- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- AN2-76-885/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01854-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau – Institucijos) 2021 m. birželio 10 d. nutarimu J. J. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 463 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 400 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 10 d., 10.01 val., vairavo N2 kategorijos transporto priemonę mokamu valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A1 nesumokėjęs nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliu, tai yra, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1950, 226 punktus.
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, J. J. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2022 m. sausio 13 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog J. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta, nuobaudos dydžio, kuris yra artimas baudos minimumui, pareiškėjas neginčija. Keisti ar naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniame skunde J. J. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti; jeigu teismas netenkins šio reikalavimo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti mažesnę, nei numatyta ANK 463 straipsnio 4 dalies sankcijoje.
3.1. Skunde nurodoma, kad jis įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju nedirba. Šioje įmonėje dirba vadybininku, todėl tik kartais, trūkstant vairuotojų, jis išvežioja prekes Lietuvoje. Nors tą dieną vairavo transporto priemonę, tačiau jam negali būti taikomi, kaip vairuotojui specialiais teisės aktais reglamentuojamos numatytos pareigos bei taikomi specialieji atsakomybės reikalavimai. Dabar galiojantis kelių mokesčių teisinis reglamentavimas jam nebuvo žinomas. Jis žinojo tai, kad pagal ankščiau galiojusį teisinį reguliavimą dėl kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo, tokį mokestį galėjo sumokėti pasirinktoje degalinėje, ką ir ketino padaryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kuro kainų su specialiomis nuolaidomis. Ši kolonėlė yra įvažiuojant į Vilnių, kur planavo pasipildyti kuro ir sumokėti kelių naudotojo mokestį. Šių jo nurodytų aplinkybių teismas išsamiai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas savo nutartyje tik konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad iki 2021 m. gegužės 10 d., 10.01 val., jis buvo apmokėjęs naudojimosi keliais mokestį. Nei kelių policijos pareigūnui, nei teisme neįrodinėjo, kad buvo sumokėjęs kelių mokestį tam laikui. Priešingai, visada teigė, kad mokestį sumokės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro papildymo kolonėlėje, ir ši kolonėlė yra įvažiuojant į Vilnių. Naudojimosi keliais mokestį sumokėjo 2021 m. gegužės 10 d., 11.05 val., minėtoje kolonėlėje, kur ir planavo sumokėti. Prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad nusižengimas nebuvo padarytas sąmoningai, siekiant išvengti naudojimosi keliais mokesčio mokėjimo, mokestis buvo nesumokėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. tai, kad jis nėra įmonės vairuotojas, tai, kad jam nėra žinomi pasikeitę įstatymų reikalavimai dėl šio mokesčio mokėjimo laiko. Mokestis buvo sumokėtas artimiausioje degalinėje.
3.2. Apelianto teigimu, teismas priimdamas nutartį neišsprendė jo prašymo dėl švelnesnės nuobaudos taikymo. Nors savo skunde apie tai nepasisakė, tačiau teismo posėdžio metu prašė teismo įvertinti jo ankščiau nurodytas aplinkybes, jo amžių, gaunamas pajamas ir skirti švelnesnę nuobaudą arba jos neskirti visai. Mano, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga ir neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui.
3.3. Nurodo, kad jis pripažino, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ne nesumokėjus kelių mokesčio, o dėl ne laiku sumokėto kelių mokesčio, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Mano, kad nusižengimas yra mažareikšmis (11 Eur), jis nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala valstybei, mokestis buvo sumokėtas artimiausioje kolonėlėje (toje pačioje, kur ir planavo mokėti mokestį). Todėl padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, todėl, apelianto manymu, turi būti skiriama švelnesnė nuobauda arba ji iš viso neskiriama. Paskirta 400 Eur administracinė nuobauda už 11 Eur nesavalaikį kelių mokesčio sumokėjimą prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Taip pat prašo atsižvelgti į jo garbingą amžių, į gaunamas nedideles pajamas. Kitų pajamų neturi. Pažymėjo, kad dar moka bankui paskolą už įsigytą gyvenamą būstą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Ginčo dėl to, kad kelių mokestis analizuojamu atveju turėjo būti sumokėtas, tačiau tai padaryta nebuvo (sumokėtas mokestis jau po nusižengimo fiksavimo), nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad mokestis buvo nesumokėtas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad jis nėra įmonės vairuotojas, ir kad jam nėra žinomi pasikeitę įstatymų reikalavimai dėl šio mokesčio mokėjimo laiko.
5. Pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį, važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų. Iš komentuojamo straipsnio sankcijos lingvistinio aiškinimo seka, kad jokiam kitam asmeniui, išskyrus transporto priemonės vairuotoją, atsakomybė pagal komentuojamo straipsnio nuostatas negali būti taikoma. Esant tokiai situacijai, kad šiuo atveju vairuotojas nėra atsakingas už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 463 straipsnio 4 dalyje, padarymą, yra nelogiški ir prieštarauja šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Priešingu atveju susiklostytų tokia situacija, kai vairuotojui nesusimokėjus privalomo kelių mokesčio ir naudojantis mokamais keliais, atsakomybė nekiltų niekam ir ANK 463 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas iš esmės taptų nebaudžiamas.
6. Nagrinėjamu atveju J. J. nusižengimą padarė kaip transporto priemonės vairuotojas. Svarbu ir tai, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Be to, J. J. analizuojamu atveju kilus bet kokiai abejonei dėl tinkamos vinjetės įsigijimo bei jos užpildymo, informaciją galėjo gauti viešai prieinamoje internetinėje svetainėje ar kreipiantis į savo darbdavį. Taigi J. J. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl padaryto nusižengimo.
7. Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 4 dalį patrauktam J. J. administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti pusę minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos (ANK 463 straipsnio 4 dalis numato baudą nuo 350 iki 750 Eur). Administracinio nurodymo institutas įtvirtina pažeidėjo ir valstybės susitaikymo galimybę. Jis skirtas tam, kad asmuo, kurio teisinė padėtis lengvinama, paskiriant mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, ją operatyviai sumokėtų ir taip administracinio nusižengimo byla būtų baigta. J. J. administracinio nurodymo neįvykdė, taigi administracinio nurodymo tikslas – proceso operatyvumas ir ekonomiškumas – šiuo atveju nebuvo pasiektas. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą iš esmės, J. J. buvo skirta bauda artima minimaliai sankcijoje numatytai nuobaudai, todėl, nesant nustatytų išskirtinių jo padėtį lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo manyti, jog apeliantas nubaustas per griežtai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.