Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiajam A. V., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

Ž. R., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, preofesinio-vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. R. padarė plėšimą, o būtent : 2012 m. lapkričio 14 d.. apie 23 val., Varėnos m., Vytauto gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie AB DNB banko pastato, A. V. grąsindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, sakydamas jam „važiuosim į mišką“, nukentėjusiajam suprantant tai kaip fizinio smurto panaudojimą, reikalavo paimti iš savo sąskaitos AB DNB banko bankomate pinigų, bandant A. V. išlipti iš važiuojančio automobilio VW SHARAN v/n (duomenys neskelbtini), sugriebė rankomis ir laikė, o atvažiavus į miško masyvą, esantį prie Varėnos verslo ir technologijų mokyklos, panaudodamas fizinį smurtą - sudavė du smūgius ranka A. V. į galvą ir veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, reikalavo ir ieškojo nukentėjusiojo drabužiuose banko kreditinės kortelės, tikslu gauti turtinės naudos sau – A. V. paimti grynus pinigus iš bankomato, vėliau prie namo Nr. 40, Savanorių g., Varėnos m., reikalavo atsinešti iš namų banko kreditinę kortelę, siekiant šiais pinigais naudotis ir pagrobė svetimą turtą - A. V. priklausantį mobilųjį telefoną NOKIA 5230 - 200 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. V. 200 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis Ž. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Sudavė du smūgius V. į veido sritį, nes jį išvedė iš kantrybės. Tą dieną gėrė alų su V.. Kalbėjosi apie važiavimą pas merginas į Vilniaus miestą. V. buvo apgirtęs. Kadangi pats vairuoti negali ir išsikvietė Š. V., kuris atėjo su draugu. Nuvažiavo prie bankomato, V. ieškojo kortelės, bet pasakė, kad neranda, neturi. Tada pasakė, kad pas merginas jau nevažiuos. Buvo nuvažiavę už verslo ir technologijos mokyklos į mišką. Po to važiavo pas V. į namus paimti kortelės. V. kai nuėjo, tai ir negrįžo. Nuėjo prie jo buto durų, beldė, bet niekas neatidarė. Grįžus prie automobilio privažiavo policijos tarnybinis automobilis ir policijos pareigūnai klausė, ką jie čia veikia. Sakė laukia. V. motina reikalavo telefono.Telefonas buvo automobilyje. Smūgius V. sudavė miške dėl to, kad gavosi barnis. Jo pravardė „Ž.“.

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. 2012-11-14 gėrė alkoholinius gėrimus. Po to atėjo Ž. R.. Su juo sugalvojo dar išgerti alaus. Sėdėjo jo automobilyje.Ž. paskambino kokiam tai žmogui, atėjo dviese, kalbėjo apie važiavimą pas merginas, o po to pasakė, kad eina į namus. Pasiūlė važiuoti, suprato, kad pasivažinėti po miestą,dar išgerti alaus. Kai mašina sustojo prie DNB banko, paklausė, kas nusiims pinigų, tai Ž. atsakė- kad nukentėjusysis. Atsakė, kad neturi kortelės, tada Ž. pasakė, kad važiuojam į mišką. Važiuojant bandė išlipti, bet Ž. sulaikė, o įvažiavus į mišką liepė vairuotojui sustoti ir sudavė smūgius. Ž. liepė išlipti. Išlipo, buvo išsigandęs, ištraukė saują metalinių pinigų, Ž. pasakė, kad centų jam nereikia, apieškojo kišenes, tikėdamasis rasti kortelę, buvo išsigandęs, kad viskas nepasikartotų, pasakė, kad važiuojam į namus pasiimti kortelės. Ž. reikalavo pinigų. Kai nuvažiavo už profesinės mokyklos į esantį poligoną, išlipus sudavė 3- 4 smūgius, toliau neskaičiavo. Automobilyje buvo Ž. R., vairuotojas- Š. V. ir kitas asmuo, kurio pavardės nežino. Po pirmo smūgio vairuotojas pasakė: „Ž.“, ką čia darai?“ Smūgiai buvo suduoti sėdint ant priekinės automobilio sėdynės. Pirmas smūgis buvo suduotas į kairę veido pusę. Buvo smūgiuojama iš nugaros. Grįžus prie namų pasakė, kad eina pasiimti kortelės, vairuotojas pasakė, kad aš tikrai negrįšiu. Tada Ž. pasakė, kad kaip garantą pasilieka telefoną, liepė pasakyti namų adresą, butą, aukštą ir pasakė, kad duoda 5 minutes, kitaip mane vis tiek susiras. Paliko telefoną, kad tik galėtų išeiti į namus. Atėjęs į namus pasakė motinai, kad telefono jau nebeturi, nenorėjo grįžti atgal po sudaužymo. Po kurio laiko beldėsi į duris, girdėjo nulipant keleto asmenų balsus. Motinai liepė iškviesti policiją. Buvo tiek išsigandęs, kad net nėjo į kiemą pasiimti savo telefono, policijos pareigūnai patys atnešė į namus. Telefonas buvo išjungtas, kas jį išjungė- negali pasakyti. Per visą vakarą buvau išgėręs 0,5 l talpos 7- 8 skardines alaus. Orientavosi, kas vyksta. Neturėjo tikslo nusiimti pinigų ir vykti pas paneles. Kortelės su savim neturėjo, grynųjų pinigų turėjo tiek, kiek jam ir reikėjo. Ateinant iš namų buvau pasiėmęs apie 70 Lt. Miške išsiėmė visą saują metalinių pinigų. Kaltinamasis pasakė: „man tavo centų nereikia“. Kaltinamasis perkraustė miške kišenes, nesakė, ko ieško, mano, kad galvojo, jog slepia kortelę. Kai sustojo prie bankomato, paklausė, kas nusiims pinigų, Ž. pasakė- tu nusiimsi; kai pasakė, kad neturi kortelės, atsakė, kad važiuosim į mišką. Suprato, kad yra grasinama, bandė išlipti iš važiuojančios mašinos, bet Ž. neleido. Automobilyje paliko įjungtą telefoną, paliko ant priekinės panelės.

Liudytojas Š. V. parodė, kad Ž. R. pažįsta, santykiai su juo normalūs. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Paskambino vakare R., o jis buvo su draugu K. G.. Ž. paprašė pavairuoti automobilį. Atėję įsėdo į mašiną, R. sėdėjo su nukentėjusiuoju. R. paklausė, ar pavairuosiu mašiną iki Vilniaus, sutiko. R. pasakė važiuoti iki bankomato. Nukentėjusysis ieškojo kortelės, sakė, kad neturi, reikia važiuoti iki namų. R. su nukentėjusiuoju susistumdė. Matė, kad ukentėjusiajam prakirstas antakis- bėgo kraujas. Ž. paprašė nuvežti į miškelį, kur konkrečiai- nesakė. Nuvežė prie stadiono už profesinės mokyklos. Ten jie vėl susikivirčijo, kad nerado bankomato kortelės, dėl pinigų. Stumdėsi, mušėsi, rėkė vienas ant kito. R. pasakė, kad sukvietė žmones, buvo susitarę važiuoti. Nukentėjusysis pasakė, kad su savim neturi kortelės, reikia važiuoti į namus. Nukentėjusysis buvo išsitraukęs metalinių pinigų, sakė, kad daugiau neturi. Kalbėjo, kad reikia važiuoti iki namų. Nukentėjusysis nuėjo ir negrįžo. Jis paliko telefoną. Dėl ko paliko telefoną- nežino. Po kurio laiko atvažiavo policija, nuėjo į namus, po to išėjo su nukentėjusiojo motina ir atsinešė telefono dėžutę, ieškojo telefono. Paėmė telefoną ir policija išvažiavo. Kai važiavo nuo banko, nukentėjusysis bandė atsidaryti duris ir išlipti iš važiuojančios mašinos, R. sėdėjo ant galinės sėdynės ir jį sulaikė, neleido iššokti. Telefonas buvo paliktas mašinos viduje, ant panelės. Vėliau jį rado automobilio dėtuvėje. K. G. yra miręs.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. Dirba Varėnos rajono PK patruliu. 2012- 11- 14 patruliavo mieste. Savanorių gatvėje prie 42 namo buvo iškvietimas dėl triukšmo prie automobilio. Paaiškėjo, kad iš vieno žmogaus buvo paimtas telefonas. Surado telefoną automobilio daiktų dėtuvėje ir grąžino savininkui.

Liudytoja M. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Nukentėjusysis A. V. - jos sūnus, santykiai su juo geri. Sūnus grįžo 2012- 11- 14 naktį kruvinas ir pasakė, kad neatrakintų durų, nes gali ateiti, ir dar pasakė, kad neturi telefono. Po to pasakojo, kad su pažįstamu išgerdinėjo, vaikščiojo, tas pažįstamas paskambino dviems draugams, nuvažiavo prie bankomato ir liepė sūnui nuimti pinigų. Kai sūnus pasakė, kad neturi, sakė, kad veš į mišką. Nuvežė į mišką, ten sudavė smūgius. Sūnus pasakė, kad vežtų į namus, jis pasiims kortelę.Grįžus sūnui į namus po kelių minučių pasibeldė į duris, iškart paskambino policijai. Nuėjo į lauką, aiškinosi dėl telefono. Iš pradžių niekas neatidavė, pasakė, kad mašinoje nėra. Kadangi telefono negrąžino, policininkai pasakė, kad tikrins visų kišenes, mašiną, tada vienas iš esančių mašinoje telefoną išėmė iš mašinos dėtuvės. Iš mašinos dėtuvės telefoną išėmė ne kaltinamasis, galėjo būti tas asmuo ir liudytojas Š. V.. Dėtuvė, iš kurios buvo išimtas telefonas, buvo uždara. Telefonas buvo išimtas, kai policininkai pasakė, kad tikrins kišenes ir darys apžiūrą.

Liudytojas V. V. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja M. V..

Liudytojas V. K., davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas A. K..

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

2012-11-22 tyrėjo tarnybiniu pranešimu, kad asmuo pravarde “Ž.” naudojo smurtą prieš A. V., reikalaudamas pinigų ir atėmė mobilaus ryšio telefoną ( b.l. 6,7).

A. V. skundu policijai, kad 2012-11-14 jį sumušė ir reikalavo pinigų, paėmė telefoną asmuo, pravarde „Ž.“ ( b.l. 8,9).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu A. V. parodė vietą - kur buvo prie bankomato, važiavo į miško masyvą, kur stovėjo automobilis atvykus prie jo namo ( b.l. 20-23).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. V. pateikia mobilųjį telefoną NOKIA 5230 modelio (b.l. 57). Apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilusis telefonas NOKIA 5230 modelio (b.l. 58-60).

Specialisto išvadoje Nr. G 8-1082/13 (06) nurodyta, kad A. V. galvos sumušimas, muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 27-29).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ( plėšimą) . Pagrobimas yra tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis teisėtam savininkui galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Pirmiausia kaltinamasis svetimo turto užvaldymui grąsino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, nuvežęs nukentėjusįjį prie bankomato ir reikalaudamas paimti iš savo sąskaitos neapibrėžto dydžio pinigų sumą, ir tas grąsinimas buvo realus, nes nukentėjusysis suvokė, kad bus nuvežtas į mišką, o ten kaltinamasis panaudos smurtą prieš jį, tikslu užvaldyti nukentėjusiojo turtą – pinigus. Suvokdamas situacijos pavojingumą, kaltinamojo realius ketinimus smurtauti ir pagrobti jo pinigus, nukentėjusysis bandė išlipti iš lėtai važiuojančio automobilio, bet kaltinamasis jį sugriebė, sulaikė ir pasodino, taip neleisdamas nukentėjusiajam pasišalinti nuo kaltinamojo. Nuvažiavus į miško masyvą, lauke prie automobilio, kaltinamasis reikalavimą dėl turtinės naudos gavimo tęsė, sudavė smūgius nukentėjusiajam į veido sritį, ieškojo kišenėse banko kortelės, tikslu, paimti pinigų iš bankomato, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, važiavo iki nukentėjusiojo namo, kad tais pačiais tikslais, užvaldė nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną savanaudiškais tikslais. Kaltinamasis sukūrė tokią situaciją, kad jam siekiant savanaudiškų tikslų, nukentėjusysis privalo paimti savo banko koretelę ir iš bankomato paimti pinigų, jo poreikiams tenkinti,nes nukentėjusysis nenorėjo su kaltinamuoju kur nors vykti, toliau linksmintis ar gerti alkoholinius gėrimus. Negalėdamas patekti į nukentėjusiojo butą, paėmė nukentėjusiojo telefoną ir laikė savo automobilio daiktadėžėje. Nukentėjusysis ten telefono nebuvo palikęs, neleidęs juo disponuoti kitiems asmenims. Reikalavimas grąžinti telefoną buvo įvykdytas tik tada, kai policijos pareigūnai įsitikinę V. reikalavimu dėl telefono aparato grąžinimo pagrįstumo, pasakė, kad atliks automobilio apžiūrą. Automobilis priklauso kaltinamajam, kuris vadovavo, kur jį turėjo vežti Š. V.. Telefono padėjimas į daiktadėžę rodo, kad nukentėjusiojo telefonu laisvai disponavo svetimi asmenys, buvę Ž. R. priklausančiame automobilyje. Jų veiksmai buvo bendri – kartu važinėti ten, kur nori kaltinamasis. Nurodomas byloje asmuo K. G. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu yra miręs.

Kaltinamojo tikslas buvo ne sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam, bet užvaldyti svetimą turtą neapibrėžto dydžio. Nukentėjusysis A. V. apie kalbėtą išvyką pas merginas persigalvojo ir nepageidavo niekur vykti. Tuo tarpu kaltinamasis nusprendė tenkinti savo norus, savo savanaudiškus tikslus, tam tikslui panaudodamas psichologinį ir fizinį smurtą. Kaltinamasis nu­ma­tė nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ri­nius ir jų siekė. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neapibrėžta tyčia, nes siekė pagrobti nukentėjusiojo turtą neapibrėžto dydžio, t.y. kiek nuims pinigų bankomate, tiek jų pakaks kaltinamojo norams tenkinti.

Kaltinamojo aiškinimas, kad jis nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos, laikytina jo pasirinkta gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės ir atmestina. Vartoti smurtą prieš nukentėjusįjį nebuvo jokio būtinumo ar pagrindo, išskyrus kaip paveikti nukentėjusiojo turtui užvaldyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nukentėjusysis kalbėjo apie važiavimą jo ir kaltinamojo pas pažįstamas merginas.Vertinant aplinkybes, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo vartoję alkoholinius gėrimus, tam tikru laipsniu apsvaigę, bet koks skatinimas bendrai toliau leisti laisvalaikį, vykti į kitą vietovę, buvo provokuojantis ir rizikingas elgesys tolimesniems kaltinamojo veiksmams atlikti.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.). Kaltinamasis neneigia, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimas skatino kaltinamąjį veikti aktyviai savanaudiškais tikslais, nežiūrint kokiu būdu tai bus pasiekta, vartoti smurtą.

Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už viešosios tvarkos pažeidimą.

Kaltinamasis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, nedirba. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 4 d.). Nukentėjusysis su kaltinamuoju nesusitaikė, kaltinamasis nepripažįsta padaręs jam ikriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – areštas ir terminuotas laisvės atėmimas. Arešto bausmės vykdymas negali būti atidedamas, nes to nenumato baudžiamojo kodekso nuostatos.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų .

Kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė. Bausmės paskirtimi siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį už padarytas nusikalstamas veikas, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.) . Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Atsižvelgiant į kaltinamojo Ž. R. asmenybę, tai, kad anksčiau neteistas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atidėtinas paskirtos bausmės vykdymas, teismui nusprendus, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, laikant, kad lengvinanti aplinkybė yra reikšmingesnė, negu sunkinanti, nes ir pats nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, juos vartojo ir kartu su kaltinamuoju.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas A. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 447.61 Lt turtinės žalos ir 7000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusysis nebuvo sunkiai sužalotas, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jos sveikatos stovis. Nukentėjusiojo darbingumas nebuvo prarastas ilgam laikotarpiui.

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 4 d. ). Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, vartoti alkoholinius gėrimus kartu su kaltinamuoju, kalbėti apie kažkokius tolimesnius bendrus veiksmus, vykti kartu su mažai pažįstamu asmeniu. Pats nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholį, todėl ir dėl to galėjo neįvertinti situacijos, kuri gali išprovokuoti nusikalstamos veikos padarymą. Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį. Kaltinamojo veika nėra laikoma labia pavojinga, padaryta kaltinamojo veika priskiriama prie tyčinių, apysunkių nusikaltimų;

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi asmuo darbingas, gali dirbti ir gauti bent minimalių mėnesinį atlyginimą.

-nukentėjusysis nenurodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala. Padaryta turtinė žala pagrįsta surinktais ir ištirtais įrodymais : išlaidos vaistams, kelionei pas teismo medicines specialistą; negautų pajamų apskaičiavimas (tiek, kiek negavo negavo darbo užmokesčio, atskaičius išmokėtą nedarbingumo išmoką). Turtinė žala 496.41 Lt yra reali ir pagrįsta.

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiems – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam pavartojus fizinį smurtą nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, kurį laiką gydėsi, negalėjo dirbti pagal sudarytą darbo sutartį, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jo atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kai atvirai, matant pašaliniams asmenims buvo smurtaujama jų atžvilgiu, užvaldomas jo turtas.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, nustatant jo dydį, atsižvelgtina ir pačio nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju gėrė alkoholinius gėrimus, netinkamai elgėsi su mažai pažįstamu asmeniu, siekdamas tęsti bendravimą ( važiuoti, toliau linksmintis apsvaigus nuo alkoholio).

Įvertinus aptartų kriterijų visumą, neturtinės žalos dydis civiliniam ieškovui nustatytinas 3000 litų dydžio.

Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ir tokia išvada daroma pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2013-02-21 įtariamajam Ž. R. skirta kardomoji priemonė- įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. ( b.l. 75 ).

Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Vadovaudamasis LR BPK 297-299 str., 301-305, 307-308 str., teismas

Ž. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

Taikant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį , 2 dalies 5, 7 punktus, 4 dalį, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį :

neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

Paskirtus įpareigojimus vykdyti vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius.

Kardomają priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš Ž. R. civiliniam ieškovui A. V. 496.41 litus turtinės žalos atlyginimo ir tris tūkstančius litų (3000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.