Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-872-939/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-06
Bylos Nr.
1-872-939/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21603-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. A.
Nukentėjusysis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-872-939/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21603-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.2.4.4.2.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,sekretoriaujant D. S.,dalyvaujant prokurorei A. B.,kaltinamajam A. A.,nukentėjusiojo A. V. atstovui pagal įstatymą K. V. ir įgaliotai atstovei advokatei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. 2016 m. rugpjūčio 26 d. Trakų rajono apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus, kai nebuvimas namuose susijęs su mokymusi;

2. 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 26 d. Trakų rajono apylinkės nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, vadovaujantis BK 82 straipsniu; 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3. 2021 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų pagal BK 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi lygtinai paleistas, 2024 m. birželio 11 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. A. 2024 m. birželio 6 d. apie 19.30 val. Alytaus r. sav., Alytus sen., Talokių k., Talokių ežero pakrantėje – viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, matant jo veiksmus kitiems asmenims, tyčia sudavė smūgį mediniu pagaliu nepilnamečiui A. V. į galvą – veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame dilbyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės I kandinio danties krašto nuskėlimą, kairio frontalinio kaulo lūžimą, kairio frontalinio sinuso lūžimą, etmoidalinių celių lūžimą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Kaltinamasis A. A. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad viskas vyko Alytaus rajone. A. V. nepažįsta. Viskas buvo vasaros metu, jie buvo keturi, trys vaikinai ir viena mergina. Vaikino vardas M., o mergina – V.. M. ir V. iš ankščiau nepažinojo, jie – G. draugai. Prie ežero atvažiavo su V. automobiliu, kurį vairavo V.. Prie ežero gėrė dviese su G. sidrą ir brendį, M. ir V. negėrė. Po kiek laiko atvažiavo du vaikinai, kažkuris iš tų vaikinų jų adresu pasakė negražų žodį. Kadangi jis išgėręs būna agresyvus, iš laužavietės paėmęs metė pagalį į vaiką, kuris tuo metu buvo užsisukęs. G. pasakė, kad jis pataikė vaikui ir kad ,,bėgame“. Priėjo prie sužaloto vaiko, kuris sėdėjo ant žolės, jo atsiprašė, padėjo atsistoti, paklausė, ar viskas gerai, ir visi išvažiavo. Įvykio vietoje su kitu berniuku nekonfliktavo. Buvo apsvaigęs, blaivus taip nebūtų nepasielgęs, savo veiksmus vertina blogai, girtas yra piktas. Jam tie vaikinai atrodė ne kaip berniukai, iš pradžių nesuprato, kad tie berniukai – nepilnamečiai, tik vėliau tą sužinojo. Jie buvo prie jų priėję arčiau. Negali pasakyti, ar nuo jo suduoto smūgio berniukas nugriuvo, nesiūlė jam kviesti pagalbos, berniukas po sužalojimo neverkė. G. jam pasakė, kad pataikė berniukui į galvą. Pagalys galėjo būti didelis, jį metė su jėga. Po įvykio su nukentėjusiu nebendravo, nes jam nedavė kontaktų. Po įvykio išvažiavę nuo ežero daugiau niekur negėrė. Su civiliniais ieškiniais sutinka, mokės dalimis. Turi reikalų su antstoliais, niekur nedirba, profesijos neturi, dabar gyvena su mama Trakų rajone, gyvena iš jos pajamų. Yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje po to, kai išgėręs pradėjo save žaloti. Paskutiniu metu alkoholio nevartoja. Trakų rūmuose yra nagrinėjama jo baudžiama byla, kurioje nusikaltimas padarytas ankščiau. Atsiprašė nukentėjusiojo ir jo tėvo. Prašo skirti mažesnę bausmę, nes iš kalėjimo išeis narkomanas, nenori ten papulti.

Panašius parodymus kaltinamasis A. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 112-115 ir 121-124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. A. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. V. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio mėnesį, tikslios dienos nepamena, bet prisimena, kad tai buvo ketvirtadienis, jis po mokyklos grįžo į namus. Su draugu A., susitarė važiuoti dviračiais prie Obelijos ežero išsimaudyti. Jis nuvažiavo iki A. namų ir abu nuvažiavo prie Obelijos ežero. Po to, važiavo prie Talokio ežero, buvo apie 18-19 val. Prie ežero buvo keturi asmenys, trys vyriškiai ir moteris. Kiek matė, jie gėrė limonadą, jis nepagalvojo, kad jie neblaivūs. Jie nusileido su dviračiais nuo kalno ir prie pat ežero, toliau nuo vyriškių ir merginos, pasidėjo dviračius. Trys vyriškiai ir mergina sėdėjo prie pakrantėje esančio suoliuko ir stalo. Jie stovėjo prie dviračių ir iki jų atbėgo vyriškis. Atbėgęs vyriškis paprašė A., kad jis jam nupirktų alaus butelį. Tas vyras dar pasakė, kad jis duoda feisbuką, jeigu A. jo prireiktų, jis pasiūlė A. išgerti, jis atsisakė, pasakė, kad jis sportininkas, nerūko, negeria. Kažkaip A. su vyru susimušė, jis buvo nuėjęs link ežero prie lieptelio. Jie abu gulėjo žolėje ir stumdėsi rankomis. Jis stovėjo vietoje ir galvojo – bėgti ar ne. Tada link jų nubėgo to vyriškio du draugai, tą vyriškį suėmė už rankų. A. nieko nenutiko, jis dar kažką aiškinosi su tuo vyriškiu, o jam to vyriškio draugai pasakė, kad jis ateitų prie jų prisėsti. Jie dar jam pasakė: ,,matai, jis yra girtas“. Jis nuėjo iki jų nedrąsiai, bet nebijodamas. Eidamas link jų matė iš plytų sudėtą laužavietę, joje buvo ilgokas pagalys, truputį apdegęs keliose vietose, jis jį gerai įsižiūrėjo. Jis prisėdo ant suoliuko. Ant stalo stovėjo limonadas, atėjo A. su vyriškiu, prisėdo ant suoliukų. A. atsistojo ir nuėjo link dviračių, link lieptelio, tas vyriškis kažką jam piktai suburbėjo, jis į jį žiūrėjo ir pasakė: ,,kas tau yra“. Jis ėjo link dviračių. Jis, eidamas link A., pasuko galvą į kairę pusę, pajautė smūgį į galvą, po smūgio nugriuvo ant žolės. Tada jau nieko neprisimena. Gulėjo ant žolės ant pilvo, jautė kaip jį kažkas kėlė už galvos. Jį pakėlė A. ir vedė link ežero, įpylė vandens butelį ir liepė prie guzo, prie galvos laikyti. Jam bėgo iš nosies kraujas, vyriškių, moters nebuvo. Buvo tik jis ir A.. A. norėjo kviesti policiją ir greitąją, jis liepė nekviesti, buvo pasimetęs, jam labai skaudėjo. A. paskambino tėčiui ir jį išsikvietė. Atvažiavo jo tėtis, jis nuėjo iki mašinos ir jį parvežė į namus. Grįžus į namus, tėtis jį pamatęs iškvietė policiją ir greitąją. A. pagalį, kuriuo jam sudavė, numetė į ežerą. Numetė dėl to, kad jeigu kartais sugrįžtų tie vyriškiai, kad nieko jiems nepadarytų. Daugiau jokių žmonių prie ežero nebuvo. Jis gulėjo Kauno klinikose. Jautė išgąstį įvykio metu. Įvykio metu galvojo, ar liks gyvas, buvo labai išsigandęs ir pasimetęs, nežinojo, ką daryti. Po įvykio jis bijo minti dviratį, kad kažkas nenutiktų, bijo ir plentu važiuoti dviračiu, kad kas nenutiktų. Ligoninėje rūpinosi tėtis, jis važiavo pas jį kiekvieną dieną. Dabar jam jau galvos neskauda, ant jo kaktos dar yra kraujosruva kairėje pusėje ir po kairia akimi. Po suduoto smūgio jam buvo didelis guzas ir patinimas ant kairės akies. Jis tų žmonių nepažįsta. Jie buvo atvažiavę baltos spalvos automobiliu, tuos žmones matė pirmą kartą. Jie buvo jauni, užpuolikas atrodė labai rūkantis, jo dantys buvo baisūs, jis buvo už jį aukštesnis. Nuo vietos iki laužavietės nėra nei metro atstumo, prie pat. Jis tik matė užpuolėjo facebook profilį, ten yra tik vardas (1 t., b. l. 111-115).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra A. V. tėtis. Jis A. augina vienas, jis neturi mamos. A. yra ramus berniukas, jis su juo labai gerai sutaria, jis jam niekada neatsikalbinėja, labai nuoširdus, mokosi neblogai. A. šiaip yra namisėda, bet paskutiniu metu jam labai patinka važinėtis su dviračiu. Jis daugiausiai važinėjasi vienas, neturi daug draugų. Jis kasdien važinėja su dviračiu po 50 km. 2024 m. birželio 6 d. A. jam pasakė, kad jis po pamokų grįš į namus ir važiuos su kaimynu A. Š. pasivažinėti. A. sakė, kad važiuos prie Obelijos ežero maudytis. A. su A. išvažiavo. 19.30 val. A. tėtis D., parvežė A. į namus. A. ant kairės akies ir smilkinio buvo baisus guzas, kraujavo iš nosies. A. verkė, sakė ,,labai skauda“. Jie jį nuvedė į kambarį ir paguldė. A. pasakė, kad jiems atvažiavus prie Talokio ežero, nepažįstamas vyriškis sudavė vieną smūgį su pagaliu A. į galvą. Jis daugiau neklausinėjo, bet suprato, kad už nieką sudavė vaikui. Tada jis kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykę greitosios pagalbos medikai A. išvežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur atliko tyrimus, nustatė frontalinio kaulo lūžį ir išvežė sūnų į Kauno klinikinę ligoninę, neurochirurginį skyrių. Sūnus sakė, kad kai jie atvažiavo prie Talokio ežero, prie A. prisikabino kažkoks vyriškis, jie susistumdė. Paskui pakvietė prisėsti prie jų. Tas vyriškis A. atsivedė už rankos ir pasisodino ant suolo prie ežero. A. neprisimena, ką tas vyriškis pasakojo, nes jis labai neaiškiai kalbėjo. A. sakė, kad to vyriškio labai išsigando, todėl prisėdo. Tada A. su A. jau norėjo išeiti, jiems atsistojus vyriškis paėmė pagalį iš laužavietės ir trenkė juo A. į galvą, po ko A. nukrito ant žolės. Matė, kaip tas vyriškis buvo paėmęs plytą iš laužavietės, bet iš jo plytą gal atėmė jo draugai. Jam tai sūnus pasakojo. A. labai nenori apie tą įvykį kalbėti, jis prašo jų nepriminti jam to ežero pavadinimo, nekalbinti apie įvykį (1 t., b. l. 45-48).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad 2024 m. birželio 11 d. A. V. išleido iš Kauno ligoninės į namus. Šiuo metu berniukas jaučiasi neblogai, jam dar skauda galvą, negali palenkti galvos į priekį, taip pat gerai nemato kaire akimi, jam nuskeltas apatinio dantuko kraštas, sumušta kairė ranka. A. susiskambino su A., kad nori nuvykti prie Talokio ežero pakrantės, kur buvo sumuštas, ir ją apžiūrėti. A. su A. ir seserimi S. V. nuvažiavo prie ežero. A. su savimi nuo ežero parsivežė medinį pagalį ir pasakė, kad šituo pagaliu tas vyriškis sumušė A., jam suduodamas į galvą. A. sakė, kad kai tas vyriškis su draugais išvyko nuo ežero pakrantės, A. tą pagalį, su kuriuo sudavė A., įmetė į ežerą, į švendres, kad daugiau nieko nesumuštų, taip pat sumėtė į ežerą laužavietės plytas. Taip jam A. sakė, jis išsigando, kad jie negrįžtų. O V. nuvažiavę ištraukė tą pagalį iš ežero ir parvežė į namus. A. jam pasakojo, kad tas pagalys, su kuriuo jam sudavė, yra būtent šis. Dar ligoninėje A. jam pasakojo, kad jam sudavė su ilgu pagaliu, kuris buvo kreivas ir apgedęs (1 t., b. l. 49-52).

Liudytojas A. Š. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. V. susitarė pasivažinėti dviračiais. Kelionės dviračiais pabaigoje sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti. Nuvažiavo prie Talokių ežero. Nuvažiavus prie ežero, nespėjus nulipti nuo dviračių, prie jų prisistatė nepažįstamas vyras, kurį matė pirmą kartą. Atrodė neblaivus, sprendžia iš jo elgesio, jis buvo priekabus, agresyvus, neramus. Jis buvo žemesnis už jį, liesas, veidą įsidėmėjo, gali atpažinti. Jie pasidėjo dviračius ant žolės. Tas vyriškis buvo (duomenys neskelbtini) m., jis jį kalbino, klausė jo metų. Po to jis pradėjo kabinėtis prie A.. Kažką sakė, grasino, kad jeigu A. prilies jį, tai plaukios ežere. A. ramiai reagavo, stovėjo vietoje. Kaip dabar žino, vyriškis buvo vardu A., jis prašė nupirkti sidro. Jam atsakė, kad yra nepilnametis, negeria ir sportuoja. Tada klausė, ar jis ką rūko, pasakė, kad ne, nes sportuoja. Jis siūlė jiems susidraugauti. A. pasirodė, kad jis A. pamirksėjo akimi. A. jam pasakė, ko čia mirksi akimis. Jis sakė, kad tiesiog pasižiūrėjo, nemirksėjo. Liepė jam žiūrėti į akis, tada jis jam paėmė už pečių ar liemens ir bandė pargriauti, bet jis jį patį pargriovė. Jie griuvo abu ant žolės. Jis bandė suduoti jam į veidą, bet nepataikė. Tada pribėgo du jo draugai, jį pastatė ant kojų ir bandė raminti. A. kvietė jį ir A. prisėsti prie jų, pasikalbėti. A. elgėsi ramiai, nebijojo jo, neišsigando, nežino, kaip A.. Jie nuėjo, atsisėdo. A. rodė tatuiruotę ant rankos, tada klausė, ar jis nori, kad jis jam padarytų pjūvius ant rankų. Jis pasakė, kad nenori. Tada jis draugo prašė peilio, bet jo draugas jam nedavė. A. davė jam savo Facebook, A. pasakė jiems, kad jis su A. važiuotų namo. A. su juo atsisveikino gražiai, paspaudė ranką. Tada A. draugas pasivedė jį toliau pasikalbėti. Tas draugas siūlė jam kviesti A. policiją, tik jis neprisimena, ar čia dėl jo, ar čia po to, kai A. trenkė pagaliu A.. Jis ėjo link ežero, sukosi pasižiūrėti A. ir pamatė bei išgirdo, kaip A. sakė: ,,kas tau yra“, tai sakė A. A.. A. pasakė paprastai, nešaukdamas. Pamatė, kad A. paėmė pagalį, kuris buvo prie laužavietės, ir juo smogė A. į galvą. A. po smūgio nukrito ant žolės, verkė. Tada draugai pribėgo prie A., nes A. iš laužavietės bandė paimti plytą ar akmenį. Jo draugai jį ramino, atėmė iš jo rankų plytą ar akmenį. Tada jie susirinkę daiktus išsivežė A.. Vienas iš A. draugų apžiūrėjo A.. A. gulėjo veidu į žemę. A. eidamas link mašinos jam pasakė: ,,pisk prie draugo“ ir jie visi išvažiavo. Tada jis iškart bėgo prie A.. Atbėgęs A. atvertė ant nugaros, jis labai verkė, jam kraujavo iš nosies, burnos, ant galvos kaktoje pamatė labai didelį guzą. A. atsisėdo, jis jo prašė eiti ant tiltelio atsisėsti, jis jam padėjo nueiti ir tada išsiėmė iš kuprinės vandens butelį išpylė šiltą vandenį, įpylė ežero šalto vandens ir davė A. palaikyti butelį su vandeniu ant guzo. Tada jis skambino mamai, tėčiui. Iki tėvui atvažiuojant jis paėmė pagalį, su kuriuo A. trenkė A., ir jį įmetė į nendres, į ežerą, tada sumetė plytas ir akmenis į ežerą. A. dar sakė, kad jis nieko nemato kaire akimi. Tėvas nuvežė A. į jo namus. Tada jau kvietė policiją ir greitąją. Jis bendravo su pareigūnais, pasakojo viską apie įvykį, parodė A. Facebook puslapį ir kaip jis atrodo, pasakė, kad jis išvažiavo su sidabrinės spalvos ,,Peugeot 306“ automobiliu, valstybinių numerių nežino. Jis pats niekaip nenukentėjo, jam fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pagalys, su kuriuo sudavė A., buvo ilgas, apvalus, apdegęs, apsilupęs (2 t., b. l. 7-11).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2024 m. liepos 2 d. A. Š. parodymų patikrinimo vietoje parodė įvykio vietą ir analogiškai, kaip apklausiamas liudytoju, paaiškino įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 13-32).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji A. A. 2024 m. birželio 6 d. matė pirmą kartą. 2024 m. birželio 6 d. apie 15 val. jo pažįstamas G. M. paskambinęs jos paprašė, kad ji jį pavežtų iki kaimo, susitarė susitikti Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės ,,Aibė“. Ji atvažiavo su jai priklausančiu ,,Peugeot“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jai atvažiavus jos laukė G., M. Z. ir A. A.. Jie visi trys jai pasirodė blaivūs. Ji juos nuvežė iki A. mamos. Tikrai nežino, į kokį kaimą važiavo, jai kelią rodė G.. A. mama davė pinigų. Tada grįžo atgal į Alytų prie A. namų. A. nuėjęs į ,,Aibės“ parduotuvę, pirko alkoholinio sidro kokteilių gal 4 ar 6 butelius po 1 litrą talpos ir butelį 0,5 litro talpos gal viskio, visi nuvažiavo prie Talokio ežero Alytaus rajone. Atvažiavo apie 20 val., pakrantė buvo apaugusi aukšta žole, žolė aukščiau kelių. Visi išmintu takeliu nuėjo prie laužavietės, susėdo ant suoliukų. Laužavietė 2-3 m. atstumu nuo tiltelio. A. gėrė sidrą ir kitą alkoholį ir liepė gerti kartu su juo G. ir M.. M. ir G. gėrė mažiau, o A. normaliai gėrė. Ji alkoholio visai negėrė. Po kokių 15 min. prie pakrantės su dviračiais atvažiavo du berniukai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. Jie dviračius paguldė į aukštą žolę, nuo jų jie buvo apie 3 m. atstumu. Berniukai stovėjo prie dviračių, nieko nesakė. A. pamatęs berniukus nuėjo iki jų. A. iš pradžių kalbėjo su aukštesniu berniuku, girdėjo, kaip klausė, kiek jiems metų, kalbėjo apie ,,Facebook“. Tada girdėjo, kaip A. pradėjo rėkti ant to aukštesnio berniuko, kažką rėkė: ,,ką čia meluoji“ ar kažką panašaus. A. su berniuku susistumdė ir abu nugriuvo į žoles. Tada G. nuėjo žiūrėti, kas vyksta, nesimatė, kas vyksta, nes buvo aukšta žolė. Greit grįžo G. su A.. A. pakvietė aukštesnį berniuką prie jų. Aukštesnis berniukas atsisėdo ant suoliuko tarp G. ir A., o žemesnis berniukas stovėjo šalia M., prie kito suoliuko. A. kvietė ir žemesnį berniuką prisėsti, bet jis lyg nesisėdo. Visi gražiai pasikalbėjo, berniukai sakė, kad atvažiavo čia išsimaudyti. Tada A. jiems pasakė, kad jie gali eiti maudytis. Berniukai atsistojo ir nežino kas nutiko, kad iškart A. pradėjo šaukti ant to mažesnio berniuko. Berniukai stovėjo prie laužavietės, toliau vienas nuo kito, žemesnis berniukas buvo arti A., tada A. pasiėmė iš laužavietės apdegusį rastą, tokį ilgą ir storą, gal 1.5 m ilgio, 14-15 cm skersmens, ir su tuo rastu sudavė žemesniam berniukui į smilkinį, kairę akį. Po suduoto smūgio berniukas krito ant pilvo, veidu ant žolės. Nugriuvęs berniukas pradėjo verkti, A. pradėjo sakyti, ko čia verki. M. su G. nubėgo prie A. jį raminti, nes jis pasiėmė plytą iš laužavietės, kurią numetė atgal į laužavietę, nieko su ja nedarė. A. dar nubėgo iki berniuko, kuris gulėjo žolėje ir verkė, palietė jo veidą, nes jo rankos, delnai buvo kruvini, jis juos šluostėsi į žoles. Ji matė, kad ant berniuko akies yra didelis, didelis guzas. Ji dėjosi daiktus, bet A. pasakė ,,važiuojam greičiau iš čia“ ir maistą išmėtė į žoles. Nematė, kur buvo berniuko draugas, jie išvažiavo, ji pati labai išsigando šios situacijos. A. vis šaukė, kad jis tik pagąsdinti norėjo. Kai A. sudavė su pagaliu berniukui, jie stovėjo vienas priešais kitą, šalia laužavietės (2 t., b. l. 35-38).

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis A. A. pažįsta apie pora mėnesių, susipažino darbe. 2024 m. birželio 6 d. jam paskambino A. A. ir paprašė nuvežti iki jo mamos M. A.. Jis A. su jo draugu M. Z. ir V. M. nuvežė iki jo mamos, kur jam jo mama davė pinigų. Tada užvažiavo į (duomenys neskelbtini) ,,Aibės“ parduotuvę, A. nusipirko 4 butelius sidro po 1 litrą talpos, kurio stiprumas 5 laipsniai. Sidrą gėrė vienas A., jis su M. tik imitavo, kad geria sidrą, nes nenorėjo, o kad A. kabinėtųsi prie jų, jie imitavo, kad geria. Grįžo į namus pas A.. A. kieme prie laiptinės pradėjo rėkauti, jis buvo nervingas. Kad jis nusiramintų, jis pasiūlė važiuoti pabūti prie ežero. Tada jie visi keturi nuvažiavo prie Talokio ežero. Jie atvažiavo apie 18 val. Automobilį vairavo V., jie atvyko su ,,Peugeot“, kurio valstybinių numerių neprisimena. Atvykę prie ežero visi susėdo. Suoliukai nuo tiltelio apie 2 m atstumu, nuo ežero apie 3 m atstumu. Sidrą gėrė tik A., o jie visi buvo blaivūs, negėrė. A. atrodė normaliai apgirtęs. Nori papildyti, kad jis jau prieš jiems jį nuvežant į (duomenys neskelbtini) pas jo mamą buvo išgėręs alkoholio. Apie 19 val. dviračiais prie ežero kranto, prie lieptelio atvažiavo du berniukai. A., pamatęs berniukus, nuėjo prie jų ir žodžiais pradėjo prie jų kabinėtis. Vaikai jam nieko neatsakė. Jis su M. nuėjo iki A. ir jį ramino, kvietė grįžti atgal prie jų, vaikams ranka rodė, kad jie važiuotų iš čia. Vaikai kaip ir norėjo jau išvažiuoti, pasiėmė dviračius ir norėjo juos stumtis. A. pamatęs, kad vaikai stumia dviračius ir išvažiuoja, nubėgo link jų. Prieš nubėgdamas iki vaikų, jis iš laužavietės pasiėmė apdegusį pagalį, kurio skersmuo apie 10 cm, iki 2 m ilgio. Didesnis berniukas buvo toliau nuėjęs, o mažesnis buvo arti, A. nubėgo prie mažesnio, žemesnio berniuko, sudavė jam vieną kartą pagaliu į galvą – smilkinį. Po smūgio berniukas nugriuvo ant žolės, šalia pagalio, kurį numetė A.. Tada jis pribėgo prie berniuko, pamatė, kad jam stipriai kraujuoja iš galvos, berniukas verkė, gulėjo ant pilvo, veidu į žemė. Ant berniuko galvos, prie akies buvo didelis guzas. Jis berniuko draugui šaukė, kad jis kviestų policiją ir greitąją pagalbą. Matė, kad draugas skambino policijai. V. labai išsigando, jie visi išsigando. Jie visi sulipo į mašiną ir palikę berniukus išvažiavo į Alytų. A. paleido prie jo namų. Jis nematė, kur A. tą pagalį po suduoto smūgio numetė ar nunešė. Pakrantė buvo apaugusi aukšta žole. Dar patikslina, kad po to V. įvykių A. neranda jo mobiliojo ryšio telefono. 2024 m. birželio 8 d. jis su A. sesers vyru buvo nuvykę prie Talokio ežero į pakrantę paieškoti A. mobiliojo ryšio telefono, bet nerado, pagalio taip pat nerado. Nei vienas iš berniukų A. nesakė nei vieno žodžio, jie buvo ramūs. A. pats prie jų prisikabino (2 t., b. l. 41-44).?? ?

Liudytojas M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 6 d. apie 16 val. paskambino G. ir paprašė, kad jo draugė V. M. jį su draugu A. pavežtų iki A. mamos. V. sutiko pavežti, jis, V., A. ir G. nuvažiavo į kaimą, esantį netoli (duomenys neskelbtini). A. aplankė mamą, tada dar paprašė nuvežti jį į parduotuvę, A. nusipirko du butelius po 1 l talpos ir tada grįžo į Alytų. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) į ,,Aibės“ parduotuvę. A. pirko dar du sidro butelius ir kavos likerio 0,5 l talpos. Tada jie visi keturi nuvažiavo prie Talokio ežero, važiuojant A. vienas iš butelio gėrė kavos likerį. Automobilį vairavo V.. Atvyko prie ežero gal apie 18 val., nuėjo prie ežero pakrantės, prie laužavietės ant suoliukų, pakrantėje yra tiltelis į ežerą. Jie susėdo ant suoliukų, A. atsisėdęs ant suoliuko baigė gerti alkoholinį kavos likerį ir pasakė, kad ir jie gertų sidrą. Jis su G., norėdamas išvengti konflikto, apsimetė, kad geria sidrą, iš tikrųjų negėrė. Po kokių 20 minučių atvažiavo prie pakrantės du berniukai, vienas aukštesnis, kitas žemesnis. A. pamatęs vaikus iškart nuėjo prie jų kalbėtis. A. kalbėjosi su aukštesniu, vyresniu vaiku, kuriam, kaip jis sakė, (duomenys neskelbtini), jie liko sėdėti prie laužavietės, pamatė, kad A. pradėjo konfliktuoti su (duomenys neskelbtini) berniuku. Pamatė, kad A. berniuką apkabino ranka už kaklo ir abu pargriuvo į žolę. Jis su G. nubėgo pasižiūrėti, kas vyksta, atėję patraukė A. nuo vaiko, A. berniuko atsiprašė ir abu vaikus pakvietė prisėsti prie jų. Berniukai sutiko ir prisėdo prie jų. A. berniukus kalbino, jie kalbėjosi, viskas buvo gerai. Berniukai sugalvojo eiti maudytis, nes to ir buvo atvažiavę. Berniukai atsistojo nuo suoliukų, nuo laužavietės ir norėjo eiti link savo dviračių, kuriuos buvo palikę prie takelio ant žolės. Tada A. nepatiko tas mažesnis berniukas, nes jis nuolat šypsojosi. A. pradėjo sakyti, kad jam suduos iš pagalio, kuris gulėjo laužavietėje. Mažesnis berniukas toliau šypsojosi ir viskas. A. tai pasakęs iš karto pakelė pagalį iš laužavietės ir trenkė vieną kartą berniukui į smilkinį, nepamena, į kurią pusę. Berniukas iškart po suduoto smūgio nugriuvo ant žolės ant pilvo, ant veido, jam atrodo, kad ir sąmonę trumpam buvo praradęs, tada po kelių sekundžių jis pradėjo garsiai verkti. Jis su G. nuėjo prie berniuko, ant berniuko akies buvo didelis guzas, jam kraujavo iš nosies. Jie pasodino berniuką, norėjo kviesti policiją, bet A. pradėjo šaukti ,,važiuojam“, jis buvo pasimetęs, todėl visi išvažiavo. Išvažiuojant A. nuo stalo į žoles išmėtė butelius, traškučius. Nežino, nematė, kur tas pagalys buvo jiems išvažiuojant, nes buvo pasimetęs. Pagalys buvo apdegęs apie 1 m ilgio, apie 15-20 cm. Po kokių 5 minučių jie dar grįžo atgal pasižiūrėti, ar tam berniukui, nukentėjusiajam viskas gerai, bet sugrįžę pamatė stovinčią kažkokią mašiną, todėl apsisuko ir nuvyko į Alytų. Ežero pakrantė tą įvykio dieną buvo apaugusi didele, aukšta žole. A., kol alkoholio negėrė buvo ramus, o kai išgėrė, pasidarė konfliktiškas, neprognozuojamas (2 t., b. l. 47-50).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. B. 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. birželio 6 d. apie 23 val. 50 min. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje gautas medikės S. telefoninis pranešimas iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Vaikų priėmimo skyriaus, kad A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas frontalinio kaulo lūžis. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-7).

Iš 2024 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kuri yra Alytaus r., sav. Alytaus sen., Talokių k., Ežero g., esantis Talokių ežeras, šalia įvykio vietos yra artimiausias pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matyti, kad ežero krantas yra apaugęs žolėmis, prie jo galima patekti einat išmindytu keliu. Priėjus arčiau ežero kranto, kuris yra įvykio vieta, matyti medinis tiltas, iš dešinės pusės tiltas taip pat yra apaugęs žolėmis. Ežero krantas taip pat yra apaugęs žolėmis. Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos nėra. (1 t., b. l. 15-21).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl darbo karštais pėdsakais matyti, kad įvykyje buvo dirbta karštais pėdsakais. Liudytojas A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog asmuo nuėjo Alytaus pusės link. Apvažiavus Alytaus miestą, t. y. centrą, Dainavos rajoną, Pramonės rajoną, Putinų rajoną, kurortą, asmens nepastebėjo. Kitas liudytojas G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), susisiekęs telefonu nurodė, jog asmuo yra Alytuje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, bei pasakė, kad su savimi turi peilį. Atvykus pastebėtas A. A. priešinosi, surakintos rankos su spec. priemone antrankiais, apžiūrint pas jį kišenėje rastas peilis, asmuo agresyviai nusiteikęs, pristatytas į Alytaus apskrities VPK (1 t., b. l. 22-23).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. B. 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo dėl bandymo surasti nusikaltimo įrankį matyti, kad dirbant įvykio vietoje Alytaus r., sav., Alytaus sen., Talokių k., Ežero g. esančio ežero ir bandant surasti įrankį, t. y. pagalį, kuriuo buvo sužalotas A. V., išvaikščiojus ežero pakrantę ir jos teritoriją, šalia ežero esančius krūmynus ir žolynus, pagalys rastas nebuvo (1 t., b. l. 24-25).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. B. 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. birželio 6 d. 19 val. 43 min. iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad prieš 15 min. prie Talokių ežero pranešėjo sūnų, (duomenys neskelbtini), sumušė 4 nepažįstami asmenys. Vaikinas grįžo namo, kur užpuolikai, neaišku. Pranešėjas su sūnumi laukia namuose (duomenys neskelbtini). Apie 20 val. 3 min. namuose rastas K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo sūnų A. V. sumušė nepažįstami asmenys prie Talokio ežero, daugiau jokių aplinkybių apie įvykį nepapasakojo, sūnų išvežė greitoji medicinos pagalba į Alytaus priėmimo skyrių, tėvas išvažiavo į priėmimo skyrių. Namuose buvo A. draugas A. Š., kuris teigė, kad kai sumušė A., jis kartu buvo su juo prie ežero, paaiškino, kad jie kartu su A. atvažiavo prie Talokio ežero išsimaudyti, jiems atvažiavus buvo 4 asmenys, jų nepažinojo, A. teigė, kad vienas iš jų jam pasiūlė išgerti, šis nesutiko, vaikinas, kuris siūlė jam išgerti, pristatė vardu A., A. dar papasakojo kad tarp jų buvo ir viena mergina, kuri juos ir buvo atvežusi su automobiliu ,,Peugeot 307“, valstybinių numerių nenurodė, kadangi nematė, tik pasakė, kad automobilis buvo sidabrinės spalvos. A. teigė, kad iš niekur nieko A. metė pagalį A. ir pataikė jam į galvą, jis išsigandęs iškart pranešė savo tėčiui D. ir juos nuvežė į A. namus. Daugiau apie įvykį nieko nepapasakojo. A. tėtis K. teigė, kad pareiškimo rašyti atvyks į policijos komisariatą, kai jo sūnų apžiūrės medikai. Apie 23 val. 39 min. papildomai susisiekus su K. V., šis nurodė, kad šiuo metu atvykti į policijos komisariatą negali, kadangi su sūnumi vyksta į Kauno klinikas (1 t., b. l. 26-27).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos M. B. 2024 m. birželio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant karštais pėdsakais buvo nustatytas įtariamasis A. A., alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 ARJK 0061, patikros Nr. 2066144, jam nustatytas 1,32 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 28-29).

Iš 2024 m. birželio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. V. pateikė medinį pagalį (1 t., b. l. 60-63).

Iš 2024 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas medinis pagalys, kuris yra su dalimi medžio žievės, kurio apdegę abu galai, apanglėję ir ties viduriu išdegęs pagalys, apanglėjęs. Pagalys yra išlinkęs, prie žievės yra prilipusios, prikibusios išdžiūvusios žolės. Pagalio bendras ilgis – 163 cm, vieno pagalio galo skersmuo – 9 cm, kito pagalio galo skersmuo – 6 cm. Nuo vieno pagalio galo yra įpjovimas 32 cm aukštyje, aukščiau matosi nuo pagalio nupjautos šakos (1 t., b. l. 63-68).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2024 m. birželio 12 d. išvA.s Nr. G230/2024(06) matyti, kad A. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės I kandinio danties krašto nuskėlimas, kairio frontalinio kaulo lūžimas, kairio frontalinio sinuso lūžimas, etmoidalinių celių lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Didesnė tikimybė, jog sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dėl dviejų trauminių poveikių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio frontalinio kaulo lūžimo, kairio frontalinio sinuso lūžimo, etmoidalinių celių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 122-123).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo 2024 m. birželio 27 d. anketos Nr.11VSV-1478 matyti, kad bendraujant A. buvo drąsus, bendravo noriai, nurodė, jog birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis važinėjosi su dviračiu, buvo nuvažiavęs prie Talokio ežero, ten jį sumušė nepažįstamas asmuo, kuris jam liepė važiuoti parvežti alaus, o kadangi jis nesutiko, todėl buvo sumuštas. A. nurodė, jog jis po sumušimo buvo paguldytas ligoninėje, jam buvo sužeista galva, nuskilo dantis. Taip pat nurodė, jog kartu su juo buvo draugas, tačiau jis nenukentėjo. A. teigė, jog draugas paskambino savo tėvams ir jie pavežė jį į namus, tada tėtis nuvežė jį į ligoninę Alytuje, iš Alytaus jis buvo išvežtas į Kauno klinikas. A. nurodė, jog su tėvu sutaria gerai, tėvas juo rūpinasi. Nurodė, jog jam pagalba buvo suteikta, jis jaučiasi gerai, pagalbos jam nereikia, o jeigu reikės, galės psichologo konsultacijas gauti ugdymo įstaigoje (1 t., b. l. 161-179).

Dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodoma, kad kaltinamasis A. A., viešoje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia nukentėjusiajam sudavė smūgį mediniu pagaliu į galvą, dėl to padarydamas nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą.

Pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad su draugais ir pažįstamais buvo prie Talokio ežero, kur vartojo alkoholį. Po kiek laiko prie ežero atvažiavo du vaikinai, kažkuris iš tų vaikinų jų adresu pasakė negražų žodį, todėl jis būdamas agresyvus dėl girtumo, iš laužavietės paėmė pagalį ir su jėga metė į vaiką, po to, priėjo prie sužaloto vaiko, jo atsiprašė, padėjo atsistoti, paklausė, ar viskas gerai, ir visi išvažiavo. Nežino ar nuo jo suduoto smūgio berniukas nugriuvo, nesiūlė jam kviesti pagalbos, berniukas po sužalojimo neverkė. G. M. pasakė, kad jis pataikė berniukui į galvą.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. A., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, be jokios priežasties, matant jo veiksmus kitiems asmenims, tyčia sudavė smūgį mediniu pagaliu nepilnamečiui A. V. į galvą– veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam A. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame dilbyje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės I kandinio danties krašto nuskėlimą, kairio frontalinio kaulo lūžimą, kairio frontalinio sinuso lūžimą, etmoidalinių celių lūžimą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad buvo įvykio vietoje, kad, po to, kai nukentėjusysis pasakė negražų žodį, iš laužavietės paimtu pagaliu metė į nukentėjusįjį, juo pataikė į galvą. Kaltinamasis kaltės neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti įvykio vietoje, kai kaltinamasis jam sudavė smūgį mediniu pagaliu.

Nukentėjusysis patvirtino, kad jam būnant su draugu A. Š. prie ežero, kur buvo ir kaltinamasis su draugais, jam einant nusisukus pajuto smūgį į galvą, nukrito ant žemės. Be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaltinamojo kaltę patvirtina ir liudytojas A. Š., kuris kartu su nukentėjusiuoju dviračiais atvažiavo prie ežero, nurodė kad matė kaip kaltinamasis paėmė pagalį, kuris buvo prie laužavietės ir juo smogė nukentėjusiajam į galvą, po ko šis nukrito ant žemės, verkė, kaltinamojo draugai jį ramino, susirinko daiktus ir išvažiavo. Nukentėjusysis gulėjo veidu į žemę, jis jį atvertė, A. V. kraujas bėgo iš nosies, burnos, ant kaktos matėsi didelis guzas. Liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje ir analogiškai paaiškino aplinkybes.

Liudytojai V. M., G. M., M. Z., kurie kartu su kaltinamuoju buvo prie ežero patvirtino, kad prie ežero su dviračiais atvažiavo du berniukai, prie jų nuėjo kaltinamasis, kalbėjosi, po to susistumdė su aukštesniu vaikinu abu nugriuvo į žoles. G. M. nuėjęs atsivedė A. A.. Po to, A. A. pakvietė tą vaikiną prie jų atsisėsti, šalia buvo ir mažesnis vaikinas, visi gražiai pakalbėjo, berniukai sakė, kad atvažiavo maudytis, A. A. pasakė, kad jie eitų maudytis. Berniukams einant, A. A. iš karto pradėjo šaukti ant mažesnio berniuko, iš laužavietės pasiėmė ilgą, storą rastą ir juo sudavė berniukui į veido kairę pusę, ties smilkiniu. Nugriuvęs nukentėjusysis pradėjo verkti, G. M. ir M. Z. ramino kaltinamąjį. Kaltinamasis dar nubėgo prie nukentėjusiojo, palietė jo veidą, išsikraujavo rankas, nes jas šluostėsi į žolę ir šaukė, kad greičiau važiuojam, jie išsigando šios situacijos, kaltinamasis šaukė, kad jis tik pagąsdinti norėjo. Matė, kad nukentėjusiajam kraujuoja iš galvos, kad prie akies didelis guzas. Nei vienas iš berniukų kaltinamajam nesakė nei žodžio, kaltinamasis pats prisikabino prie berniukų.

Liudytojas K. V., nukentėjusiojo tėvas, pats įvykio nematė, tačiau patvirtino, kad A. Š. tėvas parvežė A., kuris buvo sužalotas, ant kairės akies ir smilkinio buvo baisus guzas, A. Š. pasakė, kad prie Talokio ežero nepažįstamas vyriškis su pagaliu A. sudavė smūgį į galvą. Jis iškvietė greitąją medicininę pagalbą ir policija.

Fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina teismo medicinos ekspertas išvA.se, kuriose konstatuota, kad nukentėjusiajam diagnozuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės I kandinio danties krašto nuskėlimas, kairio frontalinio kaulo lūžimas, kairio frontalinio sinuso lūžimas, etmoidalinių celių lūžimas. A. V. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvA.se nukentėjusiajam padaryti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo parodymus prie kokių aplinkybių jis patyrė sužalojimus. Diagnozuotas kairio frontalinio kaulo lūžimas, kairio frontalinio sinuso lūžimas, etmoidalinių celių lūžimasatitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymams, kadangi jie yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų K. V., A. Š., V. M., G. M., M. Z. parodymai, kurie taip pat nuoseklūs, neprieštaraujantys nukentėjusiojo parodymams, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms apie padarytą nusikalstamą veiką, apie tai, kad karštais pėdsakais buvo nustatyta įtariamojo A. A. asmenybė.

Kiti byloje esantys duomenys įvykio vietos apžiūros protokolas, savanoriškas daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateiktas medinis pagalys, šio pagalio apžiūros protokolas, specialisto išvada, kuriuose nustatyti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, sudaro logišką ir nuoseklų veikos aplinkybių nustatymą, vieni kitus papildo ir atspindi byloje nustatytas aplinkybes. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smūgio sudavimas į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – galvą, patvirtina kaltinamojo siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgą, todėl kaltinamasis numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltinamojo elgesys yra atviras iššūkis visuomeniniai tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmas mažareikšmę dingstį. Teismas nustatė, kad veika padaryta be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, jog kaltinamasis, elgėsi įžūliai, viešoje vietoje panaudojo smurtą, matant kitiems asmenis, todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

A. A. padarė apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs nusikatamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinti, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei, kad kaltinamasis turi neišnykusį teistumą ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas.

Kaltinamasis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teismo teistas, tame tarpe ir už tyčinius smurtinius nusikaltimus, nedirba, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b.l.81-85), Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (t.21, b.l.100) rašytinėje informacijose užfiksuota, kad vykdė kaltinamojo priežiūrą nuo 2023 m. spalio 26 d. iki 2024 m. birželio 11 d. iki kol buvo išrašytas iš registro pasibaigus bausmės laikui bei nurodė, kad ne visada atvykdavo laiku, požiūris į priežiūrą neigiamas, jo atžvilgiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėja dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajam skirtina sankcijoje nurodyta laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, jo požiūris į priežiūrą neigiamas, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 610,43 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, dėl A. V. gydymo, atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 32-33). Kaltinamasis A. A. šios žalos padarymo fakto ir dydžio neginčija. Tarp A. A. nusikalstamų veiksmų ir civilinei ieškovei dėl A. V. suteiktų gydymo paslaugų atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį, 6.283 straipsnį reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam A. V. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 610,43 Eur (1 t., b. l. 34), už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 610,43 Eur turtinės žalos, patirtos PSDF biudžeto dėl A. V. gydymo, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. V. atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas K. V. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. V., 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą atstovui pagal įstatymą K. V. ir 462,39 Eur turtinės žalos atlyginimą atstovui pagal įstatymą K. V.. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą nurodė, kad patyrė 462,39 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 71,40 Eur išlaidos kurui įsigyti, 23,20 Eur išlaidos automobilio parkavimui apmokėti prie ligoninės, 60,00 Eur išlaidos dėl nuskelto danties sutvarkymo, 307,79 Eur negautos darbo pajamos. Nepilnamečio nukentėjusiojo tėvas nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 11 d. vyko pas sūnų A. V. kuris buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, važiuodavo po 150 kilometrų per dieną su savo automobiliu VW Touran, prie minėtos gydymo įstaigos automobilių stovėjimo aikštelės yra mokamos, todėl K. V. patyrė išlaidas kurui įsigyti, automobilio parkavimui prie ligoninės apmokėti. Išlaidos kurui įsigyti grindžiamos kuro pirkimo pardavimo kvitais, išlaidos automobilio parkavimui apmokėti grindžiamos kvitais, bankiniais išrašais. Išlaidos nuskelto danties gydymui grindžiamos UAB ,,Danties linija“ 2024 m. birželio 14 d., sąskaita faktūra ir kasos kvitas. K. V. dėl nepilnamečio sūnaus A. V. sužalojimo, nebuvo darbe 2024 m. birželio 7, 10,11,12,13,14,20 dienomis, nes turėjo lankyti sūnų ligoninėje, dalyvauti pats bei lydėti ir nuvežti sūnų ikiteisminio tyrimo metu atliekamuose procesiniuose veiksmuose, lydėti sūnų pas teismo medicinos ekspertą, pas odontologą. K. V. nedirbo 7 dienas, todėl jo negautos pajamos sudaro 307,79 Eur. Žalos dydis grindžiamas (duomenys neskelbtini) pateikta K. V. asmens kortele, rašytine informacija. Žala ieškovui kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo A. A. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš kaltinamojo priteistina 462,39 Eur turtinei žalai atlyginti.

Sprendžiant nukentėjusiojo A. V. ir jo įstatyminio atstovo K. V. reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. V. ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia patirtu išgąsčiu, fiziniu skausmu, jog iki šiol jaučia išlikusią baimę ir dvasinius išgyvenimus, fizinius galvos sužalojimus. Nurodo, kad smurtiniai A. A. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinius skausmus, emocinį šoką ir padarė žalą jo psichologinei būsenai, o gydymas stacionare vaiko atostogų metu, kuomet galėjo džiaugtis savo vaikišku laisvalaikiu, vasara, sukėlė nepatogumus, nes sumažino bendravimo galimybes su draugais ir artimaisiais.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padarę asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairio frontalinio kaulo lūžimo, kairio frontalinio sinuso lūžimo, etmoidalinių celių lūžimo, be to, nukentėjusiajam diagnozuota poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose ir kairiame dilbyje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės I kandinio danties krašto nuskėlimas.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia dvasiniais pergyvenimais, sukrėtimu. Nurodo, kad jam sūnaus sužalojimas bei būklė iki jis pasveiko taip pat sukėlė emocinį šoką, didžiulį dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tarp jo ir sūnaus visą laiką buvo ir yra glaudūs emociniai ryšiai, nes berniukas neturi motinos, dėl ko jam tenka atstoti ne tik tėvo, bet ir motinos pareigas. K. V. teismo posėdyje nurodė, kad pergyveno dėl sūnaus, nes jo būklė buvo baisi, buvo išsigandęs dėl jo likimo, patyrė nepatogumus, nėjo į darbą, dėl ko turėjo imti nemokamas atostogas, šis įvykis apsunkino jo gyvenimo ritmą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamais nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad nepilnametis nukentėjusysis buvo užpultas be priežasties, viešoje vietoje, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 5 000,00 Eur dydžio neturtinė žala nukentėjusiajam A. V., bei 1 000,00 Eur dydžio žala nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui K. V..

Proceso išlaidos

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kurioje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 562,50 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. V. nagrinėjant bylą teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatams ir advokato padėjėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiems iš kaltinamųjų negali būti išieškotos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos išlaidos, nepriteistinos.

Kiti klausimai

A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė intensyvi priežiūra, kuri Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pratęsta iki 2024 m. gruodžio 7 d. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 7 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (dvi dienas).

Daiktinį įrodymą – medinį pagalį, kuris saugomas Alytaus apskrities policijos komisariate (t.1, b.l.69) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą ir paskirti 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 6 d. iki 2024 m. birželio 7 d.(dvi dienas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Priteisti iš A. A. 610,43 Eur (šešis šimtus dešimt eurų, 43 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (610,43 Eur) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš A. A., civiliniam ieškovui K. V. 462,39 Eur (keturi šimtai šešiasdešimt du eurai, 39 ct) turtinės žalos, 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos.

Priteisti iš A. A. nukentėjusiojo A. V. naudai 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti jo atstovui pagal įstatymą K. V..

Nepriteisti iš kaltinamojo A. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktini įrodymą – medinį pagalį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja L. L.