Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant vertėjai Teresei Gusarovai, pareiškėjai J. Z., jos atstovams Tomui Zavackui, Rasai Zavackienei ir advokatui Michailui Sadovničiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad ji yra Š. S. dukra. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-01-15 pažyma Nr. R4-215 patvirtina, kad jos tėvas Š. S. iki 1940 m. nacionalizacijos Stoliarnia (Stolarnia) vienkiemyje Nemenčinės valsčiuje nuosavybės teise turėjo 1 deš. ariamos žemės, pievų, daržų ir 1 deš. nenaudingos žemės. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) Stoliarnės kaime, kuriame jis gyveno ir pradirbo visą savo gyvenimą ir kuriame turėjo savo nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Stoliarnės k., Nemenčinės sen., kur gyvena iki šiol. Jai nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir eilė ūkinių pastatų. Tai patvirtina VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-03-19 pažymėjimas. Namu, kuris buvo pastatytas dar senelio iki 1940 m., naudojosi jos tėvai, po to naudojosi ji su savo šeima, naudojosi ir žemės sklypu po gyvenamuoju namu. Ji buvo įsitikinusi, kad žemės sklypas, kuris priklausė tėvui Š. S., po jo mirties perėjo jos nuosavybėn. Tačiau nuosavybės teisių į šį žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka ji neįformino. Prašymo atkurti nuosavybės teises laiku ji nepadavė dėl, pareiškėjos manymu, svarbių priežasčių: dėl išsilavinimo, sveikatos būklės ir amžiaus ji objektyviai negalėjo sekti įstatymo raidės. Nuo gimimo iki šiol gyvena Smoliarnė kaime, Vilniaus raj. Ji yra neraštinga, baigusi Stripūnų pradinę mokyklą, todėl laikraščių ir kitos spaudos neskaito, o žinios iki kaimo eina ilgai. Ji yra našlė. Nuo 1975 yra senatvės pensininkė. Taip pat ji sunkiai serga, todėl jai sunku nuvažiuoti iki Vilniaus. Taip pat jai sudėtinga buvo surinkti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Surinkus dokumentus, juos dar reikėjo išversti į valstybinę kalbą. Be to, ji visą gyvenimą buvo įsitikinusi, kad namas ir žemės sklypas po namu buvo jos tėvo Š. S. nuosavybė, kuri po mirties perėjo jai.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja skundą palaikė. Paaiškino, kad ji nežinojo, jog reikia kreiptis dėl nuosavybės atkūrimo, giminės jai aiškino, kad nereikia kreiptis.

Atstovas advokatas M.Sadovničius prašė pareiškėjos prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, kad ji visą laiką manė, kad paveldėjo tėvo turėtą žemę ir kad ta žemė jai priklauso nuosavybės teise, priešingu atveju bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai.

VAVA atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nutarta bylą nagrinėti VAVA atstovui nedalyvaujant (LR ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 12 31. Minėto straipsnio 4 d. nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai padavę prašymus atkurti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 12 31. 2004 10 12 Įstatymo redakcijos 10 str. 1 d. ir 4 d. nurodyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas.

Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teisę į tėvo S. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Faktiniai bylos duomenys rodo, kad pareiškėja Įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodomos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis įstatymo nustatytų terminų praleidimą. Kaip galima spręsti iš pareiškėjos paaiškinimų, ji žinojo, kad jos tėvas turėjo žemės ir kurioje konkrečiai vietoje ta žemė buvo, o dėl nuosavybės teisės atkūrimo nesikreipė, nes buvo įsitikusi, jog ji tą žemę paveldėjo. Tačiau šią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2007-03-19 pažymėjimo (b.l.16-17) nuosavybės teisių į pastatus įregistravimo juridinis pagrindas buvo paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas 1988-08-01 Nr. 1-1565. Atsižvelgiant į tai, kad paminėtame pažymėjime žemė nėra įregistruota J. Z. nuosavybės teise, darytina išvada, jog paveldėjimo teisės liudijime ir nebuvo nurodyta, jog ji paveldi tėvui iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Atitinkamai ji neturėjo pagrindo tikėtis, kad paveldės tėvui priklausiusią žemę, kuri buvo nacionalizuota 1940 metais. Taigi, aplinkybė, kad žemės pareiškėja nepaveldėjo, jai turėjo būti žinoma dar 1988 metais.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės: senyvas amžius, neraštingumas, nesusigaudymas teisinėje sistemoje, sveikatos problemos, nagrinėjamu atveju negali būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Protingai rūpinantis savo teisėmis įstatymo nustatytas gana ilgas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti ir reikalingiems dokumentams pateikti (atitinkamai 10 ir 12 metų) buvo pakankamas nuosavybės teisėms įgyvendinti. Pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl tik 2006-09-29 išdavė įgaliojimą Tomui Zavackui ir Rasai Zavackienei tvarkyti visus su nuosavybės teisėmis susijusius klausimus (b.l.24-26) ir tik 2006 metais pradėti rinkti nuosavybės teises įrodantys ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai: 2006-10-17 pateiktas prašymas Lietuvos centriniam valstybės archyvui (b.l.7), 2007 metais įregistruotos nuosavybės teises į pastatus (b.l.16-17), surinkti giminystės ryšius patvirtinantys dokumentai ir jie išversti į valstybinę lietuvių kalbą (b.l.8-15). Kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų (b.l.20-22) stacionare pareiškėja gydėsi tik nuo 2004 metų. Įgaliojimas patvirtina, kad pareiškėja turi giminių, kurie ja rūpinasi. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001 12 31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003 12 31) pabaigos buvo kokios nors svarbios priežastys, trukdžiusios pareiškėjos ir jos giminių bendravimui, o informacijos apie prasidėjusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą buvo galima rasti ne tik teisės aktuose, tokios informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse (ne tik spaudoje, bet ir per televiziją). Todėl pareiškėja bendraudama tiek su giminėmis, tiek su kitais asmenimis turėjo galimybę sužinoti apie su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius klausimus. Pareiškėjos, gyvenančios Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių į tėvo turėtą žemę atkūrimo vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85- 88 str., 127 str., teismas

n usprendė:

pareiškėjos J. Z. prašymo atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo Š. S. iki 1940 m. nacionalizacijos Stoliarnia (Stolarnia) vienkiemyje Nemenčinės valsčiuje nuosavybės teise turėtą 1 deš. ariamos žemės, pievų, daržų ir 1 deš. nenaudingos žemės paduoti ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.