Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-293-544/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-20
Bylos Nr.: 2A-293-544/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-08571-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas: UAB „Aukštaitijos vandenys“
Ieškovas: UAB „Safe Reflector“

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-293-544/2018

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė Proceso Nr. 2-08-3-08571-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.8.;2.6.10.8.; 3.1.4.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Safe Reflector“ ir atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-674-940/2017 pagal ieškovės UAB „Safe Reflector“ ieškinį atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, T. P. R., UAB „Kingalis“, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės žalos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama priteisti iš atsakovės 24 168,54 Eur žalos atlyginimą už įrengimų (trijų aukšto dažnio staklių „Weldan P8000“, penkių aukšto dažnio staklių „PPHU Elkon Matonis“, 10000 vienetų burbulinių grandinėlių, įvairių suvirinimo formų), naujai išdažytų grindų sugadinimą, gamybos procesų sustabdymą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2016 m. balandžio 19 d. vykdė technologinius įrenginių plovimo ir praplovimo darbus, kurių metu vanduo per vamzdžius pateko po pastatu, kuriame buvo ieškovės gamybinės patalpos, apliejo naujai išdažytas grindis, išsiliejo ant ieškovės įrengimų, sustabdė gamybos procesus, dėl ko ieškovei buvo padaryta prašoma priteisti turtinė žala. Ieškovė tvirtina, kad atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ yra geriamąjį vandenį tiekianti, surenkanti ir sutvarkanti bendrovė, todėl būtent jai kyla pareiga tinkamai eksploatuoti, prižiūrėti, remontuoti vandentiekio ir nuotekų tinklus. Jeigu atsakovė šias pareigas būtų atlikusi tinkamai, minėta avarija nebūtų įvykusi ir ieškovė nebūtų patyrusi žalos. Vandens išsiliejimas į patalpas įvyko tą dieną, kai atsakovė vykdė technologinių įrenginių plovimo darbus ir neužtikrino darbų saugumo, nes per nenaudojamą magistralinį vamzdyną, o ne per nuotekų nuvedimo sistemą, dėl didelio spaudimo vanduo prasiskverbė pro pastato konstrukcijas ir pateko į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko ir buvo sugadintas ieškovės turtas. Atsakovė naudojo netvarkingą, nebenaudojamą magistralinį vandentiekį kaip rezervuarą nereikalingam vandeniui kaupti ir vėliau neteisėtai šalinti į gruntinius vandenis. Taigi atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsniu, kaip ypatingosios paskirties statinio vandentiekio tinklų valdytojas, privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes dėl jos aplaidumo, neįsitikinimo, kad valdomas vandentiekio vamzdis yra tinkamas naudoti ir atlikus plovimo darbus bei vėliau neteisėtai šalinant perteklinį vandenį į gruntą, ieškovė patyrė 24168,54 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ 6430 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 438,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Safe Reflector“ naudai, o kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog 2016 m. balandžio 19 d. atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ priklausančiame pastate nugeležinimo įrenginiuose vyko technologinių įrenginių praplovimas, kurio metu, padavus ženkliai didesnį nei įprasta vandens kiekį, vanduo pasitvenkė ir pateko ne tik į nuotekų tinklus, bet ir į atsakovės nebenaudojamą technologinį vamzdyną (technologinių nuotekų tinklus, plane pažymėta raudona linija (koštuvų praplovimo vandens šalinimo vamzdis) bei po trečiajam asmeniui T. P. R. priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Be to, byloje buvo nustatyta, kad vanduo veržėsi per kamerą – sklendę, kuri priklausė atsakovei, nuotekų tinklo šulinėlius. Atliekant technologinių įrenginių praplovimo darbus, atsakovė jokių pasiruošimo veiksmų neatliko, vandens inžinerinių tinklų netikrino. Nutraukus koštuvų praplovimą, atsakovė nustatė, kad vanduo pateko į nebenaudojamą technologinę geriamojo vandens koštuvų plovimui panaudoto vandens nuvedimo į nusodintuvus liniją. Vandentiekio linija trūkusi nebuvo. Labiausiai tikėtina vandens iššliejimo versija, kad kamera – sklendė neišlaikė vandens kiekio. Tiksli priežastis, dėl ko pasitvenkė vanduo ir kokiais vamzdynais pateko po ginčo pastatu, nenustatyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokias aplinkybes po įvykio būtų nustatinėjusi. Byloje taip pat nustatyta, kad kamerą – sklendę atsakovė po 2016 m. balandžio 19 d. įvykusios avarijos savo jėgomis užvirinimo ir užbetonavo ir, atsakovės atstovų aiškinimu, po šių veiksmų atlikimo vanduo į patalpas nebepatektų.Teismas padarė išvadą, kad byloje nepateikti įrodymai, koks buvo susitarimas dėl inžinierinių tinklų (vandens ir nuotekų) naudojimo ir nuosavybės teisės pardavus pastatą UAB „Kingalis“ ir vėliau T. P. R., todėl šių aplinkybių iš byloje pateiktų įrodymų nustatyti nėra galimybės. Atsakovės atstovai neginčijo ir pripažino, kad pastato – nugeležinimo stoties vamzdynų ir komunikacijų planai naujajam patalpų savininkui pateikti nebuvo, nes, atsakovės teigimu, ir taip aišku, kad be pajungimo tinklų vandens nugeležinimo stotis nefunkcionuoja. Tokie planai teismui taip pat nepateikti. Be to, iš atsakovės pateikto vandentiekio ir nuotekų plano bei pastato pirkimo – pardavimo sutarčių negalima nustatyti tikslios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės ribos bei tos dalies infrastruktūros, kuri, pardavus nugeležinimo stotį ir siurblinę, atsakovės buvo nebenaudojama ir, atsakovės atstovų paaiškinimais, buvo nurašyta ir likviduota. Duomenų, kad, pardavus pastatą UAB „Kingalis“ ar T. P. R., buvo parduota ir dalis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros bei kad buvo nustatyti servitutai dėl vandentiekio tinklų, byloje nepateikta. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė nesiėmė visų priemonių ir nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi, skyrė nepakankamą dėmesį vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų eksploatacijai, atlikdama viešojo vandens tiekėjo funkcijas – vandens koštuvų praplovimo darbus, ir žindoma, kad yra paduodamas ženkliai didesnis kiekis vandens nei įprasta, net neįsitikino ir nepatikrino ar kamera – sklendė užsandarinta, ir ar vanduo negalės pakliūti į nebenaudojamą technologinio vamzdyno dalį, neįsitikino, ar pastato – nugeležinimo soties ir siurblinės naujasis savininkas yra tinkamai atsijungęs nuo atsakovei priklausančios infrastruktūros. Kartu teismas sprendė, jog atsakovės pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama užlietų patalpų savininkui, nes jis nebuvo atsakingas už vandens tiekimą ir neturėjo nei teisės, nei pareigos nuspręsti, kada turi būti atidaromas ar uždaromas vandens tiekimas į technologinį vamzdyną. Be to, nėra duomenų, nei kad pardavus nugeležinimo stotį ir siurblinę buvo parduota ir dalis atsakovei priklausiusios viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, nei kad ieškovė, atlikdama grindų įrengimo darbus, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už tinkamą ir saugų vandentiekio tinklų ir (ar) naudojimo įrenginių techninę būklę ir jų priežiūros (eksploatavimo) organizavimą. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kad minėtas funkcijas ji vykdė tinkamai, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus eksploatavo saugiai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos eksploatuojant vandens ir nuotekų infrastruktūrą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir patalpas įgijusių trečiųjų asmenų UAB „Kingalis“ ir T. P. R. elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartų, nes jie, žindomi, kad įsigijo pastatą, kuriame buvo vandens nugeležinimo stotis ir siurblinė, o atsakovei nebendradarbiauja ir neteikia vandentiekio sistemų, komunikacijų planų, prieš patalpas pritaikydami gamybinei veiklai ir atlikdami remonto darbus turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir numatyti galimas rizikas. Tačiau, teismo nuomone, aptartos aplinkybės nepašalina atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nes byloje nebuvo įrodyta, kad patalpų apliejimas įvyko dėl pastato konstrukcinių trūkumų, t. y. dėl trečiajam asmeniui T. P. R. priklausančių netinkamai užsandarintų vandens ir nuotekų inžinerinių tinklų ar netinkamai įrengtų pastato grindų (CK 6.266 straipsnis). Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė, būdama viešojo vandens tiekėja, pažeidė teisines pareigas, kurias turto savininkui (valdytojui) nustato teisės aktai, apibrėžiantys turto savininko teisių turinį, bendrąsias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas. Byloje įrodyta atsakovės kaltė (didelis neatsargumas) ir neteisėta veika, o atsakovė savo kaltės nepaneigė. Atsakovė, būdama vandentiekio ir nuotekų sistemos valdytoja, privalėjo savalaikiai nustatyti vandentiekio ir nuotekų tinklų būklę, jos nuosavybės ribas bei apie būtinybę atsijungti nuo nebenaudojamo atsakovės vamzdyno ir juos tinkamai užaklinti ir užsandarinti informuoti pastato savininkus ir, jiems tokių veiksmų neatliekant, privalėjo pati imtis aktyvių veiksmų. Įrodymų, kad tokius veiksmus atliko iki 2016 m balandžio 19 d. įvykusio apliejimo, atsakovė nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, dėl ko buvo aplietos trečiajam asmeniui T. P. R. priklausančios patalpos. Ištyręs įrodymus apie ieškovei padarytos dydį, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti tik iš dalies, nes įrodymai yra prieštaringi, prašomos priteisti bendros žalos sumos nepatvirtina rašytiniai įrodymai, nėra duomenų, kad ieškovės gamybos procese (atšvaitų gamyboje) naudotų įrankių, klišių, burbulinių grandinėlių pažeidimai, deformacijos ir apsvilimai yra įvykusio apliejimo pasekmė, kad prekes apliejimo metu buvo bandoma išsaugoti, prekių įsigijimo sąskaitos išrašytos po įvykusio apliejimo, jose nurodyta suma nesutampa su apmokėta, neįrodyta, kad dėl patalpų apliejimo buvo sustabdyta gamyba bei kada, per kiek laiko, kokiose ir kokio ploto patalpose buvo atliktas remontas (grindų dažymas). Be to ieškovės atstovas M. P. pripažino, kad grindų po apliejimo neperdažė, nes išsiskėlė iš ginčo patalpų. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti 500 Eur už burbulines grandinėles,1692 Eur už grindų dažymą, 138 Eur už klišę, 3000 Eur už penkis aukšto dažnio suvirinimo staklių įrankis, 414 Eur už tris klišes yra nepagrįstas ir atmestinas.Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėja patirtos žalos dydį dėl staklių remonto, taip pat prieštaringi ir jie nepatvirtino, kad staklių remonto darbai buvo atlikti būtent dėl įvykusio patalpų, kuriose buvo staklės, apliejimo, juo labiau, kad pagal byloje esančius įrodymus staklių valdymo blokai ir elektrinės grandinėlės yra tokiame aukštyje, kuriame vanduo negalėjo jų pasiekti ir apsemti. Byloje teismui buvo pateiktos dvi UAB „Metelica service“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), išrašyta 2016 m. rugsėjo 30 d., o apmokėta anksčiau nei išrašyta 2016 m. rugsėjo 12 d. Kartu su rašytiniais paaiškinimais UAB „Metelica service“ pateikė dvi sąskaitas už staklių remontą ir elektros bei blokų keitimą, išrašytas tai pačiai 17782,00 Eur sumai, be PVM, kurių datos ir apmokėjimų terminai nurodyti skirtingi, nors sąskaitų numeris tas pats – (duomenys neskelbtini). Prekių – paslaugų perdavimo aktas nepasirašytas nei ieškovės, nei UAB „Metelica Service“ atstovo. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ surašytame turto sugadinimo akte fiksuota, kad bus valomos 7 staklės: 3 staklės „Weidan P 8000“ ir 4 staklės „PPHU Elkon“, tačiau sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nors remontuotos buvo aštuonios staklės – 3 staklės „Weidan P 8000“ ir 5 staklės „PPHU Elkon“.Nepaisant to, įvertinęs, kad AB „Lietuvos draudimas“, atlikęs papildomą staklių apžiūrą, nurodė, jog staklių gedimo priežastis galėjimo būti netiesioginis vandens poveikis – oro drėgmė po užliejimo, liudytojos D. R. paaiškinimus, 2017 m. balandžio 20 d. turto sugadinimo akte nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei padaryta, įrodyta ir pagrįsta yra 6430 Eur (2750Eur+3680 Eur) žala už staklių „PPHU Elkon“ elektros bloko ir valdymo bloko keitimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.Nurodo, kad po sutarties pasirašymo ir pastato perdavimo visos nuosavybės teisės ir pareigos už pastate esantį turtą perėjo naujam savininkui P. S.. Prieš perduodama vandens nugeležinimo stotį naujam savininkui, demontavo šiame pastate buvusius įrenginius. Tačiau naujasis pastato savininkas nereikalavo pašalinti po pastato grindimis esančio vamzdžio, atlikdamas rekonstrukcijos darbus jo taip pat nepašalino ir nesandarino, o betonines grindis įrengė nesilaikydamas techninių reikalavimų, nes iš deformacinių siūlių neišėmė medinių tarpinių, nehermetizavo siūlių, neįrengė grindjuostės. Apeliantės vertinimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko vandens išsiliejimas, yra netinkamas pastato rekonstravimas.Kartu apeliantė pabrėžia, jog P. S. buvo parduota būtent nugeležinimo stotis, kuri buvo ypatingas statinys, todėl jis privalėjo kreiptis dėl leidimo pakeisti pastato paskirtį ar atlikti pastato rekonstrukcijos projektą išdavimo, juo labiau, kad pagal visą šiaurinę pastato sieną yra įrengtas 5 m pločio priestatas, kuris yra neatskiriama pastato dalis bei kuriam taip pat reikėjo pastato rekonstrukcijos projekto. Negana to, P. S. nėra atribojęs pastato ir žemės nuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ priklausančios žemės, o viešuosiuose registruose pastatas teberegistruotas kaip nugeležinimo stotis. Taigi vanduo įvykio dieną iš apeliantės vamzdynų į P. S. priklausančias patalpas galėjo patekti tik todėl, kad savininkas netinkamai atliko pastato rekonstrukcijos darbus bei netinkamai vykdė pastato techninę priežiūrą, kas yra tiesioginė statinio savininko pareiga. Taigi kaltė dėl įvykio tenka pastato savininkui P. S., kuris ir turi atsakyti už padarytą žalą. Dėl reikalaujamos priteisti žalos dydžio apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė didžiąją ieškinio dalį, tačiau, nors nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės nurodytų staklių įsigijimą, nepagrįstai priteisė už jų sugadinimą 6430 Eur žalos atlyginimą. Kadangi patalpos buvo užlietos šaltu vandeniu, tai drėgmė, dėl kurios galėjo sugesti įrenginių elementai, atsirasti negalėjo. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Safe Reflector“ prašo apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinio skundo turinys neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi jis yra pasirašytas tik ekonomikos direktorės V. T., kurios teisinio išsilavinimo turėjimas kelia pagrįstų abejonių, ir tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, apeliaciniame skunde neginčijama nei viena pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, įrodymai ar išvados, p dokumentas vadinamas atsiliepimu į ieškinį. Tai sudaro pagrindą apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą nutraukti. Kartu ieškovė atsiliepime nurodo, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl atsakovės civilinės atsakomybės (kaltės ir neteisėtų veiksmų) sąlygų nustatymo yra pagrįsta ir teismas šioje dalyje tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu sprendimu pagrįstai pripažinta, kad atsakovė nesiėmė visų priemonių ir nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi, nes skyrė nepakankamą dėmesį eksploatuojant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, o, atlikdama viešojo vandens tiekėjo funkcijas, ir žindoma, kad yra paduodamas ženkliai didesnis kiekis vandens nei įprastai, net neįsitikino ir nepatikrino ar kamera – sklendė užsandarinta, ir vanduo negalės pakliūti į nebenaudojamą vamzdyno dalį, neįsitikino ar pastato naujasis savininkas yra tinkamai atsijungtas nuo atsakovei priklausančios infrastruktūros. Be to, duomenų, kad pardavus nugeležinimo stotį bei siurblinę buvo parduota ir dalis viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, priklausiusios atsakovei, į bylą nebuvo pateikta. Kartu ieškovė nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas išimtinai atsakovės subjektyviu ir tendencingu aplinkybių vertinimu, kuris nėra pagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Tuo tarpu ieškovė į bylą pateikė AB „Lietuvos draudimas“ surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktus, sąskaitas-faktūras ir nuotraukas, kurie patvirtina patirtą žalą. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Safe Reflector“ prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis atmesta, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 23940 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės vertinimu, teismas neatskleidė bylos esmės, nepakankamai motyvavo priimamą procesinį sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir civilinio proceso rungtyniškumo principą bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, reikšmingomis šioje byloje nagrinėtų aplinkybių kontekste. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovei padaryto žalos dydžio bei priežastinio ryšio, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Kad 2016 m. balandžio 19 d. išsiliejus vandeniui ieškovė patyrė ieškinyje nurodyto dydžio žalą dėl aukšto dažnio staklių, burbulinių grandinėlių, suvirinimo formų (klišių ir elektrodų) bei naujai išdažytų grindų sugadinimo, patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ surašyti turto sunaikinimo, sugadinimo aktai, pateiktos sąskaitos – faktūros ir nuotraukos. Priešingų įrodymų ar aplinkybių, kurios paneigtų ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, negauta ir nenustatyta. Pabrėžia, kad visos 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos ieškovės staklės (trys vnt. staklių „Weldan P 8000“, penki vnt. staklių „PPHU Elkon“) buvo remontuojamos šalinant būtent 2016 m balandžio 19 d. užliejimo padarinius, lygiai taip pat kaip buvo keičiami staklių „PPHU Elkon“ elektros ir valdymo blokai. Tą patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, UAB „Metelica service“ paaiškinimai, kurie turi didesnę įrodomąją galią. Jokių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų objektyviai nėra. Kitų įrodymų, kurie paneigtų byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, taip pat nesurinkta. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tiesioginius įrodymus nepagrįstai paneigė išimtinai tik keliamomis abejonėmis, kurios neturėjo faktinio pagrindo ir buvo iš esmės klaidingos. Akivaizdu, kad konkrečiu atveju egzistuoja ir priežastinis ryšys – ieškovui padaryti nuostoliai yra laikytini atsakovės veiksmų rezultatu. Papildomai ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė į bylą pateiktos staklių naudojimosi instrukcijos, kurioje nurodyta, kad eksploatuojant stakles aplinkoje negali būti agresyviai veikiančių garų ir dulkių bei kad įranga naudoja aukštą įtampą, o aparatas turi būti montuojamas švarioje ir sausoje vietoje. Negana to, teismas selektyviai išskyrė kelis darbus iš tos pačios 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos-faktūros ir AB „Lietuvos draudimas“ surašyto 2016 m. balandžio 20 d. turto sugadinimo akto, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dar 2016 m. gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į UAB „Metelica service“ su prašymu suremontuoti gamybos įrenginius, kas, priešingai nei nurodė teismas, laikytina operatyviu veikimu. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus, abejonių dėl remonto trukmės laiko atžvilgiu negali kilti, juolab, kad nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo galima suremontuoti stakles per trumpesnį terminą.Dėl suvirinimo formų bei burbulinių grandinėlių ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šių objektų sugadinimą bei kilusios žalos dydį patvirtina pateiktos sąskaitos-faktūros, AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. balandžio 20 d. turto sugadinimo aktas, nuotraukos. Kartu ieškovė nurodo, kad gamyboje naudojama aukšto dažnio suvirinimo įranga (staklės) nėra apsaugota nei nuo tiesioginio vandens, nei nuo galimos per didelės patalpų drėgmės, todėl ją galima naudoti tik sausoje ir šiltoje patalpoje, kurioje nėra didelių temperatūrų svyravimų. Esant didesniam drėgnumui, tikėtini ir suvirinimo įrangos (staklių) elektrinės bei elektroninės dalies gedimai, nes įrangos viduje esanti elektronika nėra pritaikyta darbui didelio drėgnumo patalpoje. Drėgmės poveikis suvirinimo įrankiams (elektrodams ir klišėms) yra juos žalojantis, darantis juos netinkamais naudoti. Suvirinimo įrankių (elektrodų ir klišių) sudegimas įprastinėmis gamybos sąlygomis nėra įmanomas. Burbulinės grandinėlės yra pagamintos iš paprasto metalo, todėl, jei jos agresyviai veikiamos aplinkos drėgmės, gali jau per pirmą parą pasidengti plonu tamsiai oranžinio atspalvio rūdžių sluoksniu. Dėl tokio poveikio burbulinė grandinėlė visiškai nesurūdija, tačiau yra prarandama jos prekinė išvaizda, kurios atstatymas būtų gana sudėtingas ir finansiškai neracionalus.Dėl ieškovės patirtos žalos apliejus naujai išdažytas gamybinių patalpų grindis apeliantė nurodė, jog priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, šią žalą patvirtina UAB „Avestris“ 2016 m. balandžio 19 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir jos apmokėjimo dokumentai, 2016 m. balandžio 20 d. AB „Lietuvos draudimas“ turto sugadinimo akte užfiksuoti duomenys, o taip pat nuotraukos. Papildomai pažymima, kad ieškovės vėlesnis išsikėlimas iš aplietų patalpų ir prieš išsikėlimą neatliktas sugadintų grindų dažų pakartotinis perdažymas neturi teisinio ar loginio ryšio su ieškovo patirta žala dėl 2016 m. balandžio 19 d. įvykusio užliejimo metu sugadintų naujai išdažytų grindų. Žala buvo objektyviai patirta, nes prieš pat apliejimą dažymo darbai buvo atlikti ir vėliau ieškovės apmokėti. Atsiliepimu atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo ieškovės UAB „Safe Reflector“ apeliacinį skundą atmesti.Nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios įvyko vandens išsiliejimas ant pastato grindų, yra netinkamas pastato rekonstravimas. Pastato savininkas T. P. R. (ankstesnė pavardė P. S.) atliko didelius pastato rekonstravimo darbus, tačiau nesilaikė techninių statybos reikalavimų. Todėl po sutarties pasirašymo ir pastato perdavimo atsakovė negali būti pripažįstama likusio vamzdžio savininke, dėl ko visa atsakomybė už netinkamą pastato rekonstrukciją bei dėl to kilusią žalą tenka naujam pastato savininkui. Kartu atsakovė pabrėžia, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad P. S. parduota nugeležinimo stotis, kuri buvo ypatingas statinys, būtų rekonstruota gavus tą leidžiančius dokumentus ar kad jos paskirtis viešuosiuose registruose būtų pakeista. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė negali būti pripažinta atsakinga dėl ieškovės patirtos žalos, kadangi nėra nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t. y. kaltė bei priežastinis ryšys. Ieškovės reikalavimą daro nepagrįstą ir tai, jog patalpos buvo užlietos dėl paties jų savininko neatsakingumo, t. y. netinkamų rekonstrukcijos darbų atlikimo bei vamzdžių, esančių jo nuosavybe, neužsandarinimo. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodomos žalos kilimą bei jos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovės UAB „Safe Reflector“ apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistos žalos dydžio keičiama priteisiamą žalos dydį padidinant iki 23940 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo konstatuotos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos padarymo ieškovei bei nustatytas atlygintinos žalos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė UAB „Aukštaitijos vandenys“ ir trečiasis asmuo UAB „Kingalis“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė UAB „Kingalis“ pastatą – vandens nugeležinimo stotį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), siurblinę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/100 dalį iš 99/100 dalių kitų statinių (inžinierinių) inžinierinių statinių (vielos tinklo tvora 9214 kv. m., asfaltas 797 kv. m., šaligatvis 61,5 kv. m., tvora 47,2 m., drenažas dl50-189), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., 41 – 46 b. l.). Trečiasis asmuo UAB „Kingalis“ 2012 m. lapkričio 30 d. pirkimo – pardavimo sutartimi (kuri yra ir perdavimo priėmimo aktas) minėtą nekilnojamąjį turtą pardavė P. S. (1 t., 113 – 130 b. l., 2 t. 150 b. l.). Iš Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo 2014 m. gegužės 4 d. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. S. ir T. P. R. yra vienas ir tas asmuo (2 t., 36 – 37 b. l.). Ieškovė ir trečiasis asmuo T. P. R. 2014 m. kovo 21 d. sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis) ir šiose patalpose vykdė gamybinę veiklą, jose laikė gamybai reikalingus įrenginius, medžiagas ir kitą turtą. Panaudos sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad nuomininkas (ieškovė) einamąjį patalpų remontą atlieka be raštiško patalpų savininko leidimo (2 t., 38 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 19 d. atsakovei UAB „Aukštaitijos vandenys“ atliekant technologinių įrenginių – naujų koštuvų - praplovimo darbus įvyko atsakovei priklausančių vandentiekio tinklų avarija, nes dėl didelio praplaunamo vandens kiekio nusodintuvuose pasidarė patvanka ir pradėjo veržtis vanduo per nuotakyno šulinėlius (3 t., 48 – 50 b. l.). 2016 m. balandžio 19 d. įvykus minėtai vandentiekio avarijai ir buvo aplietos trečiajam asmeniui T. P. R. nuosavybės teise priklausiusios ir ieškovei išnuomotos gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo sugadintas ir tapo nebetinkamas naudoti ieškovės ieškinyje nurodytas turtas, už kurį ji ieškiniu reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovės.

Dėl atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tvirtina, kad jos civilinės atsakomybės sąlygos dėl žalos ieškovės turtui padarymo nustatytos neteisėtai ir nepagrįstai. Remdamasi pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais atsakovė tvirtina, jog pastato savininkas T. P. R. nevykdė tiesioginių statinio savininko pareigų, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog jo įsigyta nugeležinimo stotis yra ypatingas statinys, neturėdamas leidimų netinkamai vykdė rekonstrukcijos darbus bei techninę statinio priežiūrą, kas ir buvo ieškovei galimai padarytos žalos priežastimi. Teisėjų kolegijos nuomone, sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo.Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl to, kad 2016 m. balandžio 19 d. atsakovei atliekant technologinių įrenginių – naujų koštuvų - praplovimo darbus įvyko avarija ir kad tą pačią dieną buvo aplietos trečiajam asmeniui T. P. R. nuosavybės teise priklausiusios ir ieškovei išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo ieškovės turtas. Byloje nustatyta, jog atsakovei priklausęs aptariamas nekilnojamasis turtas buvo parduotas kartu su inžineriniais vandentiekio tinklais, tarp savininkų nustatytos šių tinklų ribos bei nustatyti šių tinklų servitutai. Be to, atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei procesiniuose dokumentuose pripažino ūkio būdu šalinusi vandentiekio inžinerinių tinklų sistemos dalis iš parduodamo nekilnojamojo turto, o atsakovės inžinierius R. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog po įvykusios avarijos bei ieškovės turto užliejimo atliko vandentiekio tinklų užsandarinimo darbus, kad daugiau nebesikartotų avarijos.Atsižvelgdamas į nutarties 38 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta įrodymų, paneigiančių, kad vandentiekio tinklai, kurių dalis atsakovės buvo pašalinta parduodant nugeležinimo stotį, 2016 m. balandžio 19 d. įvykusios avarijos bei ieškovei priklausančio turto užliejimo metu priklausė ne atsakovei. Dėl to apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovė nesiėmė visų priemonių ir nebuvo pakankamai rūpestinga bei atidi eksploatuodama vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, o atlikdama viešojo vandens tiekėjo funkcijas – vandens koštuvų praplovimo darbus, ir žinodama, kad yra paduodamas ženkliai didesnis, nei įprasta vandens kiekis, apie tai neįspėjo pastato savininko ir ieškovės, neužtikrino, kad vandentiekio tinklai būtų sandarūs ir dėl to nekiltų žala kitų asmenų turtui. Tai reiškia, kad atsakovė neįvykdė pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmens turtui (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad byloje yra įrodytos atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys bei žala (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis), todėl visų argumentų nekartoja.Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog atsakovės pareiga užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą nagrinėjamu atveju negali būti perkeliama užlietų patalpų savininkui, nes jis nebuvo atsakingas už vandens tiekimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą, kad ieškovės turto sugadinimui esminę reikšmę turėjo nuomotų patalpų netinkamas grindų įrengimas. Aplinkybę, kad ieškovei priklausiusių įrenginių užliejimą sąlygojo ne T. P. R. priklausančių patalpų priežiūra ar atlikti grindų remonto darbai, patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto išvadoje išdėstytos aplinkybės bei parodymai, kad siūlės grindyse gali būti, gali ir nebūti, jos nėra privalomos, naujai rengiamoms grindims projektas ir statybos leidimas nėra būtinas, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad šiuo konkrečiu atveju nugeležinimo stotis buvo ypatingas statinys, kurios paskirtis buvo pakeista ir naudojimo metu nebuvo gamybinė (2 t., 159 – 160 b. l.). Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis). Taigi byloje esantys duomenys paneigia atsakovės apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog patalpų užliejimo priežastimi buvo netinkamai atliktas statinio remontas. Kartu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, jog atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ pozicija nėra nuosekli, kadangi ji, teigdama, kad vandens nugeležinimo stotis yra ypatingas statinys ir kad jį rekonstruojant būtini projektai ir leidimai, ji pati elgėsi priešingai, kadangi technologinius įrenginius prieš parduodant vandens nugeležinimo stotį šalino ūkio būdu, o ne statybos ar rekonstrukcijos leidimo pagrindu.Ieškovės atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės dėl atsakovės apeliacinio skundo neatitikimo CPK 306 straipsnyje numatytiems reikalavimams nesudaro pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės apeliacinį skundą. Išties, CPK 306 straipsnio 3 dalyje, be kitų nuostatų, įtvirtinta, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, o juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės UAB „Safe reflector“ argumentu, kad kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta jį pasirašiusios V. T. teisinį išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, tačiau atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinis skundas buvo pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP), o dokumento rengėju nurodomas S. N., kurį UAB „Aukštaitijos vandenys“ generalinis direktorius 2017 m. vasario 20 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip bendrovės teisininką, turintį aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, buvo įgaliojęs atstovauti bendrovės interesus visuose Lietuvos Respublikos teismuose su visomis dalyvaujančių byloje asmenų teisėmis (2 t., 26 b. l.) ir kuris atstovavo atsakovę pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės AB „Safe Reflector“ atsiliepime nurodomi atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinio skundo trūkumai yra formalūs ir neleidžia daryti išvados, kad pateiktas apeliacinis skundas esmingai neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, dėl ko apeliacinis procesas šioje dalyje galėtų būti nutrauktas (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Dėl ieškovės UAB „Safe Reclector“ apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nustatant ieškovės patirtos žalos dydį bei tvirtina, kad teismas selektyviai rėmėsi dalimi byloje esančių įrodymų, dėl ko nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia žalos dydį, yra prieštaringi, kelia abejones, dėl ko kyla abejonių dėl žalos dydžio pagrįstumo ir priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo dėl pastato apliejimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktų įrodymų įrodomąją reikšmę, neatsižvelgė, kad byloje nebuvo surinkta juos paneigiančių duomenų, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą kad tarp ieškovės patalpų užliejimo ir patirtos žalos priežastinio ryšio nėra bei kad ieškovės patirtos žalos dydis nepagrįstas. Iš byloje esančių „Elkon Matonis“ aukšto dažnio suvirinimo aparato PVC plėvelei techninių dokumentų nustatyta, kad šis įrenginys turi būti eksploatuojamas tokiomis sąlygomis, kad oro drėgnumas neviršytų 80 procentų, aplinkoje negali būti agresyviai veikiančių garų ir dulkių, o suvirinimo aparatas turi būti montuojamas švarioje ir sausoje aplinkoje (3 t., 75 – 76 b. l.). UAB „Tygelis“ 2017 m. gruodžio 18 d. paaiškinime dėl klišių nurodoma, kad parduodamos suvirinimo klišės, kaip ir kitos analogiško tipo klišės, gali būti naudojamos tik sausose patalpose, kadangi jos yra statomos į aukšto dažnio suvirinimo aparatus, naudojančius aukštą įtampą, dėl ko ir nedidelis drėgmės poveikis suvirinimo klišėms yra kritinis, o joms sugedus dėl drėgmės poveikio jos nėra remontuojamos (3 t., 136 b. l.). AB „Aukštaitijos vandenys“ draudiko AB „Lietuvos draudimas“ į bylą pateikiamuose procesiniuose dokumentuose taip pat nurodoma, kad draudikas pripažįsta, jog staklių gedimo priežastimi galėjo būti netiesioginis vandens poveikis – oro drėgmė po užpylimo (3 t., 3 b. l.). Nepaisant šių įrenginio techniniuose dokumentuose, įrangos pardavėjo bei draudiko nurodytų sąlygų, akivaizdu, kad aukšto dažnio elektros prietaisai bei įtaisai, neatsižvelgiant į specifiškai vandenyje ar dideliame oro drėgnume veikti pritaikytus įrenginius, iš esmės yra eksploatuojami sausoje ir elektros prietaisams neagresyvioje aplinkoje. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovės išsinuomotos patalpos, kuriose buvo aukšto dažnio įrengimai bei darbui su šiais prietaisais reikalingos priemonės, buvo užlietos vandeniu, apeliacinės instancijos teismas, nesant jokių priešingų įrodymų, neturi pagrindo daryti išvadą, kad elektros prietaisų ar jiems aptarnauti reikalingų įrankių sugedimo priežastis buvo ne 2016 m. balandžio 19 d. atsakovės vykdytų technologinių įrenginių praplovimo darbų bei dėl jų įvykusios avarijos, kurios metu buvo užlietos patalpos, kuriose buvo ieškovės turtas, pasekmė.Vertinant ieškovės reikalaujamos priteisti žalos dydį, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ne 24168,54 Eur, o 23940 Eur žalos dydį. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės UAB „Safe Reflector“ apeliacinio skundo, ji ir prašo priteisti 23940 Eur žalą, vadinasi, šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Tačiau sprendžiant dėl ieškovės pateikto reikalavimo priteisti 23940 Eur žalos atlyginimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra reikšmingi ieškovės į bylą pateikti, o taip pat pirmosios instancijos teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai, kurie ne visi priimant skundžiamą sprendimą buvo įvertinti tinkamai. Iš UAB „Metelica service“ 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos – faktūros (duomenys neskelbtini) ir bankinių mokėjimų išrašo kopijos matyti, kad UAB „Safe Reflector“ UAB „Metelica service“ sumokėjo 17782 Eur be PVM už staklių „PPHU Elkon“ elektros bloko ir valdymo bloko keitimą, staklių “Weidan P8000“ remonto darbus ir staklių „PPHU Elkon“ remonto darbus (2 t., 101, 102 b. l.). Be to, UAB „Metelica service“ pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų nustatyta, jog UAB „Safe Reflector“ dar 2016 m. gegužės mėnesį kreipėsi į juos su prašymu suremontuoti gamybos įrenginius, kurie buvo apsemti vandeniu ir prisikaupę drėgmės. Kartu UAB „Metelica service“ pateikė ir 2016 m. birželio 1 d. darbų atlikimo sutartį, prekių – paslaugų priėmimo (perdavimo) aktą, iš kurio matyti, kad buvo remontuojamos 8 staklės bei dalies jų pakeisti elektros ir valdymo blokai, o taip pat išankstinio apmokėjimą sąskaitą ir duomenis iš banko apie ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. atliktą 21546,22 Eur (kartu su PVM) dydžio mokėjimą (2 t., 161 – 164 b. l.). Abejoti šiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių minėtuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes dėl ieškovės kreipimosi į UAB „Metelica service“ dėl aukšto dažnio staklių remonto darbų, jų pobūdžio, sumokėtos sumos. Aplinkybė, kad atliekant staklių remonto darbus buvo išrašyta išankstinė PVM sąskaita – faktūra bei PVM sąskaita – faktūra, yra pakankamai įprasta verslo praktika (reglamentuota ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų), ir tai nepaneigia, kad mokėjimas buvo atliktas už staklių remonto, kuris joms buvo reikalingas po patalpų apliejimo, darbus. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybės, jog praėjus tik maždaug mėnesiui nuo avarijos ir įrenginių apliejimo ieškovė kreipėsi į UAB „Metelica service“ dėl staklių remonto bei kad ieškovė proceso pirmosios instancijos teisme metu neprašė skirti ekspertizės dėl žalos dydžio nustatymo, nepaneigia pirmiau išdėstytų įrodymų, patvirtinančių už techninių įrenginių remontą sumokėtos sumos bei nurodomos remonto priežasties. Teisėjų kolegijos nuomone, reikšmingas įrodymas, patvirtinantis ieškovės ieškinio pagrįstumą yra trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. balandžio 20 d. surašytas turto sugadinimo aktas, kuriame fiksuota, kad bus valomos 7 staklės: 3 staklės „Weldan P 8000“ ir 4 staklės „Elkon Matonis“, o sugadintas, sunaikintas turtas yra gamybiniai įrengimai – elektrodai, aukšto dažnio staklės bei metalinės burbulinės grandinėlės, skirtos atšvaitų pakabinimui (1 t., 69 – 73 b. l.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. R. (draudimo žalų ekspertė) patvirtino 2017 m. balandžio 20 d. turto sugadinimo akte nurodytas aplinkybes. Taigi net UAB „Aukštaitijos vandenys“ draudikas fiksavo ieškovei priklausančių aukšto dažnio staklių gedimus praėjus vos dienai po įvykusios avarijos bei patalpų užliejimo. Vien aplinkybė, jog UAB „Metelica service“ buvo remontuotos aštuonios, o ne septynios staklės (kaip kad nurodyta AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte), nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad vienos iš ieškovės turimų aukšto dažnio staklių apliejus patalpas vandeniu sugadintos nebuvo, o remontuojamos buvo dėl kitokių gedimų. Įrodymų, paneigiančių ieškovės argumentus dėl būtent 8 aukšto dažnio staklių sugadinimo per įvykusį apliejimą, į bylą pateikta nebuvo. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog iš karto po įvykio buvo gana sudėtinga identifikuoti visų įrangai padarytų pažeidimų, nes tik kvalifikuotas specialistas galėjo labai tiksliai nurodyti, kokia konkrečiai įranga buvo, kuri įranga turi būti remontuojam ir kokie konkrečiai darbai atliktini šalinant drėgmės sukeltus padarinius, kokia jų apimtis. Be to, byloje nekyla ginčas, kad visi įrenginiai buvo tose pačiose patalpose ir gavo tokį patį drėgmės poveikį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 46-49 punktuose išdėstytos aplinkybės, nesant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo išskirti ir nustatyti, kad žala dėl oro drėgmės ieškovės aukšto dažnio staklėms buvo padaryta tik keletui įrenginių ar tik konkrečioms jų dalims, juo labiau, kad UAB „Metelica service“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra dėl ieškovės staklių remonto, kaip ir darbų perdavimo (priėmimo) aktas, yra dėl visų ieškovės nurodytų aukšto dažnio staklių remonto. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala ieškovei buvo padaryta tik dėl staklių „PPHU Elkon“ užliejimo patiriant nuostolius dėl jų elektros bloko ir valdymo bloko keitimo yra nepagrįsta, o byloje esantys įrodymai patvirtina 17782 Eur dydžio patirtą žalą dėl aukšto dažnio staklių remonto.Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, jog byloje esantys įrodymai – UAB „Tygelis“ 2015 m. gruodžio 29 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 138 Eur be PVM sumai už vieną klišę, naudojamą aukšto dažnio suvirinimo staklėse (2 t., 98 b. l.); šios sąskaitos apmokėjimas (2 t., 99 b. l.); 2016 m. sausio 14 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 3000 Eur be PVM sumai už penkis suvirinimo įrankius (elektrodus) (2 t., 89 b. l.); šios sąskaitos apmokėjimas (2 t., 97 b. l.); UAB „Tygelis“ 2015 m. gruodžio 10 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 414 Eur be PVM sumai už tris klišes (2 t., 94 b. l.) bei šios sąskaitos apmokėjimas (2 t., 95 b. l.); UAB „Tygelis“ 2015 m. gruodžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 414 Eur be PVM sumai už tris klišes (2 t., 96 b. l.) bei šios sąskaitos apmokėjimas (2 t., 90 b. l.); UAB „Medical LT“ 2016 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 500 Eur be PVM sumai už burbulines grandinėles (2 t., 92 b. l.); AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. balandžio 20 d. turto sugadinimo aktai, kuriuose nurodoma, kad sugadintas turtas, be kitų objektųyra elektrodai apyrankėms ir pakabukams bei metalinės burbulinės grandinėlės (10 pakuočių po 1000 vnt.) (1 t., 69 – 72 b. l.); byloje esančios nuotraukos iš kurių matyti, kad ieškovės nurodomi objektai yra sugadinti – apdegę ir aprūkę, o burbulinės grandinėlės surūdijusios (1 t., 141 – 200 b. l.) –, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog vandens įsiliejimo į T. P. R. priklausančias patalpas metu buvo sugadinti ir ieškovei priklausę ūkinės – komercinės veiklos procese naudoti elektrodai (klišės) (12 vnt.) bei burbulinės grandinėlės (10000 vnt.) (CPK 185 straipsnis), dėl ko žala už šių objektų sugadinimą ieškovei skundžiamu sprendimu nepriteista nepagrįstai. Pirmiau aptartos UAB „Tygelis“ PVM sąskaitos-faktūros bei 2016 m. sausio 14 d. išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė buvo įsigijusi 12 vienetų elektrodų (klišių) bei 10000 vnt. burbulinių grandinėlių, kurių bendra suma be PVM sudaro 4466 Eur.Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės, kad byloje nebuvo pateikta techninių metalinių grandinėlių specifikacijų, kad nėra aišku, ar klišių deformacijos ir apsvilimai atsirado būtent dėl patalpų apliejimo vandeniu bei kad metalinės grandinėlės galėjo būti įsigytos kitu metu, nei nurodo ieškovė, nepaneigia aptartų įrodymų, kurie patvirtina ieškovės turtui padarytą žalą bei tokio turto įsigijimo kainą. Ginčo, jog 2016 m. balandžio 19 d. įvykusio patalpų apliejimo metu nebuvo ieškovės nurodomų elektrodų (klišių) ir metalinių grandinėlių, naudojamų įmonės veikloje, nagrinėjant šią civilinę bylą nekilo. Kartu pažymėtina, kad abejonės dėl galimybės pačiai ieškovei pašalinti metalinių burbulinių grandinėlių rūdis nepaneigia žalos fakto. Į bylą yra pateikti įrodymai apie šių metalinių grandinėlių surūdijimą ir greitą reakciją į drėgmės poveikį, tačiau nepateikti įrodymai apie realias galimybes lengvai pašalinti rūdis ir apie tai, kiek tai kainuotų lėšų ir darbo sąnaudų. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti metalines burbulines grandinėles nuo surūdijimo, t.y. jų kaip įmanoma greičiau neištraukė iš vandens ir nedžiovino, atsižvelgiant į tai, kad vandeniu buvo užlietos gamybinės patalpos, kuriose buvo laikoma ir keletas aukšto dažnio staklių, nepatvirtina didelio nukentėjusiojo asmens neatsargumo dėl žalos padidėjimo, kaip tą numato CK 6.282 straipsnio 1 dalis. Skundžiamame sprendime išdėstytas abejones dėl elektrodų (klišių) techninių savybių bei susidėvėjimo jas įprastai naudojant gamybos procese paneigia UAB „Tygelis“ 2017 m. gruodžio 18 d. paaiškinimas. Jame nurodoma, jog suvirinimo klišių sudegimas ar apsvilimas normaliomis gamybos sąlygomis nėra galimas, kad parduodamos suvirinimo klišės yra magnio aliuminio lydinys, pagamintas cheminio ėsdinimo metodu, todėl joms sudegus dėl drėgmės poveikio jos nėra remontuojamos; parduodamos suvirinimo klišės gali būti naudojamos tik sausose patalpose. Pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras ieškovei parduotos suvirinimo klišės buvo naujos, įprastinėmis apkrovomis jų naudojimo resursas yra neribojamas (3 t., 136 b. l.). Šias UAB „Tygelis“ paaiškinime išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi nepriteisti ieškovės prašomos sumos už naujai išdažytas grindis. Kaip pagrįstai nurodoma ieškovės apeliaciniame skunde, minėtame AB „Lietuvos draudimas“ 2016 m. balandžio 20 d. akto priede dėl turto sunaikinimo, sugadinimo, nurodyta, jog sugadintos dvi patalpos, kurių viena yra 72 m² bei kurių sugadinimai yra grindys – pramoninis betonas, dažytos 4 kartus spec. dažais, atlaikančiais mechaninį poveikį ir nekeliančiais dulkėtumo „DISBON“ „Disbopox 443 ir Disbopox 442“; nuo vandens išmirko dažai, atsilupo perdažytos grindys 4 kartus, nuvalius paviršių (1 t., 69 – 78 b. l.). Taigi draudiko žalų ekspertė ir vertintoja užfiksavo sugadintas pastato grindis bei specifinį jų paruošimą, buvusį iki patalpų apliejimo. Negana to, UAB „Avestris“ 2016 m. balandžio 19 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 1692 Eur be PVM sumai, kuri buvo apmokėta (1 t., 67 b. l., 2 t., 104 b. l.), priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrįstų abejonių dėl grindų dažymo paslaugos suteikimo, kadangi tiek grindų dažymo, tiek dažų sugadinimo faktai nustatyti byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog užliejus šias grindis vandeniu ir nusilupus dažams, ieškovė patyrė 1692 Eur dydžio žalą, kurią atsakovė turi atlyginti.Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovės UAB „Safe Reflector“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad aplinkybė, ar ieškovė po įvykusio patalpų apliejimo išsikraustė iš šių patalpų, niekaip nepaneigia aptartų įrodymų, pagrindžiančių už grindų dažymą sumokėtų piniginių lėšų bei šio turto sugadinimo apliejus jį vandeniu. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovės patirtos žalos dydžio sumažinimo nuo 23940 Eur iki 6430 Eur yra nepagrįsta dėl netinkamai taikytų CK 6.249 straipsnio nuostatų bei vertintų byloje esančių įrodymų, dėl ko ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama ir ieškovei UAB „Safe Reflector“ priteisiama 23940 Eur dydžio žala (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Safe Reflector“ apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, o atsakovės AB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei UAB „Safe Reflector“ iš atsakovės AB „Aukštaitijos vandenys“ priteisiamos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos – 394 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą bei 1802,50 Eur bylinėjimosi išlaidas išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, didelį įrodinėjamų aplinkybių skaičių, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau, kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių (Taisyklių 8.10., 8.11. punktai).Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovės UAB „Safe Reflector“ patikslintas ieškinys yra tenkinamas 99,05 proc., skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat keičiama ieškovei priteisiant bylinėjimosi išlaidas atitinkamai jos tenkintų reikalavimų daliai – 1610,20 Eur. Iš atsakovės taip pat priteisiamos 38,93 Eur pirmosios instancijos teismo pašto išlaidos (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės pašto išlaidos proporcingai jos nepatenkintų reikalavimų daliai nėra priteisiamos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos 3 Eur dydžio sumos.Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė naujus įrodymus – UAB „Tygelis“ 2017 m. gruodžio 18 d. paaiškinimą dėl klišių, kuriuos apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie rašytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla bei jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus rašytinius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl ieškovei UAB „Safe Reflector“ priteistos žalos dydžio ir iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Safe Reflector“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), priteistos žalos dydį padidinti iki 23940 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, o bylinėjimosi išlaidas – iki 1610,20 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dešimt eurų 20 ct).

Priteisti iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“, kodas (duomenys neskelbtini), 38,93 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 93 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aukštaitijos vandenys“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Safe Reflector“, j. a. k., (duomenys neskelbtini), 394 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 1802,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė