- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e1-3510-336/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41816-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro N. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:
M. J., (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J., 2021 m. gruodžio 1 d., apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė artimajam giminaičiui - tėvui K. J. į lūpą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą ir padarė muštines žaizdas ir poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
M. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. gruodžio 1 d., apie 14 val., jis atvyko pas savo tėvą K. J. į namus pasiimti savo mažametės dukros, prieš tai paskambinęs ir paprašęs, kad jis ją aprengtų. Užėjęs į namus, pamatė tėvą ir dukrą sėdant kambaryje valgyti. Pakvietė dukrą ir liepė rengtis. Tuo metu tėvas atsistojo ir pradėjo šaukti, kad vaikas nėra dar pavalgęs, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko vaikas išsigando ir pasislėpė už fotelio. Tėvas atsistojo tarpdury tarp koridoriaus ir kambario ir neleido jam išsivesti iš kambario dukros. Tėvas stovėjo užtvėręs kelią ir rėkė, sakydamas: „trenk jam į snukį", jis nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė tėvui K. J. į lūpą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 76-78).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
iš nukentėjusiojo K. J. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. gruodžio 1 d. jam kartu su anūke būnant jo namuose, (duomenys neskelbtini), apie 13.50 val. atvyko jo sūnus M. J. pasiimti savo dukters. Sūnus buvo supykęs dėl to, kad jam atvykus anūkė buvo dar nepavalgius ir ši sėdėdama kambaryje valgė, dėl ko jis pradėjo konfliktuoti ir kelti balsą. Jis sūnų bandė nuraminti, kad šis nesikarščiuotų prie vaiko, tačiau jis nesiliovė ir vieną kartą kumščiu jam sudavė į lūpą, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Po smūgio jis pasijuto prastai ir nuvirto ant grindų. Įvykio metu sūnus buvo blaivus. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 44-49 ).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus K. J. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. gruodžio 1 d., jam kartu su anūke J. J., (duomenys neskelbtini), būnant jo namuose, (duomenys neskelbtini), apie 13. 50 val. atvyko jo sūnus M. J. pasiimti savo dukters J. J.. Sūnus buvo supykęs dėl to, kad jam atvykus anūkė buvo dar nepavalgius ir ši sėdėdama kambaryje valgė, dėl ko jis pradėjo konfliktuoti ir kelti balsą. Jis sūnų bandė nuraminti, kad šis nesikarščiuotų prie vaiko, tačiau šis nesiliovė ir vieną kartą kumščiu jam sudavė į lūpą, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Jis po smūgio pasijuto prastai ir nuvirto ant grindų. Visa tai matė jo anūkė, kuri verkė ir buvo išsigandusi. Sūnus pasiėmęs savo dukrą iš jo namų pasišalino (b. l. 9-11).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Padarytos fotonuotraukos (b. l. 15-22 ).
Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo - K. J., (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: viršutinė lūpa, matosi kraujuojanti žaizda viršutinės lūpos dešiniame kampe. Smurtu įtariamas asmuo – M. J.. Pridedama CD laikmena (b. l. 25-27).
Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad K. J. apžiūra atlikta (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vyro veidą viršutinėje lūpoje, dešiniame kampe pastebėta kirstinė žaizda. Daugiau sužalojimų neužfiksuota (b. l. 63-66).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2334/2021(02) matyti, kad įvykio metu K. J. padarytos muštinės žaizdos ir poodinė kraujosruva viršutinės lūpos dešinėje pusėje, sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, galėjo būti padaryti 2021 m. gruodžio 1 d. suduodant smūgį kumščiu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 61-62).
Kaltinamasis neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 115-120).
Byloje esančiame kaltinime nurodoma, kad nusikalstama veika padaryta prieš kaltinamojo šeimos narį – tėvą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai ), vaikai (įvaikiai ), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai ), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ( partnerystė ), sutuoktinio tėvai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjęs K. J. ir kaltinamasis kartu negyvena. Todėl teismas, tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę nurodant, kad smūgis kumščiu atliktas artimajam giminaičiui - tėvui K. J.. Tai kaltinamojo teisių nepažeidžia, veikos kvalifikavimo nekeičia.
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį (tėvą), nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl kaltinamasis turi būti nubaustas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį – tėvą; į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad yra 1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę – laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis) (b. l. 88-93), administracine tvarka baustas (b. l. 95-97), (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra registruotas (b. l. 112). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo tėvą, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.
Vokas su kompaktiniame diske esančiu vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje (b. l. 28).
M. J. asmens tapatybės kortelė ir pasas, esantys prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini M. J..
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
2021 m. gruodžio 7 d. kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 79-81, 82-86), kurios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 ir 105 straipsniais, iš kaltinamojo priteistinos proceso išlaidos – 8,96 Eur (pašto išlaidos) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 421- 422 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį vienų metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir M. J. paskirti galutinę dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš M. J. proceso išlaidas – 8,96 Eur (pašto išlaidas) valstybei.
Voką su kompaktiniame diske esančiu vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.
M. J. asmens tapatybės kortelę ir pasą, esa nčius prie bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti M. J..
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti M. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.