Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. LK-N-900 „Dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. (D. B.) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 253 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas, Komisijos Nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas, kuris reiškia, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

Nuteistajam D. B. paskirta iš viso subendrinta devynerių metų ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė (dvejų metų ir septynių dienų laisvės atėmimo bausmė yra bausmių bendrinimo su neatliktos bausmės dalimi rezultatas). Pusę paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės D. B. yra atlikęs, todėl egzistuoja formalusis pagrindas jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau teismas pabrėžia, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialus pagrindas. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jo dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau gali taisytis būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3272 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad D. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą (bausmių bendrinimo rezultatas). Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas 14 metų. Ne kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baudžiamąjį nusižengimą, susijusį nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos disponavimo be tikslo ją platinti, įvykdė atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Vieną nusikaltimą įvykdė veikdamas grupėje su kitu asmeniu, kitus – vienas. Nusikalstamoms veikoms būdingas smurtinio pobūdžio nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėjantys. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą – nužudymą, taip pat ir už nežymų sveikatos sutrikdymą. D. B. dėl savo įvykdytų nusikalstamų veikų atsakomybės ir kaltės neneigia. Nuteistajam yra būdingi smurtinio pobūdžio nusikaltimai, dėl teisės pažeidimų veiksnių galima didelės žalos rizika, rizika individui.

Nuo 2025 m. gegužės 28 d. D. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, turi gyvenamąją vietą, į kurią yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms. Nuteistasis iki bausmės atlikimo buvo įgijęs pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, bausmės atlikimo metu įgijo elektros įrengimų remontininko, siuvinių gamintojo bei baldžiaus profesinę kvalifikaciją. Bausmės atlikimo vietoje dirbo įvairius darbus, taip pat rodo norą dirbti ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, turi darbo vietą, kurioje galės dirbti atlikęs bausmę. D. B. turi 8 388,34 Eur įsiskolinimą, jį dengia neženkliomis sumomis, visgi didelės žalos rizika dėl finansinių problemų nėra įžvelgiama. Interviu metu nuteistasis nurodė, kad praeityje buvo bandęs narkotinių medžiagų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu D. B. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, todėl spręstina, kad piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis yra susijęs su nusikalstamu elgesiu, nėra atmetama ir didelės žalos rizika. D. B. piktnaudžiavimo alkoholiu problema buvo tiesiogiai susijusi su nuteistojo socialiai nepriimtinu elgesiu ne tik laisvės, bet ir bausmės vykdymo sąlygomis – tris kartus baustas už buvimą neblaiviu, 2023 m. gruodžio 5 d. nuteistasis dėl alkoholio vartojimo buvo grąžintas iš pusiaukelės namų į pusiau atviro tipo kalinimo vietą. Vis tik pažymėtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo pastangas spręsti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą, baigė reabilitacijos programą, išlaiko blaivybę, vykdo skirtus įpareigojimus, tęsia konsultacijas su psichologu, lanko nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausančių asmenų susitikimus, vykdo „12 Žingsnių“ programą, šiuo metu atlieka bausmę TOG padalinyje.

Pažymėtina, kad nuteistasis vykdė jam paskirtas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, buvo skatintas šešis kartus. 2019 m. rugpjūčio 26 d. atliktas pirminis nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, kurios metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2024 m. spalio 2 d., 2025 m. kovo 12 d., 2025 m. spalio 15 d. atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, visgi pažymima, kad nuteistasis atitinka pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kriterijus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti šeši statiniai kriminogeniniai veiksniai – 1) ilga kriminalinė istorija; 2) smurtinio elgesio istorija; 3) baustas už seksualinį nusikaltimą; 4) būdingas teisės pažeidimų modelis; 5) pirmasis teistumas esant nepilnamečiu; 6) praeityje būdingi bausmės sąlygų pažeidimai; keturi dinaminiai veiksniai – 1) turi skolų/ieškinių; 2) galima neigiama socialinių grupių įtaka – struktūrizuotoje aplinkoje veiksnys suvaldomas; 3) psichiką veikiančių medžiagų vartojimas (dėl galimo atkryčio) – struktūrizuotoje aplinkoje veiksnys suvaldomas; 4) impulsyvaus elgesio tendencijos patiriant frustraciją; bei trys apsauginiai veiksniai – 1) turi stabilią gyvenamąją vietą; 2) stiprūs šeimyniniai ryšiai; 3) turės darbo vietą iškart po paleidimo.

Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, detaliai išdėstytas tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, sutinka, kad jos teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir parodo jo korekciją tinkama linkme. Tačiau pažymėtina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Už tai nuteistieji yra skatinami, kaip ir šiuo atveju – D. B. yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad jis jau patyrė pakankamą realų laisvės suvaržymą ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad D. B. atlikdamas bausmę tris kartus buvo baustas, be kitų nusikalstamų veikų buvo nuteistas ir už labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo) padarymą, atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę taip pat buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalį, tuo tarpu šios aplinkybės yra nustatytos kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; praeityje būdingi bausmės sąlygų pažeidimai.

Teismas pažymi, kad nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau, kaip jau minėta, bausmės tikslų įgyvendinimas pasireiškia, be kita ko, teisingumo principo įgyvendinimu. D. B. atlieka subendrintą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, viena nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas, yra nužudymas, kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų jo padarytai nusikalstamai veikai adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat ir į tai, jog nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio kartojimas ir kontroliuojamoje aplinkoje.

Teismas, įvertinęs prieš tai aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos Nutarimas taikyti D. B. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Teismo vertinimu, Nuteistasis turėtų toliau nuosekliai vykdyti jam nustatytus įpareigojimus, keisti savo elgesį teigiama linkme, laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, siekiant pašalinti visas kylančias abejones dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundą tenkinti.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. LK-N-900 „Dėl nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“.

Nutartis per septynias dienas nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.