Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. P. ir jos atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, suinteresuotam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad po motinos mirties sodo žemės sklypą ji prižiūrėjo, tvarkė ir juo rūpinosi, kadangi brolis R. V. palikimo pagal testamentą nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-8721) nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra A. V. vaikai. A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, negyvenamąją patalpą garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), po A. V. mirties paveldėjo A. Š. ((duomenys neskelbtini)); butą (duomenys neskelbtini) po A. V. mirties paveldėjo pareiškėja ((duomenys neskelbtini)); suinteresuotas asmuo R. V. palikimo priėmimo procedūrų neatliko. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), registruotas A. V. vardu. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai testatoriaus nurodytam įpėdiniui palikimo nepriėmus pagal (duomenys neskelbtini) testamentą Nr. (duomenys neskelbtini), atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad R. V. nepriėmus palikimo, pareiškėja rūpinosi žemės sklypu. Teismo vertinimu, pareiškėjos, suinteresuoto asmens teismo posėdyje teikti paaiškinimai teikia pagrindo spręsti, kad pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjos prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtino, kad pagal testamentą palikimo nepriėmė ir ateityje jokių pretenzijų nereikš. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad J. P. po motinos A. V. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).

Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas – 5662; mokėjimo dokumentas pateiktas į bylą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.