- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- 1S-3-113/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-15 nutarties, kuria buvo patenkintas nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundas, panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-07-01 nutarimas, kuriuo atmestas nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimo, ir pavesta prokurorui organizuoti tolimesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras 2009-06-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 31-1-00870-08 pagal BK 228 str. 1 d., nes T. G., P. S., D. S., G. E., R. M. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiosios J. S. atstovui advokatui apskundus 2009-06-08 nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009-07-01 nutarimu jo skundą dėl 2009-06-08 nutarimo panaikinimo atmetė.
Nukentėjusiosios J. S. atstovui advokatui apskundus 2009-07-01 nutarimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-15 nutartimi jo skundą patenkino, panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorų 2009-06-08 ir 2009-07-01 nutarimus, pavedė prokurorui organizuoti tolimesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Klaipėdos apygardos teisme gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-15 nutarties. Juo prokuroras prašo panaikinti minėtą nutartį, priimti naują sprendimą – atmesti nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-07-01 nutarimo panaikinimo. Prokuroras skunde nurodo, kad teisėjas formaliai įvertino Prokuratūros įstatymo 15 str. nuostatas. Įvertinus Generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. I-215 patvirtintus Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-04-10 įsakymą Nr. V-9, 2009-10-14 įsakymą Nr. V-19, 2009-06-19 įsakymą dėl prokuroro J. Michailovskio kasmetinių atostogų, darytina išvada, kad ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius turėjo teisę nagrinėti nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą ir priimti nutarimą šį skundą atmesti.
Prokuroro nuomone, teisėjas taip pat formaliai išnagrinėjo nukentėjusiosios atstovo advokato skundą, ikiteisminio tyrimo medžiagą ir prokuroro nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą, jame išdėstytų aplinkybių iš esmės neanalizavo ir nutartyje neaptarė. Teisėjas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad apsaugos darbuotojas, pažeisdamas Asmens turto ir saugos įstatymą, nepagrįstai panaudojo fizinę prievartą prieš J. S., šiurkščiai ją sulaikė, dėl to jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dingo 200 litų vertės papuošalai, taip J. S. buvo padaryta didelė žala, nes iš byloje esančių duomenų galima daryti pagrįstą išvadą, jog T. G. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios ir priežastinio ryšio tarp jo atliktų veiksmų ir J. S. atsiradusių minėtų pasekmių. Tyrimo metu nustatyta, kad J. S., pažeisdama naktinio klubo vidaus taisykles, nenusirengusi viršutinių rūbų lipo į antrą naktinio klubo aukštą, ji nevykdė apsaugos darbuotojo T. G. žodinio nurodymo neiti vilkint striukę, tokiu savo elgesiu pati provokavo konfliktą, todėl T. G. ketino išlydėti ją iš klubo, vesdamas laiptais žemyn. J. S. priešinosi vedama. Kaip nurodė T. G. ir kaip užfiksuota šio įvykio vaizdo įraše, jis kartu su J. S. griuvo nuo laiptų iš inercijos, praradęs pusiausvyrą, kai G. G. netikėtai paleido jo ranką. Taigi T. G. tyčia nestūmė J. S. nuo laiptų, kartu su ja nugriuvo dėl kito asmens veiksmo. Tikėtina, kad šio griuvimo metu nukentėjusiajai ir galėjo atsirasti kraujosruvos, jai galva atsitrenkus į sieną. Todėl tarp apsaugos darbuotojo atliktų veiksmų ir J. S. atsiradusių sužalojimų nėra jokio priežastinio ryšio, už tai T. G. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 str. 1 d. Jis neigia tempęs nukentėjusiąją už drabužių grindimis ir jai smūgiavęs. Vaizdinė medžiaga patvirtina jo parodymus, kad atsistojusi J. S. puolė jį stumdama rankomis ir spirdama jam į tarpkojį, kad išvengtų jos smūgių, jis stengėsi apkabinti ją per pečius, liemenį. J. S. nurodė, kad konflikto metu restorane ji pametė auskarus, tačiau apklausti restorano darbuotojai paaiškino neradę jokių auskarų, apie tai jie nieko nežino. Bet kokiu atveju T. G. negali už tai atsakyti, nes neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkintinas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pagrįstai skunde nurodo, kad jis turėjo teisę nagrinėti nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo ir priimti nutarimą šį skundą atmesti. Ikiteisminio tyrimo teisėjas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą išnagrinėjo neįgaliotas to daryti asmuo. Pagal BPK 214 str. 4 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 str. 1 d. įtvirtinta, jog aukštesniojo prokuroro statusą ir proceso veiklą nustato proceso įstatymai, šis įstatymas bei Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, to paties straipsnio 2 d. 2 p. įtvirtinta, jog apygardos prokuratūros prokurorui vykdant proceso įstatymus, aukštesnysis prokuroras yra apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Prokuratūros įstatymo 14 str., reglamentuojančio prokurorų pavaldumą, 1 d. nurodyta, jog Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. I-215 patvirtintų Prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų 33.1. p., siekdamas prokurorams optimaliai ir tolygiai paskirstyti darbo krūvius, nustatyti prokurorų veiklos sritis vieneriems metams, numatyti pavadavimo tvarką, 2009-04-10 įsakymo Nr. V-9 4.1. – 4.2. p. nustatė, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorams atliekant, organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiams tyrimams, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, šio skyriaus vyriausiąjį prokurorą J. Michailovskį, kuris yra ir Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, pavaduoja šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2009-10-14 įsakymo Nr. V-19 „Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovų kompetencijos nustatymo“ 3.4. p. nustatė, jog nesant vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio, jam priskirtas funkcijas vykdo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius. Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2009-06-19 įsakymo Nr. A-58 ir 2009-12-10 įsakymo Nr. A-140 matyti, jog vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ir ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis buvo išleistas kasmetinių atostogų laikotarpiais nuo 2009-06-25 iki 2009-07-24 ir nuo 2009-12-21 iki 2010-01-02. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Jasevičius, nesant vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio, buvo aukštesnysis prokuroras nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusiam ONKT skyriaus prokurorui ir turėjo teisę nagrinėti nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą dėl šio prokuroro 2009-06-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai konstatavo, jog apsaugos darbuotojas T. G. pažeidė 2004-07-08 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 15 str. 4 d. reikalavimus, spręsdamas konfliktą, be pagrindo ir reikalo pavartojo fizinę jėgą prieš J. S., šiurkščiai ją sulaikė, dėl to jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dingo 200 litų vertės papuošalai, taip J. S. buvo padaryta didelė žala. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs gautą bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-07-01 nutarime, kuriuo atmestas nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimo panaikinimo, išdėstytu bylos duomenų vertinimu ir daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, T. G. nepadarius veikos, turinčios BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Aukštesniojo teismo nuomone, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras 2009-06-08 nutarime išsamiai aptarė ikiteisminio tyrimo eigą, atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jų metu surinktus duomenis, gautus dokumentus, juos tinkamai išanalizavo ir įvertino bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nukentėjusiosios J. S. atstovui advokatui apskundus prokuroro 2009-06-08 nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (aukštesnysis prokuroras) pagrįstai 2009-07-01 nutarimu atmetė šį skundą. Tikrindamas prokuroro 2009-06-08 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, aukštesnysis prokuroras išsamiai ir nešališkai išanalizavo byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino ir motyvuotai paneigė skundo argumentus. Byloje surinktų duomenų pagrindu nustatyta, jog apsaugos darbuotojas T. G. įspėjo J. S., kad ši neitų į restorano antrą aukštą vilkėdama striuke, nes to reikalauja klubo taisyklės, tačiau J. S. nepaisė šio įspėjimo, vis tiek lipo į antrą aukštą, T. G. užstojo jai kelią ant laiptų. Iš įvykio vaizdo įrašo matyti, jog iš pradžių J. S. ir T. G. kalbėjosi ant laiptų, T. G. neatliko jokių veiksmų prieš J. S., vėliau ji bandė prasibrauti pro apsaugos darbuotoją, stumdama jį, tada jis pradėjo vesti ją laiptais žemyn, ji priešinosi vedama. G. G., palipęs laiptais link T. G. ir J. S., paėmė T. G. už rankos, jam paleidus T. G. ranką, šis, praradęs pusiausvyrą, iš inercijos griuvo kartu su J. S. nuo laiptų. Tai paneigia nukentėjusiosios ir jos draugų, apklaustų kaip liudytojai, teiginį, kad apsaugos darbuotojas T. G. nustūmė J. S. nuo laiptų tyčia. Žiūrint vaizdo įrašą, matyti, kad, priešingai nei aiškina nukentėjusioji, T. G. jos nemušė, ji atsistojusi pati puolė T. G., o ne bandė nuo jo apsiginti, jau atsitraukusiam nuo jos T. G. spirdama į tarpkojį, stumdama rankomis, bandydama jam suduoti per galvą. T. G., bandydamas apsiginti nuo J. S., kad ji negalėtų tęsti puolimo, stengėsi apkabinti ją per liemenį, pečius, suimti jos rankas. Vertinant apsaugos darbuotojo T. G. veiką, darytina išvada, kad jo reikalavimas neiti į klubo patalpas vilkint striuke, buvo teisėtas, jis veikė vadovaudamasis klubo vidaus tvarkos taisyklėmis. O J. S. nepaisė teisėto apsaugos darbuotojo reikalavimo, tęsė savo minėtas taisykles pažeidžiančius veiksmus, stengėsi jėga prasibrauti pro T. G., todėl šis, suėmęs už rankos, pradėjo vesti besipriešinančią J. S. nuo laiptų. Toks apsaugos darbuotojo fizinės jėgos pavartojimas – besipriešinančios J. S. vedimas nuo laiptų, – atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, buvo būtinas nutraukti J. S. veiksmus, neutralizuoti jos pasipriešinimą ir užtikrinti minėtų taisyklių įgyvendinimą, savo pobūdžiu ir mastu atitiko 2004-07-08 Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 15 str. 4 d. reikalavimus bei 16 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindą, todėl laikytinas teisėtu. Dėl T. G. ir J. S. griuvimo nuo laiptų ir vėliau sekusių įvykių jiems atsistojus pasisakyta anksčiau.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad atlikus visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes surinkti reikšmingus objektyviam ir visapusiškam bylos ištyrimui duomenis, nenustatyta, jog apsaugos darbuotojas T. G. prieš J. S. būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, viršijęs jam suteiktus įgaliojimus, juos panaudojęs priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir tuo būtų padaręs didelę žalą. Nenustačius T. G. atliktuose veiksmuose būtinųjų BK 228 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-15 nutartis naikintina ir dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundo priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-15 nutartį panaikinti ir dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundo priimti naują sprendimą.
Atmesti nukentėjusiosios J. S. atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2009-06-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-07-01 nutarimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.