Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), skyrininku, deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. balandžio 8 d., apie 13 val. 32 min., (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas motociklą „Suzuki“, buvo neatsargus ir neatidus, pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“ <...>, 128 punkto reikalavimus numatančius, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. vairuodamas motociklą „Suzuki“, , nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesustabdė savo vairuojamo motociklo, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė priekyje važiuojančią transporto priemonę – motociklą „Suzuki“ , vairuojamą I. M., bei nesuvaldęs savo vairuojamo motociklo kliudė dešiniu kelkraščiu ėjusią pėsčiąją I. J.. Šie M. Z. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. motociklo „Suzuki“ vairuotojui I. M. padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu, pėsčiajai nukentėjusiajai I. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, M. Z. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b. l. 131-134).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Tauragės apskrities VPK pareigūno P. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2023 m. balandžio 8 d., apie 13 val. 32 min., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) ., susidūrė gatvėje du motociklai, nukentėjo pėsčioji. Nuvykus minėtu adresu šalikelėje rado motociklą „Suzuki“, kurio vairuotojas M. Z. teigė, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), Tauragės r., link Skaudvilės m., Tauragės r. sav., motociklu kliudė kelkraščiu ėjusią moterį. Toliau šalikelėje gulėjo dar vienas motociklas „Suzuki“, valst, kurio vairuotojas I. M. skundėsi kairiosios kojos bei krūtinės skausmais, todėl buvo išgabentas į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. Abu motociklo vairuotojai buvo blaivūs. Griovyje sėdėjusiai pėsčiajai I. J. buvo lūžusi kairė koja ties blauzda, jai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0133“, patikros Nr. 1800608, nustatytas 0,74 prom. neblaivumas. Dėl patirtų sužalojimų moteris pristatyta į Tauragės ligoninės priėmimo skyrių. I. J. teigė, kad ėjo iš Skaudvilės namo (duomenys neskelbtini) , Tauragės r. Einant prieš transporto judėjimo srautą ją kliudė motociklas, kuris nuvirto, o kaip nuvirto antrasis motociklo vairuotojas, ji nematė. M. Z. apie įvykį dėl patirto streso nieko nesugebėjo paaiškinti, tiesiog teigė, kad kliudė moterį. Motociklai palikti saugojimui M. Z. (t. 1, b. l. 1-4).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ir M. Z. gatvių sankryžos. Kelias asfalto dangos, sausas, nereguliuojamas šviesoforų (kelio plotis 7,1). Kelio matomumo zonoje nėra pėsčiųjų perėjos. Raudonos spalvos „Suzuki“ motociklas, valst. Nr. , guli kelio dešinėje pusėje, 34 metrai įkalnėje nuo šio motociklo yra mėlynos spalvos motociklas „Suzuki“, valst. Nr. B. T. motociklų 13,8 m. atstumu mėtosi maisto produktai (duona, kopūstai), kurie yra išsibarstę 6,5x1,7 m plote (t. 1, b. l. 9-20).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), atlikta motociklo „Suzuki“ valst. apžiūra. Motociklas mėlynos spalvos, variklis šiltas, guli kelio dešinėje pusėje. Apgadintas motociklo dešinės pusės kėbulas, jis nubraižytas. Iš motociklo nevarva jokie skysčiai (t. 1, b. l. 21-25).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), atlikta motociklo „Suzuki“, valst. apžiūra. Motociklas yra raudonos spalvos, variklis šiltas, guli kelio dešinėje pusėje. Apgadintas motociklo dešinės pusės kėbulas, įlenktas kuro bakas, nulaužta vairo rankenėlė. Iš motociklo nevarva jokie skysčiai (t. 1, b. l. 26-30).

Iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros nustatyta, kad motociklas „Suzuki“, valst., nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 23 d. draustas draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“ (1 t., b. l. 32).

Iš pažymos apie registruotas kelių transporto priemones nustatyta, kad motociklas „Suzuki“, valst., registruotas M. Z. vardu (t. 1, b. l. 33-34).

Nukentėjusioji I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 8 d., po 13 val., ėjo pagrindiniu keliu namo iš(duomenys neskelbtini) k. Ėjo kelkraščiu prieš atvažiuojančius automobilius, t. y. kelio kaire puse. Eidama nešėsi du maišiukus su maistu, tašę. Ėjo žvyrkeliu, matė, kad priešais atvažiuoja du motociklai. Vienas motociklas važiavo plentu, o antras motociklas lenkė pirmą motociklą ne nuo plento pusės, o nuo žvyrkelio pusės, kuriuo ji ėjo. Matė, kad antras motociklas artėja link jos, niekur negalėjo pasitraukti, nespėjo ir pajuto smūgį. Smūgis buvo stiprus, viskas vyko labai greitai, po smūgio nukrito į pakelės griovį. Buvo strese, ne viską kaip buvo prisimena. Kai nukrito, jautė, jog dar nuo to stipraus smūgio ridenasi šlaitu žemyn, kol sustojo ir liko tokioje sėdimoje padėtyje. Pati atsistoti negalėjo, matė, kad jos kairės kojos pėda nusisukusi, buvo toks guzas. Per kelnes gerai nesimatė kaip ta koja atrodė, tačiau po eismo įvykio patyrė atvirą kojos lūžį. Po eismo įvykio pagalbą išsikvietė pati. Kai atvykę medikai ją kėlė į greitosios pagalbos automobilį, taip pat vežė ir vieną motociklo vairuotoją, kuris nuo motociklo nuvirto. Tas motociklo vairuotojas buvo ne tas, kuris ją partrenkė, o tas kitas, kurį jis lenkė. Jis sakė, kad nukrito nuo motociklo, skundėsi galvos skausmu. Šiuo metu po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų gydosi Tauragės ligoninėje. Jai balandžio 8 d. atlikta kairės kojos operacija, o balandžio 14 d. bus atlikta dešinės rankos operacija, kurią susižalojo taip pat eismo įvykio metu. Kada tiksliai ją iš ligoninės išleis gydytis į namus nieko apie tai nežino, negali pasakyti. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, lūžių jai padaryta fizinė, turtinė žala. Norėtų byloje reikšti civilinį ieškinį padarytai turtinei, neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 39-42).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 192/2023(10) nustatyta, kad I. J. nustatytas dešinio peties sumušimas, dešinio žąstikaulio chirurginio kaklo skeveldrinis lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai motociklo dalys, koks tai kietas pagrindas ir pan., paveikus kairę blauzdą ir dešinį petį. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žąstikaulio chirurginio kaklo skeveldrinio lūžimo, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 62 - 63).

Liudytojas I. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. Z. yra draugai, pažįsta apie 5 metus. Abu turi A kategorijos vairuotojo pažymėjimus ir motociklus. Jis turi motociklą „Suzuki“, valst., jis yra juodos spalvos. M. Z. turi motociklą „Suzuki“, valstybino numerio nepamena, mėlynos - baltos spalvos. 2023 m. balandžio 8 d. su M. Z. sutarė pasivažinėti motociklais. Tą dieną apie 12 val. išvažiavo su savo motociklais iš (duomenys neskelbtini) Tauragės r., ir vyko pro Girdiškę, Upyną, Skaudvilę. M. Z. visą kelia jam vyko iš paskos. Jiems įvažiavus į Skaudvilės miestelį, privažiavo sankryžą, greičio didelio nebuvo, rodė posūkio signalą sukti į kairę, buvo beveik sustojęs, nes buvo arti sankryžos, dar praleido iš priekio pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį ir netikėtai pajuto smūgį į motociklo galą. Po to smūgio juto, kad motociklas tapo nevaldomas, pats patyrė šoką, viskas vyko labai greitai, nespėjo susigaudyti. Motociklas po smūgio pradėjo tiesiog čiuožti plentu į priekį ir krito ant vidurio kelio, ties baltos spalvos linija. Lyg pamena, kad iš po nuvirtusio motociklo ištraukė koją. Kai atsikėlė jautėsi skaudus, pažiūrėjęs į priekį, į Skaudvilės miestelio pusę, pamatė toliau, už kokių 10-15 metrų nuvirtusį M. Z. motociklą, jis jau buvo atsikėlęs ir išgirdo iš dešinės kelio pusės sklindantį moters šauksmą, lyg girdėjo šaukiant moterį, kad jai lūžo koja. Tada pastebėjo, kad ant kelio, tarp motociklų yra išsibarstę maisto produktai. Iš to suprato, kad eismo įvykio metu nukentėjo ir moteris. Jis mano, kad M. Z. jį lenkdamas ne pro kairę, o pro dešinę pusę, kliudė jo motociklą ir trenkėsi į kelio pakraščiu ėjusią pėsčiąją. M. Z. priėjęs prie jo jam pasakė, kad važiuodamas pamatė ateinančią iš priekio moterį, neturėjo kur trauktis, todėl kliudė jo motociklo galą bandydamas išvengti susidūrimo su pėsčiąją, tačiau jam nepavyko, jis kliudė ir jo motociklą, ir trenkėsi į moterį. Pats eismo įvykio metu patyrė tik sumušimą, VšĮ Tauragės ligoninėje jam peršvietė šonkaulius, tačiau jokių lūžių nenustatė. Jaučiasi gerai, nedarbingumo neturi, eina į darbą. Dėl to, kad M. Z. savo motociklu trenkėsi į jo motociklo galą ir taip įvyko eismo įvykis, dėl to jie užsipildė eismo įvykio deklaraciją, kreipėsi į draudimo bendroves dėl žalos atlyginimo. Dėl sugadinto motociklo eismo įvykio metu M. Z. jokių pretenzijų neturi, nes mano, kad už sugadintą motociklą, įvertinusi jo sugadinimus, sumokės draudimo bendrovė. Kai įvyko eismo įvykis, tai jis su savo motociklu virto kelio viduryje, ties baltos spalvos linija. Iš motociklo bako pradėjo bėgti benzinas, pats motociklas trukdė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, todėl jis ir vienas asmuo, kuris matė įvykį, padėjo patraukti nuo kelio vidurio jo motociklą į šalikelę. Tas vyras buvo iš Kuršėnų, ne vietinis, kiek iš jo girdėjo, jis buvo atvažiavęs pirkti automobilių detalių. Eismo įvykio metu nukentėjusi moteris, kai priėjo prie jos, ji buvo žolyne, nuriedėjusi į griovį, ji buvo sėdimoje padėtyje. Norėjo jai padėti, ji pasakė, kad jai yra lūžusi koja. Ji pati telefonu skambino ir kvietėsi pagalbą. Viskas vyko labai greitai, kas iškvietė greitąją pagalbą ir policiją negali pasakyti, nes nežino (t. 1, b. l. 76-79).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 175/2023(10) nustatyta, kad I. M. nustatyta odos nubrozdinimas dešiniame kelio sąnaryje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kokia tai motociklo dalis, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (t. 1, b. l. 84).

Liudytojas G. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 8 d., tiksliai laiko pasakyti negali, buvo po pietų, kartu su drauge Ž. B. važiavo nuo Skaudvilės link Kelmės pusės. Neprivažiavus sankryžos su pagrindiniu keliu pastebėjo, kad pagrindiniu keliu iš kairės į dešinę važiuoja du motociklai netoli vienas nuo kito. Matė, kad vienam motociklui sustojus trišalėje sankryžoje, kitas motociklas tą sustojusį motociklą bandė aplenkti iš dešinės pusės, t. y. nuo kelkraščio pusės. Matė kaip pravažiuojantis motociklas iš dešinės pusės, kliudė stovintį ant kelio motociklą, kuris ruošėsi sukti iš pagrindinio kelio į šautinį. Motociklas, kurio galą kliudė važiuojantis motociklas, virto su vairuotoju ir čiuožė pagrindiniame kelyje metrą ar du metrus į priekį. O tas motociklas, kuris kliudė stovintį motociklą, po to, kai jį kliudė jį sumėtė, jis, kaip suprato, neišvairavo, sukiojo vairą ir kliudė netoli sankryžos keliu ėjusią moterį su pirkinių krepšiais. Matė, kaip motociklas ją partrenkė, o ji nusirideno į pakelės griovį. Motociklas, kuris sukėlė eismo įvykį, dar pavažiavo į priekį keletą metrų ir sustojęs nuvirto tame pačiame kelyje. Jis sustojo netoliese ir išlipęs iš automobilio nubėgo moters paklausti ar viskas gerai. Aiškiai matė, kad moters koja buvo nusisukusi, iš to suprato, kad jos koja yra lūžusi. Ji skundėsi, kad negali pakelti ir vienos rankos. Pati moteris iškvietė policiją ir greitąją. Atvykus policijos pareigūnams jis ir jo draugė pasakė, kad įvykį matė, todėl pareigūnai užsirašė jų asmens duomenis ir leido jiems tęsti kelionę ( t. 1, b. l. 88-91).

L. Ž. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 93-94).

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo).

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo išvadoms pagrįsti, jog kaltinamasis M. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Kaltinamasis padarytos nusikalstamos veikos neneigia, jo parodymus patvirtina byloje surinkta anksčiau nurodyta rašytinė medžiaga. Visi minėti duomenys tarpusavyje neprieštaringi, papildantys vieni kitus, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka. M. Z. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

2023 m. rugsėjo 20 d. teisme buvo gautas kaltinamojo tėvo J. Z. prašymas atleisti M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jį paskirti laiduotoja. Gynėjas, kaltinamasis ir prokuroras palaikė tokį laiduotojos prašymą.

Teisiamojo posėdžio metu pretendentas į laiduotojus J. Z. parodė, kad yra M. Z. tėvas. Sūnus stipriai pasikeitė po įvykio į gerąją pusę. Turi gerą pamoką. Visada sakydavo sūnui, kad lėčiau važinėtų. Sūnus motociklą nusipirko pats. Dabar sako, kad jau nebereikia motociklo ir jį parduoti susiprato pats. Sūnus po įvykio kalbėjo, kad reiks važiuoti pas nukentėjusiąją, gailisi dėl to kas nutiko. Turi 4 sūnus. Namuose gyvena tik M., kuris yra pagrindinis pagalbininkas ūkyje. Papildomų darbuotojų ūkyje neturi. Turi 60 ha žemės, dalis yra nuomojama. Turi nemažai gyvulių. Sūnui daro įtaką. Geras vaikas yra, klauso tėvų. Prašo perduoti jo sūnų M. Z. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis. M. Z. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai įvertino savo elgesį, išgyvena dėl įvykusio eismo įvykio. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Aptarti duomenys rodo, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų nėra. Įvertinus tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikęs J. Z. yra kaltinamojo M. Z. tėvas. Jis neteistas, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos charakterizuojamas teigiamai. J. Z. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Teismui nekyla abejonių dėl J. Z. tinkamumo būti laiduotoju - iš teisiamojo posėdžio metu duotų jo paaiškinimų matyti, kad jis suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo, atsakomybę ir išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. Z. palaiko artimus santykius su sūnumi, jam rūpi jo ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. Z. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui kaltinamajam M. Z., su kuriuo palaiko artimą ryšį.

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, perduodant jį jo tėvo J. Z. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas, darydamas išvadą, kad yra pagrindas taikyti laidavimo institutą, įvertina ne tik laiduotojo teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jo poveikį kaltinamajam, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, paties kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei daro išvadą, kad laidavimas be užstato vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Pažymėtina, kad pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti, o teismo įsitikinimu, laidavimas be užstato leis įgyvendinti šią paskirtį.

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas, M. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojui išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, anksčiau neteistas ir nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teisė vairuoti reikalinga darbe, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį byloje ir prašo priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ERGO Insunance SE filialas Lietuvoje 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Eismo įvykio metu M. Z. vairuojamas motociklas buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje UADB „Ergo Lietuva“, draudimo sutartis buvo sudaryta 2023 m. kovo 21 d. (b. l. 26). 2023 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas civilinio atsakovo ERGO Insurance SE raštas dėl papildomų rašytinių paaiškinimų, kuriame nurodo, jog su ieškove I. J. 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarė susitarimą, kurį pateikia teismui ir prašo prijungti prie bylos. Šalys susitarė, kad galutinis ir neginčijamas draudimo išmokos dydis dėl eismo įvykio patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra 4500 Eur. Civilinė ieškovė pripažįsta, kad jai neturtinė žala yra visiškai atlyginta ir ji nebeturi pretenzijų civiliniam atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo nei draudikui, nei motociklo vairuotojui. Prašo ieškovės I. J. civilinio ieškinio reikalavimus atmesti visa apimtimi. Įvertinus šiuos duomenis, procesas dėl nukentėjusiosios I. J. pareikšto 6000 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas, nes draudimo bendrovė ERGO Insurance SE žalą atlygino (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį J. Z., atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą M. Z. atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo I. J. 6000 Eur civilinio ieškinio draudimo bendrovei ERGO Insunance SE filialas Lietuvoje nutraukti.

I. M. Z., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. Z., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.