Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. D. skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento 2009 m. kovo 24 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Administracinėn atsakomybėn V.D. patrauktas už tai, kad 2009 m. kovo 2 d. 15:00 val., kelio Nr. 164, 59 - ajame kilometre, dokumentų patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą krovininį automobilį „Volvo FH 42T“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Rohr“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Mažeikiai – Klaipėda, nustatyta, kad vairuotojas V.D. 2009 m. vasario 3 d. transporto priemonę pradėjo vairuoti 06:34 val. ir su nepakankamomis pertraukomis poilsiui vairavo ją iki 2009 m. vasario 3 d. 16:46 val. Per šį laikotarpį vairuotojas nepasinaudojo privaloma poilsio pertrauka ir tuo viršijo nustatytą vairavimo be pertraukos trukmę daugiau kaip 3 val., bet ne daugiau kaip 4 val. Vairuotojas per privalomą ne trumpesnę kaip 45 min. pertrauką, 01 min. vairavo transporto priemonę, todėl jo pertraukos sudarė 36 min. ir 21 min. Tuo V.D. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.561/2006 7 straipsnio reikalavimus.

Prašydamas sušvelninti paskirtąją nuobaudą taip pat akcentavo, kad po santuokos nutraukimo pagal teismo sprendimą moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams - 800 Lt., taip pat kiekvieną mėnesį moka 824,35 Lt įmoką kredito įstaigai, todėl prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir 2009 m. kovo 24 d. Institucijos nutarimu paskirtąją administracinę nuobaudą – 500 litų baudą sumažinti arba pakeisti švelnesne administracine nuobauda - įspėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas dalinai.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str).

Įrodymai, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas yra administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b.l.21-29). Šių įrodymų pagrindu administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad V.D. pažeidė 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.561/2006 7 straipsnio reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal ATPK 142⁵ straipsnio 5 dalį.

V.D. neneigia pačio pažeidimo fakto, skundą grindžia skirtos nuobaudos neadekvatumu įvykdytai veikai bei sunkia materialine padėtimi. Teismo prašo įvertinti aplinkybes susijusias su pažeidimo įvykdymu, jo asmenybe, turtine padėtimi ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, numatančias, kad galima paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, t.y. sumažinti paskirtąją baudą arba skirti įspėjimą. Taigi pagal faktines aplinkybes pačios veikos kvalifikavimas nekvestionuojamas, be to teismas aplinkybių keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis, veika atitinkanti teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142⁵ straipsnio 5 dalies požymius.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šių reikalavimų skiriant administracinę nuobaudą buvo laikomasi.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

V. D. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini) benzinvežio vairuotoju nuo 2007 m. Teisminio nagrinėjimo metu V.D. nurodė, kad jo uždarbis yra apie 2000 litų. Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos „Liteko“ duomenimis (www.liteko.lt), Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 12 d. sprendimu patenkino pareiškėjų R. D. ir V. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo. Iš šio sprendimo matyti, kad V.D. priteista teikti išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams, mokant kas mėnesį 800 Lt. Tai, kad V.D. vykdo teismo sprendimą įrodo pateikti mokėjimo nurodymai bankui (b.l.12-17). Byloje taip pat teikiami duomenys, kad pagal 2007 m. rugsėjo 17 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V.D. turi įsipareigojimų bankui, grąžinti 50266,81 Lt vartojimo kreditą iki 2012-08-31. Pagal 2008 m. gruodžio 12 d. teismo sprendimą kreditą grąžinti įsipareigoja abu pareiškėjai, t.y. R.D. ir V.D., tačiau teisminio nagrinėjimo metu V.D. nurodė, jog R.D. šiuo metu niekur nedirba ir paskolą moka jis vienas pagal įmokų mokėjimo grafiką (b.l.8). Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas švelnesnės administracinės atsakomybės taikymui.

Taip pat teismas pripažįsta, kad būtina įvertinti pažeidimo įvykdymo aplinkybes. Pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, su pakeitimais padarytais 2006 m. kovo 15 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr.561/2006, jo 7 straipsnio reikalavimus, po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu jis nepadeda naudoti poilsio laikotarpio, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką (pirma pastraipa). Ši pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka, kurios per laiko tarpą būtų paskirstytos taip, kad būtų laikomasi pirmos pastraipos reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos V.D. po 3 valandų 40 minučių vairavimo padarė pertraukas, kurios sudarė 36 min. ir 21 min. (tachografo parodymai). Tačiau po 36 minučių pertraukos fiksuotas 1 minutės vairavimas ir toliau tęsta 21 minutės pertrauka. Kadangi antra pertraukos dalis buvo 21 minutė, o minimali pertraukos dalis skaidant ją į dvi dalis fiksuojama ne trumpesnė kaip 30 min., antroji pertraukos dalis neužfiksuota kaip pertrauka ir fiksuota, kad viršyta vairavimo be pertraukos trukmė. V.D. nurodė aplinkybes dėl kurių jis buvo priverstas pažeisti poilsio režimo trukmę ir šias aplinkybes teismas įvertina kaip aplinkybes objektyviai lemiančias švelnesnės atsakomybės taikymą skiriant administracinę nuobaudą dėl įvykdyto pažeidimo.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, turtinę bei socialinę padėtį, pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, taikytinas ATPK 30¹ straipsnis ir pagal ATPK 142⁵ straipsnio 5 dalį skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda.

Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir į tai, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos regiono departamento atstovas iš esmės neprieštarauja dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo V.D. atžvilgiu, teismas sprendžia, kad V.D. skundas tenkintinas ir 2009-03-24 nutarimas, dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos – baudos dydžio, keistinas ir skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali – t.y. skirtina 100 litų bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n utarė:

V. D. skundą patenkinti dalinai.

2009 m. kovo 24 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71910 pakeisti ir V. D. paskirtąją administracinę nuobaudą – 500 litų baudą sumažinti iki 100 litų.

Kitoje dalyje V. D. skundo netenkinti ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71910, palikti nepakeistu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį.