Tokie kaltinamojo M. S. veiksmai patys savaime, nėra nusikalstami ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, tačiau tai, kad, kad M. S., ne kartą pas V. Š. būdamas su L. M. ir girdėdamas kalbas dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, eksporto deklaracijų pildymo, prašymų dėl PVM grąžinimo bei tai, kad V. Š. buhalterinės apskaitos sutvarkymo fiktyvius eksporto dokumentus muitiniam įforminimui A. J. pristatydavo L. M., o R. M. kaltinamasis M. S., rodo, kad neigdamas savo kaltę, kaltinamasis M. S. sako netiesą. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M., vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką atvykęs vienas jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Šie kaltinamojo R. M. parodymai ne tik prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitai faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus., pasiimdavusį juos bei paaiškinusį, kad atžymos reikalingos sulaikyto krovinio atgavimui. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys iš išvaizdos yra akivaizdžiai skirtingi, ir L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog absurdiškas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą, o jo parodymai teisme, melagingi, todėl šie buvusio kaltinamojo R. M. parodymai teisme vertinami kritiškai. Kaltinamasis M. S. pripažįsta eilę metų turėjęs savo įmonę, buvęs verslininkas. Pripažįsta jis ir tai, kad verslo reikalais ne kartą buvo muitinėje, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka yra žinomi. Akivaizdu, kad, važiuodamas į muitinę be krovinio, veždamas R. M. muitiniam eksporto įforminimui tik dokumentus, aiškindamas R. M., kad tai daroma norint atgauti sulaikytą krovinį, kaltinamasis M. S. žinojo ir suprato, kad prekių eksportas realiai nevyksta, yra fiktyvus, o po L. M. suvedimo su V. Š., kurios padedamas šis tvarkė UAB „--“ buhalterinę dokumentaciją, reikalingą pateikti VMI, PVM mokesčio susigrąžinimui, dalyvaudamas jo susitikimuose su V. Š., žinojo, kad tariamo eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto yra PVM permokos.
M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 274 str. sukčiavimu laikė svetimo turto užvaldymą arba teisės į turtą įgijimą apgaule. 1998 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato nutarimu Nr. 8 buvo nustatyta, kad sukčiavimo metu apgaulė turėjo pasireikšti turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys turėjo perleisti turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Duomenys byloje rodo, kad ir šiuo konkrečiu atveju, patenkinus UAB „--“ prašymą dėl tariamos PVM permokos grąžinimo, VMI 1998 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimu nr. 1826 UAB „--“, pervedė dalį, t.y. 66.798 lt. PVM permokos, o 3.753 lt. įskaitė šios bendrovės mokėtinų mokesčių dengimui. Faktų, rodančių, kad šios apgaulės pasakoje į UAB :--“ sąskaitą pervesti pinigai buvo atiduoti kaltinamajam M. S., taip pat nėra. 1998 m. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad, sumokėdama už įgytas prekes, 49.029 lt. UAB „--“ pervedė UAB „--“. Kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo panaudota likusi suma, byloje duomenų nėra. Ir šiuo atveju, išrašas iš UAB „--“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke tikrai rodo, kad 1998 m. rugpjūčio 4 d. d. nuo sąskaitos buvo nuimti 17.677,21 lt., tačiau, toks kaltinimo teigimas, kad ši nuimta suma buvo atiduota kaltinamajam M. S., tėra tik deklaratyvi kaltinimo prielaida. Kaltinamasis M. S. tai neigis, o buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. byla išskirta ir jo parodymai nelaikomi įrodymais šioje byloje. Išrašas iš minėtos sąskaitos rodo, kad lėšos iš šios sąskaitos buvo nuimamos pastoviai, pvz.: 1998 m. liepos 1 d, t.y. iki šios PVM permokos grąžinimo, buvo nuimti 27.860 lt., liepos 16 d. 18.905,47 lt., liepos 17 d. – 3.966, 95. Po 91.000 lt. pervedimo, liepos 22 d. nuimta 17.677,21 lt, liepos 28 d.- 22.757,57 lt., rugpjūčio 4 d. – 17.677,21 lt, rugpjūčio 5 d. 16.823,32 lt, rugpjūčio 11 d. – 14.929,15 lt, rugpjūčio 12 – 11.940,30 lt, ir taip iki 1999 m. birželio 2 d. (tik iki tos dienos byloje yra duomenys). Byloje duomenų, grindžiančių, kad apgaulės būdu įgytas turtas buvo perduotas kaltinamajam M. S., nėra, tad jis ir negali būti laikomas tuo asmeniu, kuriam apgauta valstybė savo noru jį perdavė. Tačiau M. S. prieš tai aptartais savo veiksmais ( suvedimu su V. Š., fiktyvaus eksporto įforminimui vykimu į muitinę), padėjo UAB „--“ apgaule įgyti 70.551 lt tariamos PVM permokos. Vadinasi, jis buvo šios nusikalstamos veikos padarymo padėjėju ir veikė tiesioginės tyčios forma, suprasdamas savo daromų veiksmų esmę, padėjo apgaulės būdu pagrobti viršijusios 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą.
Palyginus su 1961 m. BK 274 str., 2000 M. BK 182 str. 2 d. sukčiavimo objektą supranta plačiau nei tik nuosavybę ir pagal naująjį straipsnį atsako ne tik tas, kas apgaule savo naudai, bet ir ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, o taip pat ir tas, kas apgaule išvengė didelės turtinės prievolės arba ją panaikino. Nors naujasis BK ir išplėtė atsakomybės ribas, bet ir pagal jį, kaip ir pagal 1961 m. BK 274 str., už svetimo turto užvaldymą apgaule yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Naujasis įstatymas sušvelnino bausmę ir sutrumpino apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, tuo palengvindamas ją padariusių asmenų teisinę padėtį. Įstatymas, švelninantis bausmę ar kitaip lengvinantis ją padariusių asmenų teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią ir yra taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo.
Kaltinimo teigimu, šią nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas organizatoriumi, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su organizuotos grupės nariais L. M., A. Č. bei padedant V. U. ir šią jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 24 str.4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d..
V. U. kaltė prieš tai aptartais motyvais, nepasitvirtino, tad ši kaltinimo dalis iš kaltinamajam M. S. pateikto kaltinamojo akto, šalinama.
Nepasitvirtino ir kaltinamajam M. S. inkriminuoto kaltinimo kvalifikacija.Kaltinimas teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos padarymui, kaltinamasis M. S. su A. Š. ir L. M. susibūrė į organizuotą grupę bei į ją įtraukė A. Č., o pats ėmėsi jai vadovauti ir koordinuoti josios veiksmus, teismui jokių tai patvirtinančių duomenų, nepateikė. Tad ir šioje dalyje kaltinimas deklaratyvus.
1961 m. BK 18 str. 4 d., galiojusi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikaltimo bendrininku – organizatoriumi laikė asmenį, organizavusį nusikaltimo padarymą ar vadovavusį jo padarymui. 2000 m. BK 24 str. 4 d. duota organizatoriaus sąvoka daug platesnė, nes organizatoriumi yra laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, 2000 m. BK 24 str. 4 d., išplėtusi organizatoriaus sąvoką, kaltinamojo M. S. padėtį pasunkino, tad kaltinamajam M. S. palankesnė yra 1961 m. BK 18 str. 4 d.. 1961 m. BK esminiu šio bendrininko požymiu laikė asmens veiksmus, kuriais jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje ar išankstinėse jo stadijose, ar nusikaltimo darymo metu. Organizatoriaus veikla visada turėjo būti aktyvi. Jis turėjo vadovauti nusikaltimo pasiruošimui ir lenkti, verbuoti asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienyti, kurti nusikalstamos veiklos planus, numatyti jų įvykdymo būdus, priemones, paskirstyti vaidmenis bendrininkams, nustatyti tarpusavio ryšius ir t.t. Byloje tai grindžiančių duomenų, nėra. Kaltinamieji M. S. ir A. Š. tai neigia. Kaltinamojo V. U. teigimu, jam toks faktas taip pat nežinomas. Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. parodymai apie tai, kad jam “susidarė nuomonė”, jog vadovauja M. S., dėl prieš tai nurodytų motyvų, nelaikomi įrodymais šioje byloje ir nevertinami. Pažymėtina, kad net ir laikant minėtus parodymus įrodymu byloje, jų pagrindu būtų galima tik prielaida, jog M. S. galėjo būti šios nusikalstamos veikos organizatorius. Liudytojos V. Š. parodymai, kad iš to, jog atėjęs su A. Š. ir L. M., M. S. būdavo orus, į pokalbį nesikišo, jai susidarė nuomonė, kad jis jiems vadovauja, taip pat leidžia daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Kitokių, šį kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų byloje nėra. Baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Byloje išnaudotos visos galimybės, bet abejonės dėl kaltinamojo M. S. organizacinio vaidmens pašalinti nepavyko. Kitų faktinių duomenų, pagrindžiančių, jog M. S. buvo šio nusikaltimo organizatorius, nėra, todėl kaltinamajam M. S. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizavimas, iš kaltinimo šalinamas.
Nepasitvirtinus kaltinimui, kad kaltinamasis M. S. vadovavo šios nusikalstamos veikos padarymui, nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamajam M. S. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra. Kaltinamieji tai neigia. Faktinių duomenų, grindžiančių išankstinį daromos nusikalstamos veikos aptarimą, veiksmų suderinimą, plano paruošimą ir t.t., nėra. Ir galiausiai, organizuotos grupės vadovas nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma.
Nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis M. S. padėjo asmenims prieš kuriuos bylos išskirtos, apgaulės būdu pagrobti didelės vertės valstybės turtą, M. S. nusikalstama veika iš BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d.
3. 187.247 LT ĮGIJIMO APGAULE
a) BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. ir
BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. šioje dalyje pateikti kaltinamajam M. S. ir jis kaltinamas tuo, kad 1998 m. rugpjūčio 31d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui R. M. pateikė 1998 m. rugpjūčio 28 d. eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad UAB „--“, gabendama firmos „--“ atstovų A. C. ir P. N. vairuojamais krovininiais automobiliais, v/n (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) ir --, neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) įmonei „--.“ 1.057.260 lt vertės 15.780 vnt. sportinių kostiumų ir, įkalbėjęs -- kelio posto inspektorių R. M. nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įforminti eksporto procedūros užbaigimą, padarant atžymas apie tai, kad UAB „--“ krovinį iš Lietuvos per valstybinę sieną išgabeno bei patvirtinti tai parašu ir tarnybiniu spaudu Nr „--“ bei, eksporto procedūros užbaigimą įregistruoti muitinės žurnale, sukurstė R. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo sumenkintas valstybinės institucijos – muitinės – prestižas, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, padaryta didelė žala valstybei ir jos interesams, o apgaule susigrąžinus 187.247 lt PVM permoką, ir didelė finansinė žala valstybės biudžetui.
Ir šioje dalyje M. S. pateikti kaltinimai faktiniais duomenimis taip pat nepagrįsti, kaltinimus grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti, nenurodyti ir nemotyvuoti, tad ir šis kaltinimas deklaratyvus. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad kaltinamojo M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Jo pažįstamas asmuo, vardu R. jį supažindino su L. M. ir paprašė tam, kad L. M. automobiliai su kroviniu neužsistovėtų, greičiau praleisti juos per sieną. Jis pasitikėjo savo pažįstamu, todėl, netikrindamas mašinų ir krovinių, L. M. pateiktuose dokumentuose apie jų tikrinimą padarė atžymas, o atžymėtus dokumentus atiduodavo jam. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kaltinamasis M. S. jo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, neprašė. Su prašymu, padėti draugams ar pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kontrabandos skyriaus inspektorius iš (duomenys neskelbtini), vardu T.. Po kurio laiko jam paskambinęs asmuo prisistatė L.. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). A. L. atvažiavo su M. S.. L. atėjo į jo automobilį, kur jie kalbėjo ir tarėsi dėl eksporto atžymų, o M. S. tuo metu, pasilikęs automobilyje, sėdėjo ir laukė. Jis, iš L. išgirdęs, kad jo prekės yra sulaikytos ir jam, kad jas atgautų, reikia eksporto atžymų, padėti L. sutiko bei, padaręs reikalingas atžymas apie eksportą, įrašė tai į sieną kertančių automobilių registracijos žurnalą. Su M. S. tokių klausimų jis nesprendė ir nederino. Dažniausiai dokumentus jam atveždavo L., bet 2 ar 3 kartus yra atvežęs ir M. S.. Kuris iš jų atvežė dokumentus pirmą kartą, jis neprisimena. Tyrimo metu, atpažindamas iš nuotraukos M. S., jis jį sumaišė su L..
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. teigė, kad iš kolegos sužinojęs, jog jo patikimam pažįstamam iš (duomenys neskelbtini) reikia padėti įforminti krovinio išvežimą ir, kad dėl to jokių nemalonumų jis neturės, padėti sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs M. S. pateikė jam dokumentus, paaiškino, jog prekių yra labai daug ir , kad jam eksporto dokumentus teks įforminti per keletą kartų.
Kurstytoju įstatymas laiko asmenį, palenkusį kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kitaip sakant, kurstytojas – yra nusikaltimo iniciatorius, nes būtent jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Asmuo kurstomas įvairiais būdais, tokiais kaip įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimai, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t.t. Tai reiškia, kad kurstymu įstatymas laiko konkrečius žodinius ar fizinius veiksmus, kuriais asmuo palenkiamas daryti konkrečias nusikalstamas veikas. Kaltinimo teigimu, M. S. R. M. sukurstė įkalbėdamas klastoti dokumentus ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. M. parodymai to nepatvirtina. R. M. teigimu, M. S. veiksmai apsiribojo dokumentų pateikimu ir paėmimu, o netikrindamas, jis atžymas deklaracijose ir kituose dokumentuose darė savo pažįstamo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo prašymu. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, baudžiamasis persekiojimas dėl R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., 24 str. 5 d. 228 str. 1 d, 24 str. 5 d. 300 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 2 p., nesprendžiant jo kaltės klausimo, nutrauktas. R. M. parodymai, kad fiktyvų prekių eksportavimą jis tvirtino kolegos iš kontrabandos skyriaus prašymu, nes neišdrįso nesiskaityti su tokiu juos kontroliavusio kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, faktiniais bylos duomenimis nepaneigti. Vadinasi, R. M. sukurstytas buvo ne kaltinamojo M. S., bet jo nurodomo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo. Daugiau faktinių duomenų, grindžiančių šiuos M. S. inkriminuotus kaltinimus, byloje nėra, todėl kaltinamasis M. S. dėl šio R. M. sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus pagal BK 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant.
M. S. taip pat kaltinamas ir tuo, kad 1998 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui R. M. muitiniam atžymėjimui pateikė žinomai suklastotus 1998 m. rugpjūčio 28 d. eksporto deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas faktūras, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), ir kitus dokumentus. Įstatymas, žinomai suklastotų dokumentų pateikimą laiko jų panaudojimu. Šią M. S. inkriminuotą veiką kaltinimas taip pat kvalifikavo pagal 2000 m. BK 300 str. 2 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę su už žinomai suklastoto dokumento pateikimą numatė 1961 m. BK 207str. ir BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Pateikdamas suklastotus eksporto dokumentus (prekių eksporto sutartis, duomenys apie transporto priemones, vežančias prekes, duomenys apie transporto vairuotojus), M. S. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam M. S. pagal 2000 m. BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Bylos duomenys rodo, kad, paskutinė M. S. nusikalstama veika yra padaryta 2000 m. kovo 9 d., tad dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 207 str. 2 d., patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d., ir jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios nusikalstamos veikos, jos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla nutraukiama.
b) BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d.
A. Š. pateiktas kaltinimas rodo, kad jis kaltinamas įmonės (UAB „--“), naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo organizavimu, padarytu, veikiant organizuotoje grupėje.
Ši, kaltinamajam A. Š. inkriminuota veika josios padarymo metu atitiko 1961 m. BK 307 str., numačiusį baudžiamąją atsakomybę už du skirtingus nusikaltimus, t.y. už steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdymą stambiu mastu (neteisėtą įmonės veiklą) arba už įsteigimą ar veiklą įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai (t.y. už fiktyvios įmonės įsteigimą ar veiklą) vykdyti.
Patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už pirmąjį nusikaltimą – lėmė įmonės realiai vykdomos veiklos ir steigimo dokumentuose nurodytos veiklos neatitikimas bei stambus realiai vykdomos veiklos mastas. Pagrindinis, tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės ūkinės veiklos tvarka, papildomas – valstybės finansų sistema, o jo subjektyvinę pusę rodė tiesioginės tyčios buvimas, t.y. kaltininkas turėjo suvokti, kad jis verčiasi įmonės steigimo dokumentuose nenumatyta veikla ir norėti tai daryti. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis buvo formalioji, tad nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo to momento, kai steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos buvo imamasi stambiu mastu.
Už antrąjį nusikaltimą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lėmė fiktyvios įmonės įsteigimas ar josios veikla. Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės steigimo ar veiklos tvarka, fakultatyvinis – finansų sistema, visuomenės saugumas, dorovė ir pan. Šis nusikaltimas taip pat padaromas buvo tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turėjo ne tik suvokti, kad jis steigia fiktyvią įmonę ar dalyvauja tokios fiktyvios įmonės veikloje, bet ir norėti tai daryti. Tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas fiktyvia laikė tokią įmonę, kuri buvo steigiama ar naudojama kaip priedanga kitokiai, negu steigimo dokumentuose numatyta, ir tik neteisėtai, veiklai vykdyti. O neteisėta veikla įstatymas tuo metu laikė nusikalstamą veiklą bei po fiktyvios įmonės priedanga vykusį vertimąsi uždrausta komercine, ūkine veikla ar licencijuojama veikla, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat buvp formalioji, tad ir šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, t.y. nuo josios įregistravimo Respublikos įmonių rejestre dienos.
Inkriminuotos veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK 203 str. 2 d. yra švelnesnis, negu 1961 m. BK 307 str. 2 d., nes jis numato švelnesnę bausmę. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatys pagal abu įstatymus, yra vienodos – 5 metai, tačiau 2000 m. BK 95 str. 3 d., išplėtusi pasislėpimo nuo tyrimo ar teismo sąvoką, pagriežtino kaltinamojo A. Š. teisinę padėtį. Inkriminuojama veika padaryta, t.y. UAB“--“ įsteigta buvo 1998 m. birželio mėnesį. Nusikaltimas, numatytas BK 307 str. 2 d. buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, nepriklausomai nuo tokios įmonės veiklos pradžios, kitaip sakant šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įregistravimo Lietuvos įmonių rejestre dienos. Šiuo konkrečiu atveju, UAB“--“ Kauno miesto savivaldybės rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota buvo(duomenys neskelbtini) tad 5 metai nuo šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tiek pagal 1961 m. BK 307 str. 2 d., tiek ir pagal 2000 m. BK 203 str. suėjo(duomenys neskelbtini) Duomenų, kad iki to laiko A, Š. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, byloje nėra.
Duomenys byloje rodo, kad kaltinamasis A. Š. kaltinamuoju patrauktas buvo 2000 m. spalio 6 d., tačiau nutarimas jam apie tai įteiktas buvo tik 2002 m. vasario 6 d., t.y. tada, kai iš Ispanijos jis pats atvyko ir prisistatė į policiją. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 49 str. senaties eigą laikė sustojusia tuo atveju, kai nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo, o pasislėpimu nuo tardymo ir teismo laikė tokius veiksmus, kai padaręs nusikaltimą asmuo pažeisdavo jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus ir šaukiamas neatvykdavo į tardymo institucijas ar teismą. Tokie kaltininko veiksmai turėjo būti tyčiniai. Be to, pasislėpti nuo tardymo ir teismo galėjo tik toks asmuo, kuriam buvo pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo iš sulaikymo ar suėmimo. Bylos duomenimis, A. Š. iš Lietuvos išvyko 1999 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, t.y. nesant jam pareikštam kaltinimui ir nesant jam paskirtai kardomajai priemonei, tad kaltinimo 2000 m. spalio 5 d. nutarimas patraukti jį kaltinamuoju bei 2000 m. spalio 6 d. nutarimas paieškoti kaltinamąjį A. Š., pagrindo laikyti jį pasislėpusiu nuo tardymo ar teismo, nedavė. Tuo tarpu 2000 m. BK 95 str. 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigą taip pat laiko sustojusia tais atvejais, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, tačiau pasislėpimu laiko tokius tyčinius veiksmus, kai asmuo padaręs nusikalstamą veiką siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės bei tokius veiksmus, kai jis pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Be to, naujasis įstatymas pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laiko ir tokį asmenį, kuris nėra įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad 2000 m. BK 95 str. išplėtęs pasislėpusio asmens sąvoką, žymiai pablogino nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Įstatymas, bloginantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo A. Š. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas, todėl kaltinamajam A. Š. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 203 str. 2 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 18 str. 4 d. 307 str. 2 d. ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamoji byla nutraukiama.
c) BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d. pateiktas V. A. ir V. A. kaltinamas tuo, kad 1998 m. birželio mėn.(tikslesnė data nenustatyta), sukurstytas A. Š. įsitraukti į organizuotos grupės veiklą ir įsteigti įmonę nusikalstamai veiklai slėpti, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – valstybės biudžeto lėšas, žinodamas, kad įmonė realiai jokios veiklos nevykdys, A. Š. suorganizavus UAB „--“ steigimo dokumentų paruošimą, pasirašė ir įregistravo jos įstatus bei 100 vardinių akcijų, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravus UAB „--, tapęs vieninteliu jos akcininku ir paskyręs save jos direktoriumi, 1998 m rudenį, M. S. ir L. M. nurodymu, žinodamas, kad UAB “--” sportinių kostiumų neturi, negali parduoti, PVM sąskaitose faktūrose GAD (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įrašytos melagingos žinios apie 3.088.720,8 lt vertės realiai neegzistavusių 39.660 vnt. sportinių kostiumų, įgytų iš V. J. IĮ, sumokant 471.160,8 lt PVM, pardavimą UAB “--”, kuri, realiai neįgytų ir neegzistavusių kostiumų neeksportavo, apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas PVM susigrąžinimo forma, įsteigė ir naudojo įmonę neteisėtai veiklai slėpti.
Nusikalstamos veikos padarymo metu V. A. inkriminuota nusikalstama veika atitiko 1961 m. BK 18 str. 4 d. 307 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią griežtesnę bausmę ( iki 5 metų laisvės atėmimo), tad kaltinamajam V. A. veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK yra pagrįstas, nes už nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 str. 2 d. padarymą griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šis V. A. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šio nusikaltimo padarymą – penkeri metai (BK 95 str. 1 d. 2 p.). Asmeniui, iki nurodyto termino pabaigos padarius naują nusikalstamą veiką, senaties eiga už pirmąją nusikalstamą veiką nutrūksta ir pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (BK 95 str. 4 d.). Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad 1994 m. teistumas V. A. šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs. Iki šio nuosprendžio priėmimo už 2002 m. birželio 22 d. nusikalstamą veiką 2003 m sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo V. A. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 246¹ str. 1 d., veiką dekriminalizavus, panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, tad kaltinamasis V. A. šios jam inkriminuotos veikos padarymu buvo neteistas. Nuo šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo V. A. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
d) BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir
BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad, su V. A. jokių santykių neturėjo ir yra jo apkalbėtas. Dėl sportinių kostiumų į (duomenys neskelbtini) nevažiavo ir tyčia, dokumentų fiktyvaus eksporto įforminimui, į muitinę nevežė.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. A. turėjo bendrą verslą - prekiavo mediena. Jis pats V. A. įmonėje įdarbintas nebuvo, bet faktiškai dirbo, sudarinėjo sandorius, surasdavo, kur ir ką nupirkti, kur ir ką parduoti, o pelną su V. A. dalijosi. Pripažįsta, keletą kartų perdavęs pinigus nuo M. S. ir L. M., bet kokie tai pinigai, nežinojo.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. Č. jį supažindino su A. Š.. Susipažinę, jo vardu įsteigė įmonę UAB”--” ir abu vertėsi medienos prekyba. Oficialūs darbuotojai bendrovėje buvo jis ir buhalterė. A. Š. bendrovėje dirbo neoficialiai. A. Š. surasdavo kur ir ką nupirkti, bei ir kur kam parduoti, o jis pagal A. Š. jam duodamus duomenis, pildė ir pasirašinėjo buhalterinius dokumentus, gaudamas per mėnesį iš A. Š. apie 1000 lt., o gale mėnesio – dar ir procentus. Per A. Š. jis susipažino su L. M. bei M. S. ir, 1998 m. gruodžio mėn. L. M. ir M. S. prašymu pasirašė apie 10 tuščių PVM sąskaitų-faktūrų.
Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, nelaikomi įrodymais šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo duoti parodymai yra nevienodi, o vietomis ir prieštaringi. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo šiuo metu A. Č. negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Ar suvokė A. Č. savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti šio jam inkriminuoto nusikalstamo darymo metu, ekspertai galės atsakyti tik ištyrę jį po jo pasveikimo, tad šiuo metu, nesant galimybei nustatyti ar šios M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu A. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nuosprendžio grindimas jo nenuosekliais ir prieštaringais parodymais būtų neteisėtas, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, įrodymais taip pat nelaikomi, neanalizuojami ir nevertinami.
Liudytoja V. Š. parodė, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dokumentus buhalteriniam sutvarkymui visą laiką jai pristatydavo ir su ja konsultavosi kaltinamasis A. Š.. Už konsultacijas ir firmos apskaitos tvarkymą jai taip pat visada mokėdavo A. Š..
Parodymų atpažinti iš fotonuotraukų protokolas rodo, kad liudytoja D. G. (mergautinė pavardė --), parodymų atpažinti metu atpažino bosu vadintą buvusį šios bylos kaltinamąjį A. Č. bei UAB “--” vadovą kaltinamąjį V. A..
Parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai rodo, kad liudytoja V. A. atpažino kaltinamąjį A. Š., kurio nurodymu kaltinamasis V. A. sakė pildantis UAB „--“ PVM sąskaitas faktūras dėl medienos ir, kuriam ji 1999 m. rugsėjo mėnesį atidavė UAB -- dokumentus, o liudytoja T. C. parodymų atpažinti iš nuotraukų metu atpažino A. Č., V. A. ir L. M., kurių prašymu, 1998 m. vasarą jai priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), ji leido siųsti UAB „--“ korespondenciją, o jie ją buvo nuvežę į notarinę kontorą.
UAB “--” 1998 m. rugpjūčio 21 d. – 1998 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitose faktūrose GAD (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad ši bendrovė UAB “--” pardavė 1.228.943,40 lt (tame tarpe 187.466 lt. sudarė PVM) vertės 15.780 vnt. sportinių kostiumų, įgytų iš V. J. IĮ.
UAB “--” eksporto deklaracijų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priedo – kontrakto Nr (duomenys neskelbtini) kopijoje įrašyta, kad UAB „--“ direktoriaus -- atstovaujamai (duomenys neskelbtini) įmonei „-- pardavė 1.057.260 lt vertės 15.780 vnt. sportinių kostiumų.
2002 m. rugpjūčio 28 d. UAB “(duomenys neskelbtini)” eksporto deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir jų prieduose įrašyta, kad ši bendrovė, (duomenys neskelbtini) įmonei “-- eksportuojamus sportinius kostiumus gabena (duomenys neskelbtini) įmonės “--” atstovų A. C. ir P. N. vairuojamais krovininiais automobiliais v/n (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) ir --, tačiau pagal duomenis, gautus teisinės pagalbos būdu iš (duomenys neskelbtini), nurodyti automobiliai į (duomenys neskelbtini) neįvažiavo, o privati įmonė “-- kuriai vadovauja ne kontrakte nurodytas asmuo, bet (duomenys neskelbtini) pilietis S.G. N., 1998 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais krovinių importo procedūrų iš Lietuvos, nedeklaravo ir neformino.
M. K. kelio posto Išvežamų krovinių registracijos žurnale 1998 m. rugpjūčio 31 d. UAB “--” eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašytos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau pagal autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, apskaitos knygą, šie automobiliai sienos nekirto, iš (duomenys neskelbtini) neišvažiavo, o pagal duomenis į teisinės pagalbos prašymą, tuo metu (duomenys neskelbtini) sienos jie taip pat nekirto ir į (duomenys neskelbtini) neįvažiavo.
1998 m. rugsėjo 15 d. prašymas rodo, kad UAB “--” prašė grąžinti 187.247 lt PVM permokos, susidariusios eksportavus į (duomenys neskelbtini) iš UAB „--“ įgytus sportinius kostiumus.
1998 m. rugsėjo 30 d. pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini), rodo, kad, (duomenys neskelbtini) VMI, grąžinus PVM permoką ir pervedus į UAB “--” sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke 183.708 lt, o 3.539 lt užskaičius kaip mokėtinus UAB “-- mokesčius, 182.200 lt buvęs šios bylos kaltinamasis A. Č. paėmė grynais.
Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra turto savininko ar valdytojo suklaidinimas, “priverčiant” taip turto savininką ar valdytoją perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn. Būtent tai ir buvo padaryta. Pagal priešpriešinius patikrinimus vykęs kaltinamojo V. A. vadovautos UAB “--” ūkinės finansinės veiklos patikrinimas parodė, kad sportinių kostiumų įgijimą iš V. J. IĮ, UAB-ėje “-- grindė V. J. IĮ, kuri vertėsi gėrimų ir alaus prekyba, vardu, ant dingusių ir pripažintų negaliojančiais UAB “(duomenys neskelbtini)”, kuri užsiėmė viršutinių rūbų siuvimu, blankų išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Duomenų, tvirtinančių iš V. J. IĮ įgytų sportinių kostiumų perdavimą UAB “--” bei jų gavimo užpajamavimą UAB-ėje “--”, nėra. Taip pat nėra ir duomenų, grindžiančių UAB “--” apmokėjimą už juos V. J. firmai. Kaltinamojo V. A. teigimu, jis pats jokia ūkine veikla neužsiiminėjo, nupirktų sportinių kostiumų nematė, tik pasirašė jam pateiktus šių sportinių kostiumų pirkimo bei jų pardavimo UAB “--’ dokumentus. Akivaizdu, kad 15.780 vnt. sportinių kostiumų įgijimas iš V. J. IĮ, kuri užsiėmė ne sportinių kostiumų, bet alaus ir alkoholinių gėrimų prekyba, bei šio sandorio grindimas negaliojančiomis UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitomis faktūromis, rodo ir šio sandorio fiktyvumą. Patvirtinęs faktiškai neegzistavusių sportinių kostiumų nupirkimą iš V. J. įmonės bei jų pardavimą UAB “--”, kaltinamasis V. A. suprato vykdąs nusikaltimą. Tai iš dalies patvirtina ir jo parodymai apie tai, kad jis manė padedąs legalizuoti prekes. Pripažįsta V. A. ir tai, kad jis žinojo, jog jo patvirtintomis fiktyviomis sąskaitomis faktūromis UAB “-- “ grindžia fiktyvų jų eksportą. Be to, jis pripažino ir tai, kad, kartu su tuščių jo pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų blankų atidavimu M. S. ir L. M., išaugo ir vien tik už “pasirašymus” PVM sąskaitose faktūrose jo gaunamo atlygio suma, jam buvo perduoti 3000 lt. V. A. ir A. Č. tarpusavio ryšiai, jų bendravimas (V. A. teigimu A. Č. pasliūlė jam įsteigti įmonę, supažindino su A. Š., paaiškino, kad jo darbas bus tik pasirašinėti duodamus dokumentus ir t.t.), A. Š., L. M., M. S. nurodymų vykdymas (įrašymas į PVM sąskaitas faktūras duodamų nurodomų duomenų bei pateiktų sąskaitų faktūrų tvirtinimas, patvirtina, kad V. A. žinojo ir suprato, jog PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis jis patvirtino realiai neįgytų sportinių kostiumų pardavimą UAB “--”, bus grindžiamas ne tik fiktyvus jų eksportas, bet ir neteisėtas tariamai sumokėto PVM susigrąžinimas. Buvę šios bylos kaltinamieji A. J. bei R. M. pripažino atžymas apie šių sportinių kostiumų eksportą darę netikrindami ir nematydami nei transporto, nei prekių. O tai, kad deklaracijose nurodyti automobiliai su nurodomu kroviniu iš šalies neišvažiavo, valstybės sienos nekirto ir į paskirties vietą nenuvyko, kad ir sutartis apie sportinių kostiumų (duomenys neskelbtini) įmonei pardavimą yra fiktyvi ir t.t., patvirtina, kad 15.780 vnt. sportinių kostiumų eksportas į (duomenys neskelbtini) taip pat buvo fiktyvus ir teisės į 187.247 lt. PVM permokos grąžinimą nesuteikė. Vadinasi, ir šiuo konkrečiu atveju, PVM permoka sugrąžinta buvo apgaulės įtakoje, t.y. pateikus VMI suklastotus deklaracijas ir kitus eksporto dokumentus, tad ir kaltinamojo V. A. kaltė apgaule įgijus svetimą turtą 187.247 lt valstybės biudžeto lėšų, yra akivaizdi.
Kaltinamasis A. Š., neneigia, galėjęs kartu su prekybos mediena dokumentais V. Š. nunešti bei paduoti ir V. A. patvirtintas sąskaitas faktūras apie sportinių kostiumų pirkimą, jų pardavimą, tačiau teigia apie jų fiktyvumą, nežinojęs. Neginčytina, kad A. Š., nors ir neoficialiai, bet dirbo V. A. vardu įregistruotoje firmoje „--“. Jo žinioje buvo ir šios įmonės buhalteriniai duomenys. Duomenys byloje rodo, kad UAB “--a” įregistruota buvo 1998 m. birželio 25 d., ir operacijas vykdė nuo 1998 m. birželio 22 d. Tiek A. Š., tiek ir V. A. teigimu, iki sportinių kostiumų sandorio, A. Š. užsiėmė medienos prekyba, surasdavo medienos pardavėjus bei pirkėjus, o V. A. – pagal jam pateikiamus duomenis, pildydavo ir pasirašydavo tai tvirtinančius dokumentus. Kaltinimo teigimu, A. Š. inkriminuotą 187.247 lt PVM pagrobimą apgaule, padarė minėtas V. A. suklastotas PVM sąskaitas faktūras perduodamas UAB „--“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai V. Š.. Kaltinamieji V. A. ir A. Š. pripažįsta, kad dalis UAB „--“ dokumentų buvo pas V. A. ir dalis jų, pas A. Š.. Kaltinamojo A. Š. parodymai, kad, apie šių jam inkriminuotų sportinų kostiumų įgijimo bei pardavimo fiktyvumą jis nieko nežinojo, vertinami kritiškai. V. A. teigimu, UAB-ėje „--“ buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiėmė tik kaltinamasis A. Š.. A. Š. ir V. A. parodymai rodo, kad UAB „-- buhalteriją tvarkiusiai V. Š. dokumentus visada nunešdavo ir pasiimdavo tik kaltinamasis A. Š.. Tai patvirtino ir liudytoja V. Š.. Duomenys byloje (išrašai iš banko sąskaitų, parodymų protokolai) patvirtina, kad nuo įsteigimo dienos iki šių sportinių kostiumų įgijimo dienos UAB „--“ tikrai užsiėmė medienos pirkimu-pardavimu. O šios bendrovės sąskaita banke rodo, kad iš prekybos mediena į šios bendrovės sąskaitą įplaukdavo piniginės lėšos ir buvo iš jos išlaiduojamos. Nors, nei A. Š., nei V. A. kaltė dėl iki šios nusikalstamos veikos vykusių prekybos mediena sandorių fiktyvumo, nenustatyta, tačiau 2001 m. spalio 31 d. šios bendrovės dokumentinės revizijos aktas rodo, kad kai kurie šios bendrovės medienos sandoriai buvo fiktyvūs. UAB-ėje „--“ analogiškai, kaip šių sportinių kostiumų įgijimas, taip ir dalies medienos įgijimas buvo grindžiamas tos pačios V. J. IĮ įmonės, kuri užsiėmė alaus ir alkoholinių gėrimų prekyba, vardu ant UAB „--“, kuri užsiėmė viršutinių rūbų siuvimu, dingusiomis ir nuo jų įgijimo momento, t.y. nuo 1998 m. gegužės mėnesio, pripažintomis negaliojančiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Įvertinus tai, kad UAB-ėje „--“ pirkimo pardavimo sandoriais rūpinosi tik kaltinamasis A. Š., kad pinigais bendrovėje disponavo ir juos tvarkė taip pat tik A. Š., kad A. Š. lydėdavo kaltinamąjį V. A. į banką ir paimdavo iš V. A. banke nuimtus pinigus, kad, pasak A. Š., didžiąją pelno dalį, t.y. 80 procentų nuo prekybos mediena jis pasilikdavo sau, bei tai, kad kaltinamasis V. A., pagal A. Š. pateikiamus duomenis, tik pildė bei tvirtino sandorius grindžiančius dokumentus ir pats jokia kita veikla, neužsiėmė, akivaizdu, kad kaltinamasis A. Š., neigdamas sportinių kostiumų įgijimo bei pardavimo sandorio fiktyvumo žinojimą, kalba netiesą. Nors kaltinamojo V. A. parodymai apie sportinių kostiumų įgijimą bei pardavimą grindžiančių A. Š. inkriminuotą PVM sąskaitų faktūrų paėmimą ir perdavimą yra nepastovūs ir prieštaringi (tai jis teigia, kad minėtus dokumentus perdavimui V. Š. pasiėmė R. M., tai, kad juos padavė V. Š., tai, kad M. S.), tačiau abejonių nekyla, kad V. Š. šias sąskaitas faktūras nunešė, perdavė, paėmė josios užpildytas eksporto deklaracijas ir dokumentus dėl PVM mokesčio grąžinimo už tariamą šių prekių eksportą, bei perdavė V. A. už šį sandorį arba M. S. arba L. M. įduotus 3.000 lt., kaltinamasis A. Š.. Vadinasi, neigdamas šio sandorio fiktyvumo žinojimą, jis kalba netiesą. O įvertinus tai, kad A. Š. gan dažnai ir pastoviai ne tik nunešdavo ir paduodavo buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir aiškindavo buhalteriją tvarkiusiai V. Š. sudarytų sandorių esmę, laukdavo, kol V. Š., sutvarkiusi atneštų dokumentų buhalterinę apskaitą, užpildžiusi deklaracijas ir surašiusi informacijas dėl PVM grąžinimo, grąžindavo juos jam atgal, akivaizdu, kad A. Š., ne tik sportinių kostiumų įgijimo bet ir jų pardavimo UAB „--, o taip pat jų tariamo eksporto aplinkybės buvo žinomos. Paduodamas dokumentus, aiškindamas įvykusius sandorius, jis ir matė, ir žinojo ir suprato, kad, tos pačios V. J. IĮ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis jis pats ne kartą pagrindė tariamą medienos įgijimą, analogiškai yra grindžiamas ir sportinių kostiumų įgijimas. A. Š. žinojo ir tai, kad dokumentų, tvirtinančių sportinių kostiumų įgijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra. Nėra ir duomenų, grindžiančių, apmokėjimą už juos, kaip kad nėra ir realų įgytų sportinių kostiumų perdavimą UAB“--“ tvirtinančių duomenų. Kad buvo būtent taip patvirtina ir liudytojos V. Š. parodymai apie tai, kad, tvarkant UAB „--“ buhalterinę apskaitą, ji, pamačiusi, kad nėra UAB „--“ parduotų sportinių kostiumų įgijimo dokumentų, pasakė apie tai kaltinamajam A. Š. ir šis po kažkurio tai laiko atnešė jai V. J. firmos išrašytas PVM sąskaitas faktūras apie sportinių kostiumų pardavimą UAB „--. Tad, kaltinamojo A. Š. parodymai, jog jis apie šio sandorio fiktyvumą nežinojo, taip pat vertinami kritiškai. Rūpindamasis šio sandorio buhalterinės apskaitos, jo eksporto bei PVM permokos už šį eksportą grąžinimo klausimais, A. Š. siekė bendro tikslo ir buvo šios nusikalstamos veikos bendrininkas.
Įvykio eiga rodo, kad fiktyvias deklaracijas muitiniam įforminimui A. J., pristatydavo L. M., o R. M. – M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M., vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką atvykęs vienas jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Šie kaltinamojo R. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus ir pasiimdavusį juos. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys yra iš esmės skirtingi, ir L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog neįmanomas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą. Kaltinamasis M. S. pripažįsta, kad eilę metų turėjo savo įmonę, buvo verslininkas, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka buvo gerai žinomi. Tad ir šiuo atveju, važiuodamas į muitinę be krovininio automobilio ir krovinio, veždamas R. M. muitiniam eksporto įforminimui tik dokumentus, kaltinamasis M. S., kaip ir ankstesniais kartais, akivaizdžiai žinojo, kad prekių eksportas realiai nevyksta, yra fiktyvus, o suvesdamas A. Š. ir L. M. su V. Š., kurios padedami šie tvarkė UAB „--“ ir „-- buhalterinę dokumentaciją, reikalingą pateikti VMI, siekiant susigrąžinti PVM už tariamą eksportą, bei būdamas pas V. Š. su jais kartu, žinojo, kad tariamo eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto yra grobiamos valstybės biudžeto lėšos PVM susigrąžinimo būdu. V. A., tvirtindamas į PVM sąskaitas faktūras įrašytus melagingus duomenis apie sportinių kostiumų įsigijimą bei jų pardavimą UAB „--“, taip pat pripažįsta žinojęs, jog ir eksportas bus fiktyvus. Kaltinamasis A. Š., nunešdamas ir perduodamas įtraukimui į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą fiktyvias sąskaitas faktūras, grindžiančias fiktyvų sportinių kostiumų įgijimą bei fiktyvų jų pardavimą, taip pat suprato, kad šios fiktyvios sąskaitos faktūros ir buvo panaudotos fiktyviam eksportui, o fiktyvus eksportas buvo panaudotas kaip priemonė valstybės biudžeto lėšoms užvaldyti, ne tik suprantant jo tikrąją paskirtį, bet ir to siekiant. Duomenys byloje rodo, kad tenkinant 1998 m. rugsėjo 15 d. UAB“--“ prašymą, 1998 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo pavedimu(duomenys neskelbtini) m. VMI iš prašytų grąžinti 187.247 lt PVM permokos, 183.708 lt pervedė į UAB „--“ sąskaitą, o 3.539 lt įskaitė kaip UAB „--“ mokėtinus mokesčius. Iš pervestos sumos 1998 m. spalio 2 d. 182.200 lt buvęs šios bylos kaltinamasis A. Č. čekiu paėmė grynais. V. A. parodymai, kad už prašomų išrašyti PVM sąskaitų ir kitų dokumentų išrašymus ar patvirtinimus L. M. ir M. S. pažadėjo 3.000 lt, kad pažadėtus pinigus nuo jų jam perdavė A. Š. ( A. Š. pripažįsta nuo jų perdavęs V. A. 3000 lt.), patvirtina, kad M. S. ir L. M. šiais nuo UAB „--“ sąskaitos nuimtais pinigais naudojosi. Be to, V. A. parodė ir tai, kad, pas jį atvykusių M. S. ir L. M. prašymu, jis jiems pasirašė ant maždaug 10 tuščių PVM sąskaitų faktūrų blankų, ir jas jiems atidavė. Už tai jam buvo pažadėti 3000 lt. Pinigų už šiuos sportinius kostiumus perdavimas VMI grąžinus tariamą PVM permoką rodo, kad kaltinamasis A. Š., neigdamas žinojimą, jog pinigus perduoda už V. A. veiksmus, patvirtinant fiktyvų sandorį, sako netiesą. V. A. parodymus apie tai, kad nuimamus pinigus A. Č. atiduodavo L. M. arba M. S., arba A. Š., patvirtina ir kitų kaltinamųjų (G. M., M. L. ir D. L.) parodymai, kurie yra analogiški A. Č. ir V. A. parodymams. Kiekvienas iš tų asmenų (G. M., M. L., D. L., V. A.) taip pat nuimtų pinigų dalybose dalyvaudavo ir gaudami jiems skirtą dalį. Nors kitiems bendrininkams konkrečios atitekusių pinigų sumos ir nenustatytos, tačiau kiekvieno iš jų asmeniškai gautų ir užvaldytų pinigų dalies dydis, jų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. M. S., V. A., ir A. Š., apgaulės būdu, iš valstybės biudžeto lėšų susigrąžindami tariamai sumokėto PVM permoką suprato savo daromų veiksmų esmę bei kartu su asmenimis, prieš kuriuos bylos išskirtos, veikė bendrininkų grupėje ir, apgaule įforminus tariamą prekių eksportą į (duomenys neskelbtini), pagrobė didelės vertės, žymiai viršijusios 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą.
Kaltinamiesiems A. Š., M. S. ir V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos jų padarymo metu atitiko 1961 m. BK 274 str. kvalifikaciją, kuri sukčiavimu laikė svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimą apgaule. 2000 m. BK 182 str. atsakomybę numato tam, kas apgaule, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Akivaizdu, kad naujasis įstatymas išplėtė sukčiavimo sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad šie kaltinamieji sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, bei tai, kad, tiek pagal 1961 m. BK 274 str., tiek ir pagal 2000 m. BK 182 str. atsakomybė numatyta ir už svetimo turto užvaldymą, kitaip sakant, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika laikoma nusikaltimu ir pagal naująjį BK 182 str., kuris numato švelnesnę bausmę ir turi grįžtamąją galią, kaltinamųjų A. Š., M. S. ir V. A. veika kvalifikuotina pagal 2000 m. BK 182 str.
Kaltinimas, teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamieji M. S., V. A., A. Š. ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos, susibūrė į organizuotą grupę, o kaltinamasis M. S. pats ėmėsi jai vadovauti ir koordinuoti jos veiksmus, teismui jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
1961 m. BK 18 str. 4 d., galiojusi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikaltimo bendrininku – organizatoriumi laikė asmenį, organizavusį nusikaltimo padarymą ar vadovavusį jo padarymui. 2000 m. BK 24 str. 4 d. duota organizatoriaus sąvoka daug platesnė, nes organizatoriumi yra laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, 2000 m. BK 24 str. 4 d., išplėtusi organizatoriaus sąvoką, kaltinamojo M. S. padėtį pasunkino, tad kaltinamajam M. S. palankesnė yra 1961 m. BK 18 str. 4 d.. 1961 m. BK esminiu šio bendrininko požymiu laikė asmens veiksmus, kuriais jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje ar išankstinėse jo stadijose, ar nusikaltimo darymo metu. Organizatoriaus veikla visada turėjo būti aktyvi. Jis turėjo vadovauti nusikaltimo pasiruošimui ir lenkti, verbuoti asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienyti, kurti nusikalstamos veiklos planus, numatyti jų įvykdymo būdus, priemones, paskirstyti vaidmenis bendrininkams, nustatyti tarpusavio ryšius ir t.t. Byloje tai grindžiančių duomenų, nėra. Kaltinamasis M. S. tai neigia. Kaltinamieji V. A. ir A. Š. to taip pat nepatvirtina. Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. parodymai apie tai, kad jam “susidarė nuomonė”, jog vadovauja M. S., bet jis pats apie organizuotos grupės buvimą ir priklausymą jau nežinojo, dėl prieš tai nurodytų motyvų, nelaikomi įrodymais šioje byloje ir nevertinami. Pažymėtina, kad net ir A. Č. parodymus, kad jam susidarė nuomonė, jog M. S. vadovauja A. Š. ir V. A., laikant įrodymu byloje, jų pagrindu būtų galima tik prielaida, jog M. S. galėjo būti šios nusikalstamos veikos organizatorius. Liudytojos V. Š. parodymai, kad iš to, jog atėjęs su A. Š. ir L. M., M. S. buvo orus, į pokalbį nesikišo, jai susidarė nuomonė, kad jis jiems vadovauja, leidžia daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Duomenų, grindžiančių M. S. vadovavimą nusikaltimo padarymui, daromo nusikaltimo organizavimą, bendrininkų pastangų sujungimą ir nukreipimą nusikalstamai veikai daryti, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje, sistemos sukūrimą bendroje nusikalstamoje veikoje ir t.t., nėra. Bylos medžiaga rodo, kad kaltinimas M. S. vadovavimą šios nusikalstamos veikos darymui, nenustatęs jokių tai tvirtinančių faktinių duomenų, remdamasis minėtų asmenų „manymu“, tiesiog deklaratyviai preziumavo. Baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Byloje išnaudotos visos galimybės, bet abejonių dėl kaltinamojo M. S. statuso nusikalstamos veikos padaryme, pašalinti nepavyko. Tokiu atveju baudžiamieji įstatymai įpareigoja teismą visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, todėl, kaltinamajam M. S. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizavimas, iš kaltinimo šalinamas.
Nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamiesiems A. Š., M. S. ir V. A. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra ir nei vienas iš organizuotos grupės buvimą tvirtinančių faktinių duomenų ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytas. Organizuotos grupės vadovas taip pat nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma. Todėl akivaizdu, kad ir šią inkriminuoto kaltinimo dalį kaltinimas taip pat deklaratyviai preziumavo.
Neginčytina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos, buvo bendrininkai, tačiau faktiniai duomenys, grindžiantys bendrininkų susitarimą bendrai daryti nusikaltimą, nenustatyti, ir įstatymo nustatyta tvarka faktiniais bylos duomenimis byloje nepagrįsti. Nusikalstamos veikos datymo metu galiojęs įstatymas (1961 m. BK 18 str.) tuos atvejus, kai bendrininkai nebuvo susitarę bendrai daryti nusikaltimo arba susitarė tik jį darydami, laikė grupe iš anksto susitarusių asmenų, tad akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos darymo metu M. S., V. A., A. Š. ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos į atskirą bylą, šią nusikalstamą veiką padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. 2000 m. BK kvalifikuojantį požymį – grupę iš anksto susitariusių asmenų, panaikinus, šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo M. S. nusikalstama veika iš BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir kaltinamųjų V. A., A. Š. nusikalstama veika iš BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d.
4. 283.510,16 LT ĮGIJIMO APGAULE
a) BK 25 str. 3 d. 300 str. 2 d.
Kaltinimas pagal 2000m. BK 25 str. 3 d. 300 str. 2 d. pateiktas kaltinamajam V. A. ir jis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „--“ direktoriumi, kartu su organizuotos grupės nariais M. S., L. M., A. Č., A. Š., M. S. vadovaujant ir koordinuojant organizuotos grupės veiklą, 1998 m. rudenį, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ sportinių kostiumų realiai neįgijo ir negali parduoti, M. S. ir L. M. nurodymu, suklastojo netikrus dokumentus – pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras, kaip įmonės administracijos vadovas ir, patvirtinęs savo parašu sąskaitas faktūras GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriose buvo įrašyti melagingi duomenys apie tai, UAB „--“ iš V. J. IĮ įgytus 3.088.720, 8 lt (tame tarpe 471.160,8 PVM) vertės 39.660 vnt. sportinių kostiumų pardavė UAB “--” ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus apgaulingai tvarkydamas UAB „--“ apskaitą bei kartu su M. S., A. Š., L. M. ir A. Č. sukčiavimo būdu susigrąžino tariamo eksporto metu susidariusį ir realiai nesumokėtą didelį kiekį - 470.757,16 lt PVM permoką.
Šią kaltinamajam V. A. inkriminuotą ir pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. kvalifikuotą nusikalstamą veiką jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. arba BK 289 str. kvalifikacijos. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir ne tarnautojai. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu V. U. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, nes pagal tuo metu galiojusį 1998 m. vasario 3 d. redakcijos BK 290 straipsnį valstybės tarnautoju buvo laikomas asmuo, kuris atliko tam tikras pareigas (išskyrus ūkines-technines funkcijas) įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ir kuriam atlyginimas mokamas buvo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, jei jis neturėjo valstybės pareigūno įgaliojimų, o valstybės pareigūnu buvo laikomas asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdė valdžios atstovo funkcijas arba turėjo administracinius įgalinimus. V. A., būdamas UAB „--“ direktoriumi, tuo metu nei vienai iš minėtų kategorijų nepriklausė, tad šioje dalyje jam inkriminuota veika, dėl dokumentų klastojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m 1998 m. vasario 3 d. redakcijos BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastoto itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neginčytina, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam V. A. pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d.
Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad 1994 m. teistumas V. A. šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs. Iki šio nuosprendžio priėmimo už 2002 m. birželio 22 d. nusikalstamą veiką 2003 m sausio 31 d. nuosprendis, kuriuo V. A. buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 246¹ str. 1 d., veiką dekriminalizavus, panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, tad kaltinamasis V. A. šios jam inkriminuotos veikos padarymu buvo neteistas. Nuo šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir šios bylos perdavimo teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas tokiu atveju imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo V. A. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla, kurioje V. A. kaltinamas pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d., nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
b) BK 222 str. 1 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 222 str. 1 d. pateiktas V. A. ir jis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „--“ direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą, veikdamas organizuotos grupės, suburtos ir vadovautos M. S. interesais, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas apgaule savo naudai įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto PVM permokų sumas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterijos apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus, 1998 m. rudenį, savo parašu patvirtinęs PVM sąskaitose-faktūrose melagingus duomenis apie sportinių kostiumų, medienos, padėklų įgijimus ir pardavimus, perdavė juos įtraukimui į apskaitą, perleido UAB „--“ griežtos atskaitomybės blankus organizuotos grupės nariams, neapskaitydamas finansinėje apskaitoje gautų PVM lėšų panaudojimo, apgaulingai tvarkė UAB „--“ apskaitą, dėl ko negalima pilnai nustatyti bendrovės finansinės, ūkinės, komercinės veiklos rezultatų ir realiai įvertinti apskaitomą turtą.
Šią kaltinamajam V. A. inkriminuotą veiką jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 323 str. 2 d., numačiusi laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą senatis buvo 5 metai. Kaltinimo inkriminuota BK 222 str. 1 d., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2004 m.liepos 13 d., už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė laisvės atėmimą iki 4 metų, bet patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis -8 metai. 1961 m. BK, numatęs trumpesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.), buvo švelnesnis ir lengvino ją padariusių asmenų teisinę padėtį nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 222 str.. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad, 2003 m sausio 31 d. nuosprendžiu už 2002 m. birželio 22 d. per vienerius metus padarytą pakartotinį vairavimą neblaiviame stovyje, V. A. buvo teistas pagal 1961 m. BK 246¹ str. 1 d.. 2000 m. BK 281 str., įsigaliojęs 2003 m. gegužės 1 d., šią nusikalstamą veiką dekriminalizavo, o teismas bylą nutraukė, todėl kaltinamasis V. A. laikytinas neteistu. Nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai, Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 1961 m. BK 323 str. 2 d. suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas tokiais atvejais imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo V. A. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas. Įstatymai, griežtinantys bausmę ar sunkinantys nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomi asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, todėl kaltinamajam V. A. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 222 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 323 str. 2 d. ir byla, nesprendžiant kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, nutraukiama.
BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad, su V. A. jokių santykių neturėjo ir yra jo apkalbėtas. Dėl sportinių kostiumų į (duomenys neskelbtini) nevažiavo ir jokių dokumentų nevežė ir nieko apie tai nežino.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. A. turėjo bendrą verslą - prekiavo mediena. Jis pats V. A. įmonėje įdarbintas nebuvo, bet faktiškai dirbo, sudarinėjo sandorius, surasdavo, kur ir ką nupirkti, kur ir ką parduoti, dokumentus pildydavo V. A., o gautą pelną dalindavosi abu.
Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad A. Č. siūlymu steigė įmonę ir jo padedamas supažino su A. Š.. Susipažinus, savo vardu įsteigė įmonę UAB”--” ir vertėsi medienos prekyba. Oficialūs darbuotojai bendrovėje buvo jis ir buhalterė. A. Š. bendrovėje dirbo neoficialiai. A. Š. surasdavo kur ką nupirkti ir kur ką parduoti, o jis, dažniausiai nematydamas prekių, pasirašinėjo dokumentus ir pildė juos pagal jam duodamus duomenis, gaudamas per mėnesį apie 1000 lt., o gale mėnesio – dar ir procentus. Per A. Š. susipažino su L. M. ir M. S.. L. M. ir M. S. prašymu pasirašė apie 10 tuščių PVM sąskaitų-faktūrų. Iš A. Č. girdėjo, kad L. M. ir A. Š. klauso M. S. nurodymų, ir matyt iš UAB”--”sąskaitos nuimtus pinigus L. M. perduodavo M. S.. 3000 Lt už pasirašytas sąskaitas faktūras jam pažadėjo M. S. ir L. M.. Jis atlyginimą gaudavo už pasirašymus pateikiamuose dokumentuose ir dokumentų užpildymą pagal jam duodamus duomenis. Jis pats jokiuose sandoriuose nedalyvavo.
Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme metu, nelaikomi įrodymais šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo duoti parodymai yra nevienodi, o vietomis ir prieštaringi. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir yra gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje. Ar suvokė A. Č. savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu, ekspertai galės atsakyti tik ištyrę jį po jo pasveikimo, tad šiuo metu, nesant galimybei nustatyti ar šios M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo metu A. Č. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nuosprendžio grindimas jo parodymais būtų neteisėtas, todėl jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šio kaltinimo įrodymais taip pat nelaikomi, neanalizuojami ir nevertinami.
Liudytoja V. Š. parodė, kad UAB“--“ dokumentus buhalteriniam sutvarkymui jai pristatydavo A. Š.. Už sutvarkytą firmos apskaitą taip pat mokėdavo A. Š.. Ji manė, kad M. S. yra aukščiau A. Š., nes M. S. į pokalbius nesikišdavo ir oriai sėdėdavo nuošaly.
Parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai rodo, kad liudytoja D. G. (mergautinė pavardė Ž.), atpažino bosu vadintą kaltinamąjį A. Č. ir UAB “--” vadovą V. A., kurie prašė ją būti įmonės “-- buhaltere, o 1998 m. birželio mėnesį, pasakė, jog ji jo įmonėje jau dirba ir jai reikia iš banko nuimti didelę pinigų sumą. Ji nuimti pinigų negalėjo, nes josios paso galiojimas buvo pasibaigęs.
Parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai rodo, kad liudytoja V. A. atpažino kaltinamąjį A. Š., kurio nurodymu kaltinamasis V. A. sakė pildantis UAB „--“ PVM sąskaitas faktūras, o ji jam 1999 m. rugsėjo mėnesį atidavė UAB -- dokumentus, o liudytoja T. C. parodymų atpažinti iš nuotraukų metu atpažino A. Č., V. A. ir L. M., kurių prašymu, 1998 m. vasarą jai priklausančio buto adresu ----, leido gauti korespondenciją, o jie ją buvo nuvežę į notarinę kontorą.
1998 m. rugpjūčio 13 - spalio 9 d. --“ PVM sąskaitose faktūrose GAD Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad UAB „--“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1.856.774,40 lt.(tame tarpe 283.694,40 lt PVM) vertės 23.880 vnt. sportinių kostiumų.
Keturiuose 1998 m. spalio 2 – spalio 10 d. UAB „--“ kasos pajamų orderių kvituose įrašyta, kad pagal juos UAB „--“ už sportinius kostiumus sumokėjo 142.200 lt.
UAB „--“ deklaracijose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kituose eksporto dokumentuose įrašyta, kad UAB „--“(duomenys neskelbtini) piliečių B. V. ir P. N. vairuojamais krovininiais automobiliais -- 1.599.760 lt vertės 23.880 vnt. sportinių kostiumų eksportuoja juos įgijusiai (duomenys neskelbtini) įmonei „--.“.
Autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, apskaitos knygos įrašai rodo, kad, eksporto dokumentuose nurodytas transportas ir krovinys, sienos nekirto.
Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra turto savininko ar valdytojo suklaidinimas, “priverčiant” taip turto savininką ar valdytoją perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn. Būtent tai buvo padaryta ir šiuo atveju. Pagal priešpriešinius patikrinimus vykęs kaltinamojo V. A. vadovautos UAB “--” ūkinės finansinės veiklos patikrinimas parodė, kad sportinių kostiumų įgijimą iš V. J. IĮ, UAB-ėje “--a” grindė V. J. IĮ, kuri vertėsi gėrimų ir alaus prekyba, vardu, ant dingusių ir pripažintų negaliojančiais UAB “--”, kuri užsiėmė viršutinių rūbų siuvimu, blankų išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Duomenų, tvirtinančių iš V. J. IĮ įgytų sportinių kostiumų perdavimą UAB “--” bei jų gavimo užpajamavimą UAB-ėje “--”, nėra. Taip pat nėra ir duomenų, grindžiančių UAB “-- apmokėjimą už juos V. J. firmai. Kaltinamojo V. A. teigimu, jis pats jokia ūkine veikla neužsiiminėjo, nupirktų sportinių kostiumų nematė, tik pasirašė jam pateiktus šių sportinių kostiumų pirkimo bei jų pardavimo UAB “--’ dokumentus. Akivaizdu, kad 23.880 vnt. sportinių kostiumų įgijimas iš V. J. IĮ, kuri užsiėmė ne sportinių kostiumų, bet alaus ir alkoholinių gėrimų prekyba, bei šio sandorio grindimas negaliojančiomis UAB “-- sąskaitomis faktūromis, rodo ir šio sandorio fiktyvumą. Patvirtinęs faktiškai neegzistavusių sportinių kostiumų nupirkimą iš V. J. įmonės bei jų pardavimą UAB “--”, kaltinamasis V. A. suprato vykdąs nusikaltimą. Tai iš dalies patvirtina ir jo parodymai apie tai, kad jis manė padedąs legalizuoti prekes. Pripažįsta V. A. ir tai, kad jis žinojo, jog jo patvirtintomis fiktyviomis sąskaitomis faktūromis UAB “(duomenys neskelbtini) “ grindžia fiktyvų jų eksportą. Be to, jis pripažino ir tai, kad, kartu su tuščių jo pasirašytų PVM sąskaitų faktūrų blankų atidavimu M. S. ir L. M., išaugo ir vien tik už “pasirašymus” PVM sąskaitose faktūrose jo gaunamo atlygio suma. V. A. ir A. Č. tarpusavio ryšiai, jų bendravimas (V. A. teigimu A. Č. pasliūlė jam įsteigti įmonę, supažindino su A. Š., paaiškino, kad jo darbas bus tik pasirašinėti duodamus dokumentus ir t.t.), A. Š., L. M., M. S. nurodymų vykdymas (įrašymas į PVM sąskaitas faktūras duodamų nurodomų duomenų bei pateiktų sąskaitų faktūrų tvirtinimas, patvirtina, kad V. A. žinojo ir suprato, jog PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis jis patvirtino realiai neįgytų sportinių kostiumų pardavimą UAB “--”, bus grindžiamas ne tik fiktyvus jų eksportas, bet ir neteisėtas tariamai sumokėto PVM susigrąžinimas. Buvę šios bylos kaltinamieji A. J. bei R. M. pripažino atžymas apie šių sportinių kostiumų eksportą darę netikrindami ir nematydami nei transporto, nei prekių. O tai, kad deklaracijose nurodyti automobiliai su nurodomu kroviniu iš šalies neišvažiavo, valstybės sienos nekirto ir į paskirties vietą nenuvyko, kad ir sutartis apie sportinių kostiumų (duomenys neskelbtini) įmonei pardavimą yra fiktyvi ir t.t., patvirtina, kad 23.880 vnt. sportinių kostiumų eksportas į (duomenys neskelbtini) taip pat buvo fiktyvus ir teisės į 283.510,16 lt. PVM permokos grąžinimą nesuteikė. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, PVM taip pat sugrąžintas buvo apgaulės įtakoje, t.y. pateikus VMI suklastotus deklaracijas ir kitus eksporto dokumentus, tad ir kaltinamojo V. A. kaltė apgaule įgijus svetimą turtą 283.510,16 lt valstybės biudžeto lėšų, yra akivaizdi.
Kaltinamasis A. Š., neneigia, galėjęs kartu su prekybos mediena dokumentais V. Š. nunešti bei paduoti ir V. A. patvirtintas sąskaitas faktūras apie sportinių kostiumų pirkimą, jų pardavimą, tačiau teigia apie jų fiktyvumą, nežinojęs. Neginčytina, kad A. Š., nors ir neoficialiai, bet dirbo V. A. vardu įregistruotoje firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Duomenys byloje rodo, kad UAB “--” įregistruota buvo 1998 m. birželio 25 d., ir operacijas vykdė nuo 1998 m. birželio 22 d. Tiek A. Š., tiek ir V. A. teigimu, iki sportinių kostiumų sandorio, A. Š. užsiėmė medienos prekyba, surasdavo medienos pardavėjus bei pirkėjus, o V. A. – pagal jam pateikiamus duomenis, pildydavo ir pasirašydavo tai tvirtinančius dokumentus. Pateiktas kaltinimas rodo, kad A. Š. inkriminuotą 283.510,16 lt PVM pagrobimą apgaule, padarė šias V. A. suklastotas PVM sąskaitas faktūras perduodamas UAB „--“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai V. Š.. Kaltinamieji V. A. ir A. Š. pripažįsta, kad dalis UAB „--“ dokumentų buvo pas V. A. ir dalis jų, pas A. Š.. Kaltinamojo A. Š. parodymai, kad, apie šių jam inkriminuotų sportinų kostiumų įgijimo fiktyvumą jis nieko nežinojo, vertinami kritiškai. V. A. teigimu, UAB-ėje „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu užsiėmė tik kaltinamasis A. Š.. A. Š. ir V. A. teigimu, UAB „--“ buhalteriją tvarkiusiai V. Š. dokumentus visada nunešdavo ir parnešdavo tik kaltinamasis A. Š.. Tai patvirtino ir liudytoja V. Š.. Duomenys byloje (išrašai iš banko sąskaitų, parodymų protokolai) patvirtina, kad nuo įsteigimo dienos iki šių sportinių kostiumų įgijimo dienos UAB „--“ tikrai užsiėmė medienos pirkimu-pardavimu. O šios bendrovės sąskaita banke rodo, kad iš prekybos mediena į šios bendrovės sąskaitą įplaukdavo piniginės lėšos ir buvo iš jos išlaiduojamos. Nors, nei A. Š. nei V. A. kaltė dėl iki šios nusikalstamos veikos vykusių prekybos mediena sandorių fiktyvumi, nenustatyta, tačiau 2001 m. spalio 31 d. šios bendrovės dokumentinės revizijos aktas rodo, kad kai kurie šios bendrovės medienos sandoriai buvo fiktyvūs. UAB-ėje „--“ analogiškai, kaip šių sportinių kostiumų įgijimas, taip ir dalies medienos įgijimas buvo grindžiamas tos pačios V. J. IĮ įmonės, kuri užsiėmė alaus ir alkoholinių gėrimų prekyba, vardu ant UAB „J--“, kuri užsiėmė viršutinių rūbų siuvimu, dingusiomis ir nuo jų įgijimo momento, t.y. nuo 1998 m. gegužės mėnesio, pripažintomis negaliojančiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Įvertinus tai, kad UAB-ėje „--a“ pirkimo pardavimo sandoriais rūpinosi tik kaltinamasis A. Š., kad visą laiką pinigais bendrovėje disponavo ir juos tvarkė taip pat tik A. Š., kad A. Š. lydėdavo kaltinamąjį V. A. į banką ir paimdavo iš V. A. banke nuimtus pinigus, kad, pasak A. Š., didžiąją pelno už sandorius mediena dalį, t.y. 80 procentų jis pasilikdavo sau, kad kaltinamasis V. A. pagal jam pateikiamus duomenis, tik pildė bei tvirtino sandorius grindžiančius dokumentus ir pats jokia kita veikla, neužsiėmė, bei tai, kad tai buvo ne pirmas toks tariamų sportinių kostiumų įgijimas iš to paties šaltinio ir tuo pat būdu ir ne pirmas M. jam įduodamų pinigų perdavimas, akivaizdu, kad kaltinamasis A. Š., neigdamas sportinių kostiumų įgijimo bei pardavimo sandorio fiktyvumo žinojimą, ir šiuo atveju kalba netiesą. Nors kaltinamojo V. A. parodymai apie sportinių kostiumų įgijimą bei pardavimą grindžiančių A. Š. inkriminuotą PVM sąskaitų faktūrų paėmimą ir perdavimą ir šiuo atveju yra nepastovūs ir prieštaringi (tai jis teigia, kad minėtus dokumentus perdavimui V. Š. pasiėmė R. M., tai, kad juos padavė V. Š., tai, kad M. S.), tačiau abejonių nekyla, kad V. Š. jas nunešęs, perdavęs bei paėmęs josios užpildytas deklaracijas dėl PVM mokesčio grąžinimo už šias prekes, o taip pat nuo M. S. arba L. M. perdavęs 3000 lt kaltinamajam V. A., kaltinamasis A. Š. apie sandorio fiktyvumą žinojo. O įvertinus tai, kad A. Š. gan dažnai ne tik nunešdavo ir paduodavo dokumentus, bet ir aiškindavo buhalteriją tvarkiusiai V. Š. sudarytų sandorių esmę bei laukdavo, kol V. Š., sutvarkiusi atneštų dokumentų buhalterinę apskaitą, užpildžiusi deklaracijas ir surašiusi informacijas, grąžindavo juos jam atgal, akivaizdu, kad A. Š., neigdamas fiktyvaus sportinių kostiumų įgijimo bei jų pardavimo UAB „-- “žinojimą, bei tai, kad tai buvo antrasis analogiškas tariamų sportinių kostiumų įgijimas iš to paties šaltinio ir tokiu pat būfu, kalba netiesą. Paduodamas dokumentus, aiškindamas įvykusius sandorius, jis ir matė, ir žinojo ir suprato, kad, tos pačios V. J. IĮ UAB „--“ išduotomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis jis pats ne kartą pagrindė tariamą medienos įgijimą, analogiškai yra grindžiamas ir sportinių kostiumų įgijimas. A. Š. matė ir tai, kad dokumentų, tvirtinančių įgytų sportinių kostiumų gavimą UAB „--“ nėra. Nėra ir duomenų, grindžiančių, apmokėjimą už juos, kaip kad nėra ir realų įgytų sportinių kostiumų perdavimą UAB“--“ tvirtinančių duomenų. O kad buvo būtent taippatvirtina ir liudytojos V. Š. parodymai, kad ir šiuo atveju, jai pranešus A. Š., jog nėra duomenų, grindžiančių šių sportinių kostiumų įgijimą UAB „--a“, praėjus tam tikram laikui tokius duomenis jai atnešė ir pateikė A. Š.. Tad, kaltinamojo A. Š. parodymai, jog jis ir apie šio sandorio fiktyvumą nieko nežinojo, taip pat vertinami kritiškai. A. Š. savo veiksmais ir šiuo atveju siekė bendro tikslo ir taip pat buvo šios nusikalstamos veikos bendrininkas.
Įvykio eiga rodo, kad fiktyvias deklaracijas muitiniam įforminimui A. J., pristatydavo L. M., o R. M. – M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M., vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką atvykęs vienas jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Šie kaltinamojo R. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus ir pasiimdavusį juos. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys yra iš esmės skirtingi, ir L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog neįmanomas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą. Kaltinamasis M. S. pripažįsta, kad eilę metų turėjo savo įmonę, buvo verslininkas, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka buvo gerai žinomi. Tad ir šiuo atveju, važiuodamas į muitinę be krovininio automobilio ir krovinio, veždamas R. M. muitiniam eksporto įforminimui tik dokumentus, kaltinamasis M. S., kaip ir ankstesniais kartais, akivaizdžiai suprato, kad prekių eksportas realiai nevyksta, yra fiktyvus, o suvesdamas A. Š. ir L. M. su V. Š., kurios padedami šie tvarkė UAB „--“ buhalterinę dokumentaciją, reikalingą pateikti VMI, siekiant susigrąžinti PVM už tariamą eksportą, bei būdamas pas V. Š. su jais kartu, žinojo, kad tariamo eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto yra grobiamos valstybės biudžeto lėšos PVM susigrąžinimo būdu. Kaltinamojo V. A. parodymai apie tai, kad 3000 lt nuo L. M. ar nuo M. S. jam perdavė A. Š., rodo, kad ir 275.820 lt, kuriuos A. Č., prieš kurį byla išskirta, 1999 m. sausio 4 d. per du kartus nuėmė grynais banke, taip pat naudojosi M. S. ir L. M.. V. A., tvirtindamas į PVM sąskaitas faktūras įrašytus melagingus duomenis apie sportinių kostiumų įsigijimą bei jų pardavimą UAB „--“, taip pat pripažįsta žinojęs, jog ir eksportas bus fiktyvus. Kaltinamasis A. Š., nunešdamas ir perduodamas įtraukimui į UAB „--“ buhalterinę apskaitą fiktyvias sąskaitas faktūras, grindžiančias fiktyvų sportinių kostiumų įgijimą bei fiktyvų jų pardavimą, taip pat suprato, kad šios fiktyvios sąskaitos faktūros ir buvo panaudotos fiktyviam eksportui, o fiktyvus eksportas buvo panaudotas kaip priemonė valstybės biudžeto lėšoms užvaldyti, ne tik suprantant jo tikrąją paskirtį, bet ir to siekiant. Pinigų perdavimas VMI grąžinus tariamą PVM permoką už šiuos sportinius kostiumus rodo, kad kaltinamasis A. Š., neigdamas žinojimą, jog pinigus perduoda už V. A. veiksmus, patvirtinus fiktyvų sandorį, sako netiesą. Duomenys byloje rodo, kad VMI pervestus pinigus nuo sąskaitos nuėmė UAB“--“ vadovas A. Č.. V. A. parodymus apie tai, kad nuimamus pinigus A. Č. atiduodavo L. M. arba M. S., arba A. Š., patvirtina ir kitų kaltinamųjų (G. M., M. L. ir D. L.) parodymai, kurie yra analogiški A. Č. ir V. A. parodymams. Kiekvienas iš tų asmenų (G. M., M. L., D. L., V. A.) taip pat nuimtų pinigų dalybose dalyvaudavo, gaudami jiems skirtą dalį. Nors kitiems bendrininkams konkrečios atitekusių pinigų sumos ir nenustatytos, tačiau kiekvieno iš jų asmeniškai gautų ir užvaldytų pinigų dalies dydis, jų veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. V. S., ir V. A., ir A. Š., apgaulės būdu susigrąžindami tariamai sumokėto PVM permoką iš valstybės biudžeto lėšų, suprato savo daromų veiksmų esmę bei kartu su asmenimis, prieš kuriuos bylos išskirtos, veikė bendrininkų grupėje ir, apgaule įforminus tariamą prekių eksportą į Ukrainą, pagrobė didelės vertės, žymiai viršijusios 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą.
Kaltinamiesiems A. Š., M. S. ir V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos jų padarymo metu atitiko 1961 m. BK 274 str. kvalifikaciją, kuri sukčiavimu laikė svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimą apgaule. 2000 m. BK 182 str. atsakomybę numato tam, kas apgaule, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Akivaizdu, kad naujasis įstatymas išplėtė sukčiavimo sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad šie kaltinamieji sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, bei tai, kad, tiek pagal 1961 m. BK 274 str., tiek ir pagal 2000 m. BK 182 str. atsakomybė numatyta ir už svetimo turto užvaldymą, kitaip sakant, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika laikoma nusikaltimu ir pagal naująjį BK 182 str., kuris numato švelnesnę bausmę ir turi grįžtamąją galią, kaltinamųjų A. Š., M. S. ir V. A. veika kvalifikuotina pagal 2000 m. BK 182 str.
Kaltinimas, teigdamas, kad šios nusikalstamos veikos padarymu kaltinamieji M. S., V. A., A. Š. ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos, susibūrė į organizuotą grupę, o kaltinamasis M. S. pats ėmėsi jai vadovauti ir koordinuoti jos veiksmus, teismui jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Tad ir šioje dalyje kaltinimas yra deklaratyvus.
1961 m. BK 18 str. 4 d., galiojusi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikaltimo bendrininku – organizatoriumi laikė asmenį, organizavusį nusikaltimo padarymą ar vadovavusį jo padarymui. 2000 m. BK 24 str. 4 d. duota organizatoriaus sąvoka daug platesnė, nes organizatoriumi yra laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, 2000 m. BK 24 str. 4 d., išplėtusi organizatoriaus sąvoką, kaltinamojo M. S. padėtį pasunkino, tad kaltinamajam M. S. palankesnė yra 1961 m. BK 18 str. 4 d.. 1961 m. BK esminiu šio bendrininko požymiu laikė asmens veiksmus, kuriais jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje ar išankstinėse jo stadijose, ar nusikaltimo darymo metu. Organizatoriaus veikla visada turėjo būti aktyvi. Jis turėjo vadovauti nusikaltimo pasiruošimui ir lenkti, verbuoti asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienyti, kurti nusikalstamos veiklos planus, numatyti jų įvykdymo būdus, priemones, paskirstyti vaidmenis bendrininkams, nustatyti tarpusavio ryšius ir t.t. Byloje tai grindžiančių duomenų, nėra. Kaltinamasis M. S. tai neigia. Kaltinamieji V. A. ir A. Š. to taip pat nepatvirtina. Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. parodymai apie tai, kad jam “susidarė nuomonė”, jog vadovauja M. S., dėl prieš tai nurodytų motyvų, nelaikomi įrodymais šioje byloje ir nevertinami. Pažymėtina, kad net ir A. Č. parodymus laikant įrodymu byloje, jų pagrindu būtų galima tik prielaida, jog M. S. galėjo būti šios nusikalstamos veikos organizatorius. Liudytojos V. Š. parodymai, kad iš to, jog atėjęs su A. Š. ir L. M., M. S. buvo orus, į pokalbį nesikišo, jai susidarė nuomonė, kad jis jiems vadovauja, leidžia daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Duomenų, grindžiančių M. S. vadovavimą nusikaltimo padarymui, daromo nusikaltimo organizavimą, bendrininkų pastangų sujungimą ir nukreipimą nusikalstamai veikai daryti, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje, sistemos sukūrimą bendroje nusikalstamoje veikoje ir t.t., nėra. Bylos medžiaga rodo, kad kaltinimas M. S. vadovavimą šios nusikalstamos veikos darymui, nenustatęs jokių tai tvirtinančių faktinių duomenų, taip pat tiesiog deklaratyviai preziumavo. Baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Byloje išnaudotos visos galimybės, bet abejonių dėl kaltinamojo M. S. statuso nusikalstamos veikos padaryme, pašalinti nepavyko. Tokiu atveju baudžiamieji įstatymai įpareigoja teismą visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, todėl, kaltinamajam M. S. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizavimas, iš kaltinimo šalinamas.
Nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamiesiems A. Š., M. S. ir V. A. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra ir nei vienas iš organizuotos grupės buvimą tvirtinančių faktinių duomenų ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytas. Organizuotos grupės vadovas taip pat nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma. Todėl akivaizdu, kad ir šią inkriminuoto kaltinimo dalį kaltinimas taip pat deklaratyviai preziumavo.
Neginčytina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos, buvo bendrininkai, tačiau faktiniai duomenys, grindžiantys bendrininkų susitarimą bendrai daryti nusikaltimą, nenustatyti, ir įstatymo nustatyta tvarka faktiniais bylos duomenimis byloje nepagrįsti. Nusikalstamos veikos datymo metu galiojęs įstatymas (1961 m. 18 str.) tuos atvejus, kai bendrininkai nebuvo susitarę bendrai daryti nusikaltimo arba susitarė tik jį darydami, laikė grupe iš anksto susitarusių asmenų, tad akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos darymo metu M. S., V. A., A. Š. ir asmenys, prieš kuriuos bylos išskirtos į atskirą bylą, šią nusikalstamą veiką padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. 2000 m. BK kvalifikuojantį požymį – grupę iš anksto susitariusių asmenų, panaikinus, šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, todėl kaltinamojo M. S. nusikalstama veika iš BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir kaltinamųjų V. A., A. Š. nusikalstama veika iš BK 25 str. 3 d., 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d.
5. 78.084 LT ĮGIJIMO APGAULE IR
34.788 LT PASIKĖSINIMAS ĮGYTI APGAULE
a) BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. bei 228 str. 1 d. ir
BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. bei 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. šioje dalyje pateikti kaltinamajam M. S. ir jis kaltinamas tuo, kad 1998 m. spalio 24. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. pateikė M. L. firmos eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad M. L. firma, gabendama įmonės „L. C.“ krovininiu automobiliu, v/n --, neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei „---“ 629.952 lt vertės 2.316 vnt. Televizinių blokų ir, įkalbėjęs --kelio posto inspektorių R. M. nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įforminti eksporto procedūros užbaigimą, padarant atžymas apie tai, kad M. L. firma krovinį iš Lietuvos per valstybinę sieną išgabeno, patvirtinti tai parašu ir tarnybiniu spaudu Nr „--“ bei, eksporto procedūros užbaigimą įregistruoti muitinės žurnale, sukurstė R. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo sumenkintas valstybinės institucijos – muitinės – prestižas, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, padaryta didelė žala valstybei ir jos interesams, o apgaule susigrąžinus 78.084 lt PVM permoką bei pasikėsinus susigrąžinti dar 34.788 lt tariamos PVM permokos ir didelė finansinė žala valstybės biudžetui.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino bei parodė, kad R. M. klastoti dokumentus, piktnaudžiauti tarnyba neprašė ir nekurstė. Pripažįsta keletą kartų L. M. prašymu vežęs R. M. dokumentus į muitinę ir parvežęs juos atgal, bet kas tai per dokumentai, nežinojęs.
Šioje dalyje M. S. pateikti kaltinimai faktiniais duomenimis taip pat nepagrįsti, kaltinimus grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti, nenurodyti ir nemotyvuoti, tad šis kaltinimas deklaratyvus. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad kaltinamojo M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Jo pažįstamas asmuo, vardu R. su L. M. jį supažindino, paaiškino, kad automobiliai su kroviniu stovi muitinės teritorijoje ir, tam, kad automobiliai neužsistovėtų, paprašė greičiau praleisti per sieną. Jis, pasitikėjęs savo pažįstamu, netikrindamas mašinų ir krovinių, L. M. pateiktuose dokumentuose apie jų tikrinimą padarė atžymas ir dokumentus jam atidavė. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kaltinamasis M. S. jo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, neprašė. Su prašymu, padėti draugams ar pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kontrabandos skyriaus inspektorius iš (duomenys neskelbtini), vardu T.. Po kurio laiko jam paskambinęs asmuo prisistatė L.. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). A. L. atvažiavo su M. S.. L. atėjo į jo automobilį ir jie kalbėjosi bei tarėsi, o M. S. pasilikęs automobilyje, sėdėjo ir laukė. Jis, iš L. išgirdęs, kad prekės yra sulaikytos, L. padėti sutiko bei padarė reikalingas atžymas apie eksportą bei įrašė tai į sieną kertančių automobilių registracijos žurnalą. Su M. S. tokių klausimų jis nesprendė ir nederino. Dažniausiai dokumentus jam atveždavo L., bet 2 ar 3 kartus yra atvežęs ir M. S.. Kuris iš jų atvežė dokumentus pirmą kartą, jis neprisimena. Tyrimo metu, atpažindamas iš nuotraukos M. S., jis jį sumaišė su L..
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. teigė, kad iš kolegos sužinojęs, jog jo patikimam pažįstamam iš (duomenys neskelbtini) reikia padėti įforminti krovinio išvežimą ir, kad dėl to jokių nemalonumų jis neturės, padėti sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs M. S. pateikė jam dokumentus, paaiškino, jog prekių yra labai daug ir jis dokumentus eksporto įforminimams atveš per keletą kartų.
Kurstytoju įstatymas laiko asmenį, palenkusį kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kitaip sakant, kurstytojas – yra nusikaltimo iniciatorius, nes būtent jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Asmuo kurstomas įvairiais būdais, tokiais kaip įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimai, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t,t. Tai reiškia, kad kurstymu įstatymas laiko konkrečius žodinius ar fizinius veiksmus, kuriais asmuo palenkiamas daryti konkrečias nusikalstamas veikas. Kaltinimo teigimu, M. S. R. M. sukurstė įkalbėdamas klastoti dokumentus ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. M. tai neigia ir parodo, kad M. S. veiksmai apsiribodavo dokumentų pateikimu ir paėmimu, o netikrindamas, jis atžymas deklaracijose ir kituose dokumentuose darė savo pažįstamo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo prašymu. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, baudžiamasis persekiojimas dėl R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., 24 str. 5 d. 228 str. 1 d, 24 str. 5 d. 300 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 2 p., nesprendžiant jo kaltės klausimo, nutrauktas. R. M. parodymai, kad fiktyvų prekių eksportavimą jis tvirtino kolegos iš kontrabandos skyriaus prašymu, nes neišdrįso nesiskaityti su tokiu juos kontroliavusio kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, nepaneigti. Jie rodo, jog jį sukurstė ne kaltinamasis M. S., bet jo nurodomas muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojas. Kitokių faktinių duomenų, grindžiančių šiuos M. S. inkriminuotus kaltinimus, byloje nėra, todėl kaltinamasis M. S. dėl R. M. sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus pagal BK 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant.
M. S. taip pat kaltinamas ir tuo, kad 1998 m. gegužės 25 d. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. muitiniam atžymėjimui pateikęs žinomai suklastotą M. L. firmos eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą, serija GAD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad M. L. firma, gabendama įmonės „L. C.“ krovininiu automobiliu, v/n (duomenys neskelbtini), neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei „--“ 629.952 lt vertės 2.316 vnt. televizinių blokų, juos panaudojo. Ši jo veika ikiteisminio tyrimo metu taip pat kvalifikuota pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę už suklastoto dokumento pateikimą numatė 1961 m. BK 207 str. ir BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Pateikdamas suklastotus eksporto dokumentus (prekių eksporto sutartis, duomenys apie transporto priemones, vežančias prekes, duomenys apie transporto vairuotojus, buvo melagingi), M. S. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam M. S. pagal 2000 m. BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Bylos duomenys rodo, kad, paskutinė M. S. nusikalstama veika yra padaryta 2000 m. kovo 9 d., tad dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 207 str. 2 d., patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d., ir jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios nusikalstamos veikos jos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla nutraukiama.
b) BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. bei 203 str. 2 d.
A. Š. pateiktas kaltinimas rodo, kad jis kaltinamas įmonės (M. L. firma), naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimo organizavimu, padarytu, veikiant organizuotoje grupėje. Ši, kaltinamajam A. Š. inkriminuota veika josios padarymo metu atitiko 1961 m. BK 307 str., numačiusį baudžiamąją atsakomybę už du skirtingus nusikaltimus, t.y. už steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdymą stambiu mastu (neteisėtą įmonės veiklą) arba už įsteigimą ar veiklą įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai (t.y. už fiktyvios įmonės įsteigimą ar veiklą)vykdyti.
Patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už pirmąjį nusikaltimą – lėmė įmonės realiai vykdomos veiklos ir steigimo dokumentuose nurodytos veiklos neatitikimas bei stambus realiai vykdomos veiklos mastas. Pagrindinis, tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės ūkinės veiklos tvarka, papildomas – valstybės finansų sistema, o jo subjektyvinę pusę rodė tiesioginės tyčios buvimas, t.y. kaltininkas turėjo suvokti, kad jis verčiasi įmonės steigimo dokumentuose nenumatyta veikla ir norėti tai daryti. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis buvo formalioji, tad nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo to momento, kao steigimo steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos buvo imamasi stambiu mastu.
Už antrąjį nusikaltimą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lėmė fiktyvios įmonės įsteigimas ar veikla. Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės steigimo ar veiklos tvarka, fakultatyvinis – finansų sistema, visuomenės saugumas, dorovė ir pan. Šis nusikaltimas taip pat padaromas buvo tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turėjo ne tik suvokti, kad jis steigia fiktyvią įmonę ar dalyvauja tokios įmonės veikloje, bet ir norėti tai daryti. Tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas fiktyvia laikė tokią įmonę, kuri buvo steigiama ar naudojama kaip priedanga kitokiai, negu steigimo dokumentuose numatyta, bet ne bet kokiai, o tik neteisėtai, veiklai vykdyti. O neteisėta veikla įstatymas tuo metu laikė ir nusikalstamą veiklą, ir po fiktyvios įmonės priedanga vykusį vertimąsi uždrausta komercine, ūkine veikla ar licencijuojama veikla, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat buvo formalioji, tad ir šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, t.y. nuo josios įregistravimo Respublikos įmonių rejestre, dienos.
Inkriminuojamos veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK 203 str. 2 d. yra švelnesnis, negu 1961 m. BK 307 str. 2 d., nes jis numato švelnesnę bausmę. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatys pagal abu įstatymus, yra vienodos – 5 metai, tačiau 2000 m. BK 95 str. 3 d., išplėtusi pasislėpimo nuo tyrimo ar teismo sąvoką, pagriežtino kaltinamojo A. Š. teisinę padėtį. Inkriminuojama veika padaryta, t.y. M. L. firma įsteigta buvo 1998 metais. Nusikaltimas, numatytas BK 307 str. 2 d. buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, nepriklausomai nuo tokios įmonės veiklos pradžios, kitaip sakant šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įregistravimo Lietuvos įmonių rejestre dienos. Šiuo konkrečiu atveju, M. L. firma -- miesto savivaldybės rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota buvo (duomenys neskelbtini)., tad 5 metai nuo šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo suėjo (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad iki to laiko A. Š. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, byloje nėra.
Duomenys byloje rodo, kad kaltinamasis A. Š. kaltinamuoju patrauktas buvo 2000 m. spalio 6 d., tačiau nutarimas jam apie tai įteiktas buvo tik 2002 m. vasario 6 d., t.y. tada, kai jis, sužinojęs, jog yra paieškomas, atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir pats prisistatė į policiją. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 49 str. senaties eigą laikė sustojusia tuo atveju, kai nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo, o pasislėpimu nuo tardymo ir teismo laikė tokius veiksmus, kai padaręs nusikaltimą asmuo pažeisdavo jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimas ir šaukiamas neatvykdavo į tardymo institucijas ar teismą. Tokie kaltininko veiksmai turėjo būti tyčiniai. Be to, pasislėpti nuo tardymo ir teismo galėjo tik toks asmuo, kuriam buvo pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo iš sulaikymo ar suėmimo. Bylos duomenimis, A. Š. iš Lietuvos išvyko 1999 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, t.y. nesant jam pareikštam kaltinimui ir nesant paskirtai kardomajai priemonei, tad kaltinimo 2000 m. spalio 5 d. nutarimas patraukti kaltinamuoju bei 2000 m. spalio 6 d. nutarimas paieškoti kaltinamąjį A. Š., pagrindo laikyti jį pasislėpusius nuo tardymo ar teismo, nedavė. Tuo tarpu 2000 m. BK 95 str. 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigą taip pat laiko sustojusia tais atvejais, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, tačiau pasislėpimu laiko tokius tyčinius veiksmus, kai asmuo padaręs nusikalstamą veiką siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės bei tokius veiksmus, kai jis pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Be to, naujasis įstatymas pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laiko ir tokį asmenį, kuris nėra įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad 2000 m. BK 95 str. išplėtęs pasislėpusios asmens sąvoką, žymiai pablogino nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Įstatymas, bloginantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo A. Š. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas, todėl, kaltinamajam A. Š. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 203 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 18 str. 4 d. 307 str. 2 d. ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamoji byla, nutraukiama.
b) BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d. pateikti M. L. ir G. M..
M. L. kaltinamas tuo, kad 1998 m. gegužės (tikslesnė data nenustatyta), sukurstytas A. Š. įsitraukti į organizuotos grupės veiklą, įsteigti įmonę nusikalstamai veiklai slėpti, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – valstybės biudžeto lėšas, žinodamas, kad įmonė realiai jokios veiklos nevykdys, A. Š. suorganizavus M. L. įmonės steigimo dokumentų paruošimą, pasirašęs, įregistravęs ir įsteigęs įmonę, išrašęs PVM sąskaitas faktūras, eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus apie neva iš G. M. firmos įgytų televizinių blokų pardavimą (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei “---”, bei, apie medienos įgijimą ir atsiskaitymus, naudojo savo įmonę neteisėtai veiklai slėpti, organizuotoje grupėje apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas PVM susigrąžinimo forma.
G. M. kaltinamas tuo, kad toje pat organizuotoje grupėje, 1997 m. sausio 27 d. savo vardu įregistruotą įmonę nuo 1998 m. rudens, klastodamas dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, bei M. S., L. M. ir A. Š. nurodymu įrašydamas fiktyvius duomenis bendrai su organizuotos grupės nariais M. S., L. M., A. Š., D. L., M. L. grobė didelės vertės valstybės biudžeto lėšas ir naudojo savo įmonę nusikalstamai veiklai nuslėpti.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 str. 2 d. padarymą griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šios M. L. ir G. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šių nusikaltimų padarymą – penkeri metai (BK 95 str. 1 d. 2 p.). Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, ši veika atitiko 1961 m. BK 307 str. 2 d., numačiusią laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis taip pat buvo 5 metai. Akivaizdu, kad inkriminuotos veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK 203 str. 2 d., pagrįstas, nes įstatymas, švelninantis bausmę, turi grįžtamąją galią ir yra taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo septyneri metai. Kaltinamajam M. L. apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Kaltinamajam G. M. apkaltinamojo nuosprendžio senatis taip pat suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Naują nusikalstamą veiką jis padarė 2004 m. lapkričio 4 d., t.y. po termino apkaltinamajam nuosprendžiui priimti suėjimo. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamųjų G. M. ir M. L. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla, kurioje G. M. ir M. L. kaltinami pagal BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., nutraukiama.
d) BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 2000m. BK 25 str. 3 d. 300 str. 2 d. pateikti kaltinamiesiems D. L., M. L., G. M. ir jie kaltinami tuo, kad būdami savo įmonių direktoriais, kartu su organizuotos grupės nariais M. S., L. M., A. Š., 1998 m., M. S. ir L. M. nurodymu, sukčiavimo būdu, susigrąžindami tariamo eksporto metu susidariusius ir realiai nesumokėtus didelius kiekius PVM permokos, apgaule grobė svetimą turtą, klastodami netikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, eksporto deklaracijas ir kt..
Kaltinamiesiems inkriminuotas ir pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. kvalifikuotas nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. arba BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nei vienas iš šių kaltinamųjų nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, nes pagal tuo metu galiojusį 1998 m. vasario 3 d. redakcijos BK 290 straipsnį valstybės tarnautoju buvo laikomas asmuo, kuris atliko tam tikras pareigas (išskyrus ūkines-technines funkcijas) įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ir kuriam atlyginimas mokamas buvo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, jei jis neturėjo valstybės pareigūno įgaliojimų, o valstybės pareigūnu buvo laikomas asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdė valdžios atstovo funkcijas arba turėjo administracinius įgalinimus. Kaltinamieji, būdami jų įsteigtų įmonių direktoriais nei vienai iš šių kategorijų nepriklausė, tad jiems inkriminuotos veikos, dėl dokumentų klastojimo, jų padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę ne tik už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos, bet ir už kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamiesiems pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuotos veikos perkvalifikuojamos į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo septyneri metai, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis visiems jiems suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Įstatymas, bloginantis nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį grįžtamosios galios neturi, tad šių kaltinamųjų veika nepagrįstai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 300 str. 2 d. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, kaltinamųjų M. L., D. L., G. M. veikos iš 2000 m. BK 25 str. 3 d., 300 str. 2 d. perkvalifikuojamos į 1961 m. 18 str. 4 d., 207 str. 2 d. ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamosios bylos nutraukiamos.
e) BK 222 str. 1 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 222 str. 1 d. pateiktas kaltinamajam M. L.. Jis kaltinamas tuo, kad būdamas savo įmonės direktoriumi, atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą, veikdamas organizuotos grupės, suburtos ir vadovautos M. S. interesais, įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, siekdamas apgaule savo naudai įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto PVM permokų sumas, pažeisdami Lietuvos Respublikos Buhalterijos apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus, 1998 m., savo parašu patvirtinęs PVM sąskaitose-faktūrose melagingus duomenis apie sportinių kostiumų, medienos, televizorių blokelių padėklų įgijimus ir pardavimus, perdavęs juos įtraukimams į apskaitą, perleidęs įmonės griežtos atskaitomybės blankus organizuotos grupės nariams, neapskaitydamas finansinėje apskaitoje gautų PVM lėšų panaudojimo, apgaulingai tvarkė savo įmonės apskaitą, dėl ko nebuvo galima pilnai nustatyti jo vadovaujamos įmonės finansinės, ūkinės, komercinės veiklos rezultatų ir realiai įvertinti jų apskaitomą turtą.
Ši kaltinamajam inkriminuota veika jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 323 str. 2 d., numačiusiai laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą senatis buvo 5 metai. Kaltinimo inkriminuota BK 222 str. 1 d., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2004 m.liepos 13 d., už šios nusikalstamos veikos padarymą numatė laisvės atėmimą iki 4 metų, o patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis -8 metai. 1961 m. BK, numatęs trumpesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.), lengvino ją padariusių asmenų teisinę padėtį nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 222 str.. Nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos pateikimo teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas suėjus senačiai imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, todėl kaltinamajam M. L. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 222 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 323 str. 2 d. ir byla, nesprendžiant kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nutraukiama.
f)BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.,
BK 22 str. 1 d., 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.,
BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.,
BK 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1997 m. su G. M. jis bandė užsiimti medienos verslu, bet jiems nepavyko. Banke su G. M. galėjo būti tik dėl medienos ir duomenis, įrašymui į sąskaitas faktūras jis G. M. galėjo duoti tik dėl biznio mediena. Dėl biznio mediena galėjo G. M. duoti perrašymui duomenis, o dėl šios nusikalstamos veikos G. M. jį apkalba.
Kaltinamasis A. Š. ir dėl šios nusikalstamos veikos kaltu taip pat neprisipažino. Parodė, kad jis vienu metu neoficialiai V. A. ir G. M. firmose bei dalyvavo tik medienos versle ir apie televizorių blokus nieko nežino. Visi jo sudaromi sandoriai buvo realūs, apie valstybės lėšų grobstymą nieko nežinojo.
Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad, ieškodamas darbo, kreipėsi pas A. Š.. Po kurio laiko šis pasiūlė jam įsteigti įmonę, davė tam pinigus, supažindino su L. M. ir pasakė, kad visas jo darbas bus tik pasirašinėti dokumentus. Už parašų padėjimą, gaudavo 500-600 lt. Parašus dokumentuose dėjo ne tik A. Š., bet ir L. M. bei G. M. prašymu. Iš banko paimtus pinigus atiduodavo L. M. arba A. Š.. Iš L. M. ir A. Š. kalbų žinojo apie M. S.. L. M. jį buvo nuvežęs į (duomenys neskelbtini) esančią muitinę ir joje tvarkė dokumentus. Kelionės metu ir nuvykus į (duomenys neskelbtini), L. M. ne kartą kalbėjo su M.. Jis matė telefone užrašą “M.” ir mano, kad L. M. kalbėjo su M. S.. 1999 m. pavasarį už televizorių blokelių PVM sąskaitų faktūrų bei eksporto dokumentų pildymą, iš A. Š. gavo 3000 lt.
Kaltinamoji D. L. kalta prisipažino ir parodė, kad, ieškodama darbo per M. L. ir A. Š. susipažino su M. S. ir L. M.. Ji kartu su M. L. ir L. M. buvo (duomenys neskelbtini). Į ten esančią muitinę juos nuvežė L. M.. Sėdėdama automobilyje ji už M. L. užpildė jo įmonės dokumentus dėl sportinių kostiumų eksporto pagal L. M. jai duotus duomenis, o M. L. juos pasirašė. Tos kelionės metu L. M. skambinosi su M.. V. M. ji matė telefone. Manė, kad jis kalba su M. S., nes kito M., ji nežinojo.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad, įsteigtoje įmonėje dirbo su A. Š. ir pasirašydavo jam duodamus dokumentus, o A. Š. surasdavo medienos pirkėjus ir pardavėjus. Vėliau prisijungė M. S. ir L. M.. Jų prašymu jis pildė dokumentus. L. M. prašymu M. L. įmonei išrašė televizorių blokelių pardavimo sąskaitas faktūras, bet kad jos fiktyvios, nežinojo. Manė, kad taip jis padeda jiems įforminti nelegalias prekes, ir atsiima PVM. O, kad tų prekių iš viso nebuvo, suprato tik tyrimo metu. Sąskaitas faktūras išrašinėjo ir A. Š., ir L. M., ir M. S. prašymu. Kurio prašymu išrašydavo dokumentus, tas ir lydėdavo jį į banką bei paimdavo nuimtus pinigus. Jis gaudavo savo dalį, kiek gaudavo kiti, nežino.
Liudytoja V. Š. parodė, kad 1998 m., G. M. įmonės pirkimo, pardavimo, kasos dokumentų klausimais ji konsultavo M. S. ir G. M. bei sutvarkė G. M. įmonės dokumentus. Ji taip pat tvarkė L. M. ir A. Š. atvežamus M. L. bei D. L. įmonių dokumentus. Jai mokėdavo dokumentus tvarkyti atvežęs asmuo.
1998 m. spalio 20 – 22 d. UAB „---“ ir G. M. firmos vardais išrašytose PVM sąskaitse faktūrose GAC Nr. (duomenys neskelbtini), GAD Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad G. M. firma iš ---“ įgijo 740.610,48 lt (tame tarpe 112.974,48 lt PVM) vertės 2316 vnt. televizinių blokų, o M. L. firmai juos pardavė už 741.976,92 lt.(tame tarpe 113.182,92 lt PVM).
M. L. firmos deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kituose eksporto dokumentuose įrašyta, kad M. L. firma pagal PVM sąskaitą faktūrą GAD Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonei „---“ parduotus 629.952 lt vertės 2316 vnt. televizinius blokus eksportuoja (duomenys neskelbtini) Respublikoje įregistruotos įmonės „L. C.“ atstovo V. M. vairuojamu krovininiu automobiliu ---.
Autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, apskaitos knygos įrašai rodo, kad, eksporto dokumentuose nurodytas transportas ir krovinys, sienos nekirto.
Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra turto savininko ar valdytojo suklaidinimas, “priverčiant” taip turto savininką ar valdytoją perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn. Būtent tai padaryta buvo ir šiuo atveju. Faktiniai duomenys rodo, kad PVM sąskaita faktūra GAC Nr. (duomenys neskelbtini), kuri tvirtino televizinių blokelių iš UAB „---“ įgijimą, priklausė UAB „---“, tad neginčytina, jog šioje sąskaitoje faktūroje įrašyti duomenys apie tai, kad G. M. firma iš UAB „---“ įgijo televizorių blokus, buvo fiktyvūs. Tokią išvada patvirtina ir UAB „---“ buhalteriniai duomenys, paneigiantys bet kokių sandorių tarp UAB „---“ ir G. M. bei M. L. firmų, buvimą. Įgytos detalės G. M. firmai realiai pagal aktą perduotos nebuvo. G. M. firmoje įgytų televizorių detalių gavimas taip pat neužfiksuotas. Taip pat nėra ir šių parduotų prekių perdavimą M. L. firmai tvirtinančių duomenų. Akivaizdu, jog neegzistuojančių prekių įgijimas rodo ir fiktyvų jų pardavimą M. L. įmonei, tad neginčytina, jog G. M. ir M. L., nematydami televizinių blokų bet patvirtindami realiai neegzistuojančių prekių pirkimą ir pardavimą, į PVM sąskaitas faktūras įrašė ir patvirtino žinomai neteisingus duomenis. Kaltinamųjų G. M. ir M. L., teigimu, jie patys jokia ūkine veikla neužsiiminėjo, televizorių blokų nematė, tik pasirašė jiems M. S., A. Š. ir L. M. pateikiamuose dokumentuose, tad akivaizdu, kad 2316 vnt. televizorių blokų įgijimą ir pardavimą grindžiančių duomenų melagingumas jiems tvirtinant PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, buvo žinomas. Lygiai taip pat jiems buvo akivaizdus ir eksporto fiktyvumas. Buvę šios bylos kaltinamieji A. J. bei R. M. prisipažino ir atžymas apie šių televizinių blokų eksportą taip pat padarę netikrindami ir nematydami nei transporto, nei prekių. Kaltinamųjų G. M., M. L., parodymai rodo, kad, nors oficialiai jie ir buvo jų vardais įsteigtų įmonių direktoriais, tačiau joms faktiškai nevadovavo. Pagal jiems pateikiamus duomenis, jie tik pasirašinėjo PVM sąskaitas faktūras bei tvirtino kitus dokumentus, rašė pareiškimus dėl PVM grąžinimo, nuiminėjo pinigus bankuose, o visą kitą darbą atliko kiti asmenys. O tai, kad deklaracijose nurodyti automobiliai su tokiu kroviniu iš šalies neišvažiavo, valstybės sienos nekirto ir į paskirties vietą nenuvyko, kad sutartis apie televizorių blokų pardavimą yra fiktyvi ir t.t., rodo, kad televizorių blokų eksportas taip pat buvo fiktyvus. G. M. ir M. L., tvirtindami neegzistuojančių prekių pirkimą, pardavimą, D. L. į M. L. firmos eksporto dokumentus įrašydama fiktyvius duomenis, o M. L. patvirtindamas fiktyvius eksportą grindžiančius dokumentus, bei gaudami už tai atlygius, kaltinamieji G. M., D. L. ir M. L. žinojo, kad tų fiktyvių dokumentų pagalba yra grobiamos valstybės lėšos. O tai reiškia, kad jie suprato, jog jų veikos yra nusikalstamos, tad, kaltinamųjų M. M., D. L. ir M. L. kaltė, užvaldant valstybės biudžeto lėšas, akivaizdi.
Kaltinamųjų G. M., D. L. ir M. L. teigimu, fiktyvius dokumentus jie rašė bei tvirtino savo parašais M. S., A. Š. ir L. M. prašymu. Kaltinamieji M. S. ir A. Š. tai neigia bei tvirtina esą apkalbėti, tačiau jų parodymai vertinami kritiškai. Įvykio eiga rodo, kad fiktyvias deklaracijas ir kitus eksporto dokumentus muitiniam įforminimui buvusiam šios bylos kaltinamajam A. J., pristatydavo L. M., o buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. – M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. ir iš jo pasiima, vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Šie kaltinamojo R. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus ir pasiimdavusį juos. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys yra esmės skirtingi, ir L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog neįmanomas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą. Kaltinamasis M. S. eilę metų turėjo savo įmonę, buvo verslininkas, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka buvo gerai žinomi. Pastovus važiavimas į muitinę be krovinio bei vežimas R. M. muitiniam eksporto įforminimui dokumentų bei, juose padarius eksportą grindžiančias atžymas, pasiėmimas jų, rodo, kad kaltinamasis M. S. akivaizdžiai žinojo, kad prekių eksportas realiai nevyksta, kad jis yra fiktyvus, o, siekiant už tariamą eksportą susigrąžinti PVM permoką, suvesdamas G. M. su V. Š., kurios padedamas šis tvarkė savo įmonės buhalterinę dokumentaciją, lydėdamas G. M. į banką, duodamas G. M. duomenis jų įrašymui į PVM sąskaitas faktūras bei patvirtinimui G. M. parašais, žinojo ir tai, kad tariamo eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto yra grobiamos valstybės biudžeto lėšos PVM susigrąžinimo būdu, o A. Š., G. M., M. L., D. L. parodymai apie tai, kad M. S. ir L. M. už dokumentų klastojimą žadėtas pinigų sumas perdavė A. Š., patvirtina, kad VMI 1999 m. sausio 25 d. į M. L. firmos sąskaitą pervesti 74.884 lt ir M. L. 1999 m. sausio 27 d. nuimtais grynais 74.500,50 lt naudojosi M. S. ar L. M.. Iš to seka, kad PVM permokos grobstymas M. S. ne tik buvo žinomas, bet jis jame ir dalyvavo.
Kaltinamasis A. Š., neigdamas savo kaltę taip pat sako netiesą. Jis pripažįsta medienos verslu užsiiminėjęs kartu su G. M. ir neneigia, duodavęs šiam medienos verslą grindžiančius duomenis, jų įrašymui į PVM sąskaitas faktūras. Neneigia jis ir to, kad M. L. įsteigti įmonę, pasiūlė jis ir suvedė su L. M.. Taip pat jis neneigia ir pinigų nuo M. S. bei L. M. perdavimo M. L., D. L. ir G. M.. Suvesdamas M. L. su L. M., duodamas M. L. 10.000 lt pradiniam įmonės steigimo įnašui, nunešdamas ir perduodamas V. Š. M. L. firmos sąskaitas faktūras, grindžiančias fiktyvius TV blokų sandorius, perduodamas 3.000 lt M. L., 4.000 lt G. M. ir 5.000 D. L., kaltinamasis A. Š. ne tik žinojo, bet ir suprato, kad fiktyvių sandorių pagalba yra grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaltinamasis M. L., patvirtindamas neegzistuojančių televizorių blokų pirkimą, pasirašydamas D. L. užpildytus nesamų prekių tariamą eksportą tvirtinančius dokumentus, taip pat žinojo, kad tie duomenys netikri. Be to, tiek kaltinamasis G. M. išrašydamas ir patvirtindamas fiktyvią sąskaitą faktūrą dėl neįgytų TV blokų pardavimo M. L. firmai, tiek kaltinamoji D. L. M. L. vardu užpildydama sąskaitą faktūrą, tiek ir M. L., pildydami fiktyvias eksporto sąskaitas faktūras, pasirašydamas eksporto dokumentus bei rašydamas pareiškimą dėl PVM grąžinimo taip pat žinojo, kad, fiktyvaus eksporto pasekoje jie įgis valstybės biudžeto lėšas ir suprato savo daromų veiksmų esmę bei to siekė. G. M., M. L., D. L., įrašydami ir tvirtindami į PVM sąskaitas faktūras melagingus duomenis apie televizorių blokų įsigijimą bei jų pardavimą, taip pat pripažįsta žinoję, jog ir eksportas bus fiktyvus.Visa šių sandorių eiga ir valstybės biudžeto lėšų užvaldymo būdas rodo, kad kaltinamieji M. S., A. Š., G. M., D. L. ir M. L., grobdami tariamą PVM permoką, buvo bendrininkai.
Ir šiuo atveju, fiktyvus eksportas buvo panaudotas kaip apgaulės priemonė valstybės biudžeto lėšoms užvaldyti, ne tik suprantant jo tikrąją paskirtį, bet ir to siekiant. Vadinasi, kaltinamieji suprato savo daromų veiksmų esmę bei kartu su asmenimis, prieš kuriuos bylos išskirtos, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamieji pareiškimu prašė grąžinti 112.974,16 lt tariamos PVM permokos, tačiau šis prašymas, nustačius, jog dalį sandorių M. L. įmonė grindžia fiktyviomis neegzistuojančių bendrovių ar negaliojančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, prašymą tenkino iš dalies, tad kaltinamieji, apgaule įforminus tariamą dalies prekių eksportą, pagrobė didelės vertės, viršijusios 250 MGL dydžio sumą, svetimą turtą. Tariamai permokėto PVM dalis ir šiuo atveju grąžinta buvo apgaulės įtakoje, t.y. VMI pateikus žinomai suklastotas deklaracijas ir kitus eksporto dokumentus. Duomenys byloje rodo, kad, tenkindama prašymą iš dalies, VMI 74.884 lt. pervedė į M. L. firmos sąskaitą, 3.200 lt. užskaitė, kaip šios įmonės mokėtinus mokesčius, o nustačius, kad dalis turėtos PVM permokos grąžinimo grindžiama fiktyviomis neegzistuojančių firmų arba iš egzistuojančių firmų pagrobtomis ir pripažintomis negaliojančiomis PVM sąskaitomos faktūromis, 34.788 grąžino atgal į valstybės biudžetą.
Kaltinamiesiems M. S., A. Š., G. M., D. L. ir M. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos, jų padarymo metu atitiko 1961 m. BK 274 str. kvalifikaciją, kuri sukčiavimu laikė svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimą apgaule. 2000 m. BK 182 str. atsakomybę numato tam, kas apgaule, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Akivaizdu, kad naujasis įstatymas išplėtė sukčiavimo sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad visi penki kaltinamieji sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, bei tai, kad, tiek pagal 1961 m. BK 274 str., tiek ir pagal 2000 m. BK 182 str. už svetimo turto užvaldymą taip pat numatyta atsakomybė, kitaip sakant, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika laikoma nusikaltimu ir pagal naująjį BK 182 str., kuris numato švelnesnę bausmę ir turi grįžtamąją galią, kaltinamųjų M. S., A. Š., G. M., D. L., M. L. veika dėl 78.084 lt. pagrobimo kvalifikuotina pagal 2000 m. BK 182 str., o jų veika dėl 34.788 lt, grąžintų į valstybės biudžetą, kvalifikuotina kaip pasikėsinimas pagrobti šią sumą, nes nusikaltimas, paaiškėjus, jog dalis PVM sąskaitų faktūrų yra negaliojančios, nebuvo baigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
1961 m. BK 18 str. 4 d., galiojusi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikaltimo bendrininku – organizatoriumi laikė asmenį, organizavusį nusikaltimo padarymą ar vadovavusį jo padarymui. 2000 m. BK 24 str. 4 d. duota organizatoriaus sąvoka daug platesnė, nes organizatoriumi yra laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, 2000 m. BK 24 str. 4 d., išplėtusi organizatoriaus sąvoką, kaltinamojo M. S. padėtį pasunkino, tad kaltinamajam M. S. palankesnė yra 1961 m. BK 18 str. 4 d.. 1961 m. BK esminiu šio bendrininko požymiu laikė asmens veiksmus, kuriais jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje ar išankstinėse jo stadijose, ar nusikaltimo darymo metu. Organizatoriaus veikla visada turėjo būti aktyvi. Jis turėjo vadovauti nusikaltimo pasiruošimui ir lenkti, verbuoti asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienyti, kurti nusikalstamos veiklos planus, numatyti jų įvykdymo būdus, priemones, paskirstyti vaidmenis bendrininkams, nustatyti tarpusavio ryšius ir t.t. Byloje tai grindžiančių duomenų, nėra. Kaltinamasis M. S. tai neigia. Kaltinamasis A. Š. tokio kaltinimo taip pat nepripažįsta. Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. parodymai apie tai, kad jam “susidarė nuomonė”, jog vadovauja M. S., dėl prieš tai nurodytų motyvų, nelaikomi įrodymais šioje byloje ir nevertinami. Kaltinamųjų D. L., M. L. parodymai apie tai, kad jie iš A. Š. ir G. M. kalbų girdėjo, kad jiems vadovauja M. S., bei tai, kad jų manymu, grąžintos PVM sumos būdavo perduodamos M. S., kuris jas skirstydavo, faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtinti. Faktiniais duomenimis taip pat nepatvirtinti ir jų parodymai, kad jiems būnant (duomenys neskelbtini) muitinėje, L. M. skambino ir derino klausimus su M. S.. Pažymėtina, kad net ir laikant tokius jų parodymus įrodymu byloje, jų pagrindu būtų galima tik prielaida, jog M. S. galėjo būti šios nusikalstamos veikos organizatorius. Liudytojos V. Š. parodymai, kad iš to, jog atėjęs su A. Š., G. M. ir L. M. M. S. buvo orus, sėdėjo ir į pokalbius nesikišo, tad ji susidarė nuomonę jog jis vadovauja, taip pat leidžia daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Kitokių, šį kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų byloje nėra. Duomenys byloje rodo, kad kaltinimas M. S. vadovavimą ir šios nusikalstamos veikos darymui, nenustatęs jokių tai tvirtinančių faktinių duomenų, taip pat tiesiog deklaratyviai preziumavo. Baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Byloje išnaudotos visos galimybės, bet abejonių dėl kaltinamojo M. S. statuso pašalinti nepavyko. Tokiu atveju baudžiamieji įstatymai įpareigoja teismą visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, todėl, kaltinamajam M. S. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizavimas, iš kaltinimo šalinamas.
Nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamiesiems M. S., A. Š., G. M., D. L., M. L. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra ir nei vienas iš organizuotos grupės buvimą tvirtinančių faktinių duomenų ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytas. Organizuotos grupės vadovas nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma. Todėl akivaizdu, kad ir šią inkriminuoto kaltinimo dalį kaltinimas taip pat deklaratyviai preziumavo.
Neginčytina, kad ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji ir asmuo, prieš kurį byla išskirta, buvo bendrininkai, tačiau faktiniai duomenys, grindžiantys bendrininkų susitarimą bendrai daryti nusikaltimą, nenustatyti ir ir įstatymo nustatyta tvarka faktiniais bylos duomenimis byloje nepagrįsti. Nusikalstamos veikos darymo metu galiojęs įstatymas (1961 m. BK 18 str.) tuos atvejus, kai bendrininkai nebuvo susitarę bendrai daryti nusikaltimo arba susitarė tik jį darydami, laikė grupe iš anksto susitarusių asmenų, tad akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos darymo metu, M. S., A. Š., G. M., D. L., M. L. ir asmuo, prieš kurį byla išskirta, šią nusikalstamą veiką padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. 2000 m. BK kvalifikuojantį požymį – grupę iš anksto susitarusių asmenų panaikinus, šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, todėl nusikalstama veika kaltinamajam M. S. iš BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir iš 22 str. 1 d, 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., o kaltinamiesiems V. A. Š., G. M., D. L., M. L. iš BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d..
6. 194.636 LT ĮGIJIMAS APGAULE
a) BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. bei 228 str. 1 d. ir
BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. bei 300 str. 2 d/
Kaltinimai pagal 24 str. 5 d.,25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. bei BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d. šioje dalyje pateikti kaltinamajam M. S. ir jis kaltinamas tuo, kad 1998 m. spalio 23d. -- teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį, kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad UAB „--“, gabendama firmos „--“ atstovo P. R. vairuojamu krovininiu automobiliu, v/n ---, neva eksportuoja užsienio - Ukrainos Respublikos įmonei „--.“ 534.660 lt vertės 7.980 vnt. sportinių kostiumų ir, įkalbėjęs (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorių R. M. nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įforminti eksporto procedūros užbaigimą, padarant atžymas apie tai, kad UAB „--“ krovinį iš Lietuvos per valstybinę sieną išgabeno bei patvirtinti tai parašu ir tarnybiniu spaudu Nr (duomenys neskelbtini) bei, eksporto procedūros užbaigimą įregistruoti muitinės žurnale, sukurstė R. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, suklastoti tikrus dokumentus, dėl ko buvo sumenkintas valstybinės institucijos – muitinės – prestižas, diskredituotas muitinės pareigūno vardas, padaryta didelė žala valstybei ir jos interesams, o apgaule susigrąžinus 194.636 lt PVM permoką, ir didelė finansinė žala valstybės biudžetui.
Ir šioje dalyje M. S. pateikti kaltinimai faktiniais duomenimis taip pat nepagrįsti, kaltinimus grindžiantys faktiniai duomenys, nekonstatuoti, nenurodyti ir nemotyvuoti, tad šis kaltinimas taip pat deklaratyvus. Tokią išvadą daryti leidžia šie faktiniai duomenys.
Kaltinamasis M. S. kaltu.
Buvęs šios bylos kaltinamasis A. J. parodė, kad kaltinamojo M. S. nepažįsta ir su juo nebendravo. Jo pažįstamas asmuo, vardu R. jį supažindino su L. M. ir paprašė , tam, kad L. M. automobiliai su kroviniu neužsistovėtų, greičiau praleisti juos per sieną. Jis pasitikėjo savo pažįstamu, todėl, netikrindamas mašinų ir krovinių, L. M. pateiktuose dokumentuose apie jų tikrinimą padarė atžymas ir dokumentus jam atidavė. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. parodė, kad kaltinamasis M. S. jo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, neprašė. Su prašymu, padėti draugams ar pažįstamiems iš (duomenys neskelbtini), į jį kreipėsi kontrabandos skyriaus inspektorius iš (duomenys neskelbtini), vardu T.. Po kurio laiko jam paskambinęs asmuo prisistatė L.. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). A. L. atvažiavo su M. S.. L. atėjo į jo automobilį, kur jie kalbėjosi ir tarėsi dėl eksporto atžymų, o M. S. tuo metu, pasilikęs automobilyje, sėdėjo ir laukė. Jis, iš L. išgirdęs, kad prekės yra sulaikytos ir jam, kad jas atgautų, reikia eksporto atžymų, L. padėti sutiko bei, padaręs reikalingas atžymas apie eksportą, įrašė tai į sieną kertančių automobilių registracijos žurnalą. Su M. S. tokių klausimų jis nesprendė ir nederino. Dažniausiai dokumentus jam atveždavo L., bet 2 ar 3 kartus yra atvežęs ir M. S.. Kuris iš jų atvežė dokumentus pirmą kartą, jis neprisimena. Tyrimo metu, atpažindamas iš nuotraukos M. S., jis jį sumaišė su L..
Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, R. M. teigė, kad iš kolegos sužinojęs, jog jo patikimam pažįstamam iš (duomenys neskelbtini) reikia padėti įforminti krovinio išvežimą ir, kad dėl to jokių nemalonumų jis neturės, padėti sutiko. Po kurio laiko atvažiavęs M. S. pateikė jam dokumentus, paaiškino, jog prekių yra labai daug ir jis dokumentus eksporto įforminimams atveš per keletą kartų.
Kurstytoju įstatymas laiko asmenį, palenkusį kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kitaip sakant, kurstytojas – yra nusikaltimo iniciatorius, nes būtent jis sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikaltimą. Asmuo kurstomas įvairiais būdais, tokiais kaip įtikinėjimai, prašymai, pažadai, papirkimai, grasinimai, apgaulė, piktnaudžiavimas valdžia, autoritetu ir t,t. Tai reiškia, kad kurstymu įstatymas laiko konkrečius žodinius ar fizinius veiksmus, kuriais asmuo palenkiamas daryti konkrečias nusikalstamas veikas. Kaltinimo teigimu, M. S. R. M. sukurstė įkalbėdamas klastoti dokumentus ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. R. M. parodymai to nepatvirtina. Jo teigimu, M. S. veiksmai apsiribojo dokumentų pateikimu ir paėmimu, o netikrindamas, jis atžymas deklaracijose ir kituose dokumentuose darė savo pažįstamo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo prašymu. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, baudžiamasis persekiojimas dėl R. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str. 1 d., 300 str. 2 d., BPK 3 str. 1 d. 2 p., nesprendžiant jo kaltės klausimo, nutrauktas. R. M. parodymai, kad fiktyvų prekių eksportavimą jis tvirtino kolegos iš kontrabandos skyriaus prašymu, nes neišdrįso nesiskaityti su tokiu juos kontroliavusio kontrabandos skyriaus darbuotojo prašymu, bylos duomenimis nepaneigti. Vadinasi, R. M. sukurstytas buvo ne kaltinamojo M. S., bet jo nurodomo muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojo. Daugiau faktinių duomenų, grindžiančių šiuos M. S. inkriminuotus kaltinimus, byloje nėra, todėl kaltinamasis M. S. dėl R. M. sukurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus pagal BK 228 str. 1 d. bei BK 300 str. 2 d. išteisinamas, nenustačius, kad jis dalyvavo jas padarant.
M. S. taip pat kaltinamas ir tuo, kad 1998 m. spalio 23 d. --teritorinės muitinės -- kelio posto inspektoriui R. M. muitiniam atžymėjimui pateikęs žinomai suklastotą UAB „--“ eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitą faktūrą, serija GAE Nr. (duomenys neskelbtini),, kuriuose buvo įrašytos žinomai melagingos žinios apie tai, kad UAB „--“, gabendama firmos „--“ atstovo P. R. vairuojamu krovininiu automobiliu, v/n (duomenys neskelbtini), neva eksportuoja užsienio - (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei „--.“ 534.660 lt vertės 7.980 vnt. sportinių kostiumų, juos panaudojo.
Ši jam inkriminuota veika ikiteisminio tyrimo metu taip pat kvalifikuota pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, atsakomybę už suklastoto dokumento pateikimą numatė 1961 m. BK 207 str. ir BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Pateikdamas suklastotus eksporto dokumentus (prekių eksporto sutartis, duomenys apie transporto priemones, vežančias prekes, duomenys apie transporto vairuotojus, buvo melagingi), M. S. nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, tad šioje dalyje jam inkriminuojama veika, dėl žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) 1961 m. BK 207 str. 2 d. buvo švelnesnė, nei 2000 m. BK 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamajam M. S. pagal 2000 m. BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuota veika perkvalifikuojama į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Bylos duomenys rodo, kad, paskutinė M. S. nusikalstamą veika yra padaryta 2000 m. kovo 9 d., tad dėl nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. BK 207 str. 2 d., patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis suėjo 2005 m. kovo 9 d., ir jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn draudžiamas įstatymu, todėl kaltinamojo M. S. kaltumo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios nusikalstamos veikos jos toliau neanalizuojant ir nevertinant, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu baudžiamoji byla nutraukiama.
b) BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. bei 203 str. 2 d.
Kaltinimas pagal šį straipsnį pateiktas A. Š. ir jis kaltinamas tuo, kad organizavo UAB „--“, naudojamos neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ir tos įmonės naudojimu neteisėtai veiklai slėpti.
Ši, kaltinamajam A. Š. inkriminuota veika josios padarymo metu atitiko 1961 m. BK 307 str., numačiusį baudžiamąją atsakomybę už du skirtingus nusikaltimus, t.y. už steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos vykdymą stambiu mastu (neteisėtą įmonės veiklą) arba už įsteigimą ar veiklą įmonės, kuri naudojama kaip priedanga kitokiai, negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai (t.y. už fiktyvios įmonės įsteigimą ar veiklą).
Patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už pirmąjį nusikaltimą – lėmė įmonės realiai vykdomos veiklos ir steigimo dokumentuose nurodytos veiklos neatitikimas bei stambus realiai vykdomos veiklos mastas. Pagrindinis, tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės ūkinės veiklos tvarka, papildomas – valstybės finansų sistema, o jo subjektyvinę pusę rodė tiesioginės tyčios buvimas, t.y. kaltininkas turėjo suvokti, kad jis verčiasi įmonės steigimo dokumentuose nenumatyta veikla ir norėti tai daryti. Šiame straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis buvo formalioji, tad nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo to momento, kai steigimo dokumentuose nenumatytos veiklos buvo imamasi stambiu mastu.
Už antrąjį nusikaltimą patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lėmė fiktyvios įmonės įsteigimas ar veikla. Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas buvo įmonės steigimo ar veiklos tvarka, fakultatyvinis – finansų sistema, visuomenės saugumas, dorovė ir pan. Šis nusikaltimas taip pat padaromas buvo tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turėjo ne tik suvokti, kad jis steigia fiktyvią įmonę ar dalyvauja tokios įmonės veikloje, bet ir norėti tai daryti. Tuo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas fiktyvia laikė tokią įmonę, kuri buvo steigiama ar naudojama kaip priedanga kitokiai, negu steigimo dokumentuose numatyta, bet ne bet kokiai, o tik neteisėtai, veiklai vykdyti. O neteisėta veikla įstatymas tuo metu laikė nusikalstamą veiklą, bei po fiktyvios įmonės priedanga vykusį vertimąsi uždrausta komercine, ūkine veikla ar licencijuojama veikla, neturint leidimo. Šio nusikaltimo sudėtis taip pat buvo formalioji, tad ir šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, t.y. nuo josios įregistravimo Respublikos įmonių rejestre dienos.
Inkriminuotos veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK 203 str. 2 d. yra švelnesnis, negu 1961 m. BK 307 str. 2 d., nes jis numato švelnesnę bausmę. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatys pagal abu statymus yra vienodos – 5 metai, tačiau 2000 m. BK 95 str. 3 d., išplėtusi pasislėpimo nuo tyrimo ar teismo sąvoką, pagriežtino kaltinamojo A. Š. teisinę padėtį. Inkriminuojama veika padaryta, t.y. UAB“--“ įsteigta buvo 1998 m. rugsėjo mėnesį. Nusikaltimas, numatytas BK 307 str. 2 d. buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įsteigimo momento, nepriklausomai nuo tokios įmonės veiklos pradžios, kitaip sakant šis nusikaltimas buvo laikomas baigtu nuo fiktyvios įmonės įregistravimo Lietuvos įmonių rejestre dienos. Šiuo konkrečiu atveju, UAB“--“ (duomenys neskelbtini) rajono mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tad 5 metai nuo šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo suėjo 2003 m. rugsėjo mėnesį. Duomenų kad iki to laiko A. Š. būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, byloje nėra.
Duomenys byloje rodo, kad kaltinamasis A. Š. kaltinamuoju patrauktas buvo 2000 m. spalio 6 d., tačiau nutarimas jam apie tai įteiktas buvo tik 2002 m. vasario 6 d., t.y. tada, kai iš (duomenys neskelbtini) jis pats atvyko ir prisistatė į policiją. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1961 m. BK 49 str. senaties eigą laikė sustojusia tuo atveju, kai nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo, o pasislėpimu nuo tardymo ir teismo laikė tokius veiksmus, kai padaręs nusikaltimą asmuo pažeisdavo jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimas ir šaukiamas neatvykdavo į tardymo institucijas ar teismą. Tokie kaltininko veiksmai turėjo būti tyčiniai. Be to, pasislėpti nuo tardymo ir teismo galėjo tik toks asmuo, kuriam buvo pareikštas kaltinimas dėl padaryto nusikaltimo arba kuris buvo sulaikytas kaip įtariamasis ir pabėgo iš sulaikymo ar suėmimo. Bylos duomenimis A. Š. iš Lietuvos išvyko 1999 m. rugsėjo – spalio mėnesiais, t.y. nesant jam pareikštam kaltinimui ir nesant paskirtai kardomajai priemonei, tad kaltinimo 2000 m. spalio 5 d. nutarimas patraukti kaltinamuoju bei 2000 m. spalio 6 d. nutarimas paieškoti kaltinamąjį A. Š., pagrindo laikyti jį pasislėpusiu nuo tardymo ar teismo, neduoda. Tuo tarpu 2000 m. BK 95 str. 3 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eigą taip pat laiko sustojusia tais atvejais, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką pasislepia nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, tačiau pasislėpimu laiko tokius tyčinius veiksmus, kai asmuo padaręs nusikalstamą veiką siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės bei tokius veiksmus, kai jis pažeidžia jam paskirtos kardomosios priemonės reikalavimus, šaukiamas neatvyksta į ikiteisminio tyrimo institucijas ar teismą, keičia savo gyvenamąją ar darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas svetimus ar suklastotus dokumentus ir pan. Be to, naujasis įstatymas pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo laiko ir tokį asmenį, kuris nėra įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. Akivaizdu, kad 2000 m. BK 95 str. išplėtęs pasislėpusio asmens sąvoką, žymiai pablogino nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Įstatymas, bloginantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamojo A. Š. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas, todėl kaltinamajam A. Š. inkriminuota nusikalstama veika iš BK 25 str. 3 d., 203 str. 2 d. perkvvalifikuojma į 1961m. BK 18 str. 4 d., 307 str. 4 d. ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukiama.
c) BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d. pateiktas D. L..
D. L. kaltinama tuo, kad 1998 m. rugsėjo (tikslesnė data nenustatyta), sukurstytas A. Š. įsitraukti į organizuotos grupės veiklą, įsteigti įmonę nusikalstamai veiklai slėpti, siekdamas savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – valstybės biudžeto lėšas, žinodamas, kad įmonė realiai jokios veiklos nevykdys, A. Š. suorganizavus UAB „--“ steigimo dokumentų paruošimą, pasirašiusi, įregistravusi ir įsteigusi įmonę, išrašiusi PVM sąskaitas faktūras, eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus apie neva iš G. M. firmos įgytų sportinių kostiumų pardavimą (duomenys neskelbtini) Respublikos įmonei “--.”, ir atsiskaitymus, naudojo savo įmonę neteisėtai veiklai slėpti, organizuotoje grupėje apgaule užvaldant didelės vertės svetimą turtą – valstybės biudžeto lėšas PVM susigrąžinimo forma.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 203 str. 2 d. padarymą griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ši D. L. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už šios nusikalstamos veikos padarymą – penkeri metai (BK 95 str. 1 d. 2 p.). Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, ši veika atitiko 1961 m. BK 307 str. 2 d., numačiusią laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis taip pat buvo 5 metai. Akivaizdu, kad inkriminuotos veikos kvalifikavimas pagal 2000 m. BK 203 str. 2 d., pagrįstas, nes įstatymas, švelninantis bausmę, turi grįžtamąją galią ir yra taikomas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikos iki tokio įstatymo įsigaliojimo. Nuo inkriminuotos nusikalstamos veikų padarymo praėjo septyneri metai. Kaltinamajai D. L. apkaltinamojo nuosprendžio senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamosios D. L. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas ir, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamoji byla, kurioje D. L. kaltinama pagal BK 25 str. 3 d. ir 203 str. 2 d., nutraukiama.
d) BK 25 str. 3 d. ir 300 str. 2 d.
Kaltinimai pagal 2000m. BK 25 str. 3 d. 300 str. 2 d. pateikti kaltinamiesiems D. L., G. M. ir jie kaltinami tuo, kad būdami savo įmonių direktoriais, kartu su organizuotos grupės nariais M. S., L. M., A. Š. ir asmeniu, prieš kurį byla išskirta, 1998 m., M. S. ir L. M. nurodymu, klastodami netikrus dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, eksporto deklaracijas ir kitus dokumentus, sukčiavimo būdu, susigrąžindami tariamo eksporto metu nesumokėtą 194.636 lt PVM permoką, apgaule grobė didelės vertės valstybės biudžeto lėšas.
Kaltinamiesiems inkriminuota ir pagal 2000 metų BK 300 str. 2 d. kvalifikuota nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. arba BK 289 str. Pagal 1961 m. BK 289 str. už tarnybinį suklastojimą baudžiamąja tvarka atsakė valstybės pareigūnas ar valstybės tarnautojas, o pagal 1961 m. BK 207 str. – ne valstybės pareigūnai ir tarnautojai. Inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nei vienas iš šių kaltinamųjų nebuvo nei valstybės tarnautojas, nei pareigūnas, nes pagal tuo metu galiojusį 1998 m. vasario 3 d. redakcijos BK 290 straipsnį valstybės tarnautoju buvo laikomas asmuo, kuris atliko tam tikras pareigas (išskyrus ūkines-technines funkcijas) įstaigoje, įmonėje, organizacijoje ir kuriam atlyginimas mokamas buvo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, jei jis neturėjo valstybės pareigūno įgaliojimų, o valstybės pareigūnu buvo laikomas asmuo, kuris dirbdamas valstybės valdžios, valdymo, savivaldos, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdė valdžios atstovo funkcijas arba turėjo administracinius įgalinimus. Kaltinamieji, būdami jų įsteigtų įmonių direktoriais, tuo metu nei vienai iš šių kategorijų nepriklausė, tad dėl dokumentų klastojimo, jiems inkriminuotos veikos, jų padarymo metu atitiko 1961 m. BK 207 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už pateikimą žinomai suklastotos muitinės deklaracijos ar kito itin svarbaus oficialaus dokumento arba sukėlusio didelę žalą valstybės ar visuomenės interesams ar asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Akivaizdu, kad dėl trumpesnio senaties termino (pagal 1961 m. BK 49 str. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis už šio nusikaltimo padarymą buvo 5 metai) 1961 m. BK. 18 str. 4 d. 207 str. 2 d. yra švelnesnė, nei 2000 m. BK 25 str.3 d. 300 str. 2 d. ( apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal 2000 m. BK 95 str. 1 d. p.c., yra 8 metai). Įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi, tad, kaltinamiesiems pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d 300 str. 2 d. kvalifikuotos veikos perkvalifikuojamos į 1961 m. BK. 18 str. 4 d. ir 207 str. 2 d. Nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo septyneri metai, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2003 m., t.y. iki kaltinamosios išvados surašymo ir bylos pateikimo teismui. Įstatymas, bloginantis nusikaltimas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį grįžtamosios galios neturi, tad šių kaltinamųjų veika nepagrįstai kvalifikuota pagal 2000 m. BK 25 str. 3 d., 300 str. 2 d. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, jį nutraukti, tad, kaltinamųjų D. L. ir G. M. veikos iš 2000 m. BK 25 str. 3 d., 300 str. 2 d. perkvalifikuojamos į 1961 m. 18 str. 4 d., 207 str. 2 d. ir, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, remiantis BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamosios bylos nutraukiamos.
e) BK 222 str. 1 d.
Kaltinimas pagal 2000 m. BK 222 str. 1 d. pateiktas kaltinamiesiems D. L. ir G. M.. Jie kaltinami tuo, kad būdami savo įmonių direktoriais, atsakingais už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą, veikdami organizuotos grupės, suburtos ir vadovautos M. S. interesais, įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, siekdami apgaule savo naudai įgyti valstybės lėšas – tariamai sumokėto PVM permokų sumas, pažeisdami Lietuvos Respublikos Buhalterijos apskaitos ir kitų įstatymų reikalavimus, 1998 m., savo parašu patvirtinę PVM sąskaitose-faktūrose melagingus duomenis apie sportinių kostiumų, įgijimus ir pardavimus, perdavę juos įtraukimui į apskaitą, perleidę įmonės griežtos atskaitomybės blankus organizuotos grupės nariams, neapskaitydami finansinėje apskaitoje gautų PVM lėšų panaudojimo, apgaulingai tvarkė savo įmonių apskaitą, dėl ko nebuvo galima pilnai nustatyti G. M. įmonės ir D. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės, ūkinės, komercinės veiklos rezultatų bei realiai įvertinti apskaitomą turtą.
Ši kaltinamiesiems inkriminuota veika jos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 323 str. 2 d., numačiusią laisvės atėmimą iki 5 metų. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už šios veikos padarymą senatis buvo 5 metai. Kaltinimo inkriminuota BK 222 str. 1 d., įsigaliojusi 2003 m. gegužės 1 d. ir galiojusi iki 2004 m.liepos 13 d., už šios nusikalstamos veikos padarymą numato laisvės atėmimą iki 4 metų, bet patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis -8 metai. 1961 m. BK, numatęs trumpesnį patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą (1961 m. BK 49 str. 1 d. 3 p.), lengvino ją padariusių asmenų teisinę padėtį nei 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2000 m. BK 222 str.. Nuo šios inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo septyneri metai ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis suėjo 2003 m, t.y. prieš kaltinamojo surašymą ir bylos perdavimą teismui. Baudžiamojo proceso įstatymas tokiais atvejais imperatyviai įpareigoja baudžiamojo proceso nepradėti, o jei jis yra pradėtas, nutraukti, tad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, kaltinamųjų D. L. ir G. M. kaltumo klausimo sprendimas, negalimas. Įstatymai, griežtinantys bausmę ar sunkinantys nusikalstamas veikas padariusių asmenų teisinę padėtį, grįžtamosios galios neturi ir negali būti taikomi asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas iki tokio įstatymo įsigaliojimo, todėl kaltinamiesiems D. L. ir G. M. inkriminuota nusikalstama veika iš 2000 m. BK 222 str. 1 d. perkvalifikuojama į 1961 m. BK 323 str. 2 d. ir byla, nesprendžiant kaltumo klausimo, BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nutraukiama.
f)BK 228 str. 1 d. ir
J. J. kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautoju – muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi, 1998 m. spalio 24 d., sukurstytas kelio posto inspektoriaus R. M., žinodamas, kad jokio krovinio ir transporto priemonės nėra, UAB „--“ jokio krovinio neeksportuoja, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir viršijęs įgaliojimus, realiai nematydamas krovinio ir netikrindamas, UAB „--“ eksporto deklaracijoje ir ją lydinčiame dokumente – PVM sąskaitoje- faktūroje, padaręs žinomai melagingas atžymas apie tai, kad realiai neegzistuojantis eksportas įvyko ir prekes gabenęs transportas išvyko, suklastojo dokumentus.
Kaltinamajam J. J. inkriminuota veika josios padarymo metu atitiko 1961 m. BK 289 str. 2 d. kvalifikaciją, numačiusią atsakomybę už tarnybinį suklastojimą. Tuo metu tarnybiniu suklastojimu įstatymas laikė valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo įrašymą į oficialų dokumentą žinomai melagingų žinių arba surašymą ar išdavimą suklastoto dokumento, arba žinomai suklastoto dokumento patvirtinimą antspaudu ir parašu arba kitokį oficialaus dokumento suklastojimą. Šio nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turėjo suvokti, kad, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, jis atlieka veiksmus (ar kurį nors vieną veiksmą), nurodytus šio straipsnio dispozicijoje, supranta jų prasmę, reikšmę, ir siekia juos daryti.
Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1998 m. spalio 23 d., dirbo kartu su R. M. ir, pastarajam atsinešus bei per langą padavus dokumentus ir, parodžius galva, kad transportas su kroviniu stovi, jis jį patikrinęs, pažeidimų nerado, patikėjo tuo ir, norędamas kolegai padėti dirbti, pats netikrindamas, paduotoje deklaracijoje padarė atžymas apie krovinio muitinį kirtimą.
BK 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d.
Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad L. M. prašomas padėjo šiam dėl UAB “—“ reikalų M. J. žinojo, kad L. M. užsiima prekių eksportu, padėjo šiam steigiant UAB “--” bei tvarkyti su šia įmone susijusius reikalus. Galėjo būti, kad, nuvykęs į (duomenys neskelbtini) VMI, prisistatė D. L. vyru. Neneigia, galėjęs pasiūlyti atsiskaityti su buto šeimininkais, bei konsultavęs kitais klausimais, bet visa tai darė iš draugiškumo.
Kaltinamasis A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad G. M., M. L. ir V. A. vadovaujamose įmonėse dirbo neoficialiai, ieškodamas medienos pirkėjų ir pardavėjų. Apie šiuos sportinius kostiumus nieko nežino. Neneigia, įmonės steigimo klausimais suvedęs D. L. su M. S.. Prisipažįsta ne kartą perdavęs pinigus, bet už ką, neprisimena.
Kaltinamoji D. L. kalta prisipažino ir parodė, kad M. L. prašė surasti jai darbo ir šis kreipėsi į A. Š.. A. Š. pažadėjo, paėmė josios pasą. Po kurio laiko A. Š. paskambino ir pasakė, kad visais reikalais rūpinsis L. M.. Taip buvo įsteigta UAB “--”, o ji sutiko būti popierine direktore ir jokios veiklos pati nevykdė. Per M. L. susipažino su M. S.. L. M. ją ir M. L. vežė į muitinę, kur ji pildė dokumentus. Dėl firmos reikalų ją į -- vežė M. S. ir L. M.. Ten ji turėjo pabūti atstove nuo UAB “--”, bet jai liepta tylėti. Įmonės veiklos vaizdavimui iš buto šeimininkų buvo išnuomuotas kambarys. Jame jie ruošė ofiso įvaizdį. Tam M. S. ir L. M. buvo atvežę kompiuterį, plakatus. M. S. L. M. išsiuntė nupirkti saldainių ir kavos bei liepė apmokėti šeimininkams. VMI pareigūnams patikrinus ofisą, jie ją parvežė namo. Jos įmonės veiklai vadovavo M. S. ir L. M.. Jie rūpinosi visais įmonės reikalais. L. M. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) muitinę, kur, šio nurodymu pasirašė dokumentus dėl sportinių kostiumų iš G. M. firmos pirkimo bei pardavimo firmai “F. F.”. Iškilus problemoms su VMI, ją konsultavo ir reikalus VMI už ją tvarkė M. S.. Už josios darbą A. Š. jai perdavė 5.000 lt.
Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad, sportinių kostiumų įgijimo iš UAB “--” dokumentus patvirtinimui jam atvežė L. M., o M. S. prašomas, iš jam paduotų juodraščių užpildė PVM sąskaitas faktūras, kad jis tuos sportinius kostiumus parduoda UAB “--”. Į jo įmonės sąskaitą banke už sandorius pervestus pinigus atiduodavo A. Š., L. M. arba M. S., t.y. tam, kurio prašymu tvirtindavo dokumentus. Už savo darbą per A. Š. gavo 4.000 ar 5.000 lt. Prasidėjus tyrimui, M. S. konsultavo jį jį ir D. L., ką ir kaip sakyti. M. S. prašomas vežė D. L. į (duomenys neskelbtini), kur M. S. ir A. Š. ją konsultavo, ką kalbėti.
Liudytoja V. Š. parodė, kad UAB “--” buhalterinės apskaitos dokumentus ji tvarkė L. M. prašymu. Jo prašymu ji pildė ir dokumentus dėl PVM permokos grąžinimo už šios bendrovės eksportuotus sportinius kostiumus, o į (duomenys neskelbtini) VMI ją vežė L. M. ir M. S..
Liudytojas A. G. parodė, kad, prašomas savo pažįstamo, UAB “--” vadovei D. L., atlydėtai jaunų vyrų kompanijos, kurių tarpe buvo ir M. S., rodė, kur yra VMI.
Liudytojas R. P. parodė, kad M. S. kelis kartus kreipėsi į jį dėl PVM permokos UAB “--” grąžinimo.
1998 m. spalio 16 d. ir 1998 m. spalio 19 d. AB “--” vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros GAC Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal VMI duomenis žymiai vėliau, nei, kad jie yra išrašyti, t.y. 1998 m. lapkričio 18 d., įgijo R. G. įmonė, o AB “--” duomenys rodo, kad sportinių kostiumų pardavėjos AB “--” atsovave nurodyta komercijos direktorė D. K. šioje bendrovėje nedirbo.
AB ‘--” vardu išrašytuose kasos pajamų orderių kvituose SAC Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šios įmonės buhalteris V. K. ir kasininkė E. V. iš kaltinamojo G. M. už parduotus sportinius kostiumus per du kartus gavo 1.280.000 lt, tačiau, VMI duomenys rodo, kad nurodytus kasos pajamų orderių blankus įgijo V. K. įmonė, o AB “--” duomenys rodo, kad nei V. K., nei E. V. AB “--” taip pat nedirbo.
1998 m. gruodžio 29 d. – 1999 m. kovo 15 d. G. M. firmos kasos pajamų orderių kvitai SAC Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rodo, kad už faktiškai neegzistavusius sportinius kostiumus UAB “-- G. M. firmai sumokėjo 1.084.562,2 lt.
1998 m. spalio 9 d. kontrakte nurodyta, kad UAB “--” įsipareigojo parduoti ir pardavė (duomenys neskelbtini) įmonei F. F.”, atstovaujamai komercijos direktoriaus M. I. Ž., 1.089.420 lt vertės 16.260 vnt. Sportinių kostiumų, o 1998 m. gruodžio 28 d., 1999 m. sausio 14 d. ir 1999 m. sausio 1 d. UAB “--” kasos pajamų orderių kvituose SAC Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad SP “--.” komercijos direktorius M. I. Ž. UAB “--” sumokėjo 1.089.420 lt.
UAB “--” eksporto deklaracijose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei prieduose prie jų nurodyta, kad UAB “--”(duomenys neskelbtini) SP “--.” parduotus sportinius kostiumus gabena (duomenys neskelbtini) įmonės “R-S. F.” vairuotojų A. V., P. R. vairuojamais krovininiais automobiliais v/n --. Šiuos duomenis parašais, įrašais ir tarnybiniais spaudais patvirtino muitinės kelio posto inspektoriai A. J., R. M. ir J. J..
Autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, knygos įrašai rodo, kad eksporto dokumentuose nurodytu metu, toks transportas sienos nekirto ir tokio krovinio neišvežė.
Atsakymas į teisinė pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos rodo, kad eksporto dokumentuose nurodytas transportas į (duomenys neskelbtini) teritoriją taip pat neįvažiavo.
Atsakymas į teisinė pagalbos prašymą iš(duomenys neskelbtini) Respublikos rodo, kad RAB “--” įmonė gamina ir parduoda ne sportinius kostiumus, bet suvirinimo įrangą ir su Lietuvos įmonėmis, tame tarpe ir su UAB “--”, jokių sutarčių nesudarinėjo ir produkcijos nepirko, o sutartyje nurodytas M. I. Ž. jų įmonėje niekada nedirbo
Atsakymas į teisinė pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos rodo, kad įmonės “--.”(duomenys neskelbtini) Respublikos prekybos registro sąraše, nėra.
LKPB Tarptautinių ryšių pranešimas rodo, kad ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje eksporto dokumentuose nurodyta firma “--.” taip pat neegzistuoja, nes prašymas įregistruoti tokią įmonę buvo atmestas dar 1995 m. spalio 30 d.
1999 m. kovo 8 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad VMI į UAB “--” pervedė 191.367 lt.
1999 m. kovo 9 d. mokėjimo pavedimas rodo, kad UAB “--” į G. M. firmos sąskaitą pervedė 191.367 lt, o G. M., 1999 m. kovo 9 ir 10 dienomis, (duomenys neskelbtini) banko čekiais Nr. ----- nuėmė 190.406,96
Sukčiavimo esmę sudaro apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Vienas iš apgaulės būdų yra turto savininko ar valdytojo suklaidinimas, “priverčiant” taip turto savininką ar valdytoją perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn. Būtent tai padaryta buvo ir šiuo atveju. Faktiniai duomenys rodo, kad PVM sąskaitas faktūras GAC Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurios tvirtino sportinių kostiumų iš AB „--“ įgijimą, R. G. įmonė įgijo žymiai vėliau, tad neginčytina, jog šiose sąskaitose faktūrose nurodytu laiku, šios sąskaitos faktūros AB (duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, o ir R. G. įmonė jų išrašyti taip pat negalėjo, tad duomenys apie tai, kad G. M. firma iš AB „--“ įgijo sportinius kostiumus, buvo fiktyvūs. Tokią išvada patvirtina ir AB „--“ buhalteriniai duomenys, paneigiantys bet kokių sandorių tarp AB „--“ ir G. M. bei D. L. firmų, buvimą. Įgyti sportiniai kostiumai G. M. firmai realiai pagal aktą perduoti nebuvo. G. M. firmoje įgytų sportinių kostiumų gavimas taip pat neužfiksuotas. Taip pat nėra ir šių parduotų prekių perdavimą D. L. firmai tvirtinančių duomenų. Akivaizdu, jog neegzistuojančių prekių įgijimas rodo ir fiktyvų jų pardavimą D. L. įmonei, tad neginčytina, jog G. M. ir D. L., nematydami sportinių kostiumų, bet patvirtindami realiai neegziztuojančių prekių pirkimą ir pardavimą, į PVM sąskaitas faktūras įrašė ir patvirtino žinomai neteisingus duomenis. Kaltinamųjų G. M. ir D. L., teigimu, jie patys jokia ūkine veikla neužsiiminėjo, sportinių kostiumų nematė, tik pasirašė jiems M. S., A. Š. ir L. M. pateikiamuose dokumentuose, tad akivaizdu, kad 16.260 vnt. Sportinių kostiumų įgijimą ir pardavimą grindžiančių duomenų melagingumas jiems tvirtinant PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, buvo žinomas. Lygiai taip pat jiems buvo akivaizdus ir eksporto fiktyvumas. Buvę šios bylos kaltinamieji A. J. bei R. M. prisipažino ir atžymas apie šių televizinių blokų eksportą taip pat padarę netikrindami ir nematydami nei transporto, nei prekių. Kaltinamųjų G. M. ir D. L., parodymai rodo, kad, nors oficialiai jie ir buvo jų vardais įsteigtų įmonių direktoriais, tačiau joms faktiškai nevadovavo. Pagal jiems pateikiamus duomenis, jie tik pildė ir pasirašinėjo PVM sąskaitas faktūras bei tvirtino kitus dokumentus, rašė pareiškimus dėl PVM grąžinimo, nuiminėjo pinigus bankuose, bet visą kitą darbą atliko kiti asmenys. O tai, kad deklaracijose nurodyti automobiliai su tokiu kroviniu iš šalies neišvažiavo, valstybės sienos nekirto ir į paskirties vietą nenuvyko, kad sutartis apie sportinių kostiumų pardavimą yra fiktyvi ir t.t., rodo, kad šių sportinių kostiumų eksportas taip pat buvo fiktyvus. G. M. ir D. L., tvirtindami neegzistuojančių prekių pirkimą, pardavimą bei gaudami už tai atlygius, kaltinamieji G. M. ir D. L. žinojo, kad tų fiktyvių dokumentų pagalba yra grobiamos valstybės lėšos. O tai reiškia, kad jie suprato, jog jų veikos yra nusikalstamos, tad, kaltinamųjų M. M., D. L. ir M. L. kaltė, užvaldant valstybės biudžeto lėšas, akivaizdi.
Kaltinamųjų G. M. ir, D. L. teigimu, fiktyvius dokumentus jie rašė bei tvirtino savo parašais M. S., A. Š. ir L. M. prašymu. Kaltinamieji M. S. ir A. Š. tai neigia iš dalies ir nurodo, kad jie galėjo prašyti bei duoti įrašymams į PVM sąskaitas faktūras tik duomenis, susijusius su medienos verslu, o kaltinamasis M. S. iš dalies pripažįsta turėjęs reikalų su UAB „--“, bet tvirtina tai daręs iš draugiškumo, prašant L. M., tačiau jų parodymai vertinami kritiškai. Įvykio eiga rodo, kad fiktyvias deklaracijas ir kitus eksporto dokumentus muitiniam įforminimui buvusiam šios bylos kaltinamajam A. J., pristatydavo L. M., o buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. – M. S.. Kaltinamojo M. S. parodymai, kad jis nežinojo, kokius dokumentus ir kokiu tikslu perduoda buvusiam šios bylos kaltinamajam R. M. ir kokius iš jo pasiima, vertinami kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. davė vienodus parodymus ir tvirtino, kad dokumentus tariamam eksporto įforminimui visą laiką jam atveždavo kaltinamasis M. S.. Kaltinamąjį M. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu, R. M. atpažino, prieš tai apibūdinęs jį, kaip stipriai praplikusį, šviesių plaukų, didelių akių, žemo ūgio ir labai šnekų asmenį. Duodamas parodymus teisme, R. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad parodymo atpažinti iš nuotraukos metu jis sumaišė kaltinamąjį M. S. su L. M., nes šie labai panašūs. Šie kaltinamojo R. M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir faktinei bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. nedvejodamas atpažino kaltinamąjį M. S., kaip asmenį, atveždavusį jam muitiniam įforminimui reikalingus dokumentus ir pasiimdavusį juos. Byloje esančios L. M. (t.28, b.l. 80) ir M. S. (t.28, b.l. 114) nuotraukos neduoda pagrindo juos abu laikyti labai panašiais. Abu šie asmenys yra esmės skirtingi, ir L. M. priskyrimas prie praplikusio, didelių akių asmens, tiesiog neįmanomas. Iš to teismas daro išvadą, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvęs šios bylos kaltinamasis R. M. sakė tiesą. Kaltinamasis M. S. eilę metų turėjo savo įmonę, buvo verslininkas, tad jam prekių eksportavimo sąlygos ir tvarka buvo gerai žinomi. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad M. S., (duomenys neskelbtini) VMI ne tik derino visus šios bendrovės klausimus, bet ir, pasak liudytojo R. P., ne mažiau, kaip tris kartus reikalavo UAB „--“ grąžinti PVM permoką. Pastovus važiavimas į muitinę be krovinio bei vežimas R. M. muitiniam eksporto įforminimui dokumentų bei, juose padarius eksportą grindžiančias atžymas, pasiėmimas, lankymasis (duomenys neskelbtini) VMI ir reikalavimas greičiau grąžinti PVM permoką UAB „--“, rodo, kad kaltinamasis M. S. akivaizdžiai žinojo, kad prekių eksportas realiai nevyko, kad jis buvo fiktyvus, o, siekiant už tariamą eksportą susigrąžinti PVM permoką, suvesdamas G. M. su V. Š., kurios padedamas šis tvarkė savo įmonės buhalterinę dokumentaciją, lydėdamas G. M. į banką, duodamas G. M. duomenis jų įrašymui į PVM sąskaitas faktūras bei patvirtinimui G. M. parašais, žinojo ir tai, kad šio fiktyvaus eksporto pagrindu iš valstybės biudžeto bus grobiamos valstybės biudžeto lėšos PVM susigrąžinimo būdu. Iš to seka, kad PVM permokos grobstymas M. S. ne tik buvo žinomas, bet jis jame ir dalyvavo.
Kaltinamasis A. Š., neigdamas savo kaltę taip pat sako netiesą. Jis pripažįsta medienos verslu užsiiminėjęs kartu su G. M. ir neneigia, duodavęs šiam medienos verslą grindžiančius duomenis, jų įrašymui į PVM sąskaitas faktūras. Neneigia jis ir to, kad D. L. įsteigti įmonę, pasiūlė, paėmė josios pasą, o po to suvedė ją su L. M.. Taip pat jis neneigia ir pinigų nuo M. S. ar L. M. perdavimo D. L., M. L. ir G. M.. Suvesdamas D. L. su L. M., , nunešdamas ir perduodamas V. Š. G. M. firmos sąskaitas faktūras, grindžiančias fiktyvius šių sportinių kostiumų įgijimo sandorius, perduodamas 4.000 ar 5.000 lt G. M. ir 5.000 D. L., lydėdamas G. M. į banką ir paimdamas jo nuimtus PVM permokos pinigus, kaltinamasis A. Š. ne tik žinojo, bet ir suprato, kad fiktyvių sandorių pagalba yra grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Kaltinamoji D. L., patvirtindama neegzistuojančių sportinių kostiumų pirkimą, pasirašydama nesamų prekių tariamą eksportą tvirtinančius dokumentus, taip pat žinojo, kad tie duomenys netikri. Be to, tiek kaltinamasis G. M. išrašydamas ir patvirtindamas fiktyvią sąskaitą faktūrą dėl neįgytų sportinių kostiumų pardavimo M. L. firmai, tiek kaltinamoji D. L. užpildydama sąskaitas faktūras, pildydama fiktyvias eksporto sąskaitas faktūras, pasirašydama eksporto dokumentus, rašydama pareiškimą dėl PVM grąžinimo taip pat žinojo, kad, fiktyvaus eksporto pasekoje jie įgis valstybės biudžeto lėšas, iš kurių dalį gaus ji ir suprato savo daromų veiksmų esmę bei to siekė. G. M. ir D. L., įrašydami ir tvirtindami į PVM sąskaitas faktūras melagingus duomenis apie sportinių kostiumų įsigijimą bei jų pardavimą, taip pat pripažįsta žinoję, jog ir eksportas bus fiktyvus.Visa šių sandorių eiga ir valstybės biudžeto lėšų užvaldymo būdas rodo, kad ir šiuo atveju, kaltinamieji M. S., A. Š., G. M., D. L., grobdami tariamą PVM permoką, buvo bendrininkai.
Ir šiuo atveju, fiktyvus eksportas buvo panaudotas kaip apgaulės priemonė valstybės biudžeto lėšoms užvaldyti, ne tik suprantant jo tikrąją paskirtį, bet ir to siekiant. Vadinasi, kaltinamieji suprato savo daromų veiksmų esmę bei kartu su asmeniu, prieš kurį byla išskirta, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamoji D. L. pareiškimu prašė grąžinti 194.636 lt tariamos PVM permokos, dalį iš tos sumos užskaitant mokėtiniems mokesčiams. Duomenys byloje rodo, kad, tenkindama prašymą, (duomenys neskelbtini)367 lt. pervedė į D. L. firmos sąskaitą, o 3.269 lt. užskaitė, kaip šios įmonės mokėtinus mokesčius.
Kaltinamiesiems M. S., A. Š., G. M., D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu atitiko 1961 m. BK 274 str. 3 d. kvalifikaciją, kuri sukčiavimu laikė svetimo turto užvaldymą ar teisės į turtą įgijimą apgaule. 2000 m. BK 182 str.. atsakomybę numato tam, kas apgaule, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Akivaizdu, kad naujasis įstatymas išplėtė sukčiavimo sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad visi penki kaltinamieji sukčiavimo būdu užvaldė svetimą turtą, bei tai, kad, tiek pagal 1961 m. BK 274 str., tiek ir pagal 2000 m. BK 182 str. už svetimo turto užvaldymą taip pat numatyta atsakomybė, kitaip sakant, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika laikoma nusikaltimu ir pagal naująjį BK 182 str., kuris numato švelnesnę bausmę ir turi grįžtamąją galią.
1961 m. BK 18 str. 4 d., galiojusi inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, nusikaltimo bendrininku – organizatoriumi laikė asmenį, organizavusį nusikaltimo padarymą ar vadovavusį jo padarymui. 2000 m. BK 24 str. 4 d. duota organizatoriaus sąvoka daug platesnė, nes organizatoriumi yra laikomas asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovaujantis baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taisyklėmis, 2000 m. BK 24 str. 4 d., išplėtusi organizatoriaus sąvoką, kaltinamojo M. S. padėtį pasunkino, tad kaltinamajam M. S. palankesnė yra 1961 m. BK 18 str. 4 d.. 1961 m. BK esminiu šio bendrininko požymiu laikė asmens veiksmus, kuriais jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje ar išankstinėse jo stadijose, ar nusikaltimo darymo metu. Organizatoriaus veikla visada turėjo būti aktyvi. Jis turėjo vadovauti nusikaltimo pasiruošimui ir lenkti, verbuoti asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienyti, kurti nusikalstamos veiklos planus, numatyti jų įvykdymo būdus, priemones, paskirstyti vaidmenis bendrininkams, nustatyti tarpusavio ryšius ir t.t. Byloje tai grindžiančių duomenų, nėra. Kaltinamasis M. S. tai neigia. Kaltinamasis A. Š. tokio kaltinimo taip pat nepripažįsta. Buvusio šios bylos kaltinamojo A. Č. parodymai apie tai, kad jam “susidarė nuomonė”, jog vadovauja M. S., dėl prieš tai nurodytų motyvų, nelaikomi įrodymais šioje byloje ir nevertinami. Kaltinamųjų D. L., M. L. parodymai apie tai, kad jie iš A. Š. ir G. M. kalbų girdėjo, kad jiems vadovauja M. S., bei tai, kad jų manymu, grąžintos PVM sumos būdavo perduodamos M. S., kuris jas skirstydavo, faktiniais bylos duomenimis, nepatvirtinti. Faktiniais duomenimis taip pat nepatvirtinti ir jų parodymai, kad jiems būnant (duomenys neskelbtini) muitinėje, L. M. skambino ir derino klausimus su M. S.. Pažymėtina, kad net ir laikant tokius jų parodymus įrodymu byloje, jų pagrindu būtų galima tik prielaida, jog M. S. galėjo būti šios nusikalstamos veikos organizatorius. Liudytojos V. Š. parodymai, kad iš to, jog atėjęs su A. Š., G. M. ir L. M. M. S. buvo orus, sėdėjo ir į pokalbius nesikišo, tad ji susidarė nuomonę jog jis vadovauja, taip pat leidžia daryti tik prielaidą, kad taip galėjo būti. Kitokių, šį kaltinimą grindžiančių faktinių duomenų byloje nėra. Duomenys byloje rodo, kad kaltinimas M. S. vadovavimą ir šios nusikalstamos veikos darymui, nenustatęs jokių tai tvirtinančių faktinių duomenų, taip pat tiesiog deklaratyviai preziumavo. Baudžiamojo proceso nuostatos draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Byloje išnaudotos visos galimybės, bet abejonių dėl kaltinamojo M. S. statuso pašalinti nepavyko. Tokiu atveju baudžiamieji įstatymai įpareigoja teismą visas abejones aiškinti kaltinamojo naudai, todėl, kaltinamajam M. S. inkriminuotas šios nusikalstamos veikos organizavimas, iš kaltinimo šalinamas.
Nepagrįsta ir kaltinimo dalis, kad ši kaltinamiesiems M. S., A. Š., G. M., D. L., M. L. inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta organizuotoje grupėje. 1961 m. BK organizuota grupe laikė tokius bendrininkus, kurie iš anksto aptaria, suderina svarbiausius numatomo bendrai padaryti nusikaltimo ar nusikaltimų momentus, paruošia ir suderina nusikaltimo padarymo planus, išanalizuoja nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, bendrininkams paskirsto vaidmenis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo vietos, laiko, visais atvejais realizuoja bendrai suderintą veikos planą ir supranta sukūrę bei priklausą būtent organizuotai grupei. Tai patvirtinančių faktinių duomenų byloje taip pat nėra ir nei vienas iš organizuotos grupės buvimą tvirtinančių faktinių duomenų ikiteisminio tyrimo metu, nenustatytas. Organizuotos grupės vadovas nenustatytas, o organizuota grupė be vadovo praktiškai yra neįmanoma. Todėl akivaizdu, kad ir šią inkriminuoto kaltinimo dalį kaltinimas taip pat deklaratyviai preziumavo.
Neginčytina, kad ir šios nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji ir asmuo, prieš kurį byla išskirta, buvo bendrininkai, tačiau faktiniai duomenys, grindžiantys bendrininkų susitarimą bendrai daryti nusikaltimą, nenustatyti ir ir įstatymo nustatyta tvarka faktiniais bylos duomenimis byloje nepagrįsti. Nusikalstamos veikos darymo metu galiojęs įstatymas (1961 m. BK 18 str.) tuos atvejus, kai bendrininkai nebuvo susitarę bendrai daryti nusikaltimo arba susitarė tik jį darydami, laikė grupe iš anksto susitarusių asmenų, tad akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos darymo metu, M. S., A. Š., G. M., D. L., M. L. ir asmuo, prieš kurį byla išskirta, šią nusikalstamą veiką padarė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. 2000 m. BK kvalifikuojantį požymį – grupę iš anksto susitarusių asmenų panaikinus, šių kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika atitinka nusikalstamą veiką, padarytą bendrininkų grupėje, todėl nusikalstama veika kaltinamajam M. S. iš BK 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir iš 22 str. 1 d, 24 str. 5 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., o kaltinamiesiems V. A. Š., G. M., D. L., iš BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d., 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d..
Kaltinamųjų M. S., A. Š., V. A., M. L., D. L., G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko nusikalstamų veikų padarymą bendrininkų grupėje.
Kaltinamieji G. M., G. A. savo kaltės iš esmės neginčijo ir prisipažino pagal jiems pateikiamus duomenis išrašinėję sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, tvirtinę juos savo parašais, tad teismas jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.
Kaltinamoji D. L. savo kaltės iš esmės neginčijo ir prisipažino pagal jai pateikiamus duomenis išrašinėjusi sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, tvirtinusi juos savo parašais, tad teismas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Be to, duomenys byloje rodo, kad šias nusikalstamas veikas ji padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, ką teismas taip pat laiko jos atsakomybę taip pat lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo M. L. parodymai apie tai, kad padarytą žalą valstybei jis dengė iš bendrų šeimos lėšų, duoda pagrindą D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti ir turtinės žalos valstybei atlyginimą iš dalies.
Kaltinamasis M. L. savo kaltės iš esmės neginčijo ir prisipažino pagal jam pateikiamus duomenis išrašinėjęs sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, tvirtinęs juos savo parašais, tad teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Duomenys byloje rodo, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios materialinės padėties, ką teismas taip pat laiko jo atsakomybę taip pat lengvinančia aplinkybe. Be to, jis savanoriškai ėmėsi atlyginti valstybei žalą ir dalį jos yra atlyginęs, ką teismas taip pat laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamųjų M. S. ir A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (visos šešios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jų sunkumo pobūdį (visos šešios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad už kelių eismo taisyklių pažeidmus ne kartą baustas administracine tvarka, bet nuobaudos išnykę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikalstamą veiką, bet už ją nubaustas nebuvo, nes teismo paskirta bausmė buvo pakeista į baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir teistumo jis neturi; į šio kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą; yra jauno amžiaus; išlaiko du mažamečius vaikus; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Nors padaryti sunkūs nusikaltimai ir kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupėje, tačiau, įvertinus jo šeimyninę padėtį (išlaiko du mažamečius vaikus, žmona pogimdyvinėse atostogose) bei tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas, t.y. virš 8 m, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė, nei įstatymo sakcijoje nustatytos bausmės vidurkis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (visos keturios nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jų sunkumo pobūdį (visos keturios nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad už kelių eismo taisyklių pažeidmus ne kartą baustas administracine tvarka, bet nuobaudos išnykę; į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą; į tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas; į šio kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; į tai, kad jis yra jauno amžiaus; į tai, kad išlaiko šeimą; žmona laukiasi; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad jis yra iš dalies neįgalus ( darbingumo lygis – 40 procentų); į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Nors kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupėje, tačiau, įvertinus tai, kad nuo jam inkriminuotų veikų padarymo praėjo ilgas laiko - tarpas virš 8 m, kaltinamasis A. Š. yra iš dalies neįgalus, į jo šeimyninę padėtį, jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau mažesnė, nei įstatymo sakcijoje nustatytos bausmės vidurkis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. A., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ( dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jų sunkumo pobūdį ( abi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad už kelių eismo taisyklių pažeidmus ne kartą baustas administracine tvarka, bet nuobaudos išnykę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinana prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; į tai, kad buvo teistas, bet teistumas išnykęs; į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai, yra jauno amžiaus; į tai, kad išlaiko tris mažamečius vaikus; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Kaltinamojo V. A. veikla nusikalstamų veikų padaryme apsiribojo jam duotos informacijos įrašymais į PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, jų patvirtinimu jo parašais, bei pinigų nuo sąskaitos banke, nuėmimu ir perdavimu, kartu su juo į banką nuvykusiam asmeniui. Pagrindinius tariamą eksportą grindžiančius veiksmus – (fiktyvių prekių pardavimo užsienio firmai sutarčių paruošimą, muitinio eksporto dokumentų įforminimą, dokumentų, tariamos PVM permokos grąžinimui pateikimą VMI ir t.t., atliko kiti nenustatyti asmenys, tad kaltinamojo V. A. vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme teismas laiko antraeiliu. Įvertinus tai, kad abi V. A. padarytos nusikalstamos veikos yra sunkios, tačau, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 9 metai ir per tą laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, turi ir išlaiko mažamečius vaikus, jo, kaip bendrininko vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas, yra antraeilis, bet jis padarytos žalos neatlygino, atlyginti josios nesistengė ir nėra BK 62 str. nustatytų sąlygų, kaltinamajam V. A. skiriama reali, bet žymiai mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ( dvi nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jų sunkumo pobūdį ( abi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad už kelių eismo taisyklių pažeidmus baustas administracine tvarka, bet nuobaudos išnykę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinana prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; į tai, kad teisiamas pirmą kartą; į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; yra jauno amžiaus; į tai, kad išlaiko du mažamečius vaikus; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Kaltinamojo G. M. veikla nusikalstamų veikų padaryme apsiribojo tik jam duotos informacijos įrašymais į PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, jų patvirtinimu jo parašais, bei pinigų nuo sąskaitos banke, nuėmimu ir perdavimu, kartu su juo į banką nuvykusiam asmeniui. Pagrindinius tariamą eksportą grindžiančius veiksmus – (fiktyvių prekių pardavimo užsienio firmai sutarčių paruošimą, muitinio eksporto dokumentų įforminimą, dokumentų, tariamos PVM permokos grąžinimui pateikimą VMI ir t.t., atliko kiti jam nežinomi asmenys, tad kaltinamojo G. M. vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme teismas laiko antraeiliu. Įvertinus tai, kad G. M. padarytos nusikalstamos veikos yra sunkios, tačau, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 9 metai ir per tą laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, turi ir išlaiko mažamečius vaikus, jo, kaip bendrininko vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas, yra antraeilis, bet jis padarytos žalos neatlygino, atlyginti josios nesistengė ir nėra BK 62 str. nustatytų sąlygų, kaltinamajam G. M. skiriama reali, bet žymiai mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmė.
Skirdamas bausmę kaltinamajai D. L., teismas atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ( trys nusikalstamos veikos priskiriamos nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jų sunkumo pobūdį ( trys nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jos atsakomybę; į tai, kad jos atsakomybę lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, iš dalies atlyginta žala ( padarytą žalą valstybei josios sutuoktinis dengė iš bendrų šeimos lėšų) bei tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios materialinės padėties; į tai, kad teisiama pirmą kartą; į kaltinamosios asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; yra jauno amžiaus; į tai, kad viena išlaiko mažametį vaiką, šeimyninę padėtį; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamosios sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šios kaltinamosios netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Kaltinamosios D. L. veikla nusikalstamų veikų padaryme apsiribojo tik jai duotos informacijos įrašymais į PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, jų tvirtinimu josios parašais, bei pinigų nuo sąskaitos banke, nuėmimu ir perdavimu, kartu su ja į banką nuvykusiam asmeniui. Pagrindinius tariamą eksportą grindžiančius veiksmus – (fiktyvios prekių pardavimo užsienio firmai sutarties paruošimą, muitinio eksporto dokumentų paruošimą jų pateikimui muitinės inspektoriui A. J., dokumentų, tariamos PVM permokos grąžinimui pateikimą VMI ir t.t., atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tad kaltinamosios D. L. vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme teismas laiko antraeiliu. Nors D. L. padarytos nusikalstamos veikos yra sunkios, tačiau, josios veiksmuose yra BK 62 str. 2 d. 3 p. nustatytos sąlygos, nes yra nustatytos trys josios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dalį padarytos žalos valstybei atlygino josios sutuoktinis M. L., nuo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 9 metai ir per tą laiką naujų nusikalstamų veikų ji nepadarė, išlaiko savo mažametį sūnų, jos, kaip bendrininkės vaidmuo darant šias nusikalstamas veikas, yra antraeilis, šių nusikalstamų veikų padarymą nulėmė susidariusios aplinkybės (itin sunki materialinė padėtis), kurios pagrindžia šių jos padarytų nusikalstamų veikų situacinį pobūdį ir rodo, kad kaltinamajai D. L. net ir pati švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, nes bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl jai taikomas BK 62 str. 2 d. 3 p. ir už šių nusikalstamų veikų padarymą jai skiriama švelnesnė, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis - viešieji darbai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam M. L., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( nusikalstama veika priskiriama nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams grupei); į jos sunkumo pobūdį ( nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinana prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei nusikaltimo padarymas dėl sunkios materialinės padėties ir savanoriškas dalies padarytos žalos atlyginimas; į tai, kad teisiamas pirmą kartą; į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; yra jauno amžiaus; į šeimyninę padėtį; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra.
Kaltinamojo D. L. veikla nusikalstamos veikos padaryme taip pat apsiribojo tik jam duotos informacijos įrašymais į PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus, jų tvirtinimu jo parašais, bei pinigų nuo sąskaitos banke, nuėmimu ir perdavimu, kartu su juo į banką nuvykusiam asmeniui. Pagrindinius tariamą eksportą grindžiančius veiksmus – (fiktyvios prekių pardavimo užsienio firmai sutarties paruošimą, muitinio eksporto dokumentų įforminimą, pateikiant juos muitinės inspektoriui A. J., dokumentų, tariamos PVM permokos grąžinimui pateikimą VMI ir t.t., atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tad kaltinamojo D. L. vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme teismas laiko antraeiliu. Nors M. L. padaryta nusikalstama veika yra sunki, tačiau, šioje jo nusikalstamoje veikoje yra BK 62 str. 2 d. 3 p. nustatytos sąlygos, nes yra nustatytos trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dalį padarytos žalos jis yra laisvanoriškai atlyginęs, nuo jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 9 metai ir per tą laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, mažametį savo sūnų išlaiko, jo, kaip bendrininko vaidmuo darant šią nusikalstamą veiką, yra antraeilis, šios nusikalstamos veikos padarymą nulėmė susidariusios aplinkybės (itin sunki materialinė padėtis), kurios pagrindžia šios jo padarytos nusikalstamos veikos situacinį pobūdį ir rodo, kad kaltinamajam M. L. net ir pati švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta, nes bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl jam taikomas BK 62 str. 2 d. 3 p. ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam skiriama švelnesnė, negu įstatymo sankciioje numatyta bausmės rūšis - viešieji darbai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ( nusikalstama veika priskiriama nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams grupei); į jos sunkumo pobūdį ( nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai); į tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kas sunkina jo atsakomybę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinana prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis; į tai, kad teisiamas pirmą kartą; į tai, kad iki šio nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas; į kaltinamojo asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai; į jo amžių, į šeimyninę padėtį; į valstybei padarytos žalos dydį; į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes; į kaltinamojo sveikatos būklę; į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad byloje duomenų dėl šio kaltinamojo netinkamo elgesio šiuo metu, nėra. Įvertinus tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. teistas nebuvo, bei tai, jog nusikalstamos veikos padarymą nulėmė neatsargumas, pasireiškęs nerūpestingu pareigų atlikimu, kaltinamajam skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. O įvertinus tai, kad nuo šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo 9 m., pagrindo jam skirti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nėra pagrindo, todėl skirtina bauda.
Kaltinamieji A. Š., J. J. ir G. M., yra teisti už nusikalstamų veikų, padarytų iki priimant šį nuosprendį, padarymą.
A. Š., 2004 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu, už veikas, numatytas 2000 m. BK 284 str. 2 d. ir 290 str. nubaustas 10 MGL dydžio (1250 lt) bauda.
J. J. – nuosprendžiu už veikos, numatytos 1961 m. BK 284 str. 3 d. padarymą, nubaustas 120 MGL (15.000lt) bauda.
G. M., už veikos, numatytos 2000 m. BK 284 str. 1 d. padarymą, 2005 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, nubaustas 6 MGL dydžio (750 lt), bauda.
2000 m. BK 284 str. 2 d. numatytą veiką įstatymas laiko baudžiamuoju nusižengimu, o veiką, numatytą BK 290 str. – nesunkiu nusikaltimu. Šiuo nuosprendžiu A. Š. pripažįstamas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą. tad, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmė skirta 2004 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu, bendrintinos pagal BK 63 str. 9 d. ir 5 d. 2 p. tvarka jas apimant, nes pagal abu nuosprendžius padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms.
1961 m. BK 284 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką laikė apysunkiu nusikaltimu. Šiuo nuosprendžiu J. J. nuteisiamas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tad jam, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme bendrintina BK 63 str. 9 d. ir 4 d. tvarka iš dalies sudedant.
2000 m. BK 284 str. 1 d. numatytą veiką įstatymas laiko nesunkiu nusikaltimu. Šiuo nuosprendžiu G. M. pripažįstamas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą. tad, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir bausmė skirta 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, bendrintinos pagal BK 63 str. 9 d. ir 5 d. 2 p. tvarka jas apimant, nes pagal abu nuosprendžius padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms.
Nusikalstamos veikos, jų padarymo metu, atitiko 1961 m. BK 274 str. 3 d. kvalifikaciją. Kaltinamieji M. S., A. Š., V. A., G. M. šias nusikalstamas veikas padarė iki 2002 m. spalio 25 d., tad juos liečia 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p., leidžiantis pirmą kartą už tyčinius nusikaltimus, numatytus Amnestijos įstatymo 7 straipsnyje, nuteistiems ne daugiau kaip penkiems metams asmenims, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu. Kaltinamieji M. S., A. Š., G. M. šių nusikalstamų veikų padarymo metu teisti nebuvo, o V. A. teistumas tuo metu buvo išnykęs, todėl jiems taikimas minėtos Amnestijos įstatymas ir paskirtos bausmės mažintinos vienu penktadaliu.
Apgaulės būdu užvaldžius valstybės lėšas, kaltinamieji M. S., A. Š., V. A., G. M., D. L., M. L. padarė žalą valstybei, tad sutinkamai su BPK 109 str. valstybė įgijo teisę į civilinį ieškinį.
Apgaulės įtakoje sugrąžintą 94.859,76 lt PVM permoką, valstybei turi grąžinti jas padėjęs apgaule užvaldyti kaltinamasis M. S..
M. S. taip pat pripažintas kaltu ir dėl padėjimo pagrobti 70.551 lt. VMI iš šios priskaičiuotos grąžinti sumos, apgaulės įtakoje grąžino 66.798 lt., o 3.753 lt užskaitė kaip už šį sandorį mokėtinus mokesčius, tad šioje dalyje iš padėjęs apgaule pagrobti valstybės biudžeto lėšas M. S. turi grąžinti valstybei 66.798 lt.
Kaltais dėl 187.247 lt užvaldymo pripažinti M. S., V. A. ir A. Š.. Žalą valstybei jie padarė bendrininkų grupėje, tad atlyginti ją turi solidariai. Iš priskaičiuotos 187.247 lt sumos valstybė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pervedė 183.708 lt, o 3.539 lt įskaitė kaip už šį sandorį bendrovės mokėtinus mokesčius, tad šioje dalyje iš kaltinamųjų M. S., V. A. ir A. Š. solidariai priteisiama 183.708 ( vienas šimtas aštuoniasdešimt trys tūkstančiai septyni šimtai aštuoni) litai.
Kaltais dėl 283.510,16 lt užvaldymo pripažinti M. S., V. A. ir A. Š.. Žalą valstybei jie padarė bendrininkų grupėje, tad atlyginti ją turi solidariai. Iš priskaičiuotos 283.510,16 lt sumos valstybė UAB“--“ pervedė 278.000 lt, o 5.510,16 lt įskaitė kaip už šį sandorį bendrovės mokėtinus mokesčius, tad šioje dalyje iš kaltinamųjų M. S., V. A. ir A. Š. solidariai priteisiama 278.000 ( du šimtai septyniasdešimt aštuoni tūkstančiai litų.
Kaltais dėl 78.084 lt užvaldymo pripažinti M. S., A. Š., M. L., D. L., G. M.. Žalą valstybei jie padarė bendrininkų grupėje, tad atlyginti ją turi solidariai. Iš priskaičiuotos 78.084 lt sumos valstybė M. L. įmonei pervedė 74.884 lt, o 3.200 lt įskaitė kaip už šį sandorį bendrovės mokėtinus mokesčius. Be to, 4.735,38 lt savanoriškai atlygino kaltinamasis M. L., tad šioje dalyje iš kaltinamųjų M. S., A. Š., M. L., D. L., G. M. solidariai priteisiama 70.148,62 ( septyniasdešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt aštuoni ir šešiasdešimt du ct.) litai.
Kaltais dėl 194.636 lt užvaldymo pripažinti M. S., A. Š., D. L., G. M.. Žalą valstybei jie padarė bendrininkų grupėje, tad atlyginti ją turi solidariai. Iš priskaičiuotos 194.636 lt sumos valstybė UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pervedė 191.367 lt, o 3.269 lt įskaitė kaip už šį sandorį bendrovės mokėtinus mokesčius, tad šioje dalyje iš kaltinamųjų M. S., A. Š., D. L., G. M. solidariai priteisiama 191.367 ( vienas šimtas devyniasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt septyni) litai.
165.446,76 lt (vieną šimtą šešiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus ir septyniasdešimt šešis ct.) 2004 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutarties pagrindu kaltinamojo V. U. įneštus į Kauno apygardos teismo (kodas 9337242) depozitinę sąskaitą Nr. ------ Banke (banko kodads 73000) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti kaltinamajam V. U..
Į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasą už kaltinamąjį M. S. 2001 m. rugpjūčio 2 d. pagal kasos pajamų orderį ---- 38.000 (trisdešimt aštuonis tūkstančius) litų įnešė K. P., o pagal tos pačios datos kasos pajamų orderį serija ----, 12.000 (dvylika tūkstančių litų) lt įnešė J. U.. Už katinamąjį A. Š. 2002 m. gegužės 22 d. į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasą pagal kasos pajamų orderį ---- 20.000 lt(dvidešimt tūkstančių litų) įnešė V. Š.. Kaltinamieji M. S. ir A. Š. šios kardomosios priemonės sąlygų nepažeidė, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus, užstatai grąžintini juos įnešusiems asmenims.
Areštą, uždėtą M. S. 33 (trisdešimt trims) JAV doleriams, 1.363,30 (vienam tūkstančiui trims šimtams šešiasdešimt trims litam trisdešimt ct.) lt, 50 (penkiasdešimčiai) Bin lirų, 100.000 (vienam šimtui tūkstančių) lirų, sąskaitai ----. banke, 1.017,46 (vienas tūkstantis sepytyniolia litų ir keturiasdešimt šeši ct.) lt, ir 52.750 (penkiasdešimt du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt litų) lt vertės turtui, į kuriuos apribotos jo teisės, nekeisti ir palikti palikti žalos dengimui.
2000 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu areštas UAB „--“ vardu įregistruotam 35.000 lt. vertės motociklui uždėtas nepagrįstai. Kaltinimai nei šiai bendrovei, nei buvusiam josios vadovui E. P., byloje nepareikšti. Duomenų, kad motociklas šiai bendrovei nepriklauso, byloje nėra, todėl areštas, uždėtas 35.000 lt vertės UAB „---“ vardu įregistruotam motociklui, naikinamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. S., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. nubausti jį laisvės atėmimu:
- už padėjimą apgaule pagrobti 94.895,76 lt valstybės biudžeto lėšų - vienuolikai mėnesių;
- už padėjimą apgaule pagrobti 70.551 lt valstybės biudžeto lėšų – vienuolikai mėnesių.
- už 187.247 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams trejiems mėnesiams;
- už 283.510,16 valstybės biudžeto lėšų lt pagrobimą apgaule – vieneriems metams penkeriems mėnesiams,
- už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams septyneriems mėnesiams;
- už 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams, dešimčiai mėnesių;
Pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. - už paskėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt – vieneriems metams;
Bausmes, paskirtas pagal BK 182 str. 2 d. už 78.084 lt pagrobimą ir pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. už pasikėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt, BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vienerius metus septynerius mėnesius laisvės atėmimo.
Šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, skirtomis už padėjimą apgaulės būdu pagrobti 94.895,76 bei 70.551 lt valstybės biudžeto lėšų ir su bausmėmis, skirtomis už 187.247 lt, 283.510,16 lt bei 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimus apgaule bei paskirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu penktadaliu.
Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2000 m. rugpjūčio 8 d. iki 2001 m. vasario 28 d.
Kaltinamąjį M. S., pagal BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 228 str. 1 d. ir pagal BK 25 str. 5 d., 25 str. 3 d. 300 str. 2 d. dėl organizuotoje grupėje padartų 1998 m. gegužės 25 d., 1998 m. birželio 12 d., 1998 m. rugpjūčio 31 d., 1998 m. spalio 23 d., 1998 m. spalio 24 d.R. M. kurstymų piktnaudžiauti tarnyba ir klastoti dokumentus, išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
A. Š., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu:
Pagal BK 182 str. 2 d. ;
- už 187.247 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams trejiems mėnesiams;
- už 283.510,16 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams penkeriems mėnesiams;
- už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams septyneriems mėnesiams;
- už 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams dešimčiai mėnesių;
Pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ;
- už paskėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt – vieneriems metams.
Bausmes, paskirtas už 78.084 lt pagrobimą apgaule ir už pasikėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt, BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vienerius metus septynerius mėnesius laisvės atėmimo.
Šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, skirtomis už 94.895,76 lt, 70.551 lt, 187.247 lt, 283.510,16 lt bei 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimus apgaule ir paskirti subendrintą dvejų metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu subendrintą bausmę BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. tvarka, apėmimo būdu subendrinti su 2004 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d. ir BK 290 str. paskirta 10 MGL dydžio, t.y.1250 lt bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus šešerius mėnesius laisvės atėmimo, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu penktadaliu.
Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2002 m. sausio 28 d. iki 2002 m. gegužės 22 d. , o jeigu ji atlikta, tai ir bausmę (1250 lt baudą), skirtą 2004 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu.
V. A., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu:
- už 187.247 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams trejiems mėnesiams;
- už 283.510,16 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams penkeriems mėnesiams;
Bausmes subendrinti BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu penktadaliu.
Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2000 m. lapkričio 15 d.
M. ., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ir, taikant BK 62 str. 2 d. 3 p., nubausti viešaisiais darbais ir:
Pagal BK 182 str. 2 d. - už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – trejiems mėnesiams per mėnesį išdirbant po 10 valandų;
Pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. - už paskėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt valstybės biudžeto lėšų – dvejiems mėnesiams per mėnesį išdirbant po 10 valandų.
Bausmes subendrinti BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę trejus mėnesius viešųjų darbų, išdirbant per mėnesį po 10 valandų.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. L., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ir, taikant BK 62 str. 2 d. 3 p.nubausti viešaisiais darbais ir :
- už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule - vienam mėnesiui per mėnesį išdirbant po 8 valandas;
- už 194.636 lt pagrobimą apgaule – dvejiems mėnesiams per mėnesį išdirbant po 8 valandas.
Pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. - už paskėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt valstybės biudžeto lėšų – vienam mėnesiui per mėnesį išdirbant po 8 valandas.
Bausmes, skirtas už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą ir pasikėsinimą pagrobti 34.788 lt valstybės biudžeto lėšų, BK 65 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrinti bausmių apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vieną mėnesį viešųjų darbų išdirbant po 8 valandas per mėnesį. Šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti su bausme, skirta už 194.636 lt pagrobimą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus mėnesius viešųjų darbų, išdirbant per mėnesį po 10 valandų.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. M., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu:
Pagal BK 182 str. 2 d.;
- už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams septyneriems mėnesiams;
- už 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule – vieneriems metams dešimčiai mėnesių;
Pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.;
- už paskėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt valstybės biudžeto lėšų – vieneriems metams;
Bausmes, paskirtas už 78.084 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą ir už pasikėsinimą apgaule pagrobti 34.788 lt valstybės biudžeto lėšų, BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vienerius metus septynerius mėnesius laisvės atėmimo.
Šią subendrintą bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka iš dalies sudedant subendrinti su bausme, skirta už 194.636 lt valstybės biudžeto lėšų pagrobimą apgaule ir paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu subendintą bausmę BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. tvarka, apėmimo būdu subendrinti su 2005 m. sausio 13 d. d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 6 MGL (750 lt) bauda, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nekeisti.
Taikyti 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 2 d. 1 p. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu penktadaliu.
Į bausmės atlikimą įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 1999 m. spalio 14 d. iki 1999 m. gruodžio 2 d., o jeigu ji atlikta, tai ir bausmę, t.y. 750 lt baudą (6 MGL), skirtą 2004 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu.
J. J., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 229 str. ir nubausti jį 20 MGL dydžių, t.y. 2.600 lt bauda.
Paskirtą bausmę, BK 63 str. 9 d. bei 4 d. tvarka, iš dalies sudedant, subendrinti su bausme, paskirta 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 125 MGL dydžių, t.y. 15.650 lt ( penkiolikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties lt) baudą. Į šios bausmės atlikimą įskaityti bausmę, atliktą pagal 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamąsias bylas prieš M. S., pagal 1961 m. BK 18 str. 4 d., 207 str. 2 d., 2000 m. BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. 203 str. 2 d, prieš V. U., pagal 1961 m. BK 322 str., 207 str. 2 d., 323 str. 2 d., prieš A. Š., pagal BK 1961 m. BK 18 str. 4 d., 307 str. 2 d., prieš V. A., pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 1961 m. BK 18 str.4 d., 207 str. 2 d. ir 323 str. 2 d., prieš M. L., pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 1961 m. BK 18 str. 4 d., 207 str. 2 d., 323 str. 2 d., prieš D. L., pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 1961 m. BK 18 str. 4 d., 207 str. 2 d., 323 str. 2 d. , prieš V. M., pagal BK 25 str. 3 d. 203 str. 2 d., 1961 m. BK 18 str. 4 d., 207 str. 2 d., 323 str. 2 d., suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybės ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatims, BPK 3 str. 1 d. 2 p. tvarka, nutraukti.
iš kaltinamojo M. S. priteisti 161.657,76 (šimtą šešiasdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt septynis lt septyniasdešimt šešis ct) lt (94.859,76 lt + 66.798) lt.
iš kaltinamųjų M. S., V. A. ir A. Š. priteisti solidariai 461.708 (keturis šimtus šešiasdešimt vieną tūkstantį septynis šimtus aštuonis litus) (183.708 lt + 278.000).
iš kaltinamųjų M. S., A. Š., M. L., D. L., G. M. priteisti solidariai 70.148,62 ( septyniasdešimt tūkstančių šimtą keturiasdešimt aštuonis lt šešiasdešimt du ct.) lt.
iš kaltinamųjų M. S., A. Š., D. L., G. M. priteisti solidariai 191.367 (šimtą devyniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt septynis) lt.
Į Kauno apygardos teismo (kodas 9337242) depozitinę sąskaitą Nr. ------, esančią H. B. (banko kodads 73000), pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. Kauno apygardos teismo nutartį galimo civilinio ieškinio užtikrinimui V. U. įneštus 165.446,76 lt (šimtą šešiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis lt septyniasdešimt šešis ct.) lt, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. U..
Į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasą už kaltinamąjį M. S. pagal 2001 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderį -----, K. P. įneštą užstato dalį - 38.000 (trisdešimt aštuonis tūkstančius) litų, nuosprendžiui įsiteisėjus, juos įnešusiam grąžinti K. P., o pagal tos pačios datos kasos pajamų orderį ----, už M. S. J. U. įneštą likusią užstato dalį - 12.000 (dvylika tūkstančių litų) lt, grąžinti juos įnešusiai J. U..
Į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kasą pagal 2002 m. gegužės 22 d. pagal kasos pajamų orderį ----- už katinamąjį A. Š. V. Š. įneštą užstatą - 20.000 lt( dvidešimt tūkstančių litų), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos įnešusiam V. Š..
Areštą, uždėtą M. S. 33 (trisdešimt trims) JAV doleriams, 1.363,30 (tūkstančiui trims šimtams šešiasdešimt trims litams trisdešimčiai ct.) lt, 50 (penkiasdešimčiai) Bin lirų, 100.000 (šimtui tūkstančių) lirų, sąskaitai --. banke, 1.017,46 (tūkstančiui sepytyniolika lt keturiasdešimt šešiems ct.) lt, ir 52.750 (penkiasdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) lt vertės turtui, į kuriuos apribotos jo teisės, palikti žalos dengimui.
Areštą, uždėtą 35.000 lt vertės UAB „---“ vardu įregistruotam motociklui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis, per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.