- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-765-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Albinas Čeplinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vičiūnai“
- Trečiasis asmuo
- „ Plungės kooperatinė prekyba“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Arvydo Žibo, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Tomui Vildžiūnui, atsakovo ir trečiojo asmens atstovei A. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Longlita“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vičiūnai“, trečiajam asmeniui „ Plungės kooperatinė prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB "Longlita" ieškiniu (b.I. 3-5) prašė iš atsakovo UAB "Vičiūnai" priteisti: 1) patirtus nuostolius - 2526,30 Lt; 2) 6 % dydžio metines palūkanas nuo 2526,30 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vičiūnai“ buvo sudarytos dvi krovinių pervežimo sutartys, pagal kurias ekspeditorius – atsakovas organizavo krovinių pervežimą maršrutu Lietuva – Kroatija. Plungėje buvo pakrautos dvi ieškovui UAB „Longlita“ priklausančios transporto priemonės. 2006-08-30 abi ieškovui priklausančios transporto priemonės buvo sulaikytos Vengrijos Respublikos pareigūnų. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl netinkamai pakrautų transporto priemonių buvo viršytas maksimalus svoris, tenkantis transporto priemonių ašiai. Transporto priemonės buvo sulaikytos iki buvo atlikti baudų skyrimo formalumai, dėl ko ieškovas patyrė 2526,30 Lt nuostolį, kurį sudaro: 954,04 Lt bauda transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui; 42,65 Lt už šio automobilio stovėjimo aikštelę; 224,11 Lt išmuitinimas, kurio neatlikus, transporto priemonė negalėjo gabenti atsakovo krovinio toliau; transporto priemonės DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui skirta 939,02 Lt bauda; 42,65 Lt už šio automobilio stovėjimo aikštelę bei 323,83 Lt išmuitinimas. Ieškovo nuomone, atsakovas blogai pakrovė krovinį, todėl jis patyrė nuostolius, kurie turėtų būti priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinio netenkino. Teismas nustatė, kad pagal sutarties 1.5 punktą ieškovo pareiga buvo pasirūpinti tinkamu transporto pakrovimu, t.y. prekių išdėstymu transporto priemonėje. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi CK, KTK normomis, pačių Krovinio pervežimo sutarčių –Užsakymų 1.5 punkto nuostatomis, kiek tai liečia krovinio pakrovimą ir taikė CMR konvencijos nuostatas, kiek tai liečia ieškovo reikalavimą dėl patirtų nuostolių išmuitinant krovinį. Teismas sprendė, kad ieškovui pervežimo sutarties 1.5 punktu įsipareigojus kontroliuoti prekių išdėstymą ir apie netinkamą jų išdėstymą nepareiškus pastabų CMR“e - ieškovo nuostolių dydis dėl automobilių sulaikymo, priverstinio stovėjimo apmokamose aikštelėse ir baudos skyrimo dėl maksimalaus svorio perviršio, tenkančio transporto priemonių ašiai, viršijimo, tenka pačiam ieškovui. Nurodė, kad vežėjas atlieka išmuitinimo ir kitus formalumus, tačiau reikiamais dokumentais vežėją aprūpina siuntėjas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam išmuitinimo dokumentai nebuvo įteikti ir jis papildomai turėjo nuostolių dėl išmuitinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Longlita“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius ginčui nacionalinės ir tarptautinės teisės normas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:
CMR konvencija yra specialusis teisės aktas bendrojo teisės akto - LR Civilinio kodekso atžvilgiu, todėl teismas, spręsdamas ginčą dėl krovinio pakrovimo ir ieškovo pareigų pakraunant krovinį turėjo taikyti CMR konvencijos nuostatas kartu su nacionalinės teisės normomis, o ne taikyti išimtinai nacionalinės teisės normas. CMR konvencijos 8 str. 1 d. vežėjo pareigų priimdamas krovinį sąrašas yra baigtinis ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 3K-3-401/2004 negali būti aiškinamas plečiamai. Vežėjas neprivalo tikrinti priimamo krovinio svorio ar jo kiekio, išskyrus atvejus, numatytus CMR konvencijos 8 str. 3 d. t.y. kai to reikalauja pats siuntėjas. Ieškovas neturėjo galimybės kontroliuoti krovinio išdėstymo, susijusio su apkrovimu ant ašių, nes krovinys buvo kraunamas atskiromis nedidelėmis dėžutėmis ir nesupakuotas į paletes. Patikrinti krovinio svorio vežėjas neturi galimybės, šiuo atveju vežėjas gali tik kontroliuoti, kad krovinys transporto priemonėje būtų tinkamai sutvirtintas ir neiškristų iš transporto priemonės. Ginčo pervežimo metu neegzistavo taisyklės, kuriomis vadovaujantis ieškovas privalėjo kontroliuoti krovinio išdėstymą.
CMR konvencijos 11 str.1p. nustato, kad vežėjas privalo su savimi turėti dokumentus reikalingus krovinio išmuitinimui, tačiau tai nereiškia, kad vežėjas turi atlikti išmuitinimo procedūras. Aplinkybę, kad ieškovas neprivalėjo apmokėti už krovinio išmuitinimą įrodo ir ta aplinkybė, kad CMR važtaraščiuose nėra nurodyti muitinės mokesčiai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl apmokėjimo už prekių išmuitinimą, privalėjo vadovautis ne tik CMR konvencija, o Muitinės kodeksu ir Lietuvos įstatymais. CMR konvencijoje nėra sureguliuotas klausimas dėl muitinės procedūrų atlikimo pervežimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vičiūnai“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo spendimą palikti nepakeistą.
Pagal pasirašytų sutarčių 1.5 p., LR Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., LR CK 6.821 str. pareiga tikrinti, kad krovinio išdėstymas atitiktų krovinio vežimo reikalavimus atitenka apeliantui. Apeliantas jokių pastabų CMR‘e, kaip tą numato 2006-08-21 sudarytų sutarčių 1.5 p., LR Kelių transporto kodekso 32 str. 3 d. nenurodė. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad krovinys buvo kraunamas dėžutėmis ir jis neturėjo galimybių patikrinti krovinio svorio, nes krovinys buvo kraunamas paletėmis, ant kurių nurodyti svoriai. Apelianto nurodomos taisyklės netaikomos sprendžiant ginčą. Tačiau atsakovas sutinka, kad šiomis taisyklėmis įtvirtintos nuostatos, kurios iki tol buvo įtvirtintos tik teismų praktikoje.
Pagal 2001-06-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31, 17 p. vežėjas atlieka išmuitinimo ir kitus formalumus, tačiau reikiamais dokumentais jį aprūpina siuntėjas. Analogiška nuostata yra ir CMR konvencijos 11 str. Krovinio pervežimo sutartyse buvo nurodyta krovinio išmuitinimo sąlyga. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad išmuitinimo dokumentai jam nebuvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas vežėjas UAB „Longlita“ su atsakovu organizatoriumi UAB „Vičiūnai“ ir trečiuoju asmeniu – mokėtoju UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ sudarė krovinių pervežimo sutartis – užsakymus Nr. 21.08.2006-01, Nr. 21.8.2006-02 dėl krovinių pervežimo maršrutu Lietuva- Kroatija. Vežamas krovinys buvo sulaikytas Vengrijos Respublikoje, pareigūnų kontroliuojančių transporto priemones ir patikrinimo metu buvo nustatyta, kad dėl netinkamai pakrautų transporto priemonių buvo viršytas maksimalus svoris, kuris tenka transporto priemonių ašiai. Ieškovas mano, kad dėl atsakovo netinkamai organizuoto pakrovimo patyrė nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį padarė išvadą, kad pats ieškovas kaltas dėl jam susidariusių nuostolių. Teismas priimamas sprendimą taikė Civilinį kodeksą, Kelių transporto kodeksą, vadovavosi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatomis bei pačių šalių sudarytų sutarčių sąlygomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai taikė visas minėtas materialinės teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovo automobilius Vengrijos Respublikos pareigūnai sulaikė dėl automobilių ašių apkrovimo, kurį lėmė netinkamas krovinių išdėstymas automobiliuose. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kad pagal šalių sudarytų pervežimo sutarčių 1.5 puntą vežėjas įsipareigojo kontroliuoti prekių išdėstymą ir esant tokiems trūkumams apie tai būtinai atžymėti CMR važtaraštyje. Nurodytų įsipareigojimų ieškovui neatlikus apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad dėl susidariusių nuostolių: automobilių priverstinio sulaikymo ir laikymo apmokamose aikštelėse, baudos skyrimo už maksimalaus svorio perviršimą yra atsakingas pats ieškovas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas spręsdamas ginčą dėl krovinio pakrovimo ir ieškovo pareigų pakraunant krovinį turėjo taikyti CMR konvencijos nuostatas kartu su nacionalinės teisės normomis, o ne išimtinai taikyti nacionalines teisės normas. Teisėjų kolegija tokį apelianto apeliacinio skundo motyvą atmeta ir pažymi, kad teismas nustatydamas ginčo šalių kaltę, o taip pat šalių teises ir pareigas įvertino CMR konvencijos ir nacionalinės teisės normas. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį vežėjas turėjo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 3 dalį siuntėjas turi teisę pareikalauti, kad vežėjas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Byloje nustatyta, kad ieškovas rašytiniais susitarimais įsipareigojo pasikrovimo metu skaičiuoti krovinio kiekį, stebėti jo pakuotę, kontroliuoti krovinio išdėstymą. Tai reiškia, kad vežėjas tapo atsakingas už prekių išdėstymą pakrovimo metu. Vežėjas priėmęs krovinį CMR važtaraštyje nenurodė jokių pastabų, todėl prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ateityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nagrinėdamas bylą teisingai suprato Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004m. rugsėjo 6d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-401/2004 išdėstytus išaiškinimus teisės klausimais taikant CMR konvenciją ir kitus įstatymus, reglamentuojančius siuntėjo bei vežėjo pareigas krovinio pakrovimo metu bei jų atsakomybę už netinkamai pakrautą krovinį.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepriteisdamas muitų mokesčių, kuriuos ieškovas sumokėjo už atsakovą plečiamai aiškino CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija tokį apelianto skundo argumentą laiko nepagrįstu. Iš krovinių pervežimo sutarčių- užsakymų ( b.l. 10-11) bei byloje esančių kitų duomenų visumos matyti, kad sutartyse buvo numatyta krovinio išmuitinimo sąlyga. Byloje neįrodyta, kad ieškovui nebuvo pateikti dokumentai atlikti išmuitinimo procedūras. Taigi, darytina logiška išvada, kad vežėjui pagal CMR konvencijos 11 straipsnį visi dokumentai reikalingi krovinio išmuitinimui buvo pateikti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas apibendrindamas teismų praktiką, taikant tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ( CMR) 2001m. birželio 15d. nutarimo Nr.31 17 punkte taip pat pažymėjo, jog aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra siuntėjo pareiga. Todėl pagrįstai ieškovui neįrodžius dokumentų neįtiekimo fakto netenkintas ir jo reikalavimas dėl krovinio išmuitinimo išlaidų atlyginimo.
Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepaneigia.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Naikinti priimtą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. kovo 13d. sprendimą palikti nepakeistą.