Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, kaltinamajam E. E., nukentėjusiajai I. R., jos atstovui advokatui Vaclovui Ruškiui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „A.“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1996-08-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m., pritaikius amnestiją – laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 1997-02-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 108 str. 8 p. - laisvės atėmimu 13 m., subendrinus su 1996-08-28 nuosprendžiu, bausmė - laisvės atėmimas 13 m. 6 mėn.; 2007-08-24 nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 m. 6 mėn. 17 d., 2010-03-08 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;

3. 2014-02-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėn., 2014-07-01 nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 mėn. 13 d., probacijos terminas baigėsi 2014-09-14;

bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. sunkiai sutrikdė sveikatą žmogui.

E. E. 2016-03-06/07 apie 18-19 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė I. R. ne mažiau dviejų smūgių į galvą – vieną iš jų į veidą, pataikydamas į kairę akį ir padarydamas kiaurinę kairės akies skleros žaizdą su kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą ir gyslainės iškrypimu. I. R. pradėjus šauktis pagalbos, jai suko rankas ir spaudė kaklą. Dėl nuo smūgio į akį patirtos traumos I. R. buvo pašalintas kairės akies obuolys ir ji neteko 30 procentų bendrojo darbingumo. E. E. savo veiksmais padarė nukentėjusiajai I. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. E. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad buvo labai girtas, kilusio konflikto metu sudavė I. R., kur nepamena. Dėl girtumo nebepamena visų įvykio aplinkybių. Tikriausiai buvo taip, kaip nurodė nukentėjusioji. Po įvykio ėmėsi priemonių gyvenimo būdui pakeisti, grįžo pas žmoną, nebegeria, įsidarbino, gydosi nuo priklausomybės. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, yra pasirengęs atlyginti žalą.

Kaltinamasis E. E. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad verčiantis lovoje užgavo I. R. su alkūne ir akį jai sužalojo netyčia. Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (1 t., b.l. 125-126, 134-135, 138-148). Teisme paaiškino, kad tokius parodymus davė išsigandęs atsakomybės, kaltu prisipažįsta ir prašo vadovautis teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais.

Nukentėjusioji I. R. parodė, kad nuo 2016 m. sausio mėnesio pas ją glaudėsi E. E., padėdavo atlikti ūko darbus, ryte išeidavo ir pareidavo vakare. Tą dieną grįžo girtas ir iš karto puolė pakurti krosnies. Neleido jam, nes krosnis buvo karšta. Buv onervingas, kartu dar išgėrė. Supykęs jis jai sudavė per pakaušį ir kumščiu į akį. Ji pradėjo šauktis pagalbos, tada jis užėmė burną, spaudė kaklą ir suko rankas. Bėgo pas kaimynę, bet ji neatidarė durų. Tą naktį ji miegojo palėpėje.

Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji I. R. davė ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nurodė įvykio datą ir laiką - pirminės apklausos 2016-03-10 metu nurodė, kad tai įvyko maždaug prieš 4 dienas; papildomos apklausos 2016-04-13 metu nurodė, kad tai įvyko 5 dienas iki pensijos gavimo apie 18-19 val., o pensija mokama 12 dieną (1 t., b.l. 1-2, 22-24, 28-29).

Liudytoja O. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), turi neįgalų sūnų. Nukentėjusioji I. R. yra jos kaimynė. Jų butai turi bendrą sieną. Pas ją dažnai lankydavosi E. E., abu gerdavo alkoholį, būdavo triukšminga. Ar jis likdavo nakvoti, nežino. Kovo mėnesį girdėjo I. garsiai šaukiant, E. keikėsi. Galvojo, kad tai eilinis konfliktas. Kažkas beldėsi į jos duris, tačiau ji durų neatidarė, nes baiminosi dėl sūnus. Kitą dieną matė, kad I. yra sutinęs veidas ir pamėlusi akis. Jos prašymu nuėjo į seniūniją pakviesti socialinės darbuotojos. Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja O. S. davė ikiteisminio tyrimo metu, ppildomai nurodė, kad paklausus, kas nutiko, I. R. sakė, kad E. sudavė kumščiu (1 t., b.l. 55-56).

Liudytoja V. Š., Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad periodiškai aplanko regėjimo negalią turinčią ir labai prastai matančią I. R.. 2016-03-09 į seniūniją užėjusi O. S. pranešė, kad I. R. yra labai blogai su akimi ir jai reikalinga pagalba. Tą pačią dieną ją aplankė. Kambariai buvo labai tamsūs, gerai jos neįžiūrėjo, bet matė, kad veido dalis paraudusi, iš akies bėgo skysčiai. Ji pati niekuo nesiskundė, nenorėjo vykti pas medikus, laukė pensijos. Apie sergančią I. R. informavo jos šeimos gydytoją N. K., kitą dieną organizavo jos išvežimą į ligoninę. Prašė policijos pagalbos, nes žinojo, kad pas I. R. lankosi išgerti mėgstantis ir išgėręs agresyvus būnantis E. E., jie kartu vartoja alkoholį. Kaip buvo sužalota akis, nežino (1 t., b.l. 51-52). Liudytoja į apklaustinų asmenų sąrašą neįtraukta, proceso dalyviai jos apklausti teisiamajame posėdyje ar pagrasinti jos parodymų nepageidavo. Parodymai svarbūs, nustatant nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius - įvykio datą bei sprendžinat dėl žalos atlyginimo.

Šeimos gydytojai N. K. 2016-03-09 apžiūrint, I. R. nurodė, kad ją sumušė sugyventinis (1 t., b.l. 69 specialisto išvados tiriamoji dalis 2.2 p.).

Klaipėdos apskrities VPK 2016-03-10 16.23 val. užregistruotas pranešimas, kad 2016-03-10 apie 11.05 val. į Klaipėdos universitetinę ligoninę GMP atvežta I. R., kuri paaiškino, kad prieš 4 paras namuose ją sumušė sugyventinis, diagnozuota – kiaurinis kairės akies sužalojimas, kraujas priekinėje kameroje ir stiklakūnyje (1 t., b.l. 16-17).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2016-03-10 nuo 18.00 iki 18.20 pateiktas I. R. pareiškimas, kad ją maždaug prieš 4 dienas namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sužalojo E. E. (1 t., b.l. 1-2).

Teismo medicinos specialisto 2016-03-15 išvadoje Nr. G 476/2016(03) konstatuota, kad I. R. buvo padaryta kiaurinė kairės akies skleros žaizda su kraujo išsiliejimu į priekinę akies kamerą, gyslainės iškrypimu. Akies sužalojimą I. R. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus akį kietu buku daiktu maždaug prieš 3-4 paras iki pirminės gydytojų apžiūros (2016-03-10). Po traumos buvo pašalintas kairės akies obuolys, I. R. prarado 30 procentų bendro darbingumo, jos sužalojimas sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 68-69).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. E. konflikto metu tyčia sudavė kumščiu nukentėjusiajai į veidą, pataikė į akį ir padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų gali būti sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, nors to nenorėjo ir konkrečių padarinių nesiekė, buvo abejingas ir leido jiems kilti, t.y. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia. E. E. veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamajame akte nurodyti objektyvieji veikos požymiai - data 2016-03-07, neteisėti veiksmai – suko rankas, spaudė kaklą bei ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Kaltinamasis sulaikytas 2016-03-13, nei ikiteisminio tyrimo metu iš dalies pripažindamas kaltę, nei teisiamajame posėdyje tikslios įvykio datos neprisiminė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pas nuknetėjusiąją buvo iš vakaro nuo 2016-03-06 ir galėjo ją sužaloti naktį į 2016-03-07 arba šios dienos ryte. Nukentėjusioji 2016-03-10 ją apžiūrėjusiems gydytojams, pareiškime ir apklausiama nurodė, kad sužlojimus patyrė prieš 4 dienas, tai yra 2016-03-06. Nukentėjusiajai pirminė akių gydytojų apžiūra atlikta 2016-03-10 apie 11 val., pagal specialisto išvadą sužalojimai padaryti 3-4 paros iki pirminės apžiūros, tai yra nuo 2016-03-06 iki 2016-03-07. Tik vėlesnės apklausos, metu nukentėjusioji nurodė, kad sužalojimus patyrė 5 dienas iki pensijos, o pensija mokama 12 dieną, todėl yra tikra, kad smūgis į akį jai buvo suduotas 2016-03-07. Liudytoja O. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme tikslios įvykio datos, po kiek laiko nuo įvykio pamatė nukentėjusiąją ir po kiek laiko nuo įvykio apie nukentėjusiąją pranešė seniūnijos socialinei darbuotojai, nenurodė. Esant tokiems įrodymams byloje, pašalinti abejonių dėl tikslios įvykios datos nėra galimybės, todėl aprašant veikos objektyviosios pusės požymius nurodytos aternatyvios įvykio datos - 2016-03-06/07. Neteisėtų smurtinių veiksmų eiliškumas patikslintas, atsižvelgiant į nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus. Nustatytos aplinkybės esmingai nesiskiria nuo nurodytų kaltinamajame akte, veikos objektyviųjų požymių pakoregavimas nesudaro pagrindo konstatuoti kaltinamojo akto trūkumų, trukdančių išnagrinėti bylą.

Motyvuojamoji dalis

E. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai.

E. E. anksčiau teistas tris kartus, du iš jų už smurtinius nusikaltimus – nužudymą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teistumui neišnykus padarė smurtinį sunkų nusikaltimą. Administracine tvarka baustas 5 kartus už viešos tvarkos ir KET pažeidimus. Nusikaltimo padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą – įspėjimą už viešos tvarkos pažeidimą (1 t., b.l. 91-95). Šios aplinkybės rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir smurtauti. Turi sveikatos problemų – psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromą (1 t., b.l. 110). Žalingas alkoholio vartojimas lėmė tiriamos nusikalstamos veikos ir ankstesnės pas nukentėjusiają tik kito asmens atžvilgiu girtaujant įvykdytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas 2014-02-04 nuosprendžiu, padarymą. Kaltinamasis prisipažino, gailisi, kas pripažinta atsakomybę švelninančia aplinkybe. Teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios. Skirtina vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes - kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu girtavo, tai, kad nukentėjusiosios elgesys taip pat galėjo turėti įtakos kaltinamojo poelgiui, kaltinamojo tyčios turinį, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Ankstesni teistumai nėra vienintelis kriterijus, į kurį atsižvelgiama skiriant ir individualizuojant bausmę, ir nėra besąlyginis pagrindas, užkertantis kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, vedęs, yra įvaikinęs sutuoktinės nepilnametę dukrą. Klaipėdos rajono savvaldybės administarcijos Priekulės seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad E. E. keletą metų tvarkingai gyveno su žmona, įsivaikino jos dukrą, buvo darbštus ir rūpestingas. Pašlijus santykiams šeimoje buvo apsigyvenęs pas I. R., nedirbo.Vėl gyvena su šeima (1 t., b.l. 112). Kaltinamasis po nusikalstamos veikos įvykdymo grįžo ir buvo priimtas į šeimą, paties paaiškinimais pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbino ir dirba. Duomenų, kad po nusikaltimo būtų padaręs priešingų teisei veikų, nėra. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo suvokė asocialaus gyvenimo ir girtavimo pražūtingą poveikį jo elgesiui bei savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, pasekmes. Kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo adekvačią jo reakciją į padarytą veiką bei leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis stengsis laikytis įstatymų reikalavimų. Tai leidžia manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant bei paskiriant griežtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Asmens laisvės suvaržymas, skiriant griežtus įpareigojimus bei priemones ir esant probacijos tarnybos kontrolei, šiuo atveju suformuos didesnę galimybę asmenį disciplinuoti laisvės sąlygomis nei jam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurią atliekant pastangų keistis reikėtų mažiau ir susilpnėtų paminėti teigiami socialiniai ryšiai ar asmuo visai juos prarastų. Viešasis interesas, jog už pavojingą nusikalstamą veiką asmuo turi būti tinkamai nubaustas, nebus pažeistas, nes bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo. Be to bausmės vykdymo atidėjimo metu bus taikomi apribojimai, kurie padės užtikrinti bausmės tikslus, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Taip pat bus užtikrintas nukentėjusiosios interesas gauti žalos atlyginimą. Kaltinamajam suteiktina galimybė taisytis neizoliuojant nuo visuomenės, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant tarpusavyje suderinamas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas, kurios gali turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 798,45 Eur žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiosios I. R. gydymą atlyginimo (1 t., b. l. 42-44). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 34-35). Kaltinamasis su ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, kad prašoma neturtinės žalos suma yra per didelė ir sutinka atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (LR CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl tiriamos kaltinamojo padarytos tyčinės sunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai I. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – nukentėjusioji neteko akies. Tai neabejotinai sukėlė nepataisomas neigiamas pasekmes, skausmą ir dvasinius išgyvenimus nukentėjusiajai. Nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusiajai padarytas akies sužalojimas, lėmęs jos netekimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl sužalojimo, kurį sukėlė kaltinamojo neleistinas fizinis poveikis, nukentėjusiajai teko patirti skausmą, ji neteko akies, paskemės nepataisomos. Nukentėjusioji iki įvykio buvo neįgali, jai buvo nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (1 t., b.l. 32). Nukentėjusioji, pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, prieš kelis metus iki tiriamo įvykio buvo netekusi regėjimo dešine akimi panašiomis aplinkybėmis, tik dėl kito asmens veiksmų. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies (2.2 p.) matyti, kad I. R. 1989-08-23 buvo diagnozuota sunki abiejų akių trumparegystė, regėjimo aštrumas VOD=0,1 (dešinė akis), VOS=0,1 (kairė akis). Buvo gydyta stacionare 1989 m. dėl kairės akies sumušimo, 2013 m. dėl dešinės akies sumušimo. 2013 m. gydymo Kauno klinikos suaugusiųjų akių ligų stacionare be dešinės akies sumušimo, buvo diagnozuota antrinė terminalinė kairės akies glaukoma, sunki abiejų akių trumparegystė, abiem akimis matė tik rankos judesius (1 t., b.l. 68 reversas, 69). Nukentėjusiajai iki įvykio, labiausiai tikėtina dėl regėjimo, jau buvo nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (1 t., b.l. 32). Objektyvių duomenų, kaip neįgalumo laipsnis ir specialiųjų poreikių lygis pasikeitė po įvykio, nėra. Tačiau akivaizdu, kad neįgalumo laipsnis ir specialiųjų poreikių lygis, netekus akies ir dėl to visiškai netekus regėjimo, padidėjo. Sprendžiant pagal tai ir nukentėjusiosios amžių, ji pragyvena iš pensijos ir socialinių išmokų. Kitų duomenų apie nukentėjusiosios turtinę padėtį (turimą turtą) nėra. Kaltinamasis turto neturi, yra vidutinio amžiaus, darbingas, dirba, turi vieną išlaikomą vaiką. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atsižvelgiant į nukentėjusiosios sveikatos būklę iki įvykio, jos pačios elgesį ir gyvenimo būdą, kas galėjo turėti reikšmės tiriamam įvykiui, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad prašomas priteisti 10000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 5600 Eur (LRCK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

Kaltinamajam E. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas (1 t., b.l. 154-156, 157-159, 164-166), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamasis E. E. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-03-13 11.05 val. iki 2015-03-15 11.05 val. (1 t., b.l. 149, 152). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

E. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2016-03-13 iki 2016-03-15 išbūtą laiką – 2 paras.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholinių gėrimų ir/ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti ne mažiau kaip ½ priteistos žalos nukentėjusiajai, dvylika mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš E. E. 5600 Eur nukentėjusiajai I. R. neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. E. 798,45 Eur gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.