Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-290-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-05
Bylos Nr.
1A-522-290-2009
Teisminio proceso Nr.
52-1-00203
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nukentėjusysis
A. A. M.
Advokatai
Ramutė Budrytė, Rasa Galkauskienė
Kategorijos
Pranešėjas Jurgis Kiškis Nr. 1A-522-290/2009Teisėjas Rimas Švirinas (Proceso Nr.52-1-00203/2009)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai A. A. M., jos atstovei advokatei Rasai Galkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems(8) mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai A. A. M. 5575, 43 Lt turinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš K. R. priteista 5575, 43 Lt A. A. M. turtinei žalai atlyginti, o civilinis ieškinys dėl neturtinė žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

K. R. nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent jis, 2009 m. sausio 24 d. apie 22 val.( duomenys neskelbtini) Alytaus raj., būdamas girtas, tyčia į A. A. M. priklausantį vandens šulinį pripylė tepalo ir tokiu būdu užteršė šulnį su jame buvusiu geriamu vandeniu ir tuo nukentėjusiajai padarė 2100 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A. A. M. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-07-22 nuosprendį žalos atlyginimo bei bausmės nuteistajam paskyrimo dalyje pakeisti. Apeliantė prašo priteisti jai 10000 lt. neturtinės žalos ir paskirti K. R. realią laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė jos ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, jog ji neturi teisės dėl turto sugadinimo prašyti neturtinės žalos atlygino. Įstatymas jai suteikia teisę iš kalto asmens prisiteisti padarytą tiek turtinę tiek neturtinę žalą (CK 6.250str.). Būtent dėl turto sugadinimo ji buvo sukrėsta ir išgyveno ir yra visi pagrindai prisiteisti neturtinę žalą. Pateikdama civilinį ji dar neturėjo išvados dėl gyvulio kritimo priežasties, todėl kritusio galvijo vertės dar nebuvo įtraukus į ieškinį, o kritusią karvę vertina 3000 litų.

Apeliantė mano, kad K. R. paskirta bausmė yra per švelni. Jis yra teistas, turi neišnykusį teistumą ir toliau daro tyčinius nusikaltimus, todėl būdamas laisvėje jis gali vėl padaryti naują nusikaltimą, todėl jam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Jis niekur nedirba, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, dirba atsitiktinius darbus pas žmones už maistą ir alkoholį, todėl nebus galimybės per bausmės atidėjimo laiką atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusioji įsitikinusi, kad šį nusikalimą nuteistasis padarė ne vienas, o kartu su J. S., pastarojo paprašytas jai atkeršyti. Tai patvirtina K. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai. Nuteistasis teigė, kad kerštavo jai dėl nepaskolintų pinigų, tačiau jis niekada nebuvo atėjęs pas nukentėjusiąją skolintis pinigų, todėl neturėjo jokio pagrindo pykti ant jos. Apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paaiškinta, jog ji gali apskųsti nutarimą nutraukti baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu, todėl šios nusikalstamos veikos organizatorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras atmetė ir jos prašymą dėl akistatos su K. R. paskyrimo.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios pareikštą 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, tai gali būti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai (2005-04-18 LR AT Nr. 3K-7-255/2005). Dėl šio nusikaltimo padarymo nukentėjusiosios sveikatai žala nebuvo padaryta, o jos patirti išgyvenimai ir sukrėtimai kilo dėl turto sugadinimo, dėl paūmėjusių jos vyro ligų, dėl kritusios karvės. Pažymėtina, kad dėl šiuo nusikaltimu sugadinto turto nukentėjusioji yra pareiškusi ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Duomenų, kad dėl išgerto užteršto vandens paūmėjo nukentėjusiosios vyro sveikata byloje nėra, nes apeliaciniame skunde A. A. M. išdėstyti jos vyro negalavimai, konstatuoja tik faktą apie nukentėjusiosios vyro sveikatos būklę, bet ne apie tos būklės pablogėjimo priežastis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtent dėl šio įvykio pablogėjo ir pačios nukentėjusiosios psichologinė būklė, kas įtakojo jos vėlesnius sveikatos negalavimus. Remiantis tuo, nukentėjusioji neturi jokio pagrindo šiuo atveju dėl turto sugadinimo patirtus moralinius išgyvenimus ir nepatogumus įvertinti pinigais bei tuo pagrindu pateikti ieškinį ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl užteršto vandens susirgo ir vėliau nugaišo jos karvė, nes iš gauto 2009-06-01 gyvūno lavono skrodimo akto Nr.02 matyti, kad galvijas krito dėl išgerto užteršto vandens, bet tai pagrįsti gali tik šiuo metu, t.y. po nuosprendžio priėmimo pateikus apeliacinį skundą, todėl ir papildo savo pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Iš 2009-06-01 Gyvūno lavono skrodimo akto matyti, kad konkretaus galvijo patologinė anatominė diagnozė yra hipoavitaminozė, medžiagų apykaitos sutrikimas, ganyklinė tetonija. Tačiau šiame gyvūno lavono skrodimo akte nenurodyta visų šių susirgimų priežastis, todėl teigti, kad galvijas krito dėl išgerto užteršto vandens, negalima. Be to, nukentėjusioji jau nuo 2009-01-26 žinojo, kad vanduo šulinyje yra užterštas, tai patvirtino Nuotekų tyrimo laboratorijoje padarytas tyrimas 2009-02-03 ( b.l. 11), tačiau dėl nenurodytų priežasčių A.A. M. galviją skersti perdavė ne tuoj pat po to, kai davė užteršto vandens, bet praėjus beveik keturiems mėnesiams t.y. 2009-06-01 ( b.l. 171). Remiantis tuo negalima daryti išvados, kad dėl sugadinto turto - užteršto vandens, krito nukentėjusiosios karvė ir dėl to jai padaryta 3000 Lt (kritusios karvės vertė) žala. Tuo pagrindu nėra aiškaus ir apibrėžto priežastinio ryšio tarp sugadinto turto – užteršto vandens ir nugaišusios nukentėjusiajai priklausančios karvės, kas yra būtina šiuo atveju nustatant ar žala dėl kritusio gyvulio atsirado dėl šio nusikaltimo padarymo. Todėl priteisti 3000 Lt – kritusio galvijo vertę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Be to, apeliacinio skundo motyvas, kad nuteistasis sutiko su ieškiniu pilnai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, dar nėra pagrindas pilnai tenkinti nukentėjusiosios pareikštą ieškinį.

Dėl paskirtos bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. R. atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei paskirtos bausmės atidėjimo nuostatų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., 75 str., nepažeidė.

K. R. padarė nesunkų nusiakltimą,bet nusikalto būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, todėl teismas pagrįstai paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino įvykdęs šią nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, civilinį ieškinį pilnai pripažino, šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, pragyvenimui užsidirba iš atsitiktinių darbų, teismas teisingai parinko mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl K. R. atžvilgiu pagrįstai taikė LR BK 75str. nuostatas ir bausmės vykdymą jam atidėjo.

Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai, jog K. R. paskirtoji bausmė yra per švelni ir turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. panaikintas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (LR BK 75str.) yra atmestini kaip nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepateikė jokių pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro atliekamų veiksmų, jų veiksmų neskundė, susipažinus su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, jokių prašymų ir papildymų nepateikė. Todėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvai dėl netinkamai atlikto kiteisminio tyrimo bei jos procesinių teisių pažeidimo yra atmestini.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nukentėjusiosios A. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys