- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-8173-932/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07609-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., suinteresuotam asmeniui A. M., išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2014 m. liepos 1 d., apie 21.15 val., S. Nėries g. 91, Vilniuje, vairavo A. M. vardu registruotą automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,83 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į betoninę sieną, apgadindamas vairuojamą automobilį. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. paaiškino, kad įvykio dieną, t. y. 2014-07-01, po darbo šventė draugo gimtadienį. Porą valandų praleido kavinėje, gėrė alkoholį, kiek tiksliai – pasakyti negali, tačiau nurodė gėręs stiprų alkoholinį gėrimą – viskį, ne mažiau porą taurių (nežino, koks kiekis galėjo būti). Grįžęs namo, nutarė išeiti pasivaikščioti. Grįždamas namo ir praeidamas aikštelėje stovintį žmonos automobilį, sugalvojo patikrinti tepalus, aušinimo skystį. Po to nutarė perstatyti automobilį (pastarasis buvo pastatytas priekiu į stovėjimo aikštelės sieną, o jis nusprendė jį persukti ir pastatyti priekiu į išvažiavimą). Kadangi neturi teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonę ir niekada jos neturėjo, įgūdžiai nėra geri, bestatydamas automobilį, sumaišė pedalus ir atsitrenkė į sieną (aikštelės koloną). Automobilis buvo apgadintas nežymiai. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu ir jo neginčija. Dėl automobilio, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, tai jis yra įgytas bendroje santuokoje su žmona. Automobilio pirkimui buvo paimta paskola jo sutuoktinės tėvo vardu, kredito įmokos dengiamos iš bendro šeimos biudžeto. Tuo metu, kai paėmė automobilio raktelius, žmona nematė, buvo užsiėmusi su vaikais. Nežino, kodėl taip pasielgė, matyt, jo veiksmai buvo paveikti alkoholio. Labai gailisi dėl savo poelgio. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra būtinas šeimai. Taip pat teismui paskyrus baudą, prašo išdėstyti jos mokėjimą, kadangi šeimos pajamos nedidelės, augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 73-74).
Teismo posėdyje apklaustas suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, jog jos vardu registruotas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas. Automobilį įsigijo santuokoje su A. M.. Kadangi turi būsto kreditą ir, atsižvelgiant į šeimos pajamas, bankas nebūtų suteikęs dar vienos paskolos, jos tėvo vardu buvo paimtas kreditas, siekiant įsigyti minėtą automobilį. Ji tėvui kas mėnesį iš savo sąskaitos perveda kredito įmokas, tačiau realiai šios įmokos dengiamos iš bendro šeimos biudžeto. Momento, kada sutuoktinis A. M. iš jos rankinės paėmė automobilio raktelius, nematė, jis jai nieko nesakė. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kuris yra vienintelė šeimos transporto priemonė (b. l. 74).
Šalies argumentai
Teismui pateiktame rašytiniame prašyme su priedais A. M. prašo nekonfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio. Nurodo, kad automobilis jai reikalingas rūpinantis dviem nepilnamečiais vaikais, automobilio raktus vyras paėmė jai nežinant, apie eismo įvykį sužinojo tik kitą dieną (b. l. 14).
A. M. paaiškinimo duomenimis, jis 2014-07-01, apie 21.15 val., vairavo automobilį „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M.. Norėdamas priparkuoti automobilį atsitrenkė į stulpą, esantį šalia parkavimo vietos, pažeisdamas automobilį (apgadino bamperį ir žibintą), padarė eismo įvykį, po kurio automobilį pastatė į tą pačią parkavimo vietą nuomojamoje vietoje (b. l. 10).
Motyvuojamoji dalis
A. M. kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniojo patrulio D. M. 2014-07-01 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-01, apie 21.05 val., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad S. Nėries g., Vilniuje, galimai neblaivus vairuotojas, vairavęs automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nesuvaldė savo transporto priemonės bei atsitrenkęs į betoninę sieną apgadino automobilį. Nuvykę minėtu adresu rado stovintį apgadintą automobilį „Peugeot“, netoliese automobilio stovėjo jį vairavęs A. M., kuris prisipažino vairavęs žmonos vardu registruotą minėtą automobilį. Patikrinus vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad A. M. neturi įgijęs vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, taip pat nuo vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, todėl vairuotojas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, šis parodė 1,83 promilių vidutinį girtumo laipsnį. Vairuotojas paaiškino dieną vartojęs alkoholinius gėrimus, su padarytu pažeidimu sutiko bei gailėjosi (b. l. 4). Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta eismo įvykio vieta – S. Nėries g. 91, Vilnius, ir nurodyti automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 5-6). Alkotesterio kvito duomenimis, A. M. 2014-07-01, 21.36 val., nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 8).
Iš A. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pastarajam inkriminuota veika kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, t. y. neblaivaus asmens padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamu atveju gi nustatyta, kad A. M. ir A. M. yra sutuoktiniai, gyvena santuokoje, kurioje ir įgijo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio padarymo metu minėta transporto priemonė pastariesiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tiek A. M., tiek ir A. M. patvirtino, kad automobilis yra bendras šeimos turtas, jo kredito įmokos yra dengiamos iš bendro šeimos biudžeto lėšų. Vadinasi, tokios aplinkybės rodo, kad automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. nebuvo svetimas, dėl ko nėra pagrindo pastarojo veiksmus kvalifikuoti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo apgadintas (sugadintas) svetimas, kitam asmeniui priklausantis, turtas (transporto priemonė). Tad, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis, kuris yra pažeidėjo ir jo sutuoktinės A. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, A. M. veiksmai perkvalifikuojami iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 129 straipsnį, t. y. kaip transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti. Tuo pačiu A. M. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies nutrauktina nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Minėta teisės norma yra taikoma asmenims, kurie yra įgiję teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nepateikia vairuotojo pažymėjimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju A. M. tokios teisės niekada nebuvo įgijęs, be to, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų teismo motyvų, pastarojo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 129 straipsnį, kaip transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, kuris neturi teisės vairuoti.
Tad išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. M., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į betoninę sieną, apgadindamas vairuojamą automobilį, todėl jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 129 straipsnį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad A. M. pilnai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į A. M. asmenybę (dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), taip pat tai, kad įvykis padarytas parkavimo aikštelės teritorijoje, neišvažiavus už jos ribų. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. M. minimalaus dydžio baudą, numatytą ATPK 129 straipsnio sankcijoje be transporto priemonės konfiskavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išreiškė prašymą dėl baudos sumokėjimo išdėstymo tuo atveju, jeigu teismo nutarimu tokia administracinė nuobauda bus paskirta, teismas, vadovaudamasis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi bei įvertinęs A. M. gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, tai, kad šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, paskirtą baudą išdėsto sumokėti per 20 mėnesių, sumokant kas mėnesį po 200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, ir paskirti jam keturių tūkstančių (4 000) litų dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Paskirta bauda turi būti sumokėta per 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį, kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki mėnesio 30 dienos mokant po 200 litų, iki visiško baudos sumokėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.