- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-845-366-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-000137-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Kaltinamasis
- A. K.
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-845-366/2011
Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 1-10-9-000137-2011-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus, Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisinta nustačius, kad ji nepadarė veikos, turinčios BK 170 str. 1 ir 2 d. požymių.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. K. išteisinta iš kaltinimo tuo, kad ji 2010-01-30 apie 7.27 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto svetainę www.lrytas.lt – atsiųsdama komentarą NR. 11 „manau“, kuriame parašydama: „Manau, kad teisingai pasielgė, jei toks esi tylėk ir slėpkis. Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama“, viešai skatino neapykantą homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausančiam asmeniui dėl jo seksualinės orientacijos.
Šalies argumentai
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. K. pripažinti kalta pagal BK 170 str. 1 d. ir paskirti jai 3 MGL (390 Lt) dydžio baudą. Taip pat prašo vadovaujantis BPK 256 str. 1 d. kaltinime nurodytas veikos aplinkybes pakeisti prokuroro nurodomomis iš esmės skirtingomis. Mano, jog teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroro nuomone, A. K. teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, laikant juos gynybinės pozicijos išraiška, nes savo komentare, kuris buvo publikuotas viešai, atsiliepiant į straipsnį „Atleistas iš universiteto gėjus padavė rektorių į teismą“, ji liepiamąja nuosaka ir teiginiu išreiškė kategorišką nuomonę, neleidžiančią daryti prielaidos, kad ji abejoja. A. K. aiškiai nurodė, kad gėjai turėtų tylėti ir slėptis, juos be išlygų prilygino ligoniams, nuo kurių užsikrečiama. Prokuroras teigia, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo A. Z. parodymus, specialisto išvadą, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl byloje pateiktos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialisto išvados (2011-04-20 Nr. 1.4.-S-134). Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. neprieštaravo nukentėjusiojo siūlymui taikytis, tačiau teismas į šį proceso dalyvių siūlymą neatsižvelgė, jo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismo nešališkumu verčia abejoti ir ta aplinkybė, kad A. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką – tai užfiksuota teismo posėdžio protokole, tačiau, teismui paklausus ar komentare nebuvo išreikšta tik jos nuomonė be ketinimo diskriminuoti, kaltinamoji pradėjo tvirtinti, kad ji sakiusi tik tai, ką mananti, ji nenorėjusi skatinti neapykantos. Prokuroro nuomone, teismas klysta, nurodydamas, kad kaltinamosios viešai paskelbta kategoriška nuomonė apie homoseksualų asmenį, yra tik nuomonė, t.y. asmens saviraiška. Savo įsitikinimų įgyvendinimas niekinant ar tyčiojantis iš asmens, socialinės grupės ar tautos, be abejo, yra nesuderinamas su konstitucine teise ir Konvencija; kartu nekelia abejonių ir tai, jog pasityčiojimo, niekinimo veiksmais gali būti kurstoma rasinė, tautinė neapykanta ir diskriminacija. A. K. viešai paskleisti kategoriški, kitą asmenį niekinantys ir įžeidžiantys žodžiai nėra susiję su jokiu iš principo leidžiamu saviraiškos įgyvendinimu. Prokuroro teigimu, Byloje surinkti duomenys įrodo, kad A. K., komentuodama 2010-01-30 internetiniame naujienų tinklalapyje vwvw.lrytas.lt korespondentės V. I. publikuotą straipsnį „Atleistas iš universiteto gėjus padavė rektorių į teismą“ parašydama kaltinime nurodytą tekstą aiškiai suprato, kad taip ji tyčiojasi, niekina ir kursto diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos. A. K. skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, ji neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, todėl A. K. skirtina bauda.
Išteisintoji A. K. atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą nesutinka su prokuroro skundo argumentais ir prašo palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-08-25 nuosprendį. Teigia, kad nusikaltimo nepadarė, savo komentaru neturėjo jokios minties ar tikslo kam nors pakenkti.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašo skundą tenkinti. Išteisintoji ir jos gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Paduodamas apeliacinį skundą Rokiškio r. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras kartu pateikė prašymą pakeisti A. K. kaltinimą. Savo prašyme kaltinimą A. K. prašo išdėstyti taip:
„A. K. kaltinama tuo, kad ji 2010-01-30 apie 7.27 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto svetainę www.lrytas.lt atsiųsdama komentarą NR. 11 „manau“, kuriame, komentuodama 2010-01-30 internetiniame naujienų tinklalapyje www.lrytas.lt korespondentės V. I. publikuotą straipsnį „Atleistas iš universiteto gėjus padavė rektorių į teismą“, parašydama: „Manau, kad teisingai pasielgė, jei toks esi tylėk ir slėpkis. Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama“, viešai, panaudodama informacinės visuomenės informavimo priemonę, tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, t.y. A. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 170 str. 1 d.“
Lygiai taip pat pagal LR BK 170 str. 1 d. A. K. veiką prašė kvalifikuoti ir prokuroras pasisakydamas baigiamojoje kalboje (t. 1, b.l. 191). Nors nei prašyme pakeisti kaltinimą nei minėtoje prokuroro baigiamojoje kalboje nėra nurodyta BK 170 str. redakcija, tačiau kolegija pagal veikos požymių aprašymą (apibūdinimą) turi pagrindą manyti, jog abiem šiais atvejais prašoma taikyti 2002 metų įstatymo redakciją. Taip manyti verčia tai, kad būtent 2002 metų redakcijoje BK 170 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, „kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, <.....> ar pažiūrų“. Kaip matyti veikos apibūdinimas pacituotame straipsnyje ir prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą A. K. bei minėtoje prokuroro baigiamojoje kalboje visiškai sutampa. Tačiau 2009-07-09 (įsigaliojo 2009-07-23) BK 170 straipsnis buvo pakeistas. Šios redakcijos BK 170 str. 1 d. atsakomybė numatyta tokią nusikalstamą veiką:
„Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos <...> ar pažiūrų arba kurstoma smurtauto, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino“. Akivaizdu, kad veika, kurios padarymu prašoma pripažinti A. K. kalta ir veika kuri aprašyta 170 str. 1 d. (2009 m. redakcija) iš esmės skiriasi.
Ryšium su tuo kyla pagrįsta abejonė ar prokuroras gali tinkamai atlikti LR BPK 2 str. jam numatytą pareigą jei akivaizdu, kad jis net nežino, jog daugiau nei prieš du metus yra pasikeitęs veikos apibūdinimas, t.y. pasikeitęs baudžiamasis įstatymas.
Dėl aukščiau aprašytos situacijos apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą išdėstant jį taip:
„A. K. kaltinama tuo, kad ji 2010-01-30 apie 7.27 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto svetainę www.lrytas.lt atsiųsdama komentarą NR. 11 „manau“, kuriame, komentuodama 2010-01-30 internetiniame naujienų tinklalapyje www.lrytas.lt korespondentės V. I. publikuotą straipsnį „Atleistas iš universiteto gėjus padavė rektorių į teismą“, parašydama: „Manau, kad teisingai pasielgė, jei toks esi tylėk ir slėpkis. Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama“, viešai, panaudodama informacinės visuomenės informavimo priemonę, tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, t.y. A. K. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 170 str. 2 d.“ Šiuo atveju prašoma nekeičiant faktinių aplinkybių A. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 170 str. 2 d.
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad A. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 170 str. 1 ar 2 d. Teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktais įrodymais, kuriuos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Su tokiu veikos vertinimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Vertinant ar yra padarytas nusikaltimas, numatytas BK 170 str. 2 d. labai svarbi yra subjektyvioji pusė, kadangi šis nusikaltimas gali būti padarytas tik, tiesiogine tyčia. Atsakomybė kyla tik tuomet, kai kaltininkas, darantis šiame straipsnyje numatytus veiksmus, suvokia, kad savo viešais pareiškimais niekina, skatina neapykantą ar kursto diskriminuoti tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori tai daryti.
Nagrinėjamu atveju A. K. nuo pat pradžių (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme) nuosekliai tvirtino, kad rašydama komentarą nenorėjo įžeisti nei konkretaus asmens, nei aplamai homoseksualios orientacijos asmenų, nei juo labiau skatinti jiems neapykantą ar kurstyti kitus diskriminuoti. Ji aiškina, kad komentare tik išreiškė savo nuomonę. Rašydama žodžius <... jei toks esi tylėk ir slėpkis...> tik išreiškė savo nuomonę, jog nederėtų seksualinės orientacijos reklamuoti, daryti iš to šou. O rašydama <... Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama ...> neturėjo mintyje, kad užsikrečiame kaip kokia liga. Ši frazė buvo ankstesnės minties tęsinys ir tai rašydama manė, jog aktyvus homoseksualios orientacijos propagavimas (paradų, eitynių, šou organizavimas) gali patraukti jaunimą kuris ir nėra linkęs į netradicinę seksualinę orientaciją. Objektyvių įrodymų, paneigiančių A. K. paaiškinimus byloje nėra.
Po visų kaltinimų keitimų A. K. kaltinama ir tuo, kad kurstė diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos. Tačiau įrodymų, patvirtinančių šį kaltinimą nėra. Pačiame komentare nėra jokių pasisakymų, kuriais butų raginami kiti asmenys bet kokiu būdu diskriminuoti tokius asmenis. Kurstymo diskriminuoti neįžvelgia ir pats nukentėjusiuoju pripažintas A. Z. (t. 1, b.l. 189). Komentaras parašytas prie straipsnio, kuriame pateikta informacija, jog iš darbo atlestas asmuo dėl jo seksualinės orientacijos. Taigi straipsnyje jau pateiktas faktas, nurodyta dėl kokios priežasties žmogus atleistas. Su tuo galima sutikti arba galima nesutikti, tačiau faktas jau yra įvykęs. A. K. tik išsakė poziciją (gerai ar blogai pasielgta) dėl įvykusio fakto. Tokios pozicijos išsakymas negali būti vertinamas kaip kurstymas diskriminuoti. Jau iš paties straipsnio pavadinimo matyti, kad dėl seksualinės orientacijos atleistas žmogus kreipėsi į teismą. Taigi ir teismas turėjo (ar turi) vertinti šį faktą, pasisakyti teisėtai at neteisėtai (gerai ar blogai) buvo pasielgta. Todėl vien už nuomonės pareiškimą, kad buvo pasielgta gerai, negali kilti baudžiamoji atsakomybė jau vien todėl, kad toks baudžiamasis persekiojimas galėtų būti įvertintas kaip netiesioginis spaudimas teismui, nagrinėjančiam atleisto asmens skundą.
Apeliacinis skundas grindžiamas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialisto išvada (2011-04-20 Nr. 1.4.-S-134), kurioje yra pasakyta: „Nepaisant to, kad Jungtinių Tautų pasaulinės sveikatos organizacijos Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (skyrius F.66), kuriuo oficialiai vadovaujasi visos Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos, homoseksualūs santykiai nelaikomi parafilija arba nukrypimu, vis dar komentatoriai homoseksualius santykius prilygina ligai, o homoseksualius asmenis vadina ligoniais, tuo irgi siekia pastaruosius sumenkinti ir įžeisti.“ Tačiau ši specialisto išvados dalis nepagrindžia A. K. kaltės, o vertinama kaip prokuroro laisvas specialisto išvados interpretavimas, kadangi šis teiginys nėra pritaikytas A. K. komentarui, o yra apibendrinančio pobūdžio. Visų pirma, kaip jau minėta, pati A. K. paaiškino, kad kalbėdama apie užsikrėtimą ji neturėjo galvoje ligos. Be to priešingai nei teigia prokuroras, specialisto išvada ne patvirtina, o paneigia A. K. kaltę. Minėtoje specialisto išvadoje, specialistė duodama išvadą, jog pateiktais komentarais yra tyčiojamasi, niekinama ir kurstoma diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, komentarus suskirstė į penkias grupes (t. 1, b.l. 145). Komentarus, kuriuose gėjai priskiriami ligoniams ji išskyrė į penktą grupę. Išanalizavus šiai grupei priskirtus komentarus matyti, kad visuose juose yra aiškiai pasakoma, kad homoseksualumas yra iškrypimas, liga, kuria būtina gydyti ir t.t. Tačiau į šią grupę A. K. komentaras neįtrauktas. Darytina išvada, kad net specialistei nepasirodė, jog A. K. savo komentare homoseksualumą laiko liga. Ir iš tikrųjų pačiame komentare nėra pasakymo, jog homoseksualumas yra liga, jog jį reikia gydyti ar panašiai. Suskirstydama komentarus į grupes specialistė pirmai grupei priskyrė komentarus, kuriuose gėjai vadinami „pyderais, piderastais, pedalais“. Matyti, kad prie šios grupės yra priskirtas ir komentaras Nr. 11 „manau“. Galima manyti, jog čia nurodytas būtent A. K. komentaras, tačiau kaip matyti A. K. komentare nėra žodžių, kurių pagrindu sudaryta ši grupė. Todėl laikytina, kad tai nuoroda ne į jos komentarą, arba jis įrašytas per klaidą.
Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Naikinti jį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.