- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- I-2529-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2019 m. sausio 9 d. patikslintu skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 16 – 19) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2014 m. sausio 28 d. dirba Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu. Maždaug nuo 2014 metų pareiškėjui paūmėjo sveikatos problemos, susijusios su judamuoju – atramos aparatu. Pareiškėjo dabartinis darbas, jo specifika reikalauja daug fizinių jėgų, tenka didelis fizinis krūvis dėl nuolatinio judėjimo, lipimo laiptais tenka kojoms ir nugarai. Dėl to ėmė kamuoti skausmai, spazmai nugaros srityje. Pareiškėjas dėl sveikatos problemų laiku kreipėsi į gydymo įstaigą, atliko gydymo kursą ir reabilitaciją. Sveikatos pagerėjimas buvo nežymus ir trumpalaikis. Blogėjant sveikatai, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į gydymo įstaigą dėl tolesnio gydymo ir reabilitacijos skyrimo. Atlikus gydymo kursą, pareiškėjas grįžo į darbą. Didelis darbo krūvis, patiriamas psichinis bei emocinis stresas buvo tie veiksniai, kurie įtakojo pareiškėjo sveikatos būklės tolimesnį blogėjimą - pareiškėjas ėmė raišuoti. Jam buvo išrašytas siuntimas pasitikrinti sveikatą LR VRM MC Centralizuotoje medicinos ekspertų komisijoje (toliau - CMEK).
Pažymėjo, jog CMEK jo nepraleido ir nusiuntė į ligoninę išsamiems tyrimams ir galutinei diagnozei bei išvadai atlikti. Ligoninėje ir reabilitacijoje pareiškėjas buvo nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Atlikus gydymo kursą bei reabilitaciją, pareiškėjas pakartotinai nuvyko į CMEK išvadai dėl tinkamumo eiti pareigas gauti. Be pagrindinės patvirtintos M.42.16 diagnozės, CMEK pareiškėjui nustatė dar 4 simptomus, todėl rekomendavo atsakovui pareiškėją „atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų laikymo 30 dienų“.
Nurodė, jog pareiškėjas buvo pripažintas tinkamu eiti pareigas, tačiau su akivaizdžiomis sveikatos problemomis, kurios apsunkino darbų atlikimą. Atsakovas į gydytojų rekomendacijas ir išvadas nereagavo ir, turėdamas galimybę skirti pareiškėją į postus, kuriuose fizinis krūvis yra mažesnis, toliau skyrė pareiškėją dirbti postuose, kuriuose buvo didelis fizinis krūvis judamajam - atramos aparatui. 2017 metų rudenį pareiškėjas, jausdamas nepakeliamus spazmus ir skausmus, pakartotinai kreipėsi į gydymo įstaigą, kurioje 2017 m. lapkričio 24 d. buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris patvirtino, kad liga paūmėjo, pasikeitė ligos stadija. Atsakovui buvo žinoma pareiškėjo sveikatos būklė, tačiau vis tiek buvo skiriami darbai, kurie sukėlė didelį fizinį krūvį kojoms, nugarai. Pareiškėjas, kęsdamas skausmus, sulėtintai judėdamas, sąžiningai ir laiku stengėsi atlikti ir atliko savo pareigas. Galimybė bent jau laikinai palengvinti darbo krūvį net nebuvo svarstoma. Priešingai, pareiškėjas didžiąją darbo laiko dalį būdavo skiriamas į postą (suimtųjų higieninis švarinimasis, vedžiojimas į pasivaikščiojimus), kur buvo ypatingai didelis krūvis nugarai bei kojoms. Pareiškėjo tiesioginis vadovas - Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas darė pareiškėjui psichologinį spaudimą ir vertė pareigą atlikti nuolatos lipant laiptais per du aukštus, siekdamas, jog pareiškėjas atliktų skyriui priskirtas funkcijas, tačiau neatsižvelgdamas į pareiškėjo galimybes, sveikatą, bei fizinį pajėgumą. Vedžioti suimtuosius praustis per du aukštus nėra jokios būtinybės, tai prieštarauja ir pagrindinei skyriaus funkcijai - užtikrinti apsaugą ir priežiūrą, todėl darytina išvada, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas tyčia pareiškėjui skyrė darbo užduotis, siekdamas apsunkinti sveikatos būklę bei parodyti galią.
Akcentavo, kad pagal patvirtintą fizinio pasirengimo ir normatyvų laikymo tvarką 2018 m. birželio 8 d. buvo numatytas fizinio pasirengimo normatyvų laikymas. Atsakovas, žinodamas apie pareiškėjo sveikatos būklę, nesiėmė jokių priemonių visiškai atleisti, ar nukelti vėlesniam laikui (galbūt pagerėjus pareiškėjo sveikatos būklei) normatyvų laikymo, todėl pareiškėjas, būdamas prastos sveikatos būklės, buvo priverstas juos laikyti. Pareiškėjas turėjo laikyti 4 normatyvus (atsispaudimai, atsilenkimai, 1000 m bėgimas ir 100 m arba 10X10 m bėgimas). Už kiekvieną rungtį, pagal amžiaus grupę, yra skiriami taškai. Pareiškėjas išlaikė atsispaudimo, atsilenkimo rungtis, tačiau trečiosios rungties - 100 m bėgimo - kaip parodė vėlesnis rezultatų patikrinimas, pareiškėjui išlaikyti nepavyko ( netilpo į nustatyto laiko limitą, kadangi pareiškėjas bėgo kęsdamas skausmus, dėl ko rezultatas buvo nepatenkinamas). Tik atbėgus paskutinę - 1000 m rungtį, pareiškėjui tapo žinoma, kad normatyvų neišlaikė, nes už priešpaskutinės rungties atlikimą buvo vertintas 0 balų. Pagal normatyvų laikymo tvarką tai reiškia neišlaikytus normatyvus.
Pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą dėl atsiradusios grėsmės netekti darbo bei skaudžiai dėl to išgyvendamas, pajuto pažeminimą kolegų ir komisijos narių akyse, o Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas ieškojo ne situacijos sprendimo būdų, o mėgavosi savo padėtimi, viršenybe, mosikavo rankose turimais teisės aktais, taip dar labiau žemindamas pareiškėją. Tačiau pareiškėjui buvo leista pakartotinai laikyti neatliktą normatyvą. Pareiškėjas, būdamas sukrėstas, baimindamasis dėl grėsmės netekti darbo, pasimetęs pakartoti normatyvą sutiko. Pakartotinai baigus rungtį, viena iš komisijos narių replikavo: „Na va, reikėjo tik truputį pastangų ir viskas pavyko“. Taigi, patyčios ir neigiamas nusistatymas prieš pareiškėją buvo juntamas ne tik iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko bet ir kitų komisijos narių. Nė vienas komisijos narys nežinojo, kiek jėgų (moralinių, dvasinių, fizinių) reikėjo pareiškėjui. Po rungties pareiškėjo kūnas tapo surakintas ir kurį laiką jis negalėjo nei pajudėti, nei išsitiesti. Buvo stipriai sutrikdyta pareiškėjo sveikata. Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas, susirinkęs parašus iš visų dalyvavusiųjų, paliko pareiškėją prastos sveikatos būklės, net nepasiteiravęs, kaip jis jaučiasi. Tą padarė kitas komisijos narys, pasiteiraudamas, ar pareiškėjas įstengs eiti pats.
Po normatyvų laikymo pareiškėjas, kęsdamas didelį skausmą, gėdą, pažeminimą, baimę bei įtampą grįžo į darbo vietą, kur, ramstydamas sieną dėl nepakeliamo skausmo, turėjo tęsti darbus. Tai nesukėlė jokios Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko reakcijos į pareiškėją. Pasibaigus darbo dienai, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į savo šeimos gydytoją kuris davė nedarbingumo pažymą ir siuntimą į ligoninę, kurioje dėl paūmėjusios nuo fizinio pasirengimo ir normatyvų laikymo ligos, pareiškėjas buvo gydomas nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 29 d. Ir šiuo metu tarnybą atlieka poste, kur yra didžiausias krūvis, suimtųjų/nuteistųjų skaičius, daugiausia kamerų.
Akcentavo, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkui pareiškus, jog pareiškėjas neišlaikė fizinio pasiruošimo normatyvų, nes netilpo į vienos rungties atlikimui skirtą laiką (100 m. bėgimas), pareiškėjas patyrė emocinius išgyvenimus, pažeminimą komisijos ir kolegų akyse, pareiškėją apėmė panika, stresas, baimė prarasti darbą, pajamas. Pareiškėjas labai stipriai išgyveno emociškai, puolė į emocinę depresiją, kurią jaučia ir dabar, nes dėl savo sveikatos problemų nesijaučia garantuotas dėl darbo vietos, gavo sukrėtimą, pasijuto nepatogiai dėl pablogėjusios reputacijos ir sumažėjusių bendravimo galimybių. Nuo šių neigiamų padarinių pareiškėjui pablogėjo jo sveikatos būklė, tačiau, nepaisydamas to ir kęsdamas baisų fizinį skausmą, jausdamas psichologinį spaudimą iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko ryžosi pakartoti tos rungties laikymą, po ko visiškai pablogėjo sveikatos būklė ir pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur nedelsiant gavo siuntimą ir buvo paguldytas į ligoninę, kur gydėsi 2 savaites.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas - Kauno tardymo izoliatorius prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 25 – 28) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad bendruosius fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnams, patvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-57 (toliau - Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimai). Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 18 punkte nurodyta, kad pataisos pareigūnų bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų pirmame skyriuje nustatyti fizinio pasirengimo pratimai: 1000 m bėgimas; 100 m bėgimas arba bėgimas šaudykle 10x10 m; atsilenkimai; kybojimas ant skersinio sulenktomis rankomis (moterims), prisitraukimai prie skersinio (vyrams) arba rankų lenkimas ir tiesimas nuo horizontalios atramos gulint (atsispaudimai). Pareiškėjas neginčija nustatytų fizinio pasirengimo pratimų, jų atlikimo tvarkos, tačiau nurodo, jog atliekant juos (konkrečiai 100 m bėgimą) jam buvo sutrikdyta sveikata. Pagal Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 14 punktą visi pratimai vertinami taškais, atsižvelgiant į pratimus atliekančio asmens lytį. Už kiekvieną pratimą reikia surinkti bent vieną tašką. Nesurinkus nei vieno taško už pratimą, daroma išvada, kad asmens, pretenduojančio i tarnybą, ar pataisos pareigūno bendras fizinis pasirengimas netinkamas. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog jam pirmuoju bandymu nepavyko atlikti 100 m bėgimo pratimo nustatytu laiku, t. y. jo pirmasis minėtos atkarpos bėgimas buvo įvertintas 0 balų.
Pažymėjo, jog Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 7 punkte taip pat nurodyta, jog pratimams atlikti skiriamas vienas bandymas. Pareiškėjas, siekdamas už 100 m bėgimą gauti bent 1 tašką, turėjo šį atstumą nubėgti ne lėčiau kaip per 19 s, tačiau pareiškėjas 100 m atkarpą pirmą kartą nubėgo per 24,20 s. Taigi, atsakovas visiškai pagristai galėjo įvertinti pareiškėjo bendrą fizinį pasirengimą kaip netinkamą, tačiau siekdamas nesužlugdyti pareiškėjo, neužkirsti kelio atlikti tarnybą, veikdamas sąžiningai bei apdairiai pasiūlė - jei tik šis nori - pareiškėjui pabandyti pakartoti fizinį pratimą. Pareiškėjas visiškai nespaudžiamas - veikdamas savo laisva valia - sutiko pakartoti 100 m bėgimo fizinį pratimą ir jį įvykdė, t. y. pasirodė žymiai geriau nei pirmąjį kartą (nubėgo atstumą apie 30 proc. greičiau) ir už atliktą pratimą surinko 5 balus (laikas - 16,39 s). Pareiškėjo bėgti 100 m atkarpos pakartotinai niekas nevertė, o pakartoti minėtos atkarpos bėgimą jis sutiko savo noru bei laisva valia.
Pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė nei vieno teisės akto, kurį pažeidė Kauno TI bei dėl kurio jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjas nepatyrė traumos, o tik (galimai) lėtinės ligos paaštrėjimą neva susijusį su atliktu pratimu, tačiau, pats pratimo atlikimas jokių pasekmių sukelti negalėjo. Pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie padarytus norminių aktų pažeidimus, o iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl Kauno TI veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjas taip pat jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė neturtinės žalos padarymo Kauno TI veiksmais fakto. Visi pareiškėjo teiginiai remiasi prielaidomis, todėl nelaikytini neturtinės žalos padarymo pagrindimu. Tik specializuota medicininė ekspertizė gali konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamas tarnybai. Pareiškėjas skunde nurodė, jog pagal Specializuotos medicininės ekspertizės 2017 m. birželio 19 d. išvadą Nr. 1186 jis buvo pripažintas tinkamu eiti pareigas. Pareiškėjas Kauno TI atstovams nepateikė dokumento, kurio pagrindu jis būtų atleistas nuo privalomų fizinių normatyvų atlikimo, taip pat dėl jų atidėjimo ar pan..
Atkreipė dėmesį, jog Kauno TI nėra skirstymo į sunkiausius ar lengviausius postus, t. y. Kauno TI atstovui nėra žinoma koks postas pareiškėjo nuomone yra lengvas arba sunkus. Šie pareiškėjo teiginiai paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone, todėl vertintini kritiškai. Kauno TI Apsaugos ir priežiūros pareigūnai nuolat rotuojami, todėl pareiškėjo teiginiai dėl Kauno TI atstovo (kurio pareiškėjas neįvardina) priešiško nusistatymo yra nepagrįsti. Svarbu ir tai, jog darbinantis į Kauno TI Pareiškėjui buvo žinomas tiek darbo pobūdis, tiek nustatyti reikalavimai Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.
Bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas dirba Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesniuoju specialistu. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, jog jis, turėdamas sveikatos problemų, buvo skiriamas dirbti postuose, kuriuose buvo didelis fizinis krūvis, be to, nebuvo atleistas nuo bendrojo fizinio pasirengimo tikrinimo (100 metrų bėgimo normatyvą turėjo laikyti pakartotinai), ko pasėkoje pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl pareiškėjo teiginių, jog jis, nors ir turėdamas sveikatos problemų ir atsakovui apie jo sveikatos problemas žinant, būdavo skiriamas į postus, kuriuose buvo didelis fizinis krūvis, pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sveikata buvo tinkama vykdyti tarnybinėms pareigoms. CMEK 2017 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 1186 nurodyta, jog pareiškėjas tinkamas tolesnei tarnybai, rekomenduojamas šeimos gydytojo stebėjimas, rekomenduojama atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų 30 dienų (b. l. 6). Atsakovo atstovas nurodė, jog Kauno TI postai nėra skirstomi į tokius, kuriuose yra lengvesnis fizinis krūvis ir sunkesnis. Pareiškėjas nepateikė teismui atsakovo atstovo teiginį paneigiančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo supažindintas su pareigybės aprašyme nustatytomis jo funkcijomis (b. l. 35-39). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui buvo skiriamos jo pareigybės aprašyme nenumatytos darbinės užduotys. Pareiškėjo argumentai dėl jo skyrimo į didesnio fizinio krūvio reikalaujančius postus pagrįsti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone. Atsakovas, pareiškėjui esant pripažintam tinkamu tolesnei tarnybai, neturėjo jokio pagrindo kaip nors išskirti pareiškėją iš kitų Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų ir neskirti jo į postus bendra tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nebuvo atleistas nuo bendrojo fizinio pasirengimo tikrinimo (100 metrų bėgimo normatyvą turėjo laikyti pakartotinai).
Pataisos pareigūnų bendrojo fizinio pasirengimo tikrinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1R-57 patvirtinti Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į tarnybą kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose, ir pataisos pareigūnams. Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų I skyriuje buvo numatyti bendrojo fizinio pasirengimo pratimai: 1000 m bėgimas; 100 m bėgimas arba bėgimas šaudykle 10x10 m; atsilenkimai; kybojimas ant skersinio sulenktomis rankomis (moterims), prisitraukimai prie skersinio (vyrams) arba rankų lenkimas ir tiesimas nuo horizontalios atramos gulint (atsispaudimai). Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 7 punkte numatyta, jog pratimams atlikti skiriamas vienas bandymas. Visi pratimai vertinami taškais, atsižvelgiant į pratimus atliekančio asmens (pataisos pareigūno) lytį. Už kiekvieną pratimą reikia surinkti bent vieną tašką. Nesurinkus nei vieno taško už pratimą, daroma išvada, kad asmens, pretenduojančio į tarnybą, ar pataisos pareigūno bendras fizinis pasirengimas netinkamas (Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 14 punktas). Bendrojo fizinio pasirengimo rezultatai įrašomi į Bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo lentelę, kurią pasirašo bendrojo fizinio pasirengimo vertinimą atlikę asmenys (16 p.). Pagal Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 18 punktą, pataisos pareigūnų bendrasis fizinis pasirengimas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus.
Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad bendrojo fizinio pasirengimo vertinimas vyko 2018 m. birželio 8 d. CMEK 2017 m. birželio 19 d. pažymoje Nr. 1186 nurodyta rekomendacija atleisti nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų 30 dienų (b. l. 6). Taigi, pareiškėjas nuo fizinio pasirengimo ir fizinių normatyvų turėjo būti atleistas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. liepos 19 d. Medicininių dokumentų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dalyvauti bendrojo fizinio pasirengimo vertinime 2018 m. birželio 8 d. pareiškėjas atsakovo atstovui nepateikė, taip pat pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog nepateikė atsakovo atstovui prašymo atidėti bendrojo fizinio pasirengimo vertinimą kitai datai. Taigi, atsakovo atstovas neturėjo jokio pagrindo atleisti pareiškėją nuo bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo ar atidėti vertinimą vėlesniam laikui.
Byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėjas pirmuoju bandymu atlikdamas vieną iš Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimuose numatytų bendrojo fizinio pasirengimo pratimų – 100 metrų bėgimą, nesurinko už jį nei vieno taško. Taigi, vadovaujantis Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 14 punktu, atsakovo atstovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjo bendras fizinis pasirengimas netinkamas. Tačiau, nors Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 7 punkte numatyta, jog pratimams atlikti skiriamas vienas bandymas, pareiškėjui buvo leista 100 metrų bėgimą pakartoti. Atlikęs pratimą pakartotinai, pareiškėjas Bendrojo fizinio pasirengimo normatyvus išlaikė (b. l. 29-32). Nagrinėjamu atveju, nors formaliai ir buvo pažeistas Bendrojo fizinio pasiregimo reikalavimų 7 punktas, kuris nustato, jog pratimams atlikti skiriamas vienas bandymas, tačiau pasiūlymas pareiškėjui pakartotinai atlikti 100 metrų bėgimą, vertintinas kaip pareiškėjui palanki aplinkybė, kadangi vertinimo komisijai neleidus pakartotinai atlikti pratimo, pareiškėjui būtų kilusios pasekmės, numatytos Bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimų 14 punkte – būtų pripažinta, jog pareiškėjo bendras fizinis pasirengimas netinkamas.
Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo verčiamas kartoti 100 metrų bėgimą ar jam buvo grasinama ar jam buvo daromas psichologinis spaudimas, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas prieš bėgdamas 100 metrų antrą kartą nurodė vertinimo komisijai, jog jo sveikatos būklė yra tokia, kad jis negali toliau atlikti fizinio pasirengimo normatyvų. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, galėjo pasirinkti ar bėgti 100 metrų pakartotinai. Todėl šiuo atveju teismas konstatuoja, jog atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgių, dėl kurių jam galėjo kilti jo nurodomos neigiamos pasekmės.
Byloje nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo sveikatai ir emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismas taip pat atmeta pareiškėjo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. G. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.