Kauno apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2016 m. gegužės 21 d. apie 23.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, abiejų rankų kumščiais ne mažiau penkių kartų sudavė savo nepilnametei dukrai A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., į abiejų rankų dilbius, rankomis sugriebęs jai už abiejų rankų žastų ir taip ją laikydamas, vieną kartą galva trenkė jai į nosį, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste. Tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – dukrai A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

A. Š. teisme kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad prieš tai penktadienį žmona buvo išėjusi į „Hansa“ dienas, vėlai grįžo, o sekančią dieną, gegužės 21 d. - ar draugės gimtadienis, prisidarė mišrainės ir išvažiavo. Kartu išvažiavo dukra A. Grįžo dukra, klausė kur mama, ji nesakė. Žmona sakė grįš apie 22 val. Kai negrįžo, pradėjo skambinėti. Kai žmona grįžo, užsidarė vonioj, pamatė, kad jis įniršęs, įsiutęs, kad neprieitų prie jos. Dukra užstojo žmoną, bandė dukrą atitraukti, kad su žmona išsiaiškinti. Išgėręs bandė sugauti, sugriebė ir trinktelėjo, gavosi sužalojimas. Jis dukrą sugavo, timtelėjo į save ir jų skruostai susitrenkė, ir pas jį buvo paburkimas. Vakare buvo du stikliukus brendžio išgėręs. Savaitgaliais išgeria, neneigia, kad negeria. Suduoti net minties tokios neturėjo. Jis bandė ją sugauti, suėmė už žastų, suspaudė, truktelėjo į save ir skruostai susilietė. Su galva trenkė netyčia. Nenorėjo jos sužaloti, norėjo sugriebti ir atitraukti nuo vonios durų. Sekantį rytą nematė sužalojimų. Dukra sakė, kad pamatys, kas bus, kad ją sužalojo. Nežinojo net į kurią vietą sužalojo. Nematė iš dukros nosies bėgančio kraujo. Norėjo greičiau išsiaiškinti su N, o dukrą užgauti tikrai nenorėjo, dėl to labai gailisi. V buvo jo kolega. Jis nekartą yra grasinęs, bet niekada ginklo nepaima. Psichologinė priemonė tokia buvo. Dabar supranta. Kai sužalojo žastą ir galimai iš nosies bėgo kraujas, išsitraukė brendį iš baro, o jos pas sūnų kambaryje užsirakino. Mėlynę ant rankos matė po dienos, gal po dviejų, po to, kai grįžo iš areštinės. Aplinkybes atsimena daugmaž, tikrai netrenkė dukrai 5 kartus, tik bandė ją sugauti, patraukti. Kai sugavo, truktelėjo neatsargiai. Neteisina savo poelgio, tikrai gailisi, prisipažįsta kaltas, tikrai nenorėjo kad taip, nuoširdžiai gailisi. Po įvykio šnekėjo su dukra, bendravo, ir prie jūros buvo nuvažiavę. Atsiprašė dukros, tik tokių santykių nėra kaip anksčiau. Šiuo metu dirba, įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios laikėsi. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis. Už rankos griebė tyčia. Mano, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Dėl alkoholio ir smurto vartojimo niekas nepaveiks, nes yra išbandęs visas priemones. Smurtinio elgesio programos tikrai nepadės. Jo darbas kiekvieną dieną, tik šeštadienį, sekmadienį išeiginės (b.l. 130,131).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, A. Š. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

nukentėjusiosios A. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad A. Š. yra jos tėtis. Gegužės 21 d. tėtis buvo girtas, ji buvo tą dieną išvykus ir, kai grįžo kažkur gal apie 21 val., jis buvo išgėręs. Kada tėtis išgerdavo, galėdavo pasakyti iš tėčio veiksmų, poelgio. Mamos nebuvo namuose. Ji tvarkėsi kambarį, paskui buvo vonioj. Kada grįžo mama ir prasidėjo. Ji prieš tai su juo nelabai kalbėjosi. Tėtis kabinėjosi, klausinėjo, bet veiksmų nebuvo, lindo į kambarį, ji vengė jo. Kai mama grįžo, ji išgirdo, kad abu šūkavo. Ji išėjo iš vonios, mama buvo į kambarį įbėgusi. Vėliau mama įbėgo į vonią, užsirakino. Jis puolė paskui į vonią, ji užstojo. Ji rankomis bandė atstumti ir jis tuo metu kažkaip, trenkė per abi rankas 5 kartus, ji tuo metu jautė skausmą. Jis stipriai trenkė, nejaučia jėgos visiškai. Toliau jis tiesiog bandė patraukti. Jis laikė ją už žastų, bandė patraukti nuo durų ir, kai iš priekio laikė, su kaire ranka padarė sužalojimą dešiniam žaste. Jautė skausmą, ta mėlynė nepraėjo gal savaitę. Jis laikė ją ir tuo metu trinktelėjo su galva, su kakta į nosį ir jai prakirto nosį. Jautė skausmą nosyje. Pasirodė kraujas, smarkiai nebėgo, tiesiog pasirodė. Kai trenkė su galva, ji pasitraukė nuo durų ir nuėjo į savo kambarį, pasakė, kad „pamatysi, kas tau bus“. Taip sakydama turėjo omenyje, kad pasiskųs, nepaliks to. Jis po to karto apsiramino, nuėjo nuo durų, kažkur vaikščiojo, kiek suprato toliau gėrė. Po to mama atėjo į jos kambarį. Dėl įvykio nepranešė iš karto, nes galvojo praeis kaip eilinį kartą. Ji buvo nusifotografavus, po kelių dienų nusiuntė broliui nuotraukas. Brolis paskui pasakė, kad į mokyklą perdavė, paskambino socialinei darbuotojai. Paskui bendravo su socialine darbuotoja. Tėtis smurtauja dažnai, kai išgeria drąsus būna, tenka gintis. Mano, kad tėtis turi problemų dėl alkoholio. Jau nebegyvena kartu, bet bendrauja su tėčiu. Tėtis jos neatsiprašė, jis niekada neatsiprašo, nes visą laiką teisinasi (b.l. 131,132). liudytojos N. Š. parodymais, kurias nustatyta, kad A. Š. yra jos buvęs sutuoktinis. Gegužės 21 d. ryte buvo turguje, apsipirko, padarė pietus ir sakė, kad važiuoja į centrą, kur renkasi moterys, kurios kenčia nuo vyrų. Pasidarė vaišių, įspėjo, kad ten pabus. Ji nuvažiavo, buvo su mašina, išgėrė taurę vyno, sakė grįš 22 val. Kai negrįžo, prasidėjo panikos. Grįžo apie 23 val., vyras laukė kieme, įsiutęs. Ji dar iš mašinos nespėjo išlipti, jis plėšė dureles. Matė, kad bus blogai, tai nelaukė, užkilo į viršų ir nuėjo į mergaitės kambarį, nenorėjo maišytis jam po kojom. Jis atėjo iš paskos, pradėjo prie jos kabinėtis, pradėjo kivirčytis. Tame tarpe jis nubėgo pasikviesti kaimynę, prisikėlė iš miegų ir atsitempė pas juos išsiaiškinti situacijos. Jai nebuvo skirta dėmesio, tarp jų vyko barniai ir ji pasišalino. Matė siunta, matė bus blogai, kaip tik geria, taip ir būna, taip ir puola. Jis dažnai gerdavo ir turėjo problemą, ir koduotas buvo. Ji įbėgo į vonią ir tada mergaitė stojo ginti. Girdėjo triukšmą, kai jie ten stumdosi. Kai jie pasistumdė, išgirdo mergaitės žodžius, ji pradėjo verkti: „pamatysi, kas tau bus“. Jis nuėjo į balkoną, ramintis alkoholiu. Ji išėjo, nusmuko pas ją į kambarį. Matė dukros kraują iš nosies, mėlynės nesimatė, tik raudonumas buvo. Ji atsisėdo ant žemės ir su kojom rėmėsi į duris, kad neatidarytų. Jos tame kambaryje buvo, kol jis apsiramino. Vėliau jos nuėjo į galinį sūnaus kambarį, nes jis rakinamas ir vienoje lovoje miegojo. Jis ryte išsiblaivė, viskas kaip nieko. Kaltinamasis buvo dukrą sužalojęs 2014 metais, jai buvo diagnozuotas ausies būgnelio sutrenkimas. Ginklu buvo bauginama. Turi problemą dėl alkoholio vartojimo. Smurtinį elgesį keičiančiose programose jis nedalyvavo (b.l. 133); liudytojos K. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra J. G. gimnazijos socialinė darbuotoja. Gegužės 24 d. apie 20 val. vakaro parašė jai į Facebook paskyrą žinutę E. Š. ir paprašė telefono numerio, nes jos vyras nori su ja pasikalbėti. Paskambino M. Š., pasakė, kad šeštadienį buvo sumušta jo sesuo. Jis yra Norvegijoje, jo rankos surištos, nieko negali padaryti, paprašė jos pagalbos. Ji paprašė A telefono numerio, paskambino jai, pasakė, kad neužilgo ateis ir prašė išeiti į laiptinę pasišnekėti. A papasakojo, kad šeštadienį buvo sumušta tėčio. Apie ką pasakojo, bijo kažką pameluoti. E atsiuntė nuotraukas, jose buvo sumušta A. Matė labai gerai ant rankos mėlynę ir buvo A kruvina nosis. Patvirtina, kad A sakė, kad tėvas griebė jai už rankos, po to jai liko kraujosruva ir su galva trenkė į veidą, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Dar pasakojo, kad tėtis dažnai išgėręs būna agresyvus. Paklausė, kodėl niekur su mama nesikreipė, pasakė, kad bijojo, nes grasina, kad nušaus, jam nieko nebus, nes buvęs pareigūnas. A verkė, drebėjo, buvo išsigandusi. Kalbėjosi gal apie 15 minučių, sutarė, kad ji iškvies policiją. A labai bijojo, bet galų gale sutiko, dar informavo telefonu mamą, kad imsis veiksmų, mama sutiko. Pareigūnai atvyko, kartu su pareigūnais ir A įėjo į butą, pareigūnai prikėlė miegantį tėtį ir jį išsivedė. Tėtis reagavo į pareigūnus aršiai, sakė: „aš jums dar padarysiu cirką“. A bijojo, nes jis pareigūnams norėjo parodyti, kaip suėmė už rankos. A išsigandusi net atšoko nuo jo. A buvo prieš kelis metus ausies būgnelis trūkęs, nes tėtis trenkė, dėl tėčio smurto. Su Auguste susitinka mokykloje. Dabar A yra žvalesnė, daugiau besišypsanti, pradėjo lankyti tautinių šokių būrelį, daugiau veiklos. Tada prieš kelis metus mama buvo sakius, kad A tėtis yra trenkęs ir trūko būgnelis. Tada buvo nuėjus į namus, šnekėjosi su tėčiu. Jis sakė, kad tai bus paskutinis kartas. Tada jokių veiksmų nesiėmė (b.l. 133,134). 2016-05-24 N. Š. protokolu – pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad 2016-05-21 apie 23.00 val. ji grįžusi į savo namus, esančius(duomenys neskelbtini) , Kaune, rado neblaivų vyrą A. Š., kuris plūdosi necenzūriniais žodžiais. Ji išsidarė vonioje, o jos dukra A. Š. nespėjo užsidaryti kambaryje ir vyras pradėjo ją pulti, suėmęs už dešinės rankos tampė ir po to iš savo galvos trenkė dukrai į nosį, po ko pradėjo bėgti kraujas (b.l. 4);įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 8-11);Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-o būrio vyr. patrulio R. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo nustatyta, kad A. Š. dėl smurto buvo padaryta mėlynė ant dešinės rankos žasto bei nuo smūgio galva patinimas ir paraudimas veido dešinėje pusėje (b.l.13-14);nuotraukomis, iš kurių matyti mėlynė ant dešinės rankos žasto bei kraujas nosies dešinėje pusėje (b.l. 21,22);VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kuria konstatuota, kad A. Š. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ranka, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-05-21 (b.l.29);A. Š. BPK 140 str. nustatyta tvarka 2016-05-24 21.15 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2016-05-26 13.30 val. iš laikino sulaikymo paleistas (b.1.83,87);Kauno apylinkės teismo 2016-05-26 nutartimi A. Š. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. Š., įpareigojant A. Š. gyventi ne (duomenys neskelbtini), Kaune, o apsigyventi kitoje vietoje, nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. Š. ir liudytoja N. Š. (b.l.93,94).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. Š. 2016 m. gegužės 21 d. apie 23.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, smurtaudamas prieš šeimos narį – dukrą A. Š., abiejų rankų kumščiais ne mažiau penkių kartų suduodamas į abiejų rankų dilbius, rankomis sugriebdamas jai už abiejų rankų žastų ir taip ją laikydamas, vieną kartą galva trenkdamas jai į nosį, sukėlė jai fizinį skausmą. Tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – dukrai A. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. A. Š. neteistas (b.l. 76), administracine tvarka baustas (b.l. 73-75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.1. 78), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.1. 80), dirba.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, todėl viešųjų darbų bausmė negali būti skirtina, įvertinęs tiek visą byloje surinktą kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo elgesį, jog jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio, dirba, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, didesnis nei bausmės vidurkis, papildomai taikant draudimą bei įpareigojimus (BPK 48 str. 5 d. 1 p., 6 d. 1,3 p.).

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis ne primą kartą smurtauja prieš savo šeimos narius, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2016-05-24 iki 2016-05-26 (dvi paros).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su A. Š. apklausa bei nuotraukomis, paliktini prie bylos, pistoletas CZ83, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutė su 50 vnt. 9 mm Browning šovinių, 3 vnt. šovinius 9 mm Browning, ginklo pažymėjimas Nr.1862-31220– perduotini Ginklų fondui, leidimas laikyti/nešioti ginklus Nr.1862 – perduotinas leidimą išdavusiai institucijai, ginklo dėklas, dėtuvės dėklas, šovinių dėtuvė – grąžintini kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu lankytis A. Š. ir N. Š. gyvenamojoje vietoje esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, įpareigojant dirbti ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką A. Š. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-05-24 iki 2016-05-26 (dvi paros).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. Š., įpareigojant A. Š. gyventi ne (duomenys neskelbtini), Kaune, o apsigyventi kitoje vietoje, nebendrauti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja A. Š. ir liudytoja N. Š., pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su A. Š. apklausa bei nuotraukomis, palikti prie bylos, pistoletą CZ83, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutę su 50 vnt. 9 mm Browning šovinių, 3 vnt. šovinių 9 mm Browning, ginklo pažymėjimą Nr.1862-31220– perduoti Ginklų fondui, leidimą laikyti/nešioti ginklus Nr.1862 – perduoti leidimą išdavusiai institucijai, ginklo dėklą, dėtuvės dėklą, šovinių dėtuvę – grąžintini kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.