- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- I-5007-596/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04464-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2013-07-05 iki 2014-05-21 buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygomis, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kurių plotas apie 7 m², kartu buvo kalinami dar 3 asmenys, jis nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, nesuteikta informacija apie sveikatos paslaugų teikimą įstaigoje. Pareiškėjas buvo kalinamas žiauriomis, nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, nebuvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimo, sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įskaičiuotas į bendrą kameros plotą, todėl ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, neatitiko nustatytų reikalavimų. Laisvos vietos judėti kameroje nebuvo, sanitarinis mazgas ir praustuvė užimdavo dalį kameros ploto, todėl jų užimamas plotas neturėtų būti įskaičiuotas į kameros gyvenamąjį plotą. Staliukai kameroje maži, todėl vienu metu galėdavo valgyti tik 2 asmenys, kiti buvo priversti laukti, todėl maistas atšaldavo. Kamerose trūko oro, privatumo, buvo šalta, drėgna ir blogas kvapas. Be to, nuolat jautėsi įtampa, skaudėjo galvą. Dėl kalinimo tokiomis sąlygomis pasidarė irzlus, nervingas, sunkiai galėdavo užmigti. Administracija į skundus nereaguodavo, pasikviesti pareigūną nebuvo galimybės, nes neįrengti iškvietimo mygtukai. Tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros patalpos, kamera neventiliuojama, todėl nuolat tvyrojo blogas kvapas. Taip pat nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau yra netvarkomi, nuo lietaus neapsaugoti, kadangi 0,5 m stogeliai kiauri. Taip pat didelį stresą pareiškėjui sukeldavo du kartus per savaitę atliekamos kratos, dėl to kreipėsi į psichiatrus ir psichologus.
Taip pat nurodo, kad visą kalinimo laiką jis buvo kalinamas su suimtaisiais iš Lietuvos, nors jis yra užsienietis ir turėjo būti kalinamas atskirai. Dėl nežmoniškų, antisanitarinių, žiaurių kalinimo sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, negalėjo pailsėti, pablogėjo jo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės. Kalint minėtomis sąlygomis, buvo pažeista jo konstitucinė teisė į orumą. Pareiškėjas dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Lt. Mano, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra protingas, kadangi kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K nesikeičia (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-05. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį, kad 2013-07-05, 2013-07-08, 2013-07-09, 2013-07-18, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, 2013-09-04, 2013-09-18, 2013-10-31, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, 2013-12-09, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-15, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-30, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-03-06, 2014-03-13, 2014-04-22, 2014-04-30, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Sanitarinio mazgo įrengimas, kamerų įrengimas taip pat atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, kamerose įrengti suoliukai, stalai, lentynos maisto produktams ir kitoms reikmėms susidėti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo nurodo, kad suimtieji kiekvieną dieną vedami pasivaikščioti gryname ore. Jie turi būti apsirengę atsižvelgiant į lauke esančią temperatūrą, pasivaikščiojimui skiriama ne mažiau nei 1 val., tačiau jo trukmė gali būti sutrumpinta atsižvelgiant į oro sąlygas jei sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas nutraukiamas, jeigu suimtasis pažeidžia vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka nustatytus reikalavimus.
Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo supažindintas su tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais, apie tai pasirašė. Jis buvo taip pat įspėtas dėl atsakomybės už teisės aktuose nurodytus pažeidimus.
Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, o reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo argumentai dėl judėjimo laisvės apribojimo ir dėl to patirti neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o patirti nepatogumai sietini su jo paties elgesiu, lėmusiu jo patekimą į įkalinimo įstaigą (b. l. 18-25).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. D. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-07-05 ir buvo laikomas iki 2014-05-20, o 2013-12-21 išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (b. l. 18-25). Pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus 2013-07-05, nuo 2013-07-08 iki 2013-07-09, 2013-07-18, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, 2013-09-04, 2013-09-18, 2013-10-31, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, 2013-12-09, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-15, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-30, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-03-06, 2014-03-13, 2014-03-31, 2014-04-22, 2014-04-30, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20, taip pat 2014-05-21, kai išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose.
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2014-05-21 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kuriose buvo drėgna, šalta, trūko oro, per maži staliukai, neįrengti iškvietimo mygtukai, nesilaikyta Tabako kontrolės įstatymo reikalavimo, sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įskaičiuotas į bendrą kameros plotą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius: 2013-07-05, nuo 2013-07-08 iki 2013-07-09, 2013-07-18, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, 2013-09-04, 2013-09-18, 2013-10-31, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, 2013-12-09, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-15, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-30, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-03-06, 2014-03-13, 2014-03-31, 2014-04-22, 2014-04-30, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2014-05-21, kai pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo, kurio metu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas.
Pažymėtina, kad pagal KD prie TM 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nustatančių tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 14 p. nustatyta, kad kameroje turi būti: langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga. Taisyklių 22 p. nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema.
Bylos medžiaga patvirtina, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose yra įrengtas praustuvas, kameros vėdinamos per langus. Kamerose taip pat yra vienas stalas, po dvi kėdes, po vieną lentyną maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos (b. l. 39). Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengti iškvietimo skambučiai. Pagal Taisyklių 14.4 p. kameroje turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose kamerose aliarminis mygtukas neveikė, be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui buvo kilusi grėsmė ir jis negalėjo pasinaudoti aliarminiu iškvietimu.
Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusios atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 2 kartus per mėnesį (b. l. 28-36). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, siekiama gerinti laikymo Lukiškių TI-K sąlygas. Kaip matyti iš patikrinimo aktuose užfiksuotų duomenų, apšvietimas, vėdinimas, santykinė oro drėgmė ir temperatūra kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko Lietuvos higienos normų reikalavimus (b. l. 100-121), todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad trūko oro, buvo šalta, drėgna ir blogas kvapas, yra nepagrįsti.
Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo skundo teiginiai, kad jis nebuvo supažindintas su Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėmis, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio rašto, pareiškėjas 2013-07-05 pasirašytinai buvo supažindintas su Vidaus tvarkos taisyklėmis, dienotvarke, savo teisėmis, pareigomis ir draudimais (b. l. 38). Taip pat pareiškėjas buvo supažindintas su gydymo tvarka, sutiko dėl atliekamų tyrimų ir pan. (b. l. 43, 46-48), todėl skundo teiginiai, kad jam nebuvo suteikta informacija apie sveikatos paslaugų teikimą taip pat nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas, esant poreikiui, teisę į sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendino tinkamai (b. l. 43-52).
Kaip matyti iš pateikto pareiškėjo pirminio gydytojų apžiūros lapo (b. l. 47), pareiškėjas žalingų įpročių neturi, t. y, nerūko, alkoholio, narkotikų ir kt. medžiagų nevartoja. Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, tačiau kokią įtaką tai turėjo pareiškėjui – nėra nurodyta, skunde nėra teigiama, kad jis buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, todėl teismas šio pareiškėjo abstraktaus argumento nevertina ir dėl jo nepasisako.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jis yra Estijos pilietis, todėl remiantis teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178 patvirtintų Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 49.10 p., jis turėjo būti laikomas atskirai nuo Lietuvos piliečių.
Pažymėtina, kad Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 nuo 2009-06-10 neteko galios. Suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimai nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., tačiau reikalavimas užsieniečius laikyti atskirai nuo Lietuvos Respublikos piliečių nėra nustatytas, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo laikomas kartu su Lietuvos Respublikos piliečiais pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dalį kameros ploto užima sanitarinis mazgas ir praustuvė, todėl tas plotas neturi būti įskaičiuotas į gyvenamąjį kameros plotą.
Minėta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad iš bendro kameros gyvenamojo ploto turėtų būti išskaičiuojamas užstatytas plotas. Pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad atsisako nustatyti, kiek kvadratinių metrų turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 740/13). Taip pat EŽTT yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, turi nustatyti, ar kiekvienas sulaikytasis turi individualią miego vietą; ar kiekvienam kaliniui tenka bent 3 kv. m; ar suimtieji gali laisvai judėti tarp baldų (2012-01-10 sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42525/07 ir Nr. 60800/08; 2013-04-02 sprendimas byloje Olszewskiego prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 21880/03). Taigi, nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytą kameros gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai, kad iš kamerų ploto turėtų būti atimamas jose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, neatitinka tokio pobūdžio bylose suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos žmogaus teisių teismo suformuotos praktikos.
Taip pat iš byloje pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos ginčijamu laikotarpiu matyti, kad jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su pareiškėjo laikymu kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, nebuvo užfiksuota (b. l. 43-52).
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2014-05-21.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas per laikotarpį nuo 2013-07-05 iki 2014-05-21, išskyrus 2013-07-05, nuo 2013-07-08 iki 2013-07-09, 2013-07-18, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, 2013-09-04, 2013-09-18, 2013-10-31, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, 2013-12-09, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-15, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-30, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-03-06, 2014-03-13, 2014-03-31, 2014-04-22, 2014-04-30, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2014-05-21, kai pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (2,04 m²– 2,72 m²), t. y. iš viso 278 dienas.
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 278 dienos, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (už kiekvieną praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 6 eurų (2015-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A-533-442/2015; 2015-04-16 nutartis adm. byloje Nr. A-714-442/2015; 2015-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-128-858/2015; 2015-05-28 nutartis adm. byloje Nr. A-1169-442/2015 ir kt.)), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (iš viso 278 dienas) buvo perpildytos, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 1 600 Eur neturtinės žalos dydis laikotarpiu nuo 2013-07-05 iki 2014-05-21, išskyrus 2013-07-05, nuo 2013-07-08 iki 2013-07-09, 2013-07-18, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-19, 2013-09-04, 2013-09-18, 2013-10-31, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-07, 2013-12-09, nuo 2013-12-14 iki 2013-12-17, 2013-12-28, 2014-01-03, 2014-01-06, 2014-01-10, 2014-01-15, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-30, nuo 2014-02-01 iki 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-03-06, 2014-03-13, 2014-03-31, 2014-04-22, 2014-04-30, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08 ir nuo 2014-05-15 iki 2014-05-20, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2014-05-21, kai pareiškėjas išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, t. y. už 278 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. D. (A. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.