Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-07-25 · Byla Nr. R-52-673/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-25
Bylos Nr.
R-52-673/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00599-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. R-52-673/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00599-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.6; 1.4.7; 1.5.3; 12.29; 21.11.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 25 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktą administracinio nusižengimo bylą Nr. AM-AAD-ANR_N-1974-2023 (ROIK (23209820705), kurioje prašoma sankcionuoti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas M. V. (toliau – ir pareigūnas) 2023 m. liepos 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo E. J. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalį ir paskyrė 600 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą 7 mėnesiams bei pagal ANK 290 straipsnio 9 dalį ir paskyrė 200 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą 7 mėnesiams, bei skyrė galutinę subendrintą bausmę – 600 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimą 7 mėnesiams bei priedelio prie optinio taikiklio konfiskavimą. Pareigūnas, išnagrinėjęs E. J. administracinio nusižengimo bylą, priėmė procesinį sprendimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir E. J. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą trumpesniam terminui nei ANK 290 straipsnio 17 dalyje nustatytas minimalus terminas bei kreiptis į teismą dėl sankcionavimo.

Nutarimą sankcionuoti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Iš sankcionuoti teismui pateikto nutarimo matyti, kad pareigūnas, įvertinęs, jog yra dvi E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinęs pažeidėjo asmenybę (už analogiškus nusižengimus anksčiau nebaustas, charakterizuojamas teigiamai) bei į tai, kad jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, pripažino, kad nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nerūpestingumo, todėl pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. J. skyrė straipsnio sankcijoje numatytas minimalias baudas bei administracinio poveikio priemones – teisės medžioti atėmimą, trumpesniam nei įstatyme numatytas minimalus (3 metai) terminui.

Administraciniai nusižengimai, susiję su medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, yra įtvirtinti ANK 290 straipsnyje. ANK 290 straipsnyje įtvirtintų nusižengimų tiesioginis objektas (ginamos vertybės) yra medžiojamosios gyvūnijos apsauga, o papildomas objektas – medžiojimui keliami reikalavimai bei saugus elgesys. ANK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, o 9 dalyje - neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimas medžioklėje užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių šimtų eurų. Taip pat, už šiuos nusižengimus yra privaloma skirti teisės medžioti atėmimą: už ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą – nuo trejų iki penkerių metų, o 290 straipsnio 9 dalyje – nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 290 straipsnio 17 dalis). Formali šios teisės normos sudėtis ir parinkta sankcija rodo, kad įstatymų leidėjas normos dispozicijoje nurodytą elgesį laiko pavojingu.

Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas kartu su kitais asmenimis tamsiu paros metu dalyvavo medžioklėje būdamas neblaivus, pripažino, kad išgėrė du butelius alaus, be to, su savimi turėjo termovizinį priedėlį prie optinio taikiklio, kai tai daryti yra draudžiama, ir toks pažeidėjo elgesys medžioklės metu, kuomet yra naudojami ginklai, laikytinas ypatingai nesaugiu. Taigi, pareigūno nutarimo argumentai dėl nusižengimo padarymo iš neatsargumo yra atmestini, kadangi pažeidėjas sąmoningai vartojo alkoholį ir dalyvavo medžioklėje. Be to, pažeidėjas medžiotoju yra nuo 1987 metų, todėl Medžioklės taisyklės jam turėtų būti ir yra žinomos, kaip ir atsakomybė už tokių taisyklių pažeidimą. Kaip jau minėta, vien paties ANK 290 straipsnio 5 ir 9 dalių nuostatų formuluotė ir už jas numatyta sąlyginai griežta sankcija, įskaitant ir privalomą skirti teisės medžioti atėmimą bei jo minimalų terminą (nuo trijų metų), neleidžia tokius nusižengimus laikyti formaliais, mažai pavojingais ar mažareikšmiais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors priimant administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą pažeidėjas savo kaltę pripažino bei nurodė, jog gailisi, tačiau fiksuojant pažeidimus jis nesutiko su medžioklės patikrinimo akte nurodytais pažeidimais, paaiškinime teigė nesutinkantis su alkotesterio parodymais, tvirtino, kad ketino medžioti tik iki 22 val., tuo tarpu priimant nutarimą jau nurodė, kad medžiojo nuo 22.00 val. ir tik įlipus į bokštelį prisistatė pareigūnai. Taigi pažeidėjas administracinių nusižengimų tyrimo metu nebuvo nuoseklus, kas pagrįstai sudaro pagrindą abejoti ir jo prisipažinimo nuoširdumu bei švelnesnės negu įstatyme numatyta minimali administracinio poveikio priemonės įtaka pažeidėjo atgrasymui nuo administracinių nusižengimų bei prevenciniu jos poveikiu.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pažeidėjas yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, kaip UAB „(-)“ generalinis direktorius aktyviai dalyvauja įvairioje visuomeninėje veikloje, už ką yra gavęs daug padėkų, apdovanojimų. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad pažeidėjas buvo baustas administracine tvarka (daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už gyvosios gamtos apsaugos specialisto garbės ir orumo pažeminimą medžiotojų klubo žvėrių apdorojimo patalpose), baudas yra sumokėjęs, kaip ir šiuo nutarimu skirtą 600 Eur baudą.

Teismo įsitikinimu, administracinio nusižengimo bylos medžiagos duomenys patvirtina įprastas gyvenimiškas aplinkybes, todėl procesinis sprendimas, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, dėl pažeidėjo administracinės atsakomybės turi būti priimamas įprastai, t. y. laikantis bendrųjų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo reikalavimų.

Teisė medžioti pažeidėjui yra hobis, laisvalaikio praleidimo būdas, o ne būtinybė kasdieninėje gyvenimo veikloje (pvz. teisė vairuoti). Pažeidėjas teise medžioti naudojosi akivaizdžiai neatsakingai, sąmoningai, turėdamas didelę medžiotojo patirtį nesilaikė Medžioklės taisyklių, todėl pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytiems nusižengimams ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo įsitikinimu, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pareigūnas pagrįstai paskyrė E. J. minimalias administracines nuobaudas, tačiau netinkamai įvertino ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė neproporcingai trumpą administracinio poveikio priemonės - teisės medžioti atėmimo - terminą, todėl teismas atsisako sankcionuoti pareigūno sprendimą E. J. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti sankcionuoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto M. V. 2023 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1974-2023 (ROIK (23209820705), kuriuo E. J. buvo pritaikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis ir paskirtas trumpesnis nei minimalus teisės medžioti atėmimo terminas.

Nutartį suinteresuotiems asmenims siųsti tik el. ryšio priemonėmis (per EPP, el. paštu).

Bylos medžiagą institucijai išsiųsti nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė