Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-14 · Civilinė byla Nr. e2A-149-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
e2A-149-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17444-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
J. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“
Trečiasis asmuo
L. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-149-413/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17444-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6. 3.2.3.2. 3.3.1.18.4. 3.4.1.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1363-584/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovei J. A., trečiajam asmeniui L. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nordecum“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. A. 188,93 Eur negrąžinto kredito, 90,47 Eur palūkanų, 22,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį ir suteikė 200 Eur kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti per 360 dienų ir sumokėti 85,96 proc. metines palūkanas, o pavėluoto mokėjimo atveju mokėti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo pradelstos mokėti sumos. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolinga 188,93 Eur kredito, 90,47 Eur palūkanų ir 22,07 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį nurodydama, kad su ieškiniu nesutinka, nes be ieškovės žinios buvo pasinaudota jos turimais elektroninės bankininkystės duomenimis, ji pati paskolos sutarties nesudarė ir paskolos negavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ji kreipėsi į Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą.

Teismas, atsižvelgęs į ieškinio sumą, kuri neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, bylą išnagrinėjo CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės J. A. ieškovės UAB „Nordecum“ naudai 188,93 Eur negrąžintą kreditą, 90,47 Eur palūkanas, 22,07 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų taip pat 7,36 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 25 d. šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 200 Eur kreditą, kurį atsakovė įsipareigojo grąžinti per 12 mėn. ir sumokėti 85,96 proc. metines palūkanas. Suėjus kredito grąžinimo terminui atsakovė negrąžino 188,93 Eur kredito, nesumokėjo 90,47 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 2015 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. kovo 19 d. Už praleistą kredito grąžinimo terminą nuo 2016 m. kovo 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. priskaičiuota 22,07 Eur delspinigių.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės J. A. argumentus, kad ji nesudarė vartojimo kredito sutarties ir jo negavo. Teismas rėmėsi Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus raštu, kuriame nurodyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. A. nutarimu ikiteisminis tyrimas Pagal J. A. pareiškimą nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, informuodamas šalis apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, turėjo jas taip pat informuoti apie tai, kad šalys turi teisę reikalauti žodinio bylos nagrinėjimo.

Byloje nėra duomenų, kad Kauno apylinkės teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, atsakovei teismo nutartis apie bylos atnaujinimą, jos nagrinėjimo formą, datą ir laiką atsakovei būtų įteikta pasirašytinai. Nežinojimas apie bylos nagrinėjimo iš esmės laiką ir vietą užkirto atsakovei teisę pasinaudoti savo procesine teise nesutikti su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 str. 2 d.).

Atsiliepimas

Įvertinus tai, kad byloje atsiliepimu pateikti prieštaravimai (nesutikimas) dėl pareikšto ieškinio bei tai, kad į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu L. N., kuris nepateikė atsiliepimo ir nebuvo kviestas į bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka užkirto kelią į teisingą ir objektyvų bylos išnagrinėjimą. Nepaskyrus žodinio bylos nagrinėjimo, atsakovė negalėjo pateikti kitų bylai reikšmingų įrodymų, t. y. atsakovei buvo užkirsta galimybė kviesti į bylą apklausti liudytojus (CPK 177 str. 2 d.), kurie galėjo patvirtinti aplinkybes, kad ji kredito sutarties su ieškovu nesudarė, kredito nėra gavusi. Be to, siekiant tinkamai ir objektyviai ištirti bylą, bylai būtų buvę reikšmingi trečiojo asmens L. N. paaiškinimai, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (CPK 247 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Teismas neištyrė byloje įrodinėjamų aplinkybių, nes kaip matyti iš ieškinio, ieškovo verslo esmė yra greitų paskolų teikimas nuotoliniu būdu. Tokio pobūdžio skolinimas yra padidinto rizikingumo, suteikiantis paskolos gavėjui daugiau galimybių piktnaudžiauti savo teisėmis, teikti klaidingus anketinius duomenis ir kitaip vengti savo prievolių vykdymo. Ieškovas, užsiimdamas tokiu verslu, turėjo žinoti apie galimybę asmenims kito asmens vardu gauti paskolą iš jo, t. y. ieškovas turėtų pats prisiimti riziką dėl tokiu būdu suteiktų paskolų negrąžinimo.

Apeliantė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, atsakovė sutartimi neva įsipareigojo grąžinti kreditą bei mokėti 85,96 procentų metines palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai, todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str. ) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1. 5, 6. 37 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės (apeliantės) teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą (žodinį bylos procesą).

Bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių vieno tūkstančio penkių šimtų eurų (2014-10-16 įstatymo redakcija, galiojusi ieškinio padavimo metu) priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Jeigu ieškinio suma neviršija šios sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. CPK 441 straipsnio prasme sąvoka „forma“ reiškia žodinį arba rašytinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 str.), o sąvoka „tvarka“ – kaip bus nagrinėjamas konkretus ginčas dėl nedidelės sumos priteisimo, t. y. teismas turi nuspręsti dėl pasirengimo nagrinėjimui teisme stadijos būtinumo, o jį pasirinkus - dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui būdo: paruošiamųjų dokumentų, parengiamojo posėdžio būdu arba nutartimi skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas (CPK 441 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę ex officio nuspręsti, kokia forma (žodine ar rašytine) nagrinėti bylą tuo atveju, jeigu ieškinio suma neviršija 1 500 eurų. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad rašytinis bylos nagrinėjimas yra bendrosios civilinio proceso taisyklės, jog teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, išimtis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Minėta nuostata išplaukia iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kiekvieno asmens teisės į viešą teisminį nagrinėjimą, kuris visais atvejais, išskyrus išimtines aplinkybes, kartu reiškia ir valstybės garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme (2002-11-12 Salomonsson, Dory ir Lundevall bylose prieš Švediją).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju teismas, priėmęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir nuspręsdamas įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu L. N., sprendė, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmai nereikalingi, tačiau dėl to nepriėmė teismo nutarties, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 7 dalyje ir 232 straipsnyje. Iš pirmosios instancijos teismo formuojamos popierinės bylos duomenų nustatyta, kad teisėja 2016 m. lapkričio 23 d. rezoliucija nusprendė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 8 d. 10.00 val. (b. l. 29), tačiau ši teisėjos rezoliucija nebuvo įkelta į elektroninę bylą. Taigi apie teismo procesinį sprendimą (rezoliuciją, nutartį) dėl rašytinės bylos nagrinėjimo formos atsakovė informuota nebuvo. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nežinojimas apie bylos nagrinėjimo formą užkirto atsakovei teisę pasinaudoti savo procesine teise nesutikti su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir reikalauti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnio 2 dalis).

Remiantis šios nutarties 14–15 pastraipų nuostatomis, teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę kokia forma nagrinėti bylą (žodine ar rašytine), kiekvienu atveju, be kita ko, turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pažeidimo aplinkybes, patirtų nuostolių dydį ir kt.), atsižvelgti į šių formų prigimtį ir tikslus, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – įstatymu garantuojamą žodinį bylos nagrinėjimą (CPK 153 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, pažymėjo, kad su ieškiniu nesutinka; nurodė asmenį (L. N.), kuris galimai yra tikroji kredito sutarties šalis (kredito gavėjas), taigi ir tinkamas atsakovas šioje byloje, nes tarp atsakovės ir ieškovės prievoliniai santykiai nebuvo susiklostę; pridedamu prie atsiliepimo į ieškinį pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prašė patraukti L. N. baudžiamojon atsakomybėn ir nurodė asmenį (savo dukrą L. A.), kuris galėtų patvirtinti atsakovės teiginius.

Aptartos šios nutarties 17–18 pastraipose aplinkybės teikia pagrindo sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovės procesinių teisių suvaržymo teikti į bylą įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) ir šalies (atsakovo) (ne)tinkamumo šioje byloje (CPK 45 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka prieštaravo EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms principinėms nuostatoms, kad kiekvienas asmuo turi teisę į viešą (žodinį) teisminį bylos nagrinėjimą, o abejonės dėl šios nutarties 18 pastraipoje nurodytų pažeidimų gali būti pašalintos tik nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Dėl minėtų proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas