Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja I. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti 2020-04-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinime asmeniui be pilietybės I. R. „ Nr. (15/5-5) 24U-12) ir įpareigoti Migracijos departamentą prie LR VRM išnagrinėti jos prašymą pakeisti leidimą jam pasibaigus.

Migracijos departamentas, gavęs Policijos departamento 2020-03-26 išvadą, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, turėjo teisinį pagrindą ir privalėjo panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymų nuostatomis. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu ir skunde nurodo, kad jis buvo priimtas remiantis apkaltinamuoju nuosprendžiu, o tai, anot pareiškėjos, negali būti priežastis imtis tokių itin dideles neigiamas pasekmes jai sukeliančių veiksmų. Pažymi, kad ji nebuvo pavojinga visuomenei, niekada prieš tai nebuvo teista, ji buvo smurto artimoje aplinkoje auka, o be to, nurodo, kad jai nustatytas didelių poreikių lygis. Paaiškina, kad jos ryšiai su Lietuva yra labai gaudūs ir stiprūs, čia gyvena jos vaikai ir anūkai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl išėjusi į laisvę ji turės kur gyventi, todėl, anot pareiškėjos, akivaizdu, kad turi galimybes integruotis į visuomenę, gyventi su šeima ir nėra pagrindo teigti, kad ji ateityje nusikals ar kels grėsmę Lietuvai. Nusikaltimo padarymo aplinkybės buvo įvertinos Panevėžio apygardos teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjos atžvilgiu. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja teigdama, kad buvo auka artimoje aplinkoje, kadangi buvęs sutuoktinis prieš ją smurtavo, ar kad didesnė dalis moterų, kurios atlieka bausmę už tyčinio savo partnerio ar sutuoktinio nužudymą yra tos moterys, kurios ilgus metus kentė fizinį ir psichologinį smurtą, bando sumenkinti savo padarytos nusikalstamos veikos mąstą. Policijos departamentas, kaip kompetentinga institucija, įvertinanti, ar užsieniečio buvimas nekelia/kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, pateikė Migracijos departamentui pareiškėjos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Pažymi, kad visuomenės kontekste žmogaus gyvybė neabejotinai vertinama kaip svarbiausias ir labiausiai vertinamas gėris pasaulyje. Padaroma didžiausia, neatkuriama žala ne tik žmogui, kuris yra nužudomas, tačiau ir jo artimiesiems, visuomenei apskritai. Nužudymo pavojingumas yra išskirtinis – jis šiurkščiai pažeidžia moralės, dorovės reikalavimus, krikščioniškąsias vertybes. Žmogaus gyvybė ir sveikata nuo pavojingo kėsinimosi kaip viena iš didžiausių vertybių yra saugoma kiekvienos valstybės įstatymų. Nusikaltimai šioms vertybėms turi platų atgarsį visuomenėje, o visuomenė – itin neigiamą požiūrį į asmenis, padariusius tokius nusikaltimus. Nužudymas yra pavojingiausias nusikaltimas žmogui. Pareiškėjos padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į aukščiausią vertybę – žmogaus gyvybę, saugomą tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teisės aktais, sukėlusiu negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Todėl jokie argumentai, kad ji buvo smurto artimoje aplinkoje auka negali pateisinti įvykdytos nusikalstamos veikos. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Migracijos departamento vertinimu ginčijamas sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už pareiškėjos galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes, o ypač tų, kurie yra nuteisti už paties sunkiausios nusikalstamos veikos padarymo – žmogaus nužudymo.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji turi glaudžius ir stiprius ryšius su Lietuvos Respublika. Įvertinus pareiškėjos socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad ji neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Vertinant pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika nustatyta, kad užsienietė gimė (duomenys neskelbtini). Duomenų apie užsienietės gyvenimą Lietuvos Respublikoje yra nuo 1981 m., nuo 2018-02-12 jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pirmas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas 1994-09-27, paskutinis leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015-02-12, galiojo iki 2020-02-12. Duomenų apie užsienietės darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra (yra tik duomenų apie jos darbą nuo 2008-04-16 iki 2008-07-16 (duomenys neskelbtini), vėliau užsienietė registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).Vertinant pareiškėjos šeiminius ryšius su Lietuvos Respubliką nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ji sudarė santuoką su V. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – išsituokė. Sūnaus, Lietuvos Respublikos piliečio, R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nežinoma (gyvenamosios vietos duomenys panaikinti savininko prašymu), pilnametė duktė, Lietuvos Respublikos pilietė. Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena Lietuvos Respublikoje. Kiti užsienietės ryšiai su Lietuvos Respublika nenustatyti, o be to, pareiškėja pati skunde tokių ryšių nenurodė.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Pažymi, kad EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – EŽTK) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT, tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. EŽTK 8 straipsnyje įtvirtinta teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra tapati teisei į šeimos susijungimą, ši teisė taip pat nesukuria prielaidos manyti, kad EŽTK 8 straipsnis nustato pareigą valstybei legalizuoti trečiosios šalies pilietį vien todėl, kad jis sudarė santuoką su šios valstybės piliečiu ir pageidauja gyventi šios valstybės teritorijoje. Įstatymo taikymo kontekste šeimos nariais yra laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (Įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos vaikai jau yra pilnamečiai. Dėl pareiškėjos teiginių, kad išėjusi iš kalinimo įstaigos ji turės gyventi ir, kad nėra pagrindo teigti, kad ji ateityje nusikals ar kels grėsmę Lietuvai, pažymi, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis, t. y. nukreiptas į ateitį, vertinimas, tam tikros situacijos prognozavimas yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl paties sunkiausio nusikaltimo - žmogaus nužudymo – padarymo. Migracijos departamentas pagrįstai vertino pareiškėjos asmenybę neigiamai bei prognozavo apie galimų nusikalstamų veikų atlikimą ateityje. Aplinkybė, kad pareiškėja turės kur gyventi Lietuvoje neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi gyvenamosios vietos turėjimas nepaneigia to, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Pareiškėja iki 2026-04-01 atliks įkalinimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, t. y. ji į laisvę turėtų išeiti beveik po 6 metų, todėl, artėjant kalinimo termino pabaigai, bus sprendžiamas pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas. Migracijos departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o visuomenės interesai yra svarbesni, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. balandžio 29d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamente 2020-03-26 gautas pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė jos turimo leidimo nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) galiojimas (galiojo iki 2020 m. vasario 12 d). Migracijos departamentas 2020 m. kovo 26 d. gavo informaciją (rašto Nr. 5-S-4510), kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes ji 2017-05-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal LR BK 129 str.2d.3p. („Nužudymas“) , už šio nusikaltimo padarymą pareiškėja I. R. nuteista laisvės atėmimu 8 metams, šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose (b. l. 55-56).

2020-04-29 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 6d., 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu, 55 straipsnio 2 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 54 straipsnio 1d.alies 2/p. nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas – grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei. Įstatymo 4straipsnio 2d. nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. P. Į. 54 str.1dalies 2/p. leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo priima Migracijos departamentas (Įstatymo 55 str.2d.). P. Į. 4 straipsnio 6d., policija arba VSAT, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Kaip seka iš bylos medžiagos, Migracijos departamentas iš Panevėžio pataisos namų gavo informaciją apie laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį be pilietybės I. R., gim. . (duomenys neskelbtini), turinčią Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Migracijos departamentas 2020-03-17 raštu Nr.(15/5-5) 10K-10509 kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2020-03-26 Migracijos departamentas gavo Policijos departamento raštą Nr.5-S-4510 (b.l.55-56), kuriame nurodyta, kad pareiškėja I. R. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes nustatyta, kad 2017-05-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ji pripažinta kalta pagal LR BK 129 str.2d.3p. („Nužudymas“) , t.y. už tai, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 19.00 iki 20.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, patraukdama virvės kilpą, esančią ant gulinčio V.K. kaklo , užspaudė ja nukentėjusiojo kvėpavimo takus, dėl to šis užduso. Už šio nusikaltimo padarymą I. R. nuteista laisvės atėmimu 8 metams. Šiuo metu ji atlieka bausmė Panevėžio PN. Pareiškėjos padaryta nusikalstama veika (BK129str.2d.3p.) kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas (BK 11str.6d.).

Migracijos departamentas 2020-04-29 Sprendimu Nr.(15/5-5)24U-12 panaikino pareiškėjai leidimą nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.5-7). Kaip seka iš byloje esančių įrodymų, pareiškėja I. R. gimė (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos gyvenimą Lietuvos Respublikoje yra nuo 1981m. Nuo 2018-02-12 jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Pirmasis leidimas nuolat gyventi I. R. buvo išduotas 1994-09-27, paskutinis leidimas nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) išduotas 2015-02-12, galiojo iki 2020-02-12. Duomenų apie pareiškėjos darbovietes, draudiminį laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, draudžiamąsias pajamas, nuo kurių mokama socialinio draudimo įmoka, nėra. Yra tik duomenys, jog pareiškėja nuo 2008-04-16 iki 2008-07-16 dirbo .(duomenys neskelbtini), o vėliau registravosi Užimtumo tarnyboje. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su V.K., (duomenys neskelbtini) – išsituokė. Pareiškėjos sūnaus , Lietuvos Respublikos piliečio R.G., gim. .(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje nežinoma (jo gyvenamosios vietos duomenys panaikinti savininko prašymu). Pareiškėjos dukra , Lietuvos Respublikos pilietė Ž.V., gim. .(duomenys neskelbtini), gyvena Lietuvos Respublikoje . Pareiškėja nuo 2018-04-25 laisvės atėmimo bausmę atlieka Panevėžio PN, bausmės pabaiga – 2026-04-01 (b.l.8). Pareiškėja yra neįgali (b.l.11-neįgaliojo pažymėjimas), senatvės pensininkė (b.l.10), jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b.l.12). Pareiškėja skunde nurodo, kad ji palaiko ryšius su savo dukra, kuri ja rūpinasi, lanko , perduoda siuntinius ir pan., jos socialiniai bei šeiminiai ryšiai nenutrūkę, jos dukters šeima priims gyventi pareiškėją po bausmės atlikimo. Pareiškėja taipogi nurodo, kad jos buvęs sutuoktinis, dėl kurio nužudymo ji atlieka laisvės atėmimo bausmę, smurtavo jos atžvilgiu.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu sprendimu nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą. Įstatymo taikymo kontekste šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai įvaikiai) , įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama ( Įstatymo 2 str.26d.). Šiuo gi atveju pareiškėjos vaikai yra pilnamečiai, kitų sąlygų, numatytų Įstatyme nenustatyta. Sutiktina su atsakovo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad pareiškėjos atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl paties sunkiausio nusikaltimo – žmogaus nužudymo - padarymo. Atsakovas pagrįstai , vertindamas Policijos departamento pateiktą informaciją, konstatavo, kad ši informacija patvirtina I. R. keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, ši grėsmė yra reali ir akivaizdi, grindžiama nustatytais faktais – I. R. nuteista už labai sunkų smurtinį nusikaltimą , ši nustatyta faktinė aplinkybė neigiamai apibūdina pareiškėjos asmenybę, jos polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuotinai priimtų gyvenimo ir elgesio normų. Laikytina, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino pareiškėjos asmenybę neigiamai, nes pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja iki 2026-04-01 atliks bausmę Panevėžio PN, todėl artėjant bausmės atlikimo termino pabaigai, bus sprendžiamas pareiškėjos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą pasisakyta, kad EŽTK neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. 2012 m. birželio 12 d. sprendimą byloje Bajsultanov prieš Austriją). Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą ( VAĮ 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. (15/5-5)24U-12 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. R. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.