- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-597-823/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 26 notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Petro Jaržemskio ir D. V. , apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinius veiksmus (suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė, M. E. V. , atstovaujama įstatyminės atstovės G. V. ).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarę R. Džavachidienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją mirusio sutuoktinio S. V. palikimo dalį. Nurodė, kad S. V. mirė 2008 m. balandžio 4 d., 2004 m. balandžio 28 d. testamentu visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui M. E. V. Pareiškėja 2008 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarę R. Džavachidienę, prašydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, tačiau jai buvo pranešta, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį atsisakoma, kadangi suinteresuotas asmuo M. E. V. su šiuo prašymu nesutinka. G. V. nurodė, kad ji yra pensinio amžiaus, todėl jai reikalingas išlaikymas. Pareiškėjos pajamos yra apie 800 Lt per mėnesį, dalį pajamų pareiškėja skiria vaistams įsigyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsniu ji turi teisę paveldėti pusę tos dalies, kuri jai tektų paveldint pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarė R. Džavachidienė atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, kad mirusio S. V. palikimą pagal apyrašą priėmė testamentinė įpėdinė M. E. V. Pareiškėja G. V. , atstovaujama dukters I. T. , 2008 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, tačiau jai buvo paaiškinta, kad norint paveldėti privalomąją palikimo dalį, reikia gauti testamentinio įpėdinio sutikimą arba pateikti teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad G. V. reikalingas išlaikymas. Vien formaliųjų subjektiškumo kriterijų (liga, amžius, gaunamos pajamos) konstatavimas ne visada yra pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Notaras nėra kompetentingas rinkti faktus, reikalingus išlaikymo įrodymui, tai yra teismo prerogatyva. Testamentinė įpėdinė M. E. V. kartu su įstatymine atstove G. V. 2008 m. spalio 21 d. kreipėsi su prašymu neišduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį, kadangi pareiškėja gauna pakankamą pensiją bei turi kito turto. Todėl notarė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsniu, išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį atsisakė.
Suinteresuotas asmuo M. E. V. , atstovaujama atstovės pagal įstatymą G. V. , pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarė R. Džavachidienė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, kadangi dėl pareiškėjos teisės paveldėti kilo ginčas. Notaras neturi teisės juridiškai įtvirtinti ginčijamą pareiškėjos teisę į privalomąją palikimo dalį, nes jis nėra ginčus sprendžiantis asmuo, jis negali išspręsti ginčo dėl išlaikymo pareiškėjai faktinio reikalingumo ar būtinumo, negali tirti faktinių aplinkybių buvimo ar jų tikrumo. Suinteresuoto asmens atstovė pažymėjo, kad pareiškėjai išlaikymas nereikalingas, nes jai asmeninės nuosavybės teise priklauso namas, esantis Lygainių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje bei kitas nekilnojamasis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos G. V. skundą atmetė. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsniu notaras juridiškai tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, o pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju notarei sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tarp įpėdinių kilo ginčas dėl CK 5.20 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo, todėl notarė neprivalėjo išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo, nes negalėjo neginčijamai konstatuoti, jog pareiškėjai S. V. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ji iš tiesų paveldėjo privalomą palikimo dalį remiantis CK 5.20 straipsniu. Atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslus, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, į tai, kad ypatingąja teisena bylas teismas išnagrinėja neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, į formuojamą teismų praktiką, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi pasisakyti dėl teisės į privalomą palikimo dalį, pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims pateikti įrodymus dėl ginčijamos pareiškėjos teisės į privalomąją palikimo dalį, ir juos įvertinęs padarė išvadą, išlaikymo reikalingumo pareiškėjai palikėjo mirties dienai prezumpcija yra paneigta. Nors pareiškėja yra nedarbinga dėl amžiaus, tačiau palikėjo mirties dienai gaudavo 621,60 Lt dydžio senatvės pensiją, nuosavybės teise turi sodybą (namą su priklausiniais, žemės sklypą), kurioje gyvena, nuosavybės teise valdo kitus tris žemės sklypus. Pareiškėjai priklauso ir dalis iš bendrosios jungtinės nuosavybės: ½ dalis trijų automobilių ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose (tarp jų ½ dalis 50000 Lt indėlio). Nors byloje yra duomenys, kad pareiškėja serga, vartoja vaistus, tačiau pareiškėjos pajamos viršija vaistams reikalingą sumą, be to, pareiškėja turi turto, kurį gali panaudoti savo poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti bei įpareigoti Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarę R. Džavachidienę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją mirusio sutuoktinio S. V. palikimo dalį. Nurodo, kad sutuoktinio S. V. mirties dieną ji buvo nedarbinga dėl savo amžiaus, todėl jai, į priklausančią privalomąją palikimo dalį, turėjo būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas be atskiro įrodinėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 182 straipsnio 4 punktas). Apeliantės manymu, kiti asmenys, pretenduojantys į palikimą, ir manantys, jog paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas nepagrįstai, turėjo teisę kreiptis į teismą, ginčydami palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-558/2004). Apeliantė taip pat nurodo, kad jos išlaikymo reikalingumas paneigtas nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad yra pensinio amžiaus, labai ligotas žmogus. Gyvenant su S. V. , tik jo dėka turėjo ūkį ir buvo pilnai aprūpinta. Po S. V. mirties ūkio neliko, nes apeliantė yra nepajėgi dirbti žemės darbų, iš pensijos išgyventi negali. Parduoti gyvenamojo namo taip pat negali, o žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir šiuo metu niekas jų neperka. Jos dukra I. T. gauna tik minimalų atlyginimą ir išlaikyti jos negali.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. E. V. , atstovaujama atstovės pagal įstatymą G. V. , atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog jai privalėjo būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas be atskiro įrodinėjimo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčus dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, tikslinga toje pačioje byloje išspręsti klausimą, ar pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį asmeniui buvo reikalingas išlaikymas palikėjo mirties dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-377/2007). Apeliantei išlaikymas nereikalingas, nes ji turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, esantį Lygainių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajono savivaldybėje, be to, VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėja turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės. Visas nekilnojamasis turtas yra Vilniaus ir Trakų rajone, du žemės sklypai yra greta vandens telkinių, todėl jų vertė yra didelė. Nors apeliantė teigia, kad jai priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl nepaklausūs, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nepateikė. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso dalis mirusio sutuoktinio indėlio banke. Suinteresuoto asmens manymu, apeliantės gaunamos pajamos bei turimas nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos yra pakankamos visiškai save išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra specifinė. Ja siekiama apsaugoti įstatyminio įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Taigi, įstatymas garantuoja įstatyminiam įpėdiniui, kuriam palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, privalomąją palikimo dalį nepriklausomai nuo testamento turinio. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostata yra ribojama palikėjo teisė palikti jam priklausantį turtą savo nuožiūra pasirinktam asmeniui (CK 5.19 straipsnis), ši nuostata gali būti taikoma tik tada, jei nustatoma, kad palikėjo mirties dieną įpėdiniui, kuris kreipėsi dėl privalomosios palikimo dalies, išlaikymas buvo išties reikalingas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Tačiau išlaikymo reikalingumo prezumpcija nereiškia, jog kiekvienas pensinio amžiaus sulaukęs asmuo yra iš tiesų reikalingas išlaikymo. Išlaikymo reikalingumo prezumpcija teisine prasme reiškia tai, kad pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis pagal įstatymą pripažįstamas turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Įrodinėjimo dalykas, ginčijant asmens subjektiškumą pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad palikėjo mirties dieną sutuoktinis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybės teisę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir pan.
Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo Maria E. V. , atstovaujama įstatyminės atstovės G. V. , ginčijo išlaikymo reikalingumo pareiškėjai palikėjo mirties momentu prezumpciją, teigdama, kad pareiškėjos turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos savarankiškai save išlaikyti. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos išlaikymo reikalingumo prezumpcija byloje surinktais įrodymais yra paneigta, ir dėl to pareiškėja nepripažintina turinčia teisę į privalomąją palikimo dalį. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir atskirajame skunde dėstomi pareiškėjos argumentai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja yra apsirūpinusi gyvenamuoju būstu, jai nuosavybės teise priklauso nemažos vertės nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, piniginės lėšos su palūkanomis ir atkurtomis santaupomis, esančios AB banke „Hansabankas“, pareiškėja gauna 621,20 Lt senatvės pensiją (b.l. 17-27, 39, paveldėjimo bylos l. 44-45, 57). Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos materialinė padėtis yra pakankamai gera, ir ji gali pati save išlaikyti. Pareiškėjos turimo nekilnojamojo turto likvidumas nėra argumentas, paneigiantis pirmosios instancijos teismo išvadą apie pareiškėjos turtinę padėtį, juo labiau, kad, kaip pagrįstai pažymima atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantė nepateikė teismui jokių šiuos savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Duomenys apie pareiškėjos dukters gaunamas pajamas apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos duktė motinai padeda, tiek fiziškai, tiek materialiai (b.l. 57)
Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog palikėjo mirties dieną išlaikymas pareiškėjai nebuvo reikalingas, yra pagrįsta ir dėl to konstatavusi, kad pareiškėja neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizuoja kaip teisiškai nereikšmingų atskirojo skundo argumentų, susijusių su notarės veiksmų atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą išlaikymo reikalingumo prezumpcijai esant nepaneigtai teismine tvarka, teisėtumu, apsiribodama konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas, byloje, iškeltoje pagal skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą teisėtumo, išspręsdamas tarp įpėdinių kilusį ginčą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, laikėsi CPK įtvirtintų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų reikalavimų ir proceso teisės normų nepažeidė. Taip pat teisiškai nereikšmingais nagrinėjamai bylai pripažintini apeliantės argumentai, susiję su testatoriaus valia dėl jam priklausiusio turto paveldėjimo, kadangi šioje byloje testamento galiojimo klausimas nėra sprendžiamas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.