Alytaus apylinkės teismo nutartis

pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Kirkauskienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą dėl rūpintojo atleidimo nuo pareigų ir socialinės rūpybos nustatymo bei pagal Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl nuolatinio rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras, išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės admininistracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl A. T. pareiškimo nurodė, kad, atleidus A. T. nuo pareigų, būtina parinkti nepilnametei kitą rūpintoją, kuris galėtų tinkamai atstovauti vaiko interesus. Vilniaus rajone gyvenantys vaiko giminaičiai R. T. ir M. R. nesutiko rūpintis K. R. dėl sveikatos problemų, kiti Vilniaus rajono apskaitoje esantys fiziniai asmenys, kurie yra paruošti kaip globėjai ir turi teigiamas išvadas, nepareiškė noro rūpintis K. R. (b. l. 60). Be to, minėtas skyrius nurodė, kad K. R. yra labai prislėgta, nuliūdusi ir sumišusi, nes santykiai su globėja yra pablogėję, ateitis neaiški, ji nenori priimti esamos situacijos, pyksta, nes norėtų pasilikti savo aplinkoje. Atsižvelgiant į K. R. interesus, siekiant stabilizuoti vaiko emocinę būseną, būtina išspręsti klausimą dėl vaiko rūpintojo pakeitimo (b. l. 101).

Suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Vaikų ir paauglių socialinio centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimai netenkintini.

Pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 494 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjų, jų atstovų paaiškinimais, kita bylos medžiaga nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-746-314/2008 K. R. tėvams Ž. R. ir I. R. apribota tėvų valdžia jų dukros K. R. atžvilgiu, K. R. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine jos globėja paskirta A. T., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pagal globėjos gyvenamąją vietą, taip pat iš nepilnametės tėvų Ž. R. ir I. R. priteistas išlaikymas R. R. po 57,92 Eur (200 Lt) iš kiekvieno periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti A. T. (b. l. 4–6). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. A33(19)-1525 matyti, kad pareiškėja A. T. į minėta skyrių kreipėsi 2015 m. dėl konsultacijos dėl jos atleidimo nuo globėjos pareigų (b. l. 12), pareiškėja 2016 m. balandžio 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašė atleisti ją nuo K. R. globėjos pareigų, motyvuodama tuo, kad jos sveikata pablogėjo, K. R. jos neklauso, nepadeda buityje, nenori ruošti namų darbų, vėlai grįžta namo (b. l. 17), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti (civilinė byla Nr. 2YT-1026-970/2017), kad pareiškėja buvo anksčiau pateikusi teismui pareiškimą dėl atleidimo nuo rūpintojos pareigų, tačiau jį atsiėmė. Minėtos aplinkybės rodo, jog A. T. nuomonė dėl rūpinimosi nepilnamete yra nepastovi. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad tarp pareiškėjos ir K. R. susiklosčiusią įtemptą situaciją sprendė specialistai (b. l. 18, 19–28, 31–32, 33–38, 39–40, 41–42), tačiau situacija iš esmės nepasikeitė. Pareiškėja A. T. yra garbaus amžiaus, turi sveikatos problemų, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad jai diagnozuotos lėtinės ligos, kuriomis ji serga seniai (b. l. 7, 8), duomenų, kad jos sveikatos būklė paskutiniu metu būtų ypač pablogėjusi ir dėl jos negalėtų pasirūpinti rūpintine, nėra, todėl teismas sprendžia, kad pagal sveiktos būklę A. T. ir toliau gali rūpintis K. R., todėl nėra pagrindo pareiškėją atleisti nuo rūpintojos pareigų dėl jos sveikatos būklės.

Teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir teisėti interesai (CPK 491 straipsnio 2 dalis), aiškintis, kas geriausiai atitinka globos (rūpybos) reikalingų vaikų interesus. Vaikui turi būti užtikrinama tokia auklėjimo ir priežiūros aplinka, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnis). Vaiko interesų pirmumas yra pagrindinis ir svarbiausias globos (rūpybos) nustatymo principas (CK 3.249 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatytas reikalavimas, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaiką, sugebantį suformuluoti savo pažiūras, būtina išklausyti ir priimant sprendimą atsižvelgti į jo norus (CK 3.164 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl rūpintojo paskyrimo ir kitos rūpybos vietos nustatymo, į vaiko norus turi būti atsižvelgiama ypatingai, t. y. teismui skiriant vaiko rūpybą yra svarbi vaiko nuomonė (CK 3.249 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, kad geriausiai savo ir rūpintojo psichologinį tarpusavio atitikimą gali įvertinti tik pats vaikas, todėl, pakeičiant vaikui, kuris sugeba suformuluoti savo norus ir pažiūras, rūpintoją, taip pat ir rūpybos vietą, būtina į juos atsižvelgti. Šiuo atveju iš K. R. raštu pareikštos nuomonės spręstina, kad ji nenori keisti jos esamos rūpintojos (b. l. 102).

Nors tarp pareiškėjos ir jos rūpintinės susiklosčiusi įtempta situacija, tačiau už tarpusavio santykių bei stabilios, saugios šeimos aplinkos kūrimą pirmiausia yra atsakinga vaiko rūpintoja, ji turi stabilizuoti tarpusavio santykius su rūpintine, daryti teigiamą įtaką jos elgesiui, skirti daugiau dėmesio, supratimo. Rūpintoja privalo užtikrinti ne tik vaiko fizinį, bet ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Teisinių santykių dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo parinkimo reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas ar pakeisdamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas ar pakeisdamas globėją (rūpintoją), privalo vadovautis išimtinai vaiko interesais. Pareiškėja A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. R. rūpinosi ir iki 2008 m. rugsėjo 3 d., t. y., iki jai tampant oficialia jos globėja. Taigi, su pareiškėja rūpintinė gyvena daugiau kaip 9 metus, gyvena nuo mažens, rūpintojos namai yra jos vieninteliai namai, ji čia užaugo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. namuose užtikrintos tinkamos sąlygos K. R. gyventi, mokytis. Iš K. R. paaiškinimų Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams matyti, kad ji jaučiasi saugi rūpintojos namuose, o pagrindinė pablogėjusių jos ir rūpintojos santykių priežastis yra per didelis K. R. laisvės varžymas, jos kontrolė, laisvės nesuteikimas, nesusikalbėjimas su rūpintoja.

Vaiko interesas šiuo atveju yra gyventi jam nuo vaikystės įprastoje aplinkoje ir vietoje, lankyti mokyklą. Rūpintoja nurodė savo sveikatos sutrikimus, dėl kurių negali rūpintis K. R., tačiau iš esmės negalėjimą pasirūpinti rūpintine argumentuoja tuo, kad nepavyksta su rūpintine susikalbėti, jos nepaklusnumu. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjos negalėjimą rūpintis K. R. iš esmės lemia ne jos sveikatos sutrikimai, o būtent jos nesugebėjimas bendrauti su rūpintine. Teismas sutinka su pareiškėjos nurodytais argumentais, kad, esant garbaus amžiaus, turint sveikatos sutrikimų, sudėtinga ir sunku rūpintis paaugle, tačiau pareiškėja prisiėmė atsakomybę už šį vaiką, atsakomybę ją užauginti iki pilnametystės. Deklaratyviai nurodant ligas, bet nenurodant jokių svarbių, objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėją būtų pagrindas atleisti nuo rūpintojos pareigų, nėra pagrindo pareiškėjos A. T. pareiškimą tenkinti. Pareiškėja turi pareigą rūpintis K. R., nors jų santykiai įtempti, jos pareiga šiuos santykius pataisyti.

Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad rūpintojo pakeitimas neatitinka nepilnametės K. R. interesų. Šiuo metu nepilnametė yra paauglė, jos brendimo laikotarpis apsunkintas, jai reikalingas artimųjų didesnis dėmesys kaip ir daugumai tokio amžiaus paauglių, ją nuo mažens sieja artimi socialiniai ryšiai su rūpintoja – artima giminaite prosenele A. T. ir jos šeima. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. T. nuomonė dėl tolimesnio rūpinimosi nepilnamete yra nepastovi. Pareiškėja buvo anksčiau pateikusi teismui pareiškimą dėl atleidimo nuo rūpintojos pareigų, tačiau jį atsiėmė. Šio teismo posėdžio metu prašė leisti nepilnametei likti šeimoje ir atšvęsti Velykas, po to, leisti jai gyventi pas ją iki baigsis mokslo metai. Nurodo, kad jos sutuoktinis labai gerai sutaria su nepilnamete mergaite. K. R. tik retkarčiais praleidžia pamokas, neigiamų pažymių semestre neišvesta, o tai rodo, kad rūpintoja A. T. tinkamai ją rūpinasi ir gali rūpintis ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. T. pareiškimas netenkintinas. Atmetus A. T. pareiškimą dėl jos atleidimo iš rūpintojos pareigų, išnyko ir poreikis parinkti bei paskirti nepilnametei kitą rūpintoją, todėl Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 494, 496, 502, 504 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų A. T. ir Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės tesimo Druskininkų rūmus.