- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-06
- Bylos Nr.
- 2S-1628-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00094-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Teisėjas Robertas Povilaitis Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00094-2012-0
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei V. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir VTAS) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bei atsakovės V. Š. priešieškinį ieškovui V. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovė V. Š. prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikinai nustatytą sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. Š. bei laikinai, iki teismas išnagrinės civilinę bylą ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, nustatyti sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą su ja.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-12 nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo nutarė atmesti. Teismas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutartimi jau buvo atmestas analogiškas atsakovės prašymas ir ši nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka. Spręsdamas pakartotinį atsakovės prašymą, teismas rėmėsi tais pačiais motyvais, kaip ir minėtoje 2012-10-02 nutartyje, atsižvelgė į Šilutės rajono savivaldybės administracijos VTAS, ištyrusios situaciją ieškovo šeimoje ir detaliai ją aprašiusios, išsiaiškinusios atsakovės prašyme nurodomas aplinkybes dėl vykimo į ekspertizę ir vaiko aplankymo, bendravusios betarpiškai su vaiku, 2013-07-09 išvadą Nr. R3(16.12)-5320. Įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visetą, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-06-25 nebuvo atlikta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė V. Š., todėl 2013-08-12 paskirta pakartotinė ekspertizė, į kurią šalims su vaiku būtina atvykti, atsakovės prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovė V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, kuria sūnaus V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu V. Š. ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikinai, iki teismas išnagrinės civilinę bylą ir įsiteisės joje priimtas sprendimas, nustatyti sūnaus V. Š. gyvenamąją vietą su atsakove. Nurodo, kad ieškovas apgaulės būdu dar 2011 metais paėmė iš jos ir visaip siekia, jog sūnaus gyvenamojo vieta būtų nustatyta su juo. Iki tol sūnų augino viena, Anglijoje leido į mokyklą. Teigia, kad ieškovas kliudo jai ir sūnui bendrauti, būti su juo net atostogų metu. VTAS skyriui suteikiama klaidinanti informacija, todėl šios institucijos darbuotojai išklausę vaiką susidaro klaidingą nuomonę ir teikia atsakovei nepalankias išvadas. Mano, kad psichologinė ekspertizė byloje nebūtina, nes sūnaus nuomonę žinoma, jis nori gyventi su ja. Apklausos vaiką traumuoja, tikima ieškovu ir jo sugyventine. Be to, teismas pats, be tarnybų pagalbos turėtų bendrauti su vaiku, tačiau tai nepadarė. Argumentuoja JT vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 str., įpareigojančiu valstybes sudaryti sąlygas vaikui būti išklausytam, kai sprendžiamas jo gyvenamosios vietos klausimas. 2012-10-02 nutarties neskundė, nes tikėjosi, jog taip bus greičiau išspręstas ginčas. Būdama sūnaus mama, nesutinka su teismo argumentais, jog atsakovė nepagrindė prašymo jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
Ieškovas V. Š. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad atskirasis skundas grindžiamas atsakovės pamąstymais, nenurodant aiškių teisnių argumentų. Mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir naikinti jos nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 145 str. 1 d. 13 p. numato, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas.
CK 3.65 str. 1 d. nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą vienu su tėvų (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės sutuoktinių ar vieno sutuoktinio, ar jų vaikų teisės. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Be to, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokių įrodymų
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje rėmėsi, įsiteisėjusia ir galiojančia 2012-10-02 nutartimi, VTAS 2013-07-09 išvada Nr. R3(16.12)-5320.
Iš civilinės bylos Nr. 2-18-733/2013 duomenų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-02-09 nutartimi nustatė V. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu V. Š., iki kol bus išnagrinėta civilinė byla. 2012-10-02 nutartimi teismas atsakovės prašymą pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atmetė. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad atsakovės prašymas nepagrįstas jokiais įrodymais, jog tik prieš septynis mėnesius, t.y. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-02-09 nutartimi buvo laikinai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, kuri nebuvo apskųsta, taip pat, motyvavo stabilumo svarba vaiko gyvenime, kad kaskart nesikeistų jo gyvenamoji vieta (pasikeičiant netgi šaliai), mokykla, draugai, atsižvelgė į išimtinai vaiko interesus. VTAS 2013-07-09 išvadoje Nr. R3(16.12)-5320 nurodyta, kad VTAS specialistai lankėsi V. Š. gyvenamojoje vietoje ir bendravo su ieškovu, nedalyvaujant ginčo šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovas šiuo metu užtikrina tinkamą vaiko priežiūrą, netoliese gyvena vaiko seneliai, su kuriais jis nuolat bendrauja, ieškovo namuose vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. VTAS neturi duomenų, jog ieškovas būtų netinkamai elgęsis su vaiku, daręs jam žalą ar kaip nors savo elgesiu jį traumavęs. VTAS nuomone, atsakovė iki galo neišnaudoja bendravimo su sūnumi galimybių, nesistengia geranoriškai bendradarbiauti su vaiką prižiūrinčiais asmenimis, šalys neina į kompromisus, siekiant geriausių vaiko interesų, net elementarių dalykų nesugeba išsispręsti be VTAS tarpininkavimo, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad V. Š. savo nuomonės nepateikė, mano, jog nėra tikslinga taikyti naują apsaugos priemonę, t.y. laikinai V. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su mama V. Š.. Remiantis 2012-02-06 VTAS išvados duomenimis V. Š. nuo 2011-12-31 gyvena su tėvu ieškovu V. Š. (civilinės bylos Nr. 2-18-733/2013, b. l. 16). Vaikui būnant Anglijoje mokytis sekėsi prastai ir tai patvirtina T. B. pradinės mokyklos direktoriaus 2012-02-28 pažyma (civilinės bylos Nr. 2-18-733/2013, b. l. 49). (duomenys neskelbtini) mokyklos V. Š. charakterizuojamas kaip tylus, ramus, bendraujantis tik su pažįstamais žmonėmis, sutariantis ir žaidžiantis su klasės draugais, noriai lankantis mokyklą, pamokų be priežasties nepraleidžiantis, švariai ir tvarkingai apsirengęs, turintis mokymuisi reikalingas priemones mokinys. Be to, charakteristikoje nurodyta, jog vaiko mama, gyvenanti Airijoje, jo gyvenimu mokykloje nesidomėjo (civilinės bylos Nr. 2-18-733/2013, b. l. 78). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje atlikta teismo psichologijos ekspertizė, nustatyta, kad vaikas pasimetęs, socialiai atsiribojęs, išgyvena nesaugumo ir nerimo jausmus iš esmės dėl tėvų ginčo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas iki civilinės bylos išnagrinėjimo, šiuo konkrečiu atveju jam tik pakenktų, būtų nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais turėti stabilią, saugią ir sveiką aplinką, kurioje jis galėtų normaliai gyventi, mokytis, ilsėtis, socialiai vystytis bei augti atsakinga asmenybe.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą teisingai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šios kategorijos bylose reglamentuojančias procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios klausimo išsprendimui. Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.