- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e1-748-1083/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01505-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- Ž. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ž. Š., laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio mėnesio iki 2023 m. sausio 11 d., tiksliai nenustatytu laiku, atėjęs į svečius pas M. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), likęs vienas kambaryje, iš kambaryje esančio rašomojo stalo stalčiuje buvusios moteriškos raudonos spalvos piniginės pagrobė bendros 1620 eurų vertės svetimą turtą, t. y. J. M. pinigus – 1000 eurų bei J. M. pinigus – 620 eurų.
2. Kaltinamasis Ž. Š. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio ar lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis sugyventinės J. M. motinos J. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėjo plastikines lubų lenteles. Tuo metu pamatė, kaip J. M. atidaro rašomojo stalo stalčių ir paima raudoną piniginę, kurioje buvo laikomi pinigai. Žinojo, kad minėtame bute J. M. laikė pinigus, kuriuos taupė kartu su kita savo dukra J. M., tačiau kur tiksliai laikė pinigus, jis nežinojo. Tikslios datos neprisimena, bet galimai 2022 m. gruodžio 5–6 d., jis buvo pas sugyventinės J. M. brolį M. M. svečiuose ((duomenys neskelbtini)). M. M. išėjus į tualetą, jis atsidarė piniginę ir iš kažkurio skyrelio, kiek prisimena ėmė iš ten, kur buvo daugiau pinigų, paėmė apie 800 eurų. Šiuos pinigus išleido asmeninėms reikmėms ir buičiai. Po to, kai pavogė pinigus, jis pas M. M. buvo atėjęs dar kelis kartus. Paskutinį kartą pas M. M. atėjo 2023 m. sausio mėnesio pradžioje, tačiau tikslios datos neprisimena. M. M. išėjus į tualetą, jis vėl greitai atsidarė stalčių, kuriame buvo piniginė ir iš piniginės paėmė dar apie 800 eurų. Kelis šimtus eurų ėmė iš vieno skyrelio, kitus – iš kito. Kiek atsimena, tie skyreliai buvo atskirti baltu perlenktu popieriumi. Pinigus taip pat išleido savo asmeninėms reikmėms, bet daugiausiai vaikui. Pinigus paėmė, nes paskutiniu metu pinigų labai reikėjo šeimai. Sugyventinė J. M. apie pavogtus pinigus nieko nežinojo. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų. Šiuo metu dirba ir gauna pastovias pajamas. Jis su J. M. ir J. M. pasirašė susitarimą dėl pinigų grąžinimo dalimis ir įsipareigoja šio susitarimo laikytis. J. M. jau yra atidavęs dalį pinigų, planuoja atiduoti jai likusius pinigus ir pradėti grąžinti pinigus J. M..
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiosios J. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad nuo 2020 m. iki 2022 m. gruodžio mėnesio taupė pinigus, kuriuos visada dėdavo į dviejų skyrelių raudonos spalvos piniginę, kuri būdavo padėta į namuose esančio rašomojo stalo nerakinamą stalčių. Iš viso į minėtą piniginę buvo įdėjusi 1300 eurų. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio į tą pačią piniginę taupomus pinigus dėjo ir dukra J. M.. Iš viso dukra į piniginės kitą skyrelį buvo įdėjusi 800 eurų. Paskutinį kartą pinigus matė maždaug 2022 m. gruodžio 15–16 dienomis, tačiau ji pinigų neperskaičiavo, todėl nėra tikra, ar iki minėtos datos jau nebuvo dingusi kažkokia dalis pinigų. 2023 m. sausio 12 d. apie 19 val. pastebėjo, kad iš rašomo stalo stalčiuje buvusios piniginės dingo jos pinigai. Taip pat pajuto, kad skyrius, kuriame buvo dukros J. M. pinigai, yra labai plonas. Po vagystės jos skyriuje buvo likę 300 eurų, o dukros J. M. skyriuje – 180 eurų. Taigi, iš jos buvo pavogta 1000 eurų, o iš dukros J. M. – 620 eurų. Apie dingusius pinigus, kuriuos abi kaupė piniginėje, ji pranešė dukrai J. M.. Atvykus dukrai J. M. nusprendė nuvykti pas kitą dukrą J. M. ir pastarosios sugyventinį Ž. Š., nes įtarė, kad pastarasis galėjo pavogti pinigus. Paklausus, ar paėmė pinigus, Ž. Š. pradėjo neadekvačiai elgtis, vaikščioti po butą, kelis kartus buvo išėjęs į lauką, o grįžęs kartojo, kad pinigų neėmė. Nusikalstama veika jai padaryta 1000 eurų žala. Ž. Š. jai nėra atidavęs jokios dalies pinigų, kadangi pinigus dalimis atidavinėja jos dukrai J. M.. Kiek žino, Ž. Š. J. M. jau grąžino dalį pinigų. Ž. Š. planuoja, kad pinigus jai pradės atidavinėti vėliau. Norėtų, kad pinigai – 1000 eurų – būtų jai grąžinti iki 2023 m. spalio mėnesio. Ji su Ž. Š. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo;
3.2. nukentėjusiosios J. M. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad nuo 2020 m. ji pradėjo taupyti pinigus. Buvo sutaupiusi 800 eurų, kuriuos kartu su mama J. M. laikė raudonos spalvos piniginėje, kuri būdavo padėta namuose esančio rašomojo stalo stalčiuje. Mama buvo sutaupiusi 1300 eurų, tad iš viso piniginėje buvo 2100 eurų. Paskutinį kartą piniginėje buvusius pinigus ji tikrino 2022 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena. 2023 m. sausio 12 d. apie 21 val. jai paskambino mama J. M. ir pranešė apie dingusius pinigus. Atėjusi pas motiną į namus ir patikrinusi pinigus pamatė, kad iš piniginėje buvusių 800 eurų liko 180 eurų, o iš kitame piniginės skyrelyje buvusių J. M. 1300 eurų liko 300 eurų. Iš karto su mama įtarė, kad pinigus paimti galėjo sesers J. M. sugyventinis Ž. Š., tad nusprendė važiuoti pas Ž. Š.. Pasiteiravus, ar ką nors žino dėl dingusių pinigų, Ž. Š. teigė, kad pinigų neėmė ir pradėjo neadekvačiai elgtis – rinkti žaislus, vaikščioti po kambarius, buvo išėjęs į lauką parūkyti, o grįžęs ir toliau garsiai aiškino, kad pinigų neėmė. Toks Ž. Š. elgesys jai sukėlė įtarimą, kadangi pastarasis nenorėjo kalbėtis ir atrodė supanikavęs. Kitų pašalinių asmenų į mamos namus ateiti negalėjo, durys visada yra rakinamos. Nusikalstama veika jai padaryta 620 eurų turtinė žala. Ž. Š. grąžino jai dalį pinigų, ketina grąžinti likusią dalį pinigų, o tada atidavinėti pinigus jos motinai J. M.;
3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kambaryje yra penkių nerakinamų stalčių rašomasis stalas, kurio viename iš stalčių buvo laikoma piniginė. Ant staliuko padėta raudonos spalvos piniginė, kurioje buvo laikomi pinigai. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta;
3.4. susitarimais dėl žalų atlyginimo, iš kurių matyti, kad kaltinamasis Ž. Š. susitarė su nukentėjusiosiomis J. M. bei J. M. dėl žalų atlyginimo (kaltinamasis įsipareigojo iki 2023 m. lapkričio 1 d. dalimis grąžinti 1000 eurų nukentėjusiajai J. M. ir iki 2023 m. birželio 1 d. dalimis grąžinti 620 eurų nukentėjusiajai J. M.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis Ž. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pavogė bendros 1620 eurų vertės svetimą turtą – pinigus. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo Ž. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
5. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam Ž. Š. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. birželio 15 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo Ž. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; nebaustas administracine tvarka; dirba), į pagrobto turto vertę, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už numatytą tokios bausmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.
8. Kaltinamajam Ž. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.
9. Kaltinamasis Ž. Š. laikinai sulaikytas nebuvo, byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ž. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais įpareigoti Ž. Š.: 1) iki 2023 m. lapkričio 1 d. atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje.
Ž. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme Ž. Š. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. Ž. Š. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.