Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-25 · Byla Nr. ATP-442-348/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-25
Bylos Nr.
ATP-442-348/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-442-348/2014
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00618-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 48.1.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2013 m. spalio 15 d. apie 17 val. medžioklės metu (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam į koją, vadino necenzūriniais žodžiais ir šiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 174 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 14 d. nutarimu R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas (toliau – Institucija) skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant R. B. nuobaudą ATPK 174 straipsnyje numatytos sankcijos ribose. Skunde Institucija nurodo, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes mano, kad R. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga. Tiek vykstant tyrimui policijoje, tiek bylą nagrinėjant teisme liudytojų parodymais užfiksuotos neginčijamos aplinkybės, kad R. B. įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam į koją, vadino necenzūriniais žodžiais. Akivaizdu, kad tokiais veiksmais R. B. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Institucija nesutinka su teismo vertinimu, jog R. B. elgesys A. M. atžvilgiu laikytinas privačiu konfliktu, neturėjusiu viešumo pobūdžio, kadangi vien faktas, jog konfliktą matė pašaliniai asmenys, parodo R. B. elgesio viešumą ir jo pasekmes. Institucijos teigimu, šiuo atveju aplinkybė, kad R. B. konfliktavo su A. M. neginčijama, taip pat abejonių nekelia, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, o tokie veiksmai visiškai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį.

Skunde taip pat nurodoma, kad nepagrįstas teismo vertinimas, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. B. galimai davė parodymus (parašydamas pareiškimą policijai) prieš save ir tokiu būdu buvo pažeistos jo teises. Atsižvelgiant į teismų suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo teisenos pradžia siejama su informacijos apie galimą administracinį teisės pažeidimą gavimu ir tokios informacijos tikrinimo pradžia. Konkrečiai nagrinėjamu atveju R. B. pareiškimu policijai savo iniciatyva pateikė informaciją apie buvusį įvykį. Tikslinant įvykio aplinkybes, apklausiant įvykio liudytojus, renkant kitą medžiagą buvo gauti duomenys, kurių visuma atitiko ATPK 174 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, todėl vadovaujantis jau minėtais principais ir atlikus nešališką tyrimą surinktų duomenų pagrindu buvo priimtas sprendimas patraukti R. B. administracinėn atsakomybėn, nepaisant to, kad apie įvykį pranešė jis pats. Skunde pažymima, kad inkriminuojant galimai R. B. padarytą pažeidimą visiškai pakako pašalinių liudytojų parodymų.

Institucija kategoriškai nesutinka su teismo išsakyta nuomone, kad šioje byloje spręstinas klausimas dėl pareigūno, atlikusio tyrimą, šališkumo, kadangi nuo pat R. B. pareiškimo gavimo policijos komisariate A. K. neatliko nei vieno tyrimo veiksmo, jis tik buvo apklaustas tyrimo metu ir teisme kaip liudytojas. Pareiškimo tyrimą atliko prevencijos padalinio vadovas V. S., kuriam yra pavaldus A. K., todėl nelogiška, kad pavaldinys galėjo padaryti poveikį savo vadovui. Institucijos teigimu, R. B. nepateikė jokių įrodymų, netgi apskritai nekėlė klausimo dėl tyrimo objektyvumo, pareigūnų nešališkumo ar galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, tai pat neatliko jokių veiksmų, kurie įrodytų ar bent jau keltų abejones pareigūnų veiksmų šališkumu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK viršininko skundą R. B. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. veiksmuose nėra ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

ATPK 174 straipsnis numato, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių, rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnio nuostatas.

R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. spalio 15 d. medžioklės metu įžeidžiamai kibo prie A. M., spyrė jam koja, vadino necenzūriniais žodžiais ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad tarp R. B. ir A. M. vyko konfliktas, tačiau tiek iš atsakomybėn traukiamo asmens R. B., tiek iš A. M., tiek iš liudytojo A. G., tiesiogiai stebėjusio konfliktą, parodymų matyti, kad konfliktą pradėjo pats A. M., užsiminęs R. B. apie ankstesnę medžioklę, kurią šis neva sukliudė. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad priekaištų dėl įvykusio konflikto R. B. neturi, niekur nesiskundė ir neturėjo tokio ketinimo. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šios aplinkybės rodo, kad A. M. nelaiko R. B. veiksmų tokiais pavojingais, kad dėl jų reikėtų ginti savo pažeistas teises. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad į policijos įstaigą gindamas savo galimai pažeistas teises kreipėsi R. B., kuriam, patikrinus jo pareiškime nurodytas aplinkybes, ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vertinant byloje esančią medžiagą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad tarp R. B. ir A. M. įvykęs konfliktas turėtų būti laikomas privačiu tarpusavio konfliktu, neturėjusiu viešumo pobūdžio, kadangi nė vienas iš įvykio vietoje apklaustų asmenų nenurodė, kad R. B. veiksmais būtų buvusi sutrikdyta jų rimtis ar viešoji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktą tiesiogiai stebėjo tik A. G., o kiti liudytojai apie šį konfliktą sužinojo jam jau įvykus.

Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstų abejonių administracinio teisės pažeidimo bylos proceso teisėtumu kelia tai, kad šis procesas buvo pradėtas tikrinant R. B. skundą policijos įstaigai dėl A. M. galimai neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu. Tokia situacija, kai asmuo, iš esmės tik dėl to, kad gynė savo galimai pažeistas teises, yra pats patraukiamas administracinėn atsakomybėn, prieštarauja bendriesiems teisės principams ir yra neleistina. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog tai, kad prieš R. B. panaudojus aplinkybes, kurias jis pats nurodė kreipdamasis į policijos įstaigą dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo, nors dėl jo paties veiksmų jokių nusiskundimų nebuvo gauta, vertintina kaip asmens parodymų prieš save davimas, dėl ko R. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti laikoma teisėta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ir be R. B. pareiškimo, jo padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo liudytojų parodymai, tačiau, viena vertus, kaip jau konstatuota, administracinio teisės pažeidimo sudėtis R. B. veiksmuose nenustatyta, o kita vertus, net ir nustačius R. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, jo patraukimas administracinėn atsakomybėn negalėtų būti laikomas teisėtu jau vien dėl to, kad R. B. nepateikus pareiškimo policijos įstaigai, jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena apskritai nebūtų buvusi pradėta.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ir skundo argumentus, susijusius su teismui iškilusiomis abejonėmis dėl tyrimą atlikusio pareigūno nešališkumo. Nors pareigūnas A. K., kuris konflikte dalyvavo kaip medžiotojų būrelio narys, tyrimo metu jokių procesinių veiksmų neatliko, o buvo tik apklaustas kaip liudytojas, aplinkybės, jog tyrimą atliko šio liudytojo, nurodžiusio R. B. nepalankias aplinkybes, viršininkas, o R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas remiantis tiriant jo pareiškimą dėl galimai pažeistų teisių nustatytomis aplinkybėmis, kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimą atlikusio pareigūno nesuinteresuotumo bylos baigtimi.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė