Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadui Alvydui Bagdonui,

išnagrinėjo I. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Vladas Butkus 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) I. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, paskyrė 145 Eur baudą ir dvylikos mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Teismo posėdžio metu I. Č. prašė jo prašymą tenkinti.

Teismo posėdžio metu apklaustas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vadas Alvydas Bagdonas nurodė, kad su skundu nesutinka. Jis paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. 17 val. 45 min. važiuodamas iš tarnybos į namus, Širvintose, Plento gatve link degalinės „Luktarna“ prie Plento ir Jaunimo g. sankryžos, pastebėjo priekyje, maždaug už 20 m Plento g. dešiniajame kelkraštyje stovintį mopedą HONDA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas staiga (neįsitikinęs, kad įvažiuoti į kelią yra saugu), nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio (signalo), įvažiavo į Plento gatvę, kurioje specialiai važiavo ant vieno (galinio) rato keletą metrų, už pėsčiųjų perėjos pasuko į degalinę ir sustojo prie kolonėlės. Jeigu vairuotojas būtų nesuvaldęs mopedo ir nugriuvęs jam būtų kilęs pavojus, nes nedideliu atstumu automobiliu iš paskos važiavo A. Bagdonas, kuris galimai nebūtų spėjęs sustabdyti savo automobilio. A. Bagdonas taip pat nurodė, kad jis į degalinę įvažiavo iš Zibalų g. ir sustojo prieš minėtą mopedą; vairuotojo ir mopedo iš akiračio praradęs nebuvo. Priėjęs prie mopedo vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojui atsisakius tai padaryti, motyvuojant tuo, kad pareigūnas tuo metu nedirbo, buvo iškviesti patruliuojantys policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančio nutarimo matyti, kad I. Č. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. 17 val. 45 min. Plento gatvėje Širvintose vairuodamas mopedą Honda 92AAU, nesiėmė atsargumo priemonių, nerodydamas posūkio signalo, iš kelkraščio staiga įvažiavo į Plento g., kurioje specialiai važiavo mopedu ant vieno galinio rato, tuo sukeldamas grėsmę sau, kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalyje tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad administracinei atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 2 dalį užtenka nustatyti faktą, jog asmuo pažeidė KET 9 punkte įtvirtintą vairuotojo pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kitiems asmenims ar jų turto saugumui ir šiuo atveju nebūtina pripažinti, kad kaltininkas vienu metu ar paeiliui padarė kelis kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad I. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, t.y. chuliganiškai vairavo, nes važiavimas vienu ratu yra nesaugus. Nors I. Č. teigia, kad tai įvyko netyčia, teismo manymu, toks vairavimas galimas tik tyčia, siekiant taip važiuoti. Tai, jog I. Č. tyčia važiavo ant vieno rato ir ratą pakėlęs buvo pakankamai aukštai, patvirtino ir policijos pareigūnas A. Bagdonas. Toks vairavimas kelia pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams ir eismo saugumui, todėl I. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina ir tai, kad teismas kaip gynybinę poziciją vertina I. Č. parodymus, jog jis išvažiuodamas iš kelkraščio įsitikino, kad šalia nėra kitų eismo dalyvių ir sukdamas į kelią parodė posūkio signalą. Tai, kad posūkio signalas nebuvo rodomas paliudijo policijos pareigūnas A. Bagdonas ir jo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie nuoseklūs, neprieštarauja vienas kitam. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog pareigūnas A. Bagdonas norėtų dėl tam tikrų aplinkybių I. Č. apkalbėti. Be to, administraciniam pažeidimui, numatytam ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nebūtinas antras pažeidimas ir pakanka vien važiavimo vienu ratu.

Tačiau teismas šiuo atveju nesutinka su I. Č. paskirtos nuobaudos dydžiu ir mano, jog ji turi būti mažinama.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai Lietuvos Respublikos ATPK 31 ir 32 str.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad I. Č. yra nepilnametis (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 8 p.). Be to, jis iš esmės pripažino pažeidimą, tačiau nesutiko su jo kvalifikacija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kad reali žala nebuvo padaryta, kad nebuvo sukeltas didelis pavojus eismo saugumui ir pačiam vairuotojui, nereikėjo keisti važiavimo krypties kitiems eismo dalyviams ir pan., kad remiantis pareigūno parodymais, tai buvo trumpalaikis, trukęs vos pora sekundžių veiksmas, teismo vertinimu, greičiausiai sąlygotas I. Č. labai jauno amžiaus, o vėliau jis tvarkingai nuvažiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, kad iki šiol I. Č. baustas administracine tvarka tik vieną kartą, už vairavimą nedraustu civilinės atsakomybės draudimu mopedu, į tai, kad jis mokosi, charakterizuojamas teigiamai, teismas sprendžia, kad už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 ² str. 2 d., I. Č. paskirta administracinė nuobauda, neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti I. Č. taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas bei už Lietuvos Respublikos 124 ² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant kur kas trumpesnį nei vieneri metai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t.y. trijų mėnesių terminą. Manytina, kad šis terminas yra pakankamas ir leis pažeidėjui padaryti tinkamas išvadas ir jis ateityje nedarys tokių KET pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad ir teismo posėdyje dalyvavęs policijos pareigūnas, matęs pažeidimą, A. Bagdonas sutiko, kad galimai pažeidėjui paskirta nuobauda yra per griežta.

Atsižvelgiant į tai, I. Č. skundas tenkinamas iš dalies, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2016 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 95N-61585824-16 pakeičiamas ir I. Č. skiriama švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK VPS PP 2016 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą: I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo numatyto 124 ² straipsnio 2 dalyje padarymą skirti nuobaudą – 145 Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.