Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4146, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu L. Ž. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. birželio 8 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliko 2023 m. birželio 8 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2024 m. sausio 17 d. nutartimi šį skundą atmetė. Teismas nutartyje pažymėjo, kad L. Ž. Komisijai buvo teikiamas trečią kartą, ir padarė išvadą, kad jog aplinkybės, kurios buvo nustatytos vertinant L. Ž. nepakito po ankstesnių dvejų nuteistojo vertinimų, išlieka tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nestebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis minimaliai vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę užsiėmime, tęsė individualios veiklos vykdymą, tačiau kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje L. Ž. turėtų būti labiau orientuotas į mąstysenos korekciją, resocializacijos programų lankymą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad vienas nuteistojo paskatinimas prieš daugiau nei 3 metus neleidžia daryti išvados, kad jo elgesys bausmės atlikimo vietoje yra išimtinai nepriekaištingas. Paskatinimų skaičius nerodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgtųsi išskirtinai teigiamai. Nors stebimos palankios nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, visgi vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe, nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo reiškia nesutikimą su komisijos nutarimu. Nuteistasis skunde pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje elgiasi nepriekaištingai, už tai buvo skatintas. Pataisos namuose įgijo siuvėjo ir šildymo, vėdinimo oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją (dvi specialybes). Nuo 2022 m. birželio 17 d. vykdo individualią veiklą ir prašė administracijos, kad atskaitinėtų po 20 Eur iš jo atlyginimo ieškiniui mokėti. Nuteistojo teigimu, valstybei jis būtų naudingesnis būdamas laisvėje, taip būtų sutaupomos lėšos, skirtos jo išlaikymui, kas sudaro apie 10 000 Eur į mėnesį. Būdamas laisvėje nuteistasis dirbtų, mokėtų mokesčius ir greitu laiku išmokėtų ieškinį. Šiuo metu nuteistojo atlyginimas siekia tik 150 Eur, laisvėje jis būtų ženkliai didesnis. Nuteistasis teigia nemanantis, jog yra pavojingas visuomenei, nes prisipažino savo kaltę, nors ir neplanavo vykdyti nusikaltimų, į tai atsižvelgęs teismas jam paskyrė minimalią bausmę.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo skundai tiek apylinkės, tiek ir apygardos teismui yra grindžiami iš esmės analogiškais argumentais. Skunde apygardos teismui nuteistasis papildomai nurodė tik tai, kad jaučiasi nesąs pavojingas visuomenei, savo kaltę pripažino, į ką atsižvelgė jo bylą nagrinėjęs teismas. Skunde apygardos teismui nuteistasis neformuluoja aiškaus prašymo, tačiau iš skundo argumentų seka, kad jis nesutinka su komisijos nutarimu ir skundžiama nutartimi. Todėl aukštesnysis teismas laiko, kad nuteistasis šiuo skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai, detaliai ir išsamiai išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus BVK nuostatas pritaikydamas tinkamai, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistasis L. Ž. atitinka vieną iš formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų: jis atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos galima spręsti tada, kai jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Taigi, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama jau trečią kartą ir visais atvejais ši rizika buvo įvertinta kaip vidutinė. Taigi aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad esant tokioms aplinkybėms ir siekiant nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikia įvertinti nuteistojo pastangas bei įsitraukimą į jam taikytas resocializacijos priemones laikotarpiu nuo pirmojo iki paskutinio vertinimo.

13. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartyje nurodė, ne visos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės pasiekė esminių teigiamų rezultatų; nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą, buvo pradėta jo elgesio analizė, iš kurios matyti, kad nuteistasis yra itin gynybiškas, vengiantis atsiskleisti, nuteistasis mano, kad niekada nebepasikeis, tačiau yra įsitikinęs, kad niekada netaps nuteistuoju, gynybiškai reaguoja į nusikalstamo elgesio nuosavą istoriją, atsispindi aiški savivokos stoka, nuteistasis neprieinamas net nusikalstamo elgesio analizei, atsisako kalbėti, motyvacinis procesas laikomas neišpildytu, būtinos sąlygos intervencinių priemonių vykdymui neišpildytos. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad L. Ž. nusikalstamas elgesys pasireiškė brandžiame amžiuje, nuteistasis teigia esantis „minkšto“ būdo, sutinka padėti jo pagalbos prašantiems draugams ir tik vėliau suvokia esąs įtrauktas į nusikalstamą veiką, įvykdytose nusikalstamose veikose L. Ž. dažniausiai užėmė padėjėjo pozicijas, pasidavė bendrininkų spaudimui. Šios aplinkybės neleido teismui padaryti neabejotinos išvados, kad paleistas lygtinai nuteistasis pakartotinai nenusikals, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, jog daugumą nusikalstamų veikų nuteistasis padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis. Teismas pažymėjo, jog sėkminga nuteisto asmens resocializacija yra įmanoma tik tuo atveju, kai jis sugeba sėkmingai identifikuoti problemines sritis, geba suvokti, kokie konkretūs jo veiksmai ar neveikimas nulėmė jų atsiradimą ir spręsti jas pasirenkant tam tinkamus modelius. Nuteistojo negebėjimas kritiškai ir objektyviai vertinti savo veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių, stiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad pastarasis būdamas laisvėje gali pakartotinai nusikalsti, o galimybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra realiai įgyvendinamos ir išimtinai priklauso nuo paties nuteistojo motyvacijos.

14. Vertinamu nuteistojo bausmės laikotarpiu jis dalyvavo VŠĮ „G“ teisinio ugdymo mokymuose „Vykdymo procesas“, išklausė 16 teorinių ir praktinių valandų; dalyvavo VŠĮ „G“ teisinio ugdymo mokymuose „Šeimos teisė“, išklausė 16 teorinių ir praktinių valandų; su nuteistuoju kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje Nr. 25-4010 pažymima, jog nuteistasis minimaliai vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę užsiėmime, tęsė individualios veiklos vykdymą, tačiau kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje L. Ž. turėtų būti labiau orientuotas į mąstysenos korekciją, resocializacijos programų lankymą.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima įžvelgti esminių teigiamų pokyčių nuteistojo mąstyme ir nuostatose. Nors nuteistasis vykdo tam tikras individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, tačiau gyvenimo būdas, komunikacija ir sąveika su kitais asmenimis yra išskiriami kaip L. Ž. nusikalstamumą skatinę faktoriai, o nepakankama problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į visuomenės vertybes priskiriami prie jo kriminogeninių veiksnių. Šie su nuteistojo kriminogeniniu elgesiu siejami požymiai neabejotinai reikalauja tolesnių tikslingų ir tęstinių intervencinių priemonių taikymo.

16. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis 2023 m. balandžio mėn. kreipėsi į psichologą. Šioje dalyje nurodoma, kad nuteistasis yra itin gynybiškas, primygtinai siekiantis susikoncentruoti tik į „filosofiją“, teorinius kursus, vengiantis kalbėti apie nusikaltimus ar kitus praeityje priimtus sprendimus. Nuteistasis savo nusikalstamų veikų motyvų paaiškinti negali/nenori, giliau analizuoti aptartus epizodus atsisako. Šiuo metu nemotyvuotas dalyvavimui nei intervencinėse, nei motyvacinėse priemonėse dėl kategoriškos nuostatos neanalizuoti praeities veiksmų bei vengimo kalbėti apie savo problemines sritis apskritai.

17. Iš aptartų duomenų aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nuteistasis nededa pastangų mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tose kriminogeninėse srityse, kurios iš esmės ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį. Nuteistasis atsisako dalyvauti tokiose resocializacijos priemonėse, kurios galėtų reikšmingai pakeisti jo nusikalstamą elgesį skatinusius kriminogeninius veiksnius, tuo pačiu ir galėtų mažinti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

18. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad L. Ž. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau pažymėtina, kad jo nuteistojo elgesio korekcija yra galima tik esant jo paties valiai dalyvauti intervencinėse bei motyvacinėse priemonėse. Šiuo metu nuteistasis tokios valios neišreiškia, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo laikotarpiu padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad L. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Ž. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.