Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – VRAAD) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. 1 792 Lt žalos atlyginimą už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad VRAAD Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiesiems specialistams, 2011-10-04 patikrinimo metu nustatė, kad bendro naudojimo teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini), esančio namo, nukirsti du žali paprastieji klevai. Medžius, neturėdamas nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo, nukirto atsakovas A. P.. Nurodė, kad atsakovo neteisėtai nukirsti du paprastieji klevai priskiriami saugotiniems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 p. Pažymėjo, kad šiais neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 13 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. reikalavimus, bei padarė žalą aplinkai. Už ATPK 78 str. 1 d. pažeidimus atsakovui 2012-08-21 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-15.1-08 ir VRAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2012-08-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-15.1-08 jam skirta 200 Lt administracinė bauda. Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-15.1-08 A. P. 2012-09-11 apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2012-10-30 nutartimi A. P. skundo netenkino, VRAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-15.1-08 paliko nepakeistą. Ši nutartis 2012-11-19 buvo apskųsta apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013-01-04 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-30 nutartį bei VRAAD 2012-08-31 nutarimą Nr. VR-15.1-08 paliko nepakeistus ir A. P. apeliacinio skundo netenkino. Nurodė, kad atsakovo veiksmais padaryta 1 792 Lt žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Pažymėjo, kad gera valia atsakovas aplinkai padarytą žalą atlyginti atsisako.

Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, jos jis nesutinka su pažeidimu, tačiau skundai dėl nuobaudos netenkinti, dėl ko administracinio teisės pažeidimo faktas yra įrodytas ir pripažintas. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo procese po priimto sprendimo ieškovo atstovai pateikė atsakovui susipažinti su žalos atlyginimo metodika ir atsakovas sužinojo, kad žala dėl poveikio gamtai vertinama pinigais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo nupjauti ne du medžiai, o dvi medžio šakos – šiuo metu medžiai auga, augimas taip pat vyksta ir iš tų nupjautų šakų. Mano, kad žala turi būti reali ir esminis kriterijus – kaip ši žala atlyginta. Nurodė, kad bendraujant su ieškovo atstovu jam buvo paaiškinta, jog, jeigu šakos būtų nukirstos aukščiau negu 1,20 m aukštyje, tai nesudarytų administracinio teisės pažeidimo sudėties. Sutikdamas su tuo, kad šakos yra nukirstos, turėtų būti vertinama aplinkybė dėl žalos realumo. Atsakovas prašė taikyti CK 6.281 str. taisykle: jeigu padaryta žala gamtai dėl šakų (medžių) kirtimo, tai esminis šios teisės normos elementas – žalos atlyginimas pirma – natūra, o jeigu negalima atlyginti žalos natūra, tai tik tada atlyginama pinigais. Sutinka savo lėšomis pasodinti tiek medžių šioje vietoje, kad tariama žala būtų atlyginta. Mano, kad toks sprendimas atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus. Prašė teismo taip pat įvertinti jo turtinę padėtį, amžių ir sveikatą, kadangi yra 82 metų amžiaus, serga vėžiu ir kitomis ligomis, o CK normos leidžia į tai atsižvelgti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. P. ieškovui VRAAD 1 792 Lt žalos. Teismas nurodė, kad vadovaujantis byloje esančiais kitų teismų procesiniais dokumentais, darytina išvada, jog šioje byloje neginčijamai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai nukertant du žalius paprastus klevus, dėl kurių ieškovas ir prašo priteisti kilusią žalą. Pažymėjo, kad šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovui), o kaltės nebuvimo klausimas – potencialiam įvykio kaltininkui (šiuo atveju atsakovui). Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad jo kaltės susidariusioje situacijoje nebuvo. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas vertino, jog skolininkas atliko neteisėtus veiksmus, o ieškovas, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, įvertino atsakovo neteisėtų veiksmų žalos dydį. Teismas nurodė, kad esant visoms deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingoms bendrosioms sąlygoms (CK 6.245-6.249 str.) ir nesant sąlygų, kurios eliminuotų atsakovo civilinę atsakomybę arba leistų sumažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.253 str., 2.282 str.), įrodžius prašomos priteisti žalos dydį, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 792 Lt nuostolių žalai atlyginti yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Taip pat teismas, spręsdamas atsakovo prašymą leisti atsodinti tiek medžių šioje vietoje, kad žala būtų atlyginta, nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87, patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 p., atsodinimas taikomas tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo prieš gaunant leidimą medžių kirtimui vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuojama pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-28 įsakymu Nr. D1-343, pasirenka atsodinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės suderintą atsodinimo projektą ar schemą ir įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, kuomet jau yra padarytas pažeidimas ir paskaičiuota žala gamtai, aukščiau minėto įsakymo punkto netaikytinas bei padarytos gamtai žalos atlyginimas atsodinimu įstatymiškai nenumatytas. Taip pat teismas atmetė atsakovo atstovo argumentus, kad šioje civilinėje byloje būtina taikyti CK 6.281 str. 1 d. ir suteikti atsakovui galimybę atlyginti padarytą žalą natūra, nes minėtas punktas gali būti taikomas, jeigu iš bylos aplinkybių galima padaryti išvadą, jog atsakingas už žalą asmuo gali pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan., o šiuo atveju iš bylos aplinkybių matyti, kad žalos atlyginimas natūra negalimas, nes medžiai yra nukirsti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – sprendimą pakeisti, sumažinant paskaičiuotą žalą arba pakeičiant žalos atlyginimą natūra. Nurodė, kad teismai administracinėje byloje nagrinėjo ne žalos atlyginimo pagrindą ir dydį, o nuobaudos už atitinkamą pažeidimą pagrįstumą. Šiuo atveju žala apskaičiuojama remiantis ne administracine teisena, tačiau CK normomis. Mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą dėl žalos atlyginimo natūra, nors toks sprendimas labiau atitiktų įstatymų dėl gamtos ir aplinkos apsaugos paskirtį. Pažymėjo, kad CK normos prioritetą teikia žalos atlyginimui natūra. Mano, kad teismo sprendimo formuluotė, jog savavališkai, neturint išduoto leidimo, nukirtus saugotinus želdinius, medžių ir krūmų atsodinimas kaip aplinkai padarytos žalos atlyginimas įstatyme nenumatytas, nereiškia, kad toks žalos atlyginimo būdas yra uždraustas. Mano, kad teismas atsakovo prašymą gali tenkinti vadovaudamasis teisės analogija. Pažymėjo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo socialinį statusą, kad atsakovas yra 83 metų invalidas, pensininkas, serga vėžiu bei kad yra nukirsti ne du medžiai, o dviejų medžių kamienai 1,20 m aukštyje.

Ieškovas VRAAD pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti. Mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nurodė, kad atsakovo pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus 2013-07-30 rašte Nr. A51-79867(2.9.3.19-UK2) nurodoma, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87 12.3 p., atsodinimas taikomas tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo prieš gaunant leidimą medžių kirtimui vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuojama pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343, pasirenka atsodinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės suderintą atsodinimo projektą ar schemą ir įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, kuomet jau yra padarytas pažeidimas ir paskaičiuota žala gamtai, aukščiau minėtas punktas netaikytinas bei padarytos gamtai žalos atlyginimas atsodinimu įstatymiškai nenumatytas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės priėmė teisėtą sprendimą patenkinti VRAAD ieškinį. Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad VRAAD Miškų kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiesiems specialistams, 2011-10-04 surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-15.8-42, kuriame nurodoma, jog patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, šalia (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo teritorijoje nukirsti du žali paprastieji klevai (12 ir 16 cm skersmens kelme). Medžius, neturėdamas nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybės išduoto leidimo, 2011-09-25 nukirto atsakovas A. P., už ką 2012-08-21 jam buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-15.1-08 pagal ATPK 78 str. 1 d. VRAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2012-08-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-15.1-08 A. P. pagal ATPK 78 str. 1 d. paskirta 200 Lt bauda. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. P. skundą dėl VRAAD 2012-08-31 nutarimo VR-15.1-08 panaikinimo, 2012-10-30 nutartimi jo skundo netenkino, VRAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-15.1-08 paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-30 nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl VRAAD 2012-08-31 nutarimo Nr. VR-15.1-08, kuriuo A. P. pagal ATPK 78 str. 1 d. paskirta 200 Lt bauda, 2013-01-04 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-30 nutartį bei VRAAD 2012-08-31 nutarimą Nr. VR-15.1-08 paliko nepakeistus ir A. P. apeliacinio skundo netenkino.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl neteisėto medžių nukirtimo fakto nekyla, šis faktas nustatytas administracinio teisės pažeidimo byloje. Šioje byloje ginčas kyla dėl atsakovo aplinkai padarytos žalos atlyginimo. CK 6.245-6.249 str. pagrindu civilinė atsakomybė yra galima esant visoms būtinoms jos atsiradimo sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ir privalančio atsakyti subjekto kaltei. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2013-08-09 sprendimu nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, kurių atsakovas apeliaciniu skundu neginčija. Vadovaujantis tuo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo esant atsakovo atsakomybę atlyginti už jo veiksmais aplinkai padarytą žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su priteistos žalos dydžiu bei jo prašymo dėl žalos atlyginimo natūra netenkinimu.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog žalos atlyginimas natūra yra negalimas, nes medžiai yra nukirsti, yra nelogiška, kadangi CK normos prioritetą teikia žalos atlyginimui natūra (CK 6.281 str.). Su tokiu atsakovo teiginiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. CK 6.281 str. 1 d. nurodyta, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Iš šios nuostatos matyti, kad žalos atlyginimas natūra ir atlyginant padarytus nuostolius yra alternatyvios žalos atlyginimo galimybės. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad žalos atlyginimas natūra yra galimas tik tam tikrais atvejais, kai šis žalos atlyginimo būdas yra realus, pvz., pateikiant tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisant sužalotą daiktą ir pan. (CK 6.281 str.). Šiuo gi atveju matyti, kad atsakovas žalą aplinkai padarė nukirsdamas du klevus. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo išvada, kad šiuo atveju žalos atlyginimas natūra negalimas, nes medžiai yra nukirsti, o juos atstatyti į pirminę padėtį, kaip kad pateikiant tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisant sužalotą daiktą ir pan., kaip numatyta CK 6.281 str., nėra įmanoma. Be to, pažymėtina, kad konkrečiu atveju padarytos gamtai žalos atlyginimas, t. y. medžių nukirtimas, atsodinimu įstatymiškai taip pat nėra numatytas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 12.3 p., saugotinų medžių ir krūmų vertė neatlyginama, t. y. atsodinimas taikomas tik tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo prieš gaunant leidimą medžių kirtimui vietoje kompensavimo būdo atlyginti želdinių atkuriamąją vertę, kuri apskaičiuojama pagal želdinių atkuriamosios vertės įkainius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343, pasirenka atsodinimą pagal Vilniaus miesto savivaldybės suderintą atsodinimo projektą ar schemą (6.2 p., 9 p.) ir įsipareigoja ne vėliau kaip per metus pasodinti savivaldybės nurodytoje vietoje kertamų ar kitokiu būdu pašalinamų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę atitinkantį nurodytų rūšių ir matmenų medžių ir krūmų kiekį ir juos prižiūrėti 3 metus. Nagrinėjamu atveju minėta teisės akto nuostata netaikytina, kadangi pažeidimo (medžių nukirtimo) faktas jau yra konstatuotas ir yra paskaičiuotas žalos gamtai dydis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, jog šiuo atveju nėra įstatyme įtvirtintos ir realios galimybės aplinkai padarytą žalą atlyginti natūra, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai taikė atsakovo atžvilgiu alternatyvų CK numatytą žalos atlyginimo būdą – atlyginti padarytus nuostolius pinigais.

Nagrinėjamu atveju atsakovo padarytos žalos dydį ieškovas VRAAD paskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintais Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais. Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra numatytas šios paskaičiuotos žalos dydžio sumažinimas, o, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais bei įvertinus atsakovo padėtį ir jo atliktą administracinį teisės pažeidimą, 1 792 Lt žalos dydis konkrečiu atveju nėra laikytinas nepagrįstai dideliu.

Taigi, teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.