- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1263-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01282-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. S. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Faulana“ dėl įpareigojimo sudaryti sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. (toliau – ieškovas) prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovė (toliau – UAB) „Faulana” (toliau – ir atsakovė) su ieškovu sudaryti atgręžtinio reikalavimo į P. P. perleidimo teisių sutartį 61 448,61 Eur sumai ir 5 proc. metinių palūkanų iki visiškos prievolės įvykdymo, taip, kaip priteista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3484-258/2017.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. yra priimtas teismo sprendimas dėl atsakovės pabaigos, o ieškovo apeliacinį skundą šiuo klausimu atsisakyta priimti. Kiti asmenys apeliacinių skundų dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo nepateikė.
4. Teismas, susipažinęs su ieškovo nurodoma atsakovės ir M. R. bei A. R. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi nustatė, jog M. R. ir A. R. nėra perleistos reikalavimo teisės į P. P., kylančios iš civilinės bylos Nr. 2-3484-258/2017. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, įvykdęs P. P. prievoles, įgys į jį atgręžtinio reikalavimo teisę pagal įstatymą, ieškovo sandorio sudarymas su atsakove šiuo klausimu nėra būtinas. Todėl ieškinio pareiškimą teismas vertino tik kaip buvusio atsakovės administratoriaus siekį užkirsti kelią bankrutavusios įmonės pabaigai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovas A. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Teismas pripažino ieškovo teisę į atgręžtinį reikalavimą, tačiau riboja jo pažeistų teisių gynybos būdą. Priimant sprendimą dėl bankrutuojančios įmonės pabaigos, neturi likti neužbaigtų klausimų. Teismas pasisakė, kad M. ir A. R. nėra perleistos reikalavimo teisės į P. P., tačiau nepadarė išvados, kad tai neužbaigtas klausimas, ir jog tai yra atsakovės turtas ir dėl to negali būti sudarytas nulinis atsakovės balansas bei priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Apie tai, kad atsakovė turi neišspręstų klausimų, teismas buvo informuotas iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.
5.2. Teismas privalo būti aktyvus bei imtis priemonių trūkumams pašalinti. Šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus ir priėmė neteisėtus sprendimus. Visus ieškovo pareikštus prašymus teismas atmetė, tačiau ieškovas visus juos skundžia, nes jie pažeidžia ieškovo teises ir prieštarauja viešajam interesui.
Atsiliepimas
6. Atsakovės UAB „Faulana“ nemokumo administratorė UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas, įvykdęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1642-275/2020, įgijo regreso teisę į P. P., iš kurio ieškovės naudai sprendimu už akių priteista 61 448,61 Eur suma ir 5 proc. metinės palūkanos iki visiško prievolės įvykdymo, todėl atsakovė privalėjo sudaryti su ieškovu reikalavimo perleidimo sutartį. Tokie ieškovo argumentai nepagrįsti. Ieškiniu ieškovas atsakovei reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, t. y. ieškovas prašo įpareigoti atsakovę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, todėl teismas negalėjo priimti tokio ieškinio.
6.2. Teismui buvo pateiktas įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovo buvo priteista 44 690,01 Eur suma atsakovės patirtos žalos atlyginimui, o šiuo sprendimu konstatuoti ir ieškovo neteisėti veiksmai dėl paskolos suteikimo P. P., iš kurio negrąžinta paskola buvo priteista sprendimu už akių. Šioje byloje 44 690,01 Eur suma žalos atlyginimu iš ieškovo priteista ne kaip iš solidaraus skolininko, solidariai atsakingo su P. P. už šio prievolių įvykdymą atsakovei, o kaip iš atsakovės bankroto procedūras vykdžiusio bankroto administratoriaus, padariusio neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui ir buvo taikyta civilinė atsakomybė.
6.3. Akivaizdu, kad 44 690,01 Eur suma iš ieškovo išieškota ne sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3484-258/2017, o sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1642-275/2020 pagrindu ir dėl to, ieškovas, įvykdęs sprendimą, neįgijo atgręžtinio reikalavimo teisių į P. P.. Civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas už akių, priteista P. P. skola atsakovei, šioje byloje nebuvo reiškiamas solidarus reikalavimas P. P. ir ieškovui dėl žalos atlyginimo, civilinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas, taip pat nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo P. P., todėl ieškovas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.112 straipsnio nuostatas neįgijo atgręžtinio reikalavimo į P. P.
6.4. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog ieškovas įgijo atgręžtinį reikalavimą į P. P., tokią teisę ieškovas įgytų nepriklausomai nuo to, ar atsakovė ir ieškovas sudarytų reikalavimo perleidimo sutartis ar ne. Ieškovas, manantis, jog įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į P. P., turi teisę reikšti ieškinį P. P., bet ne atsakovei. Teisės aktai neįpareigoja atsakovės sudaryti su ieškovu reikalavimo perleidimo sandorį, todėl, nesant tokios atsakovės pareigos, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovei. Tik ieškovo teisių pažeidimas, kuris gali būti siejamas su atsakovės pareigų nevykdymu, gali sudaryti pagrindą reikšti reikalavimą atsakovei, todėl nesant ieškovo teisių pažeidimo, toks ginčas, kuris yra apibūdintas ieškinyje, nenagrinėtinas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl pagrindo priimti ieškovo ieškinį
8. Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę su ieškovu sudaryti atgręžtinio reikalavimo į P. P. perleidimo teisių sutartį dėl 61 448,61 Eur ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų, taip, kaip priteista Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-3484-258/2017.
9. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis yra buvęs atsakovės bankroto administratorius, tačiau vėliau buvo atstatydintas ir bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Ieškovas nurodė, kad atsakovės kreditoriai 2022 m. liepos 26 d. protokolu priėmė sprendimus visas atsakovės reikalavimo teises perleisti M. R. ir A. R., jų finansinių reikalavimų sąskaita padaryti įskaitymus, taip užbaigiant bankroto procedūrą ir kreipiantis į teismą dėl įmonės pabaigos. Ieškovas teigia, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. teismas priėmė sprendimą pripažinti atsakovės veiklą pasibaigusia, tačiau liko neišspręstas atgręžtinio reikalavimo klausimas. Ieškovas nurodė, kad jo buvimo atsakovės administratoriumi metu, P. P. apgaulės būdu iš atsakovės išviliojo 55 000 Eur ir sutartyje numatytu laiku paskolos negrąžino, šią sumą ieškovas įformino kaip paimtą avansą ir 2016 m. gegužės 18 d. 10 000 Eur grąžino atsakovei, o likusią paskolos sumą savo atlyginimo sąskaita dengė dalimis. Ieškovas teigė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-1642-275/2020 priėmė sprendimą priteisti atsakovei iš ieškovo 44 690,01 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, teismas nustatė, kad ieškovas 10 000 Eur grąžino anksčiau ir išieškojus iš ieškovo nuostolius, jis įgis reikalavimo teisę į P. P. ta apimtimi, kokia jis yra ar bus atlyginęs. Ieškovas nurodė, kad antstolis iš ieškovo visą priteistą sumą išieškojo iki 2022 m. balandžio 19 d., iš ieškovo išieškota 44 690,01 Eur skolos ir 6 758,60 Eur palūkanų, iš viso 51 448,61 Eur. Anksčiau atsakovei buvo grąžinta 10 000 Eur, todėl už P. P. atsakovei ieškovas grąžino 61 448,61 Eur. Ieškovo teigimu, kadangi jis už P. P. atsakovei grąžino 61 448,61 Eur, jis įgijo teisę šias lėšas atgauti iš P. P. Ieškovas teigė, kad 55 000 Eur paskolą iš P. P. 2017 m. liepos 7 d. d. sprendimu už akių priteista atsakovei ir ji visiškai padengta ieškovo lėšomis, todėl atsakovė privalo šią reikalavimo teisę perleisti ieškovui.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu (2022 m. spalio 26 d.) atsakovės atžvilgiu jau buvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovės veiklos pripažinimo pasibaigusia (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-153-392/2022), tačiau šis teismo sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Minėtas sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1229-910/2022 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo. Taigi, šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu, atsakovė yra pasibaigęs juridinis asmuo, kuris nebeturi teisinio subjektiškumo, atsakovė yra išregistruota.
11. Dėl šios priežasties sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, tiek su atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusia nemokumo administratore, kad toks ieškovo pasirinktas savo teisių teisme gynybos būdas negalimas ir tokio pobūdžio ieškinys nenagrinėtinas teisme ne tik dėl to, jog nebeegzistuoja atsakovė, bet ir dėl to, kad ieškovas, nurodydamas ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, tinkamai nesuformuluoja savo esminio materialiojo reikalavimo, t. y., jeigu jis teigia, kad pagal susiklosčiusią situaciją dėl priimtų kelių teismo sprendimų ieškovas iš esmės įgijo teisę reikalauti atitinkamos sumos iš atitinkamo asmens, todėl ir turėtų apsispręsti, ar neturi / negali tokiam asmeniui ir pareikšti materialiojo reikalavimo. Jeigu ieškovas nuspręstų, kad turi pagrindą reikalauti iš P. P. prievolių įvykdymo ieškovo atžvilgiu, ieškovas turėtų kreiptis į teismą su reikalavimu būtent šiam asmeniui, o ne išregistruotai bendrovei, iš kurios veiklos iki jos išregistravimo galbūt kilo P. P. pareiga atsiskaityti su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovo pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovo reikalavimo teisės P. P. pagrįstumo ir dėl to, ar ieškovas įgijo reikalavimo teisę į P. P. įvykdęs 2017 m. liepos 7 d. sprendimą už akių, kadangi šiuo aspektu pasisakys teismas, kuriam ieškovas pateiks (jeigu pateiks) ieškinį dėl skolos priteisimo iš P. P.
Dėl bylos procesinės baigties
13. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.