Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-11706-962/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
e2-11706-962/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05873-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
J. A.
Advokatai
Vytautas Skulščius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11706-962/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05873-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5. 3.2.6.1; 3.4.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Renatai Krasinskienei,dalyvaujant ieškovo V. V. atstovui advokato padėjėjui Vytautui Skulsčiui,atsakovei J. A.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei J. A. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. V. (toliau – ir ieškovas) prašo nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui Ą. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) ir pripažinti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad Ą. V. tėvas yra V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Ieškovas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog atsakovės J. A. (toliau – ir atsakovė) sūnus Ą. V. nėra jo sūnus, abejones dėl vaiko tėvystės jam sukėlė pačios atsakovės paaiškinimai ir kaimynų teiginiai apie atsakovės neištikimybę.

Ieškovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, jo interesus teisme atstovauja advokato padėjėjas, kuris posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Atsakovė, atsisakydama ieškinio dėl išlaikymo vaikui priteisimo, patvirtino, kad ieškovas nėra jos nepilnamečio sūnaus tėvas.

Šalies argumentai

2019 m. birželio 20 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė. Gavus atliktos ekspertizės išvadą, J. A. pateikė prašymą dėl ieškinio atsakovui V. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atsisakymą, kuris 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi priimtas ir byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo nutraukta.

Atsakovė teismo posėdyje sutiko su reikalavimu nuginčyti jos sūnaus Ą. V. tėvystę ir pripažinti, kad ieškovas nėra jos sūnaus tėvas. Paaiškino, kad vaiko ir tėvo ryšys nėra tvirtas, kai jie pabendrauja, vaiko elgesys būna problemiškas. Gimus vaikui, buvo santuokoje, vaikas įregistruotas buvusio sutuoktinio vardu. Nuginčijus tėvystę, V. V. pripažino tėvystę. Prieš pradėdama gyventi su V. V., turėjo kitą draugą, ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma dar iki vaiko gimimo. Abejonę, kad Ąžuolas gali būti ne ieškovo sūnus dar iki vaikui gimstant išsakė ieškovui, jis teigė, kad tėvas yra tas, kuris užaugins vaiką. Su ieškovu iki gimstant vaikui gyveno pusę metų, bendravo maždaug aštuonis mėnesis. Vaiko tėvu ieškovas buvo įrašytas praėjus metams ir trims mėnesiams po vaiko gimimo, ieškovas tėvystę įregistravo, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Ieškovui grįžus iš įkalinimo įstaigos, šalys gyveno kartu. Vaikas tėvo bijojo, nes jis buvo griežtas, kai pavartodavo alkoholinių gėrimų, būdavo agresyvus. Vaikas ieškovo tėčiu nevadina, vadina vardu arba pavarde, nežino, kodėl taip yra. Vaikui visą laiką sakė, kad ieškovas yra jo tėvas. Paskutinį kartą vaikas su ieškovu matėsi prieš tris mėnesius, kai važiavo DNR tyrimo atlikti. Santykiai su ieškovu nutrūko, kai atsakovė išvyko gyventi į Kauną, 2018 m. rugpjūčio pabaigoje. Vaikas su ieškovu bendravo retai, ieškovas vaiką pasiimdavo. Sutinka, kad tėvystė būtų nuginčyta, mano, kad tai turėtų atitikti vaiko interesus. Bandys ieškoti tikro tėvo, jai yra žinoma, kas tėvas. Po vaiko gimimo su galimu vaiko tėvu bendrauti neteko, kai sužinojo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, paskambino galimam sūnaus tėvui, informavo, kad Ąžuolas galbūt yra jo sūnus.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovas su Ąžuolu gyveno nuo vaiko gimimo, tėvystę vaikui notariškai patvirtino 2015 metais buvusiam ieškovės sutuoktiniui nuginčijus tėvystę. Socialinis ryšys nei iš ieškovo, nei iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, atsakovas bendrauja su vaiku, vaikas ieškovą laiko savo tėvu, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus.

Posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad išklausius ieškovo atstovo, atsakovės paaiškinimus, liudytojos parodymus ir susidarius nuomonę apie ieškovo asmenybę, teikiama išvada, kad šiuo atveju socialinė tėvystė nevisiškai atitiktų vaiko interesus, todėl socialinės tėvystės klausimas nesvarstytinas. Nuginčijus ieškovo tėvystę, turėtų būti sprendžiamas tėvystės nustatymo klausimas, juolab, kad vaiko motinai tėvas yra žinomas. Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, šios bylos eiga leidžia teigti, kad paslaugų teikimas bus tęsiamas, nes atsakovė yra atlikusi veiksmus, neatitinkančius vaiko interesų. Išsamus psichologinis vaiko tyrimas nebuvo atliktas, nes situacija lyg iš pagerėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atsakovei ieškinį pilnai pripažįstant, teismui nustačius, kad nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais – CPK 268 straipsnio 5 dalis.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad Ą. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu gimimo liudijime įrašytas V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – e. b. l. 3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2019 m. liepos 5 d. surašytame Ekspertizės akte Nr. ES 125/2019(1) nurodyta, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko Ą. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (e. b. l. 129-130).

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog tarp šalių nebėra ginčo, kad V. V. nėra biologinis nepilnamečio Ą. V. tėvas, atsakovė posėdžio metu ieškinį pripažino. Aplinkybę, kad ieškovas nėra atsakovės nepilnamečio sūnaus Ą. V. tėvas patvirtina ir byloje atliktis DNR ekspertizės išvada.

Pabrėžtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad ieškovas vaiko tėvystę pripažino 2015 metų pabaigoje, iki 2018 metų rugpjūčio mėnesio šalys gyveno kartu. Atsakovė teigė, jog vaikas ieškovo tėvu nevadino, jo bijojo, nes ieškovas su vaiku elgėsi netinkamai. Ieškovas su vaiku negyvena nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos, vaiko neaugina, jo neauklėja ir neketina to daryti ateityje, nepuoselėja vaikui tėviškų jausmų ir neturi lūkesčių ir noro rūpintis vaiku ateityje. Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog posėdžio metu paaiškėjus aplinkybėms apie ieškovo asmenybę, socialinės tėvystės klausimas nesvarstytinas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatytina, kad V. V. nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko Ą. V. biologinis tėvas. Tuo pagrindu panaikinta Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2014 m. spalio 6 d. išduotame gimimo liudijime gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje V. V. įrašytas Ą. V. tėvu.

Pažymėtina, kad nuginčijus Ą. V. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. Atsakovei išaiškinama, kad įsiteisėjus teismo sprendimui dėl tėvystės nuginčijimo, ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1922-6799, atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-86-825 pagrindais yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

Teismo sprendimas per tris darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko Ą. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)), tėvas.

Panaikinti duomenis Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas Ą. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)) tėvu.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Petrokienė