- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- 1S-163-530/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. A.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. A. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą (narkotinių medžiagų kontrabanda stambiu mastu), 5 metų (1825 dienų) laisvės atėmimo bausme.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. A. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, ir palikta paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
3. Bausmės pradžia – 2020 m. birželio 18 d., pabaiga – 2025 m. birželio 18 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 1 metai 5 mėnesiai 28 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, neturi patvarkymų dėl skolos išieškojimo, nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika, apie lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus duomenų nėra, todėl elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis A. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. kovo 4 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavęs, kad atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis A. A. skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde teigiama, kad pataisos įstaigos darbuotojai tiesiogiai bendrauja su nuteistuoju, daro jam tiesioginę įtaką ir geriausiai žino, ko nuteistasis vertas ir ko iš jo galima tikėtis. Tačiau iš skundžiamos nutarties darytina išvada, kad Komisija, blogai supranta jiems pateikiamus dokumentus (pvz. socialinio tyrimo išvada), yra nekompetentinga šioje srityje ir blogai atlieka savo pareigas, nors šiuo konkrečiu atveju visi Komisijos nariai pasakė už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Be to toks nuteistajam palankus sprendimas priimamas ne pirmąjį kartą. Todėl nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas iš esmės turėjo formaliai vertinti Komisijos sprendimą ir veikti daugiau kaip administratorius, o ne situaciją spręsti iš esmės. Kadangi nuteistasis visas galima poveikio priemones savo elgesio korekcijai jau yra įgyvendinęs ir dar geriau elgtis ar dar geriau atitikti reikalavimus, neturi galimybės. Be to ir pasiekti rezultatai yra tik teigiami.
6.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas šiuo atveju neįvertino, jog nuteistasis praeityje teistas itin seniai ir jokios įtakos esamai padėčiai neturi, tai tik biografiniai faktai niekaip nesusiję su nusikalstamos veikos padarymu už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taigi, apylinkės teismas neįvertinęs nusikalstamų veikų padarymo laike, klaidingai interpretavo nuteistojo teistumus ir padarė neteisingas išvadas.
6.3. Skunde pažymima, kad nuteistojo požiūris į nusikalstamas veikas yra absoliučiai neigiamas. Būtent savo pasiekimais, užimtumu, pastoviu darbu už pataisos įstaigos ribų, disciplinos laikymusi pataisos įstaigoje ir už jos ribų, nuteistasis parodo, kad siekia nenusikalsti ir būti visiškai resocializuotas. Jis aiškiai suvokia savo amžių ir galimybes, nenori daugiau niekados kartoti klaidų ir dar kartą grįžti į laisvės atėmimo įstaigą.
6.4. Skunde akcentuojama, kad pagal esamus vertinamuosius kriterijus nuteistojo resocializacija nepasikeis itin reikšmingai atsižvelgiant į neilgą likusį bausmės atlikimo laikotarpį, na nebent ilgesnis bausmės atlikimo laikotarpis kiek pagerins vertinamuosius kriterijus. Tačiau nepatvirtinus Komisijos nutarimo realiai nuteistasis praras motyvaciją, pradės abejoti teisinės sistemos efektyvumu, įstatymų laikymusi teisme. Be to kyla klausimas, kam yra sukurtos taisyklės, kurių įgyvendinimas ir pastovus jų laikymasis neatneša teisės akto lygmeniu numatyto, prognozuotino rezultato. Todėl nuteistojo įsitikinimu, negali teismas neapibrėžtą laiką netvirtinti Komisijos siūlymo taikyti lygtinį paleidimą, kai yra įgyvendinti ankstesnio teismo įvardyti trūkumai nuteistojo elgesio korekcijai.
6.5. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino BVK 82 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas netinkamai įvertino nuteistąjį išskirtinai teigiamai charakterizuojančią medžiagą, jo elgesyje akivaizdžiai matomus teigiamus korekcijos požymius bei pasikeitusį jo požiūrį į socialines vertybes ir nepagrįstai suabsoliutino kriminogeninius veiksnius, neva pagrindžiančius skundžiama nutartimi priimtą sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
6.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad lygtinis paleidimas, nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Atsiliepimas
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras N. B. pateikė atsiliepimą, kurio prašo nuteistojo A. A. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartį palikti galioti, kadangi nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. A. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs atsiliepimą ir pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. A. yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo A. A. lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. A. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam A. A. per visą bausmės atlikimo laiką buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nuteistajam A. A. nustatomi kintamieji (dinaminiai) kriminogeniniai veiksniai susiję su jo gyvenimo stiliumi ir draugais bei mąstymu ir elgesiu, apygardos teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu deda visas pastangas, kad šie kintamieji kriminogeniniai veiksniai būtų koreguojami teigiama linkme. Pažymint, kad būtent šių nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti veiksnių egzistavimas pagrinde ir lemia nuteistojo vidutinę, o ne žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi jam yra nustatomas tik vienas statinis (nekintamasis) veiksnys susijęs su jo kriminaline istorija. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, ne vienas apsauginis veiksnys egzistavo dar prieš A. A. nusikalstant, tačiau tai nuteistojo nuo teisei priešingo elgesio nesustabdė, todėl vien aplinkybės, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, palaikančius socialinius ryšius ar, kad neturi žalingų įpročių nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. A. savo mąstymą bei elgesį pakeitė esmingai ir pataisos procesas jam jau yra baigtas.
12. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, vieną kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas, turi palaikančius socialinius ryšius, periodiškai vyksta trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos ribų. Taip pat turi gyvenamąją vietą, dirba statybininko pareigose, turėtus įsiskolinimus yra padengęs. Lygtinio paleidimo atveju darbinę veiklą tęstų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvavo įvairiose programose ir užimtumo priemonėse, tačiau vien šių teigiamai A. A. charakterizuojančių aplinkybių egzistavimo nepakanka išvadai, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad jam taikoma probacija bus sėkminga.
13. Byloje esanti informacija susijusi su nuteistojo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis aukštesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis A. A. išėjęs į laisvę laikysis jam paskirtų įpareigojimų, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir vėl nenusikals. Kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam A. A. būdingas klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, todėl išlieka rizika pasekmių suvokimo srityje. Be to su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Tuo tarpu asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl vien aktyvus nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose bei teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar neįrodo, kad jis savo užsibrėžtų tikslų sieks tik teisėtais būdais ir nenusikals. Pažymint, kad A. A. praeityje teistas tris kartus ir visais atvejais jam buvo taikytas lygtinis paleidimas. Ir nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad tai buvo seniai, tačiau tai vis tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei parodo, kad nustatytų taikylių jam laikytis yra sunku. Pirmąjį kartą A. A. nusikalto būdamas nepilnametis. Jo kriminalinėje istorijoje vyrauja nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, padarymą, nors tuo metu ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – darbą. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu rodo, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Ir nors teistumų kiekis ir nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo negali būti pripažįstami savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šių aplinkybių egzistavimas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
14. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Tuo tarpu bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Todėl vien aplinkybės, kad Komisija ne pirmąjį kartą priima sprendimą taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą dar nereiškia, kad pataisos procesas apeliantui jau yra baigtas ir lengvesne likusios bausmės atlikimo forma bus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.
15. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog apylinkės teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti Komisijos nutarimą arba jo netvirtinti. Įvertinęs pateiktos medžiagos duomenis ir nustatęs, kad nuteistasis neatitinka visų BVK numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, teismas motyvuota nutartimi Komisijos nutarimo netvirtina. Skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodyta, kokiomis aplinkybėmis vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad nuteistasis A. A. dar negali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės – nepakankami elgesio, mąstymo ir požiūrio pokyčiai bausmės atlikimo metu. Todėl nepagrįstais laikytini nuteistojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės Komisijos nutarimą vertinti teisėtumo ir pagrįstumo aspektu.
16. Ir nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo tolimesnės bausmės, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Apygardos teismo vertinimu aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad A. A. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija dar nėra pakankama ir nurodytų reikalavimų dar neatitinka, todėl jis toliau privalo resocializuotis struktūrizuotoje aplinkoje.
17. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bei rekomenduojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis A. A. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Būtent nuteistojo elgesio ir mąstymo korekcijos trūkumai buvo akcentuojami ir ankstesnėse teismų nutartyse, jie yra aktualūs ir šiuo metu, todėl apelianto tvirtinimai, kad vertinamieji kriterijai per likusį bausmės laiką negali pasikeisti, nes jis yra įgyvendinęs visas poveikio priemones, yra nepagrįsti.
18. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apygardos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas byloje esančių faktinių duomenų įvertinimu, todėl jo naikinti ir tenkinti nuteistojo A. A. skundą nėra pagrindo. Dėl to skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.