Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo banko sąskaitai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016-11-21 nuosprendžiu K. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant K. Š. per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis BK 69 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti iš jo solidariai šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai R. K.. Laikinai, iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo R. K. (solidariai priteista 28962 eurai), apribota K. Š. nuosavybės teisė į turimą kilnojamą bei nekilnojamą turtą ir pinigines lėšas banko sąskaitose 28962 eurų sumai.

Kauno apylinkės teisme gautas nuteistojo K. Š. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Swedbank banke esančiai jo sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nurodo, kad į šią sąskaitą kas mėnesį yra pervedamas jo darbo užmokestis, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis ir iš šios sąskaitos yra nuskaitomos lėšos paskolai bei palūkanoms išmokėti, taip pat šia sąskaita jis naudojasi įsigyjant kasdieninius maisto ir buities produktus, mokesčiams už gyvybės draudimą, telefoną, degalus bei kitus komunalinius mokesčius sumokėti.

Prokurorė siūlo prašymą atmesti.

Nuteistojo atstovė prašė tenkinti prašymą, nurodė, kad teismų formuojama praktika yra tokia, kad žmogui turi būti numatyta minimali suma pragyvenimui, kuri yra maždaug apie 380 eurų, o jos atstovaujamajam į nurodytą sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis iš kurio jis ir pragyvena.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą <...> turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. To paties straipsnio 6 dalis nustato laikino nuosavybės teisės apribojimo terminus ir jo pratęsimo tvarką.

Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau pažymėtina tai, kad taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, nagrinėjamu atveju, siekiama užtikrinti byloje priteisto civilinio ieškinio įvykdymą.

Tačiau siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl pritaikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų užtikrintas turtinės žalos atlyginimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. Š. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-11-16 (b. l. 178-179), sudaręs kredito sutartį (b. l. 180), paskolą grąžina pagal grafiką (b. l. 181). Iš banko išrašo matyti, kad į K. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) darbovietė perveda atlyginimą ir avansą, o taip pat mokami mokesčiai ir pirkiniai (b. l. 185-187).

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas priėjo prie išvados, kad nuteistajam turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams poreikiams patenkinti, o čia aptariamu įsitesėjusiu nuosprendžiu laikinai apribota nuosavybės teisė į banko sąskaitas, kol nebus atlygintas pakankamai didelis (28962 eurų) civilinis ieškinys. Kaip jau aptarta aukščiau K. Š. dirba, atlyginimas ir avansas jam pervedamas į laikinai apribotą banko sąskaitą, jis turi įsipareigojimų bankui, privalo pagal nustatytą grafiką mokėti paskolą bei tenkinti savo kasdieninius buitinius poreikius.

Atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio sumą (380 eurų) per mėnesį, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. Š. prašymas tenkintinas iš dalies ir teismas palieka K. Š. galimybę disponuoti vieno mėnesinio atlyginimo dydžio suma (380 eurų) per mėnesį iš savo sąskaitos Nr. L(duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbankas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsniu, 151 straipsniu, BPK 152 straipsniu, 362 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Š. prašymą patenkinti iš dalies ir leisti disponuoti vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio suma (380 eurų) per mėnesį iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbankas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.