Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK) 45 straipsnis, kuris reglamentuoja muito mokesčio administravimą, numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Tačiau muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos pateikimo skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pažymėjo, jog, kilus mokestiniam ginčui, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 10000393148 nusprendė nepradėti mokestinės prievolės (274705,00 Eur akcizo (100), 68615,00 Eur PVM (B00), 642,00 Eur muito delspinigių (812), 150071,00 Eur akcizo delspinigių (846) ir 37484,00 Eur PVM delspinigių (860)), įregistruotos minėtu sprendimu Nr. 7PM190200, priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas. Kadangi pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą bei dokumentų, įrodančių, jog muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą, todėl Kauno teritorinė muitinė pagrįstai nusprendė vykdyti 16829,70 Eur muito (A00) mokestines prievolės priverstinį išieškojimą. Pažymėjo, jog panaikinus atitinkamus muitinės institucijų sprendimus, pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto MAĮ nustatyta tvarka būtų grąžintos (MAĮ 111 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 pripažino G. M., A. V., D. R. ir H. Č. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei už neteisėtai laikytas akcizais neapmokestinamas prekes - cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis ir apskaičiavo bei įregistravo jiems 531811,00 Eur (19018,00 Eur muito (A00),274705,00 Eur akcizo (100), 68615,00 Eur PVM (B00), 457,00 Eur muito delspinigių (812), 135237 Eur akcizo delspinigių (846) ir 33779,00 Eur PVM delspinigių (860)) mokestinę prievolę (b. l. 7–10).

Pareiškėjas šį atsakovės sprendimą 2017 m. spalio 18 d. apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 17–24) .

Kauno teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 10000393148, kuriuo nusprendė nepradėti mokestinės prievolės (274705,00 Eur akcizo (100), 68615,00 Eur PVM (B00), 642,00 Eur muito delspinigių (812), 150071,00 Eur akcizo delspinigių (846) ir 37484,00 Eur PVM delspinigių (860)) priverstinio išieškojimo, kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir tęsti G. M. Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 įregistruotos 16829,70 Eur muito (A00) mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą (b. l. 3).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl šio sprendimo dalies, kuria nuspręsta tęsti pareiškėjui Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 įregistruotos 16 829,70 Eur muito (A00) mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą, teisėtumo ir pagrįstumo, tvirtindamas, kad tęsiamas muito priverstinis išieškojimas jau dabar sukelia jam neigiamų ekonominių ir socialinių padalinių, nes pareiškėjui priklausantis registruotas turtas buvo areštuotas, kito turto jis neturi, jo finansinė padėtis yra labai prasta, jis negauna stabilių pajamų iš kurių galėtų pragyventi ir kartu dengti turimą įsiskolinimą atsakovei, šiuo metu vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna labai mažas pajamas.

Teismas pažymi, jog mokesčių administratoriaus veiksmus reglamentuoja teisės aktai.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nurodyta, kad mokestinę nepriemoką ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permoką administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje, nustatytoje Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 98 „Dėl teritorinių muitinių reorganizavimo“, yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė.

MAĮ įtvirtinta, jog minėtas įstatymas nustato taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėtas įstatymas taip pat skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą (1 str.).

MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Pagal MAĮ 14 straipsnio 6 dalį, muitai pagal šį įstatymą administruojami tiek, kiek šio įstatymo nuostatos neprieštarauja Europos sąjungos muitų teisės aktams.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. spalio 9 d. Nr. 952/2013, nustatančios Sąjungos muitinės kodeksą, 45 straipsnyje numatyta, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo, tačiau muitinė visiškai ar iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi rimtą pagrindą manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba, kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos pateikimo skolininkas gali patirti didelių ekonominių arba socialinių sunkumų.

Akivaizdu, kad Bendrijos muitinės kodekso 45 straipsnyje įtvirtina galimybė visai arba iš dalies sustabdyti sprendimo dėl priverstinės mokestinės prievolės išieškojimo vykdymą gali būti taikoma tik esant tam tikroms sąlygoms, t.y., jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik pateikus garantiją. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja vienareikšmę išvadą, jog Bendrijos muitinės kodekso 45 straipsnį mokesčių administratorius gali taikyti tik esant ypatingoms aplinkybėms, t.y. turi būti pagrįsta ir įrodyta galimai atsirasianti ekonominė ar socialinė žala. Pareigą ją įrodyti turi pats skolininkas (šiuo atveju – pareiškėjas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Kauno teritorinei muitinei nepateikė dokumentų įrodančių, kad 16829,70 Eur muito (A00) sumokėjimas padarytų jam neatitaisomą žalą, taip pat nepateikė Bendrijos muitinės kodekso 45 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad pareiškėjui nepateikus mokesčių administratoriui aukščiau nurodytų dokumentų, pagrindo panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 10000393148, kuriuo nuspręsta tęsti Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 7PM190200 įregistruotos 16829,70 Eur muito (A00) mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą iš G. M., nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad panaikinus Kauno teritorinės muitinės 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 7PM190200, kuriuo pareiškėjui ir kitiems solidariems skolininkams muitinei apskaičiuota ir įregistruota skola muitinei ir pripažinus, kad atitinkamos sumos iš pareiškėjo buvo išieškotos nepagrįstai, tokios sumos iš biudžeto MAĮ nustatyta tvarka būtų grąžintos (MAĮ 111 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo G. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.