Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, delspinigių priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl Žemės sklypų su pastatais pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties nutraukimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2013). Šalys sutartiniuose santykiuose privalo elgtis tinkamai ir sąžiningai.

Sutartis visada yra mažiausiai dviejų šalių susitarimas, taigi vienos šalies veiksmai, peržengiantys šalių susitarimo nuostatų, taikytinų įprastinėmis sąlygomis, ribas, gali turėti neigiamų padarinių kitos šalies teisėtiems interesams, pažeisti jos teisėtus lūkesčius. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (CPK 6.158 straipsnio 2 dalis).

CK 6.305 straipsnyje, apibrėžiančiame pirkimo – pardavimo sutarties, kurią šiuo atveju yra ir sudariusios šalys, sampratą, nurodoma, kad pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą (kainą). Tokio pobūdžio sutarčiai keliami reikalavimai ir esminės jos sąlygos, t. y. nekilnojamojo turto pardavėjo pareiga perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės teise, o pirkėjo – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-401/2014).

Parduodamo daikto perdavimas nuosavybėn jo pirkėjui ir sutartos kainos už parduodamą daiktą sumokėjimas jo pardavėjui CK 6.217 straipsnio prasme yra esminės sutarties sąlygos, todėl sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo (CK 6.217 str. 1 d.). Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodoma, kad sudarančiais pagrindą sutartį nutraukti yra pripažįstami ir pačių šalių sutartyje iš anksto aptarti atvejai, numatantys sutarties vienašališko nutraukimo galimybę.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. birželio 29 d. atsakovė L. M. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą disponuoti nepilnamečio sūnaus banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, nurodydama, kad kreipiasi jau trečią kartą ir prašydama ½ dalį gyvenamojo namo leisti įgyti sūnaus N. M. vardu. 2021 m. liepos 21 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eS2-18714-986/2021) prašymą tenkinant, išduotas L. M. leidimas disponuoti nepilnamečio sūnaus N. M. vardu SEB banko sąskaitoje esančiomis lėšomis (9900 Eur) įsigyjant N. M. vardu 1/3 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir ūkiniais pastatais bei žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje.

Sprendžiama, jog įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad net jeigu Atsakovė ir būtų atsiskaičiusi pagal sutartį joje nustatytais terminais, kas nebuvo padaryta ir šiurkščiai pažeidė Ieškovo interesus, 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudaryta Žemės sklypų su pastatais pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, notarinio reg. Nr. LP-259, tarp Ieškovo ir Atsakovės pažeidžia dar ir nepilnamečio N. M. interesus, todėl ji naikintina.

Dėl dvišalės restitucijos taikymo.

Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims (CK 6.146 str.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šioje byloje dvišalė restitucija yra galima, nes Ieškovas turi galimybę grąžinti Atsakovei jos sumokėtą 15800 Eur sumą, tuo tarpu Atsakovė yra nemoki, turi dar ir daugiau skolinių įsipareigojimų, kurie yra vykdomi antstolių (byloje yra informacija apie atsakovės skolinius įsipareigijomus).

Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, nes tik taikant restituciją ir būtų apgintos jo turtinės teisės, Ieškovas įsipareigoja 9900 Eur pervesti į Atsakovės sūnaus N. M. banko sąskaitą, iš kurios buvo atlikti du mokėjimai bendrai 9900 Eur sumai, o likusią pinigų sumą, išskaičiavus Atsakovei priskaičiuotus delspinigius ir Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pervesti į Atsakovės banko sąskaitą.

Dėl delspinigių priteisimo

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl Atsakovės ir jos šeimos narių iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nutraukus Pirkimo - pardavimo sutartį ir taikius dvišalę restituciją natūra, turto savininkas, turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų.

Nutraukus Pirkimo – pardavimo sutartį ir taikius dvišalę restituciją natūra, Atsakovė ir jos šeimos nariai netenka teisinio pagrindo naudotis nekilnojamuoju turtu, todėl Ieškovo prašymas iškeldinti Atsakovę ir jos šeimos narius iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, bei iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, pagrįstas, tenkintinas.

Išvadą teikiančios institucijos nuomone, nepilnamečiai vaikai negali būti palikti be gyvenamojo būsto, todėl atsakovės L. M. iškeldinimas iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, nesuteikiant šeimai kitos gyvenamosios patalpos, nepažeistų nepilnamečių vaikų N. M. ir E. M. interesų tik tuo atveju, jeigu vaikų motina užtikrins jų teisę į kitą gyvenamąjį būstą ir tam nustatytinas ilgesnis terminas išsikėlimui.

Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo ir Atsakovės iškeldinimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. gruodžio 27 d. pažyma Nr.111 patvirtina, jog L. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, šeimą sudaro: sūnus N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), E. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir U. M., gimęs (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 27 d. Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-237-PD)-83 nurodyta, jog L. M. ir jos sūnūs E. M. ir N. M. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone, nuo 2012 m. lapkričio 21 d. (N. – nuo 2016 m. kovo 22 d.). 2024 m. sausio 2 d. pažymoje Nr. 92024-237-PD)-1 nurodyta, jog ir U. M. 2012 m. lapkričio 21 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajone. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kodėl negyvena su šeima pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė L. M. ne kartą minėjo savo rašytiniuose prašymuose, jog jei iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. ji nesumokės visos sumos, tai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. jis išsikels iš Ieškovui priklausančių patalpų gera valia. Taigi, Atsakovė jau pakankamai ilgą laiką turėjo žinoti apie savo galimybes ir pasirengti išsikėlimui. Todėl sprendžiama, kad išsikėlimui į kitą būstą trys mėnesiai būtų daugiau nei pakankamas terminas.

Dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumų išskaitymo iš Atsakovei restitucijos pagrindu grąžintinų lėšų sumos ir šių sumų mokėjimo terminų

Ieškovas prašo, kadangi jis, teismui taikius restituciją, turėtų grąžinti Atsakovei 5900 Eur, o iš Atsakovės yra prašoma priteisti 1278 Eur delspinigių, bei 1007 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio mokėjimai ir teisinių paslaugų teikimo išlaidos), kurių atsakovė, tikėtina, nemokės Ieškovui gera valia, o pateikus antstoliui vykdomąjį raštą, šios lėšos iš Atsakovės nebus išieškotos, nes, kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių duomenų, Atsakovė turi daugiau nei dvidešimt kreditorių, nedirba, kito nekilnojamojo turto neturi, siekiant užtikrinti Ieškovo teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, prašo išskaičiuoti 1278 Eur delspinigių sumą ir visų patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą (šiai dienai jos yra lygios 1007 Eur) iš Atsakovei grąžintinų 5900 Eur, įpareigojant ieškovą grąžinti galutinę sumą – 3615 Eur į Atsakovės sąskaitą. Ieškovas įsipareigoja su Atsakove atsiskaityti per 6 mėnesius.

Atsakovė prieštaravimų dėl šio prašymo neišsakė. Ji tik paaiškino, jog skolų kreditoriams nemoka, nes taip jai patarė advokatas, kuris padėjo gauti draudimo sumą po vyro žūties. Teigė, jog 30 procentų gautos draudimo išmokos buvo sumokėta pagal susitarimą advokatui, dalis pinigų – vaikams, jai atiteko apie 30 000 Eur. Advokatas patarė šių pinigų kreditoriams nemokėti, nes kai kam sueis senatis, o, be to, „galima padaryti asmens bankrotą“.

Sprendžiama, jog Atsakovės požiūris į įsiskolinimą kreditoriams yra neatsakingas, ji nerodo jokių pastangų, kad skoliniai įsipareigojimai mažėtų, todėl ir ateityje gali būti apsunkintas priteistų sumų išieškojimas Ieškovo naudai. Ieškovo prašymas tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja procesinių palūkanų mokėjimą. Joje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa – kompensacinė ir skatinamoji. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti neįvykdytą prievolę ar teismo sprendimą, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Atsakovė privalo mokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas už jai priteistą sumą (delspinigius) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sprendžiama, jog teismo sprendimo visiškas įvykdymas apima ir išsikėlimo terminą, todėl prašymas tenkintinas.

Pradinis ieškinys buvo apmokėtas 350 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Buvo reiškiamas vienas turtinis reikalavimas dėl delspinigių priteisimo (reikalavimo suma – 213,90 Eur), už kurį mokėtina 22 Eur suma, ir du neturtiniai reikalavimai – dėl sutarties modifikavimo (nutraukimo), už kurį mokėtina 219 Eur suma bei dėl iškeldinimo iš patalpų, už kurį mokėtina 109 Eur suma, ieškinys teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p., 8 d.). Patikslinto ieškinio reikalavimai nekito, tik buvo didinamas turtinis reikalavimas (1278 Eur) už kurį Ieškovas 2024 m. liepos 26 d. į VMI „Swedbank“ banko sąskaitą sumokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t. y. 7 Eur . Pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Viso bylinėjimosi išlaidos – 1007 Eur.

Tenkinant ieškinį prašymas priteisti minimas išlaidas iš Atsakovės – pagrįstas, tenkintinas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad susidarė 38,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

1. .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 98 straipsniais, 270, 273 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.137 – 1.138 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1278 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) dydžio delspinigius už 2021 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypų su pastatais pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties, notarinio reg. Nr. LP-2591, nevykdymą.

Nutraukti tarp ieškovo S. Ž. ir atsakovės L. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą ir Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės L. P. patvirtintą Žemės sklypų su pastatais pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį, notarinio reg. Nr. LP-2591.

priteisti atsakovei L. M. 15800 Eur (penkiolika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) jos sumokėtos Pirkimo – pardavimo sutarties kainos dalį iš ieškovo S. Ž. tokia tvarka:

9900 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus eurų) sumokėtos Pirkimo – pardavimo sutarties kainos dalį grąžinti, ją pervedant į trečiojo asmens N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą;

likusią sumą – 5900 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus eurų) pervesti į atsakovei L. M. priklausančią banko sąskaitą, išskaičiuojant priteistą 1278 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) delspinigių sumą ir visas ieškovo S. Ž., patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1007 Eur (tūkstantį septynis eurus), t. y. viso grąžinti 3615 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiolika eurų);

ieškovui S. Ž. grąžinti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje;

ieškovo S. Ž. įsipareigojimą grąžinti sumokėtas lėšas leisti įvykdyti per šešis mėnesius nuo būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirmenybę teikiant lėšų grąžinimui trečiajam asmeniui N. M.;

priteisti iš atsakovės L. M. ieškovo S. Ž. naudai nuo priteistos delspinigių sumos 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

iškeldinti atsakovę L. M. su visa atsakovės šeima ir manta iš gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, bei gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono savivaldybėje, per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš L. M. valstybei 38,36 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 1886 59752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.