Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-22 · Administracinė byla Nr. I-1063-406/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
I-1063-406/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Trečiasis asmuo
J. J., S. P.
Pareiškėjas
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Atsakovas
Alytaus rajono savivaldybei
Advokatai
Irena Malinauskienė
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-1063-406/08Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui R. M. ,atsakovo atstovei Indrei Sinkevičiūtei,tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J. ir S. P. ,trečiojo suinteresuoto asmens S. P. atstovei advokatei Irenai Malinauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J. ir S. P. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 8370 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt litų) turinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo seniūnas J. J. , viršydamas teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, 2007 m. lapkričio 29 d. išdavė Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr. 35 (toliau – Leidimas), kuris leido O. V. nuosavame žemės sklype kirsti, genėti ar pertvarkyti medžius. Remdamasis minėtu leidimu, S. P. Z. Ž. priklausančiame žemės sklype išpjovė du beržus ir vieną uosį, o J. L. priklausančiame žemės sklype išpjovė 15 beržų. Teigė, kad pagal Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.K-121 patvirtintų Saugomų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos ir priežiūros Alytaus rajone taisyklių 12 punktą Miroslavo seniūnas neturėjo teisės išduoti Leidimo, todėl dėl jo neteisėtų veiksmų kilusią žalą – 8370 Lt privalo atlyginti Alytaus rajono savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė su skundu nesutiko. Pripažino, kad Miroslavo seniūnas, išduodamas Leidimą, pažeidė savivaldybės vidaus teisės aktus, už ką jam buvo skirta tarnybinė nuobauda, tačiau teigė, jog atsakomybė atlyginti padarytą žalą tenka asmeniui, iškirtusiam medžius, nes jis nebuvo pakankamai atidus, apdairus ir rūpestingas. Pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys leidimų išdavimo tvarką, yra paskelbti įstatymų nustatyta tvarka, todėl S. P. privalėjo žinoti, kad leidimas turi būti suderintas su valstybinio parko direkcija ir patvirtintas kompetentingų institucijų parašais. Teigė, kad medžiai buvo iškirsti J. L. ir Z. Ž. priklausančiuose žemės sklypuose, nors Leidime nurodyta, jog leidžiama kirsti medžius O. V. nuosavame žemės sklype. Tvirtino, kad žalos atsiradimą lėmė neteisėti S. P. veiksmai, todėl Alytaus rajono savivaldybė negali atsakyti už privataus asmens padarytą žalą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Miroslavo seniūnas J. J. su skundu nesutiko. Pripažino, kad neturėjo teisės išduoti Leidimo. Paaiškino, jog informavo S. P. , kad prieš

kirsdamas medžius jis privalo palaukti, kol medžiai bus pažymėti (kleimuoti) aplinkos apsaugos specialisto. Teigė, kad S. P. prašė leisti iškirsti medžius O. V. žemėje ir kitų pavardžių neminėjo.

Tretysis suinteresuotas asmuo S. P. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad turėjo leidimą iškirsti medžius, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Jo atstovė advokatė I. Malinauskienė pažymėjo, jog išduoti ir suderinti leidimą su kompetentingomis institucijomis yra atsakovo, o ne asmens, kuriam leidimas išduodamas, pareiga. Teigė, kad Leidimas išduotas neteisėtai, todėl padarytą žalą privalo atlyginti Alytaus rajono savivaldybė. Be to, S. P. prašė, kad leidimas būtų išduotas J. L. vardu, tačiau jis buvo išduotas O. V. .

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Pareiškėjas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Alytaus miesto savivaldybės gamtai padarytą turtinę žalą – 8370 Lt.

Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sąlygų : neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš trečiojo suinteresuoto asmens Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo seniūno J. J. 2007 m. lapkričio 29 d. atliktų veiksmų – neteisėtai išduoto Leidimo kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr.35.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr.274 patvirtinta Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos, priežiūros, tvarkymo ir nuostolių juos sunaikinus ar sužalojus atlyginimo tvarka (Valstybės žinios, 2007-03-03, Nr.27-995) (toliau – Tvarka) bei Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.L-121 patvirtintos Saugomų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos ir priežiūros Alytaus rajone taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išdavimo tvarką. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad želdiniai kertami, genimi ar kitaip pertvarkomi tik gavus Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimą. Tvarkos 10 punktas numato, kad savivaldybės institucija leidimą derina su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūra, o tuo atveju, kai kertami ar pertvarkomi

želdiniai yra valstybiniuose parkuose, tik su valstybinio parko direkcija; su Kultūros vertybių apsaugos departamento teritoriniu padaliniu derinama, kai želdiniai kertami ar pertvarkomi nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose ir jų apsaugos zonose; su žemės valdytoju ar savininku derinama, kai jų teritorijoje augantys želdiniai kertami ar pertvarkomi ne jų iniciatyva.

Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad Alytaus rajono savivaldybės Miroslavo seniūnas J. J. Leidimą kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje Nr.35. išdavė neteisėtai. Iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2008 m. vasario 13 d. rašto Nr.K-26-295-(3.19) (b.l. 18) matyti, kad Miroslavo seniūnas neturėjo įgaliojimų išduoti leidimus kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius. Leidimas neatitinka teisės aktų reikalavimų – jis nėra nustatyta tvarka suderintas su kompetentingomis institucijomis, byloje taip pat nėra raštiško ir argumentuoto asmens prašymo išduoti leidimą, kaip to reikalauja Taisyklių 8 p., nenurodyti visi būtini rekvizitai, tame tarpe ir tiksli žemės sklypo, kuriame vykdomas želdinių kirtimas, genėjimas ar pertvarkymas, vieta, prieš išduodant leidimą, numatyti kirsti medžiai nebuvo pažymėti žymekliu. Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2008 m. balandžio 21 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 7-8) konstatuota, kad Miroslavo seniūnijos seniūnas J. J. , neturėdamas įgaliojimų išduoti leidimo, jį surašė, užregistravo ir išdavė. Aplinkos apsaugos įstatymo, šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų ir Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr.K-121 patvirtintų Saugotinų želdinių, augančių ne miško žemėje, apsaugos ir priežiūros Alytaus rajone taisyklių pažeidimo faktas konstatuotas ir Komisijos, sudarytos 2008-02-29 Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.D-144 „Dėl komisijos sudarymo“ 2008 m. balandžio 1 d. išvadoje (b.l.37-38). Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr.D1-240 (b.l.39) J. J. už tarnybinio nusižengimo padarymą paskirta tarnybinė nuobauda.

Nurodytų rašytinių įrodymų pagrindu konstatavus, kad Leidimą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnas J. J. išdavė neteisėtai – nėra abejonių dėl pirmosios sąlygos, reikalingos civilinei atsakomybei atsirasti, buvimo. Tačiau būtina konstatuoti ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusios žalos.

Žalos padarymo faktą patvirtina Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus rajono agentūros 2008 m. vasario 7 d. patikrinimo aktas Nr.11 (b.l.22), kuriuo nustatyta, kad S. P. (Duomenys neskelbtini) kaime, (Duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (Duomenys neskelbtini) rajone, Z. Z. priklausančiame žemės sklype išpjovė du beržus ir vieną uosį, o J. L. priklausančiame žemės sklype, turėdamas seniūno J. J. išduotą leidimą, išpjovė 15 beržų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.198 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (Valstybės žinios, 2005-05-05, nr.57-1979), Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 8 d. Žalos, padarytos gamtai (pagal Miroslavo seniūno išduotą leidimą Nr.35) Metelių regioniniame parke, Papėčių kaime, Alytaus rajone, įvertinimo skaičiuote (b.l.11) buvo nustatytas padarytos žalos augmenijai dydis – 8370 Lt (aštuoni tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt litų). Žalos dydžio atsakovas neginčija.

Prieš nustatant viešąją valstybės valdžios institucijos atsakomybę, privalu ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-764/2003 yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje nėra svarbus žalą padariusio ar padėjusio jai atsirasti asmens požiūris į savo veiksmus, jų pasekmes, t.y. savo veiksmų vidinis vertinimas. Juridinę reikšmę turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t.y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus konkrečioje situacijoje. Miroslavo seniūno J. J. veiksmai rodo, jog jis į savo pareigas žiūrėjo neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai, veikė piktnaudžiaudamas ir akivaizdžiai viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, taip, ne taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojas privalėjo veikti, o tai sukėlė pagrindą atsirasti žalai. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal to paties straipsnio 4 punkte apibrėžtą nepiktnaudžiavimo valdžia principą - viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymų suteiktų reikiamų įgaliojimų. Leidimų

kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išdavimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, nustato pareigą savivaldybės institucijai išduoti leidimą, kuris atitiktų teisės aktų jam keliamus reikalavimus ir būtų nustatyta tvarka suderintas.

Minėta, kad teisės aktai, nustatantys leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti želdinius išdavimo tvarką, numato, jog leidimą išduoda savivaldybės institucija, kuri prieš tai šį leidimą turi derinti nustatyta tvarka su atitinkamomis kitomis valstybinėmis institucijomis. Numatyti kirsti medžiai žymekliu turi būti pažymėti taip pat iki leidimo išdavimo. Taigi pareiga derinti leidimą tenka ne asmeniui, norinčiam nukirsti želdinius, bet savivaldybės institucijai.

Atsakovo argumentai, kad S. P. iškirto medžius ne pagal Miroslavo seniūno išduotą leidimą, nes juo buvo leista kirsti medžius O. V. nuosavame sklype, o ne J. L. priklausančioje žemėje, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip buvo nurodyta, pareiga išduoti teisės aktų reikalavimus atitinkantį leidimą tenka savivaldybės institucijai. Leidime kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.673 (Valstybės žinios, 2004-01-20, Nr.10-285) patvirtintą formą, būtina nurodyti žemės sklypo, kuriame vykdomas želdinių kirtimas, genėjimas ar pertvarkymas, vietą. Miroslavo seniūno išduotame leidime nėra tiksliai nurodytas žemės sklypas ir jo buvimo vieta. Byloje esantys nekilnojamojo turto registro pažymėjimai (b.l. 15-16) leidžia daryti išvadą, kad medžiai buvo iškirsti tame pačiame žemės sklype Kadastro Nr.3343/0001:78, esančiame (Duomenys neskelbtini) r. (Duomenys neskelbtini) k., kuris anksčiau priklausė O. V. , tačiau jo savininku nuo 2006 m. birželio 13 d. tapo J. L. . Pažymėtina, kad visus šiuos asmenis sieja artimi giminystės ryšiai, be to, J. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent tuos, bet ne kitus medžius, kuriems buvo išrašytas leidimas, ir būtent toje vietoje iškirto S. P. , tokiu būdu pripažindamas, kad leidime sklypo savininkas - O. V. buvo jo paties nurodyta netiksliai dėl nežinojimo. Todėl šiuo aspektu S. P. veiksmų negalima vertinti kaip nesąžiningų, o tokia atsakovo nurodyta aplinkybė nešalina atsakomybės. Nors medžiai buvo iškirsti J. L. priklausančiame žemės sklype, tačiau taip pat akivaizdu, kad bet kokie saugotinų želdinių kirtimo veiksmai nebūtų atlikti, neturint seniūno J. J. neteisėtais veiksmais išduoto leidimo.

Nors asmuo, kuris prašo išduoti tokį leidimą, ir jį gauna, turi pagrįstą pagrindą manyti, kad išduoto leidimo kirsti medžius pakanka jame nurodytiems veiksmams atlikti, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytus faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo argumentais, kad S. P. turėjo žinoti viešai skelbtuose teisės aktuose numatytą leidimų išdavimo tvarką, todėl pasirinkdamas neatidų elgesio modelį, o būtent, nors ir kirsdamas medžius pagal išduotą seniūno leidimą, tačiau žymekliu nepažymėtus, taip pat nesant leidime derinančių kompetentingų institucijų žymų, jis veikė neteisėtai ir prisiėmė dalį rizikos dėl negatyvių pasekmių, šiuo atveju, kilusios turtinės žalos, atsiradimo. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo aktyviai domėtųsi savo įgyvendinamomis teisėmis ir su tuo susijusiomis pareigomis. Iš bylos medžiagos (b. l. 12, 20) matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo S. P. žinojo, jog Metelių regioninio parko darbuotojai turi atvykti į želdinių kirtimo vietą ir visus kertamus medžius pažymėti, tuo tarpu jis minėtus darbus atliko be šios institucijos žymėjimų. Kaip nurodė pats S. P. savo paaiškinime, seniūno teiginys, kad jis prisiima atsakomybę, taip pat seniūno telefoninis pokalbis su Metelių regioninio parko darbuotoju A. A. leidimo išdavimo momentu patvirtina S. P. suvokus apie iš dalies neteisėtus jo paties veiksmus, susijusius su regioninio parko darbuotojų nepažymėtų medžių kirtimu. Akivaizdu, kad medžių žymėjimas po jų iškirtimo, ko tikėjosi S. P. , neturi teisinės reikšmės. Teismas, konstatuodamas tokius iš dalies kaltus S. P. veiksmus, šią išvadą grindžia liudytojo A. A. , patvirtinusio seniūno paaiškinimus, parodymais. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad paminėtais aspektais trečiojo suinteresuoto asmens S. P. faktiniai veiksmai negali būti vertinami kaip racionalus ir protingas, teisinius standartus atitinkantis elgesys.

Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, tačiau mažintinas prašomos priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės žalos dydis. Įvertinus tai, kad pagrindinė sąlyga žalai kilti yra seniūno J. J. neteisėti veiksmai ir tai, kad Alytaus regiono

aplinkos apsaugos departamento prašomai atlyginti žalai atsirasti iš dalies turėjo įtakos ir S. P. neatidūs, neracionalūs, nerūpestingi veiksmai, iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės priteistina 85 procentai visos prašomos gamtai padarytos žalos dydžio – 7114.5 Lt žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 7114.5 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiolika Lt ir penkiasdešimt cnt) žalos atlyginimo iš Alytaus rajono savivaldybės.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas