- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-07
- Bylos Nr.
- 1-79-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03526-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kategorijos
- 1.2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas 10 kartų: 1) 2009-09-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė pakeista 45 parų areštu; 2) 2011-03-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 144 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 m. 9 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausme; 3) 2011-05-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir skirta galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 5) 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė; 6) 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių ir 64 straipsnio 1 dalies pagrindu subendrinta su 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 7) 2014-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 8) 2015-01-08 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių pagrindu, bausmė subendrinta su 2015-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 9) 2016-04-22 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, ir LR BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 10) 2016-05-05 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvė atėmimo bausme. (Šie du nuosprendžiai neįsiteisėję), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. sausio 22 d. apie 20.30 val. K. N. šalia parduotuvės „IKI“, esančios Stoties g.1, Ukmergėje, konflikto metu tyčia dūrė du kartus peiliu D. Š., tuo padarydamas šiam kiaurymines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės durtines -pjautines žaizdas, su krūtinės ląstos ir pilvaplėvės kiauryminiais sužalojimais, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais K. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. N. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. apie 20.00-20.30 val. paskambino draugui O. K., kuris pasakė kad yra pas draugą D. V., todėl pas pastarąjį į namus nuėjo ir K. N.. Jis pas D. nusinešė vieną butelį 1 l talpos sidro ir 0,3 litro talpos 2,9 laipsnių stiprumo „Dlight“ buteliuką. Tik atėjus, D. paskambino šio mama. Pakalbėjęs telefonu D. pasakė, kad prie „Ikiuko“ kažkas užpuolė jo mamą. D. neprašė eiti su juo, bet K. N. su O. ir taip buvo aišku, kad reikia eiti pažiūrėti, kas atsitiko D. mamai. Jie nuėjo trise. D. su O. buvo kažkiek išgėrę. Atėjus prie „Šefo kebabai“ kiosko, jie pamatė stovinčius keturis nepažįstamus girtus vyrus. Toliau nuo jų stovėjo ir D. mama. K. N. suprato, kad tai buvo tie patys vyrai, kurie neleido D. mamai įeiti į parduotuvę. Priėjęs prie jų, K. N. pasakė „ko čia kimbat prie žmonių, esat girti, tai skirstykitės“. Į tai jam nukentėjusysis D. Š. atsakė, kad „tu čia malaletka vapšė neaiškink“. D. Š. kartą sudavė K. N. į veidą ir nuo smūgio jam nukrito akiniai. Kai pasiėmė akinius, K. N. susikibo su D. Š., tačiau juos greitai išskyrė stambus vyras, kuris buvo D. Š. draugas. Tada jie išsiskirstė ir K. N. išvažiavo pas savo draugę. Jis neturėjo jokio peilio ir nedūrė D. Š.. Jis nematė, kad iš jo draugų D. Š. būtų kas nors sužalojęs ar kad kas nors būtų turėjęs peilį.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 26 d. apklausos metu jis kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad priėjęs prie D. Š. ir kitų vyrų K. N. pasakė „ko čia kimbat prie žmonių, esat girti, tai skirstykitės“. Į tai jam D. Š. pasakė: „tu čia malaletka vapšė neaiškink“. K. N. vis tiek pakartojo tą patį, ir jam nukrito akiniai. Pakėlęs akinius, padavė juos D. V. ir pradėjo muštis su D. Š.. Dešiniu kumščiu K. N. sudavė jam į veidą apie porą kartų. Tada jie su D. Š. apsikabino, susikibo, ir tada prišokęs storas vyras, nieko nesakęs, pradėjo ginti D. Š.. Storas vyras sudavė K. N. kelis kartus kumščiais į abu šonus, spyrė į kairiąją koją. Aršiausiai buvo nusiteikę D. Š. ir storas vyras, daugiau prie K. N. niekas nesikabinėjo. Kai storas vyras pradėjo jį mušti, jam iš dešinės rankovės iškrito peilis, kurį K. N. buvo įsidėjęs, kad galėtų apsiginti. Tai buvo apie 20 cm ilgio, virtuvinis peilis lyg juoda plastikine rankena, aštria iš vieno šono geležte. Iškritus peiliui, K. N. iš inercijos ir adrenalino pakėlė peilį nuo žemės ir, norėdamas apsiginti, nuo jį užpuolusių vyrų, dešinėje rankoje laikomu peiliu dūrė D. Š. į kairįjį šoną. Jis dūrė du kartus į tą patį šoną iš karto. Jokių pauzių tarp dūrių nebuvo. Įdūręs D. Š. K. N. atsitraukė. Tada D. Š., pakėlęs viršutinius drabužius ir pradėjo šaukti „kas čia man šlapia, va įdūrė“. Tada storas vyras, pamatęs sužalotą D. Š., telefonu skambino greitajai. K. N., išsigandęs tokio savo elgesio, iš O. pasiėmė akinius ir vienas pasišalino iš įvykio vietos. Namo jis ėjo pro kareivines, kurių teritorijoje ir išmetė peilį, kuriuo dūrė D. Š.. Taip pat K. N. parodė, kad D. Š. ir kartu su juo buvusių žmonių, jis nepažįsta. Pats K. N. gynėsi, gynė D. mamą. D. Š. pirmas jam sudavė, o paskui prie jo puolė ir storas vyras. K. N. jautė grėsmę, todėl gindamasis ir dūrė D. Š. du kartus į kairįjį šoną. Šio įvykio metu K. N. buvo blaivus. Nei O., nei D. jis nesakė, kad turi peilį. Dėl jam padarytų sužalojimų K. N. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Į medikus dėl jam padarytų sužalojimų jis nesikreipė (t. I, b. l. 108).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ir vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu K. N. nurodė, kad prisipažindamas dėl D. Š. sužalojimo jis davė neteisingus parodymus, kadangi buvo abstinencijos būklės. Jis neįvykdė nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, kadangi su D. Š. tik susimušė, jokio peilio ar panašaus daikto neturėjo, nesinešiojo. Be to, įvykio metu jis buvo visiškai blaivas. Tai gali patvirtinti jo sesuo G. N. ir T. B.. Sesuo atvežė jį prie parduotuvės „IKI“, o tuoj po įvykio jis susitiko su panele T.. Apie kitas įvykio aplinkybes jis davė parodymus, kuriais prašo vadovautis. Nusikaltimo jis neįvykdė, D. Š. peiliu nežalojo, nedūrė. D. Š. jis sudavė kumščiu ne daugiau dviejų kartų į galvą, dėl to praskėlė lūpą, bei iki 3-4 kartų - į kitas kūno vietas. Šio konflikto metu K. N. pats nukentėjo, kadangi jam pirmam buvo suduotas smūgis.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. Š. parodė, kad jis 2016 m. sausio 22 d. su pažįstamais D. B. ir D., kurio pavardės tiksliai nežino, taksi automobiliu atvažiavo į parduotuvę „IKI“. D. Š. buvo šiek tiek išgėręs degtinės, girtas nebuvo. Parduotuvėje jis pakalbino iš matymo pažįstamą moterį, pasakė, kad matė jos motiną Č. kasančią sniegą, liepė jai eiti pagelbėti motinai. D. Š. nieko blogo nenorėjo jai pasakyti, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Jo draugai su moterimi nebendravo. Pakalbinta moteris atsikirto žodžiu ir išėjo iš parduotuvės. Apsipirkęs išėjo ir D. Š.. Lauke jis matė minėtą moterį nueinančią, jokios grėsmės jai nekėlė, negrasino ir negąsdino, nepersekiojo, neturėjo jokio tikslo su ja konfliktuoti, viskas ką jai pasakė: „eik motinai padėk sniegą nukasti“. Moters lauke jis nekalbino. D. Š. nuėjo prie kebabinės pabendrauti su ten dirbančia iš matymo pažįstama mergina. Tada D. pamatė iš rajono ateinančius tris jaunuolius, kurie jam kažkodėl sukėlė įtarimą. D. sakė, kad tuoj kažkas bus. Trys vaikinai priėjo prie D. Š.. D. ir D. stovėjo šalia. Vaikinai buvo nepažįstami. Snyguriavo, buvo blogas matomumas. Priėję vaikinai kažką pasakė. D. pasakė jiems eiti savais keliais. Jokio fizinio konflikto nebuvo, jie tik apsižodžiavo. Vaikinams nuėjus, D. pasiūlė eiti kartu. Tada D. Š. pasakė pastarajam: „Palauk mane padūrė“. Iki tol jis nieko nejuto - nejautė nei šilumos, nei skausmo, nei kraujo. D. Š. pakėlė drabužius ir D. parodė šoną, kuris kraujavo. D. iškvietė greitąją. Kad yra dvi žaizdos, D. Š. pamatė tik ligoninėje. Kas kokius įrankius turėjo jis nematė, kokiu įrankiu buvo sužalotas, D. Š. negali pasakyti. Pats jis nei peilio, nei jokio panašaus įrankio neturėjo. Draugai taip pat jokių įrankių neturėjo. Pasakyti, kas jį sužalojo, D. Š. negali, nes nematė. Jis su niekuo nekonfliktavo, nesimušė. Vėliau, po įvykio iš įvairių pažįstamų jis išgirdo, kad tada prie jų priėjo moters, kurią kalbino, sūnus, jį vadina „Č.“, ir iš matymo pažįstamo N. sūnus K.. Jokių konfliktų jis su jais niekada neturėjo, trečio vaikino D. Š. jokių duomenų nežino. Jis niekam jokių pretenzijų neturi.
Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio A. M. 2016 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl žmogaus užpuolimo nurodyta, kad 2016 m. sausio 22 d. apie 20.03 val. patruliuojant Ukmergės m. kartu su vyr. patruliu R. M. iš Vilniaus aps. VPK OVP budėtojo gavo pranešimą, kad prie prekybos centro „IKI“, esančio Stoties g.1, Ukmergėje, prie durų guli vyriškis su durtine žaizda. Atvykę į įvykio vietą, apsaugojo ir aptvėrė įvykio vietą, rado vyrą D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris sėdėjo automobilyje AUDI priekinėje dešinės pusės keleivio sėdynėje, rankomis laikėsi už pilvo, kraujavo. Netrukus atvyko GMP, suteikė pirmąją pagalbą, nukentėjusysis perkeltas į Greitosios pagalbos automobilį, išvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. Šalia nukentėjusiojo buvę D. B. ir R. G. paaiškino, kad į juos kreipėsi sužalotasis ir pasakė kad jį užpuolė. Šalia prekybos centro „IKI“ esančios užkandinės „Šefo kebabai“ darbuotojos I. S. ir E. Z. paaiškino, kad kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir trijų jaunuolių, nurodė vaikinų požymius bei kryptį kuria jie pasišalino. Sužalojimo aplinkybių merginos nematė. Įvykio vietoje daugiau liudytojų nenustatyta (t. I. b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 665/2016(01) konstatuota, kad D. Š. nustatytos kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės durtinės-pjautinės žaizdos, padarytos paveikus aštriu, duriančių -pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) arba įrankiu (įrankiais), galimai - peiliu, iki apžiūros ligoninėje. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal Sveikatos sutrikimo mąsto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą, dėl krūtinės ląstos ir pilvaplėvės kiauryminių sužalojimų su vidaus organų pažeidimu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir tiek kiekvienas iš jų atskirai, tiek ir visumoje, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 47 - 49).
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 22 d. jis kartu su D. Š. ir D., kurį pažįsta iš matymo, užėjo į parduotuvę „IKI“, Stoties g. Ukmergėje. Parduotuvėje D. Š. apsižodžiavo su kažkokia moterimi. Priėjęs prie D., jis liepė nustoti. Po to visi išėjo į lauką. D. nuėjo prie kebabų kiosko, kalbėjosi su pardavėjomis, o jiedu ėjo toliau Stoties g. Eidami jie prasilenkė su trimis vaikinais ir, truputį paėję, nusprendė grįžti. Grįžę jie pamatė, kad D. su jaunuoliais žodžiais konfliktuoja. Vienas jaunuolis, t. y. kaltinamasis, kuris buvo su akiniais, buvo nusiteikęs aršiausiai. Kiti du stovėjo šalia. Priėjęs D. B. D. Š. ir vaikiną išskyrė, nes D. tą jaunuolį laikė už pečių, o jaunuolis atsistūmė dviem rankomis nuo D. juosmens. Ar jaunuolis turėjo ką nors rankose, D. B. nematė. Po to D. pasakė, kad jam įdūrė peiliu ir parodė šoną pakėlęs striukę (t. I, b. l. 75-76).
Liudytojas D. V. teismo posėdžio parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. apie 18.30 val. jis kartu su O. K. nuėjo pas jį į namus ir gėrė sidrą. Begeriant O. paskambino K. N. ir pasakė, kad ateis. Maždaug už pusvalandžio jis atėjo, atsinešė kelis buteliukus alaus kokteilio, sidro. Begeriant paskambino D. V. mama ir pasakė, kad prie jos pristojo kažkoks girtas vyriškis ir neleidžia jos į parduotuvę. Tada jie nuėjo iki „IKI“ parduotuvės, esančios Ukmergėje, Stoties – Kauno gatvių sankryžoje. Stoties gatvėje, netoli kebabų kiosko, stovėjo D. V. mama, kuri parodė vyriškį, kalbantį su kiosko pardavėja ir pasakė, kad jis prie jos prisikabino. Priėjęs prie jo, D. V. paklausė, ko kliūna mama. Netoli šio vyriškio stovėjo dar du stambūs vyrai. Tas vyras, kurį nurodė mama, buvo su juoda barzda, ūsais. Vienas iš jo draugų buvo su pažeista akimi. Pradėjus kalbėtis su barzdotu vyru, priėjo K. ir puolė aiškintis su tuo vyru. Tada tas barzdotas vyras kumščiu trenkė K. į veidą ir jo akiniai nukrito ant sniego. K. pasilenkė pasiimti akinių, o tas vyriškis vėl puolė K.. Jie susikibo, o D. V. norėjo juos išskirti. Tada priėjęs stambus vyriškis atitraukė jį nuo jų. Po to D. V. pamatė, kad K. ir O. nėra. Jis nuėjo į parduotuvę ieškoti mamos. Parduotuvėje priėjo minėtas barzdotas vyras, pakėlė savo striukę, parodė kraujuojančią skylę šone ir paklausė, kur D. V. draugas. Šis atsakė, kad nežino jokių draugų, atsitraukė nuo jo, o apsaugos darbuotoja išleido jį iš parduotuvės per tarnybinį išėjimą. Po to jis grįžo namo. D. V. mama jau buvo namie, netrukus atėjo ir O., su kuriuo buvo susiskambinę. Tada jie pasiėmė sidrą, išsikvietė taksi ir nuvyko gerti į kitą vietą. D. V. peilio konflikto metu pas jokį asmenį nematė, nežino kas jį turėjo. Su tuo nukentėjusiuoju konfliktavo tik jis ir K.. Pats D. V. peilio neturėjo. Teismo posėdžio metu D. V. pasakė, kad išeinat matė, kaip O. K. pasėmė nuo stalo D. V. peilį, kuriuo buvo pjaustyta višta ir jį nusinešė prie parduotuvės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. K. parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. apie 18.00 val. jis kartu su D. V. savo namuose gėrė sidrą. Begeriant D. paskambino jo pažįstamas ir pasisiūlė ateiti pas D. išgerti. Netrukus jis atėjo ir atsinešė kelis buteliukus alaus kokteilio. Šis pažįstamas iš matymo, jam apie 25 metai, jis yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, dėvėjo sportines tamsias kelnes, tamsią striukę, akinius. Begeriant D. paskambino mama ir pasakė, kad prie jos parduotuvėje prisikabino girti vyrai. Tada jie trise nuėjo iki „IKI“ parduotuvės. Prie parduotuvės buvo D. mama R., ji parodė tris vyrus, kurie prie jos prisikabino. Vyrai stovėjo prie kebabų kiosko. Dariaus mama nuėjo į parduotuvę, o jie priėjo prie tų vyrų. Jie taip pat buvo neblaivūs. Vienas iš jų buvo stambus, aukštas, pasirodė žvairas. Kitas buvo tamsaus gymio, o trečio O. K. apibūdinti negali. Priėjus prie jų, tamsaus gymio vyras ranka sudavė D. pažįstamam į veidą ir jo akiniai nukrito ant sniego. Tada jie susistumdė vienas ant kito rėkdami. D. juos išskyrė. Su tuo tamsaus gymio vyru buvo susikibęs tik tas D. draugas, dėvėjęs akinius. Po to kai juos išskyrė, D. nuėjo į parduotuvę. O. K. taip pat ėjo į parduotuvę, o kur dingo D. pažįstamas, nematė. Su D. išeinant iš parduotuvės, jie pamatė tamsaus gymio vyriškio kruvinas rankas ir šoną. O. K. pačiupo stambus vyriškis (kuris buvo žvairas), sudavė jam kumščiu į veidą ir perdavė laikyti kitam vyrui, o pats kažkur išėjo. O. K. iš to vyro ištrūko, susiskambino su D. ir su juo susitiko prie namų. Namuose jau buvo D. mama. Jie pasiėmė cigarečių, sidrą ir išvažiavo gerti pas kitą draugą. Važiuodami taksi O. K. su D. kalbėjo apie konfliktą. D. pasakė, kad ne jis sužalojo tą tamsų vyriškį. O. K. pasakė taip pat nežalojęs, todėl jie nusprendė, kad tamsaus gymio vyriškį sužalojo D. draugas. Dėl jam suduoto smūgio į veidą O. K. niekam pretenzijų neturi ir ateityje neturės. (t. I, b. l. 73)
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. apie 20.00 val. ji nuėjo į parduotuvę „IKI“, esančią Ukmergėje, Stoties-Kauno gatvių sankryžoje, terminale sumokėti už interneto paslaugas. Parduotuvėje buvo trys vyrai, iš kurių vienas pradėjo ją užgaulioti, sakydamas „ko čia stovi, eik geriau Č. padėk“, keikė necenzūriniais žodžiais. Šis vyras buvo tamsių plaukų, pailgo veido, aukštas, buvo neblaivus. Dabar ji žino, kad tai D. Š.. Su D. Š. buvę kiti du vyrai juokėsi iš jos. Jie taip pat buvo neblaivūs. Visi trys vyrai iš parduotuvės nėjo nors ir buvo apsipirkę. R. V. pagalvojo, kad jie laukia, kol ji išeis. Tada ji paskambino savo vyrui A. V. ir paprašė, kad ateitų pasitikti, nes prie jos parduotuvėje prisikabino vyrai. Vyras atsakė, kad neis pasitikti. Po to ji paskambino sūnui D. V., ar šis jai, bet sūnus pasakė, kad jis jau netoli ir ši gali eiti namo. Tada R. V. išėjo iš parduotuvės ir pro kebabų kioską ėjo link namų. Prie kiosko prie D. Š. priėjo jos sūnus ir du jo draugai O. K. ir K. N., kuris pradėjo aiškintis su D. Š.. Tada D. Š. K. N. kumščiu sudavė į veidą ir sulaužė akinius. Jiedu susikibo, stumdėsi. Jiems besistumdant priėjo jos sūnus D. V. ir juos išskyrė. Kadangi vyko konfliktas ji nuėjo į parduotuvę, o netrukus atėjo ir jos sūnus. Paskui į parduotuvę atėjo D. Š. ir pradėjo rėkti, kad jį pripjovė. Matėsi kruvinos jo kelnės. Išėjusi iš parduotuvės, R. V. matė minėtus tris vyrus, o jos sūnaus su O. nebuvo. Tada ji nuėjo namo. Į namus atėjo ir jos sūnus su O., kurie paėmė cigaretes ir išėjo. Ji jokio peilio nei pas vieną konflikte dalyvavusį asmenį nematė (t. I, b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. N. parodė, kad K. N. yra jos brolis. Paskutinį kartą jį matė 2016 m. sausio 22 d. pas senelius (duomenys neskelbtini), iš kur jį nuvežė iki PC „Iki cento“ kuris yra Stoties g. 1, Ukmergėje. Buvo vakaras, apie 18 ar 19 val. K. N. sakė, kad eina pas draugą, nežino, kada grįš namo. Naktį jis buvo grįžęs namo apie 23 ar 24 val. Kitą dieną ryte, apie 10 val., pasakė, kad eina paduoti skolos, išėjo ir nebegrįžo. Nuo to momento jie nebesimatė. Pats K. nieko nesakė, bet iš pažįstamų G. N. girdėjo gandų, kad dūrė K., o po to ji girdėjo, kad ne K. dūrė. 2016 m. sausio 22 d. K. N. tikrai nebuvo apsvaigęs nei nuo psichotropinių, nei nuo narkotinių medžiagų (t. I, b. l. 88-89).
Liudytoja T. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji draugauja su K. N.. Paskutinį kartą ji K. N. matė 2016 metais, kai jis ėjo į policiją. Vėliau ji iš interneto sužinojo, kad buvo įvykis, kurio padarymu įtariamas K. N.. 2016 m. sausio 22 d. vakare T. B. buvo susitikusi su K., kuris neatrodė apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Jis nieko neminėjo apie sužalojimus, nebuvo jokios kalbos apie įvykį (t. I, b. l. 85-86).
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirba kioske „Šefo kebabai“, Stoties g. 1, Ukmergėje. 2016 m. sausio 22 d. tamsiu paros metu prie langelio priėjo iš matymo pažįstamas vyras, kurį apklausos metu I. S. gali jį įvardinti kaip nukentėjusįjį. Jis buvo 30-40 metų amžiaus. Su juo buvo draugas, stambus vyras. Atidarius langelį, vyras užsakė pagaminti du didelius kebabus, tačiau tuo metu prie to vyro pribėgo ar priėjo trys jaunuoliai. Tada nukentėjusysis nuo jos nusisuko ir nuėjo link jaunuolių. I. S. pamanė, kad jie pažįstami, ilgai užtruks kol pasikalbės, buvo šalta, todėl uždarė langelį, Po kokių 5-10 min. I. S., atidariusi langelį, pamatė, kad nukentėjusysis su draugu nuėjo į „IKI“. Priėjusių vaikinų jau nesimatė. Ar kas nors buvo kruvinas, ji nematė. Vėliau prie nukentėjusiojo privažiavusi moteris nuėmė jo striukę, bintavo šoną, atvažiavo greitoji ir policija. Kas įvyko ir dėl kokių priežasčių, bei, kas sužalojo tą vyrą, ar, kad prie kiosko vyktų muštynės, ji nematė (t. I, b. l. 78).
Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji seniai pažįsta ir bendrauja su D. Š., palaiko broliškus santykius. 2016 m. sausio 22 d. apie 20-20.30 val. jai paskambino D. B. ir pasakė skambinti į greitąją, nes „yra padurtas D. (taip vadina D. Š.), jis smarkiai kraujuoja“. Ji nesuprato, kodėl D. pats nekvietė pagalbos, todėl ji dar kartą paskambino D. ir pasiteiravo, kodėl jis nekvietė pagalbos. Šis pasakė, kad iškvietė, tačiau jei ji paskambins, gal greitoji greičiau atvažiuos. R. G. savo automobiliu greitai atvažiavo į įvykio vietą, prie „Ikiuko“ esančio kebabų kiosko. Atvažiavusi pamatė D. stovintį ant laiptelių į „IKI“ parduotuvę. Kol laukė greitosios, ji D. suteikė medicininę pagalbą, nes jis labai kraujavo. Greitoji išvežė D. į ligoninę. D. B. jai pasakė, kad D. sužalojo šešiolikmečiai - septyniolikmečiai vaikinai. D. apie įvykį nieko nepapasakojo, kas jam dūrė nesakė (t. I, b. l. 80-81).
Teismo vertinimu aukščiau nurodyti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai įrodo, kad K. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. sunkiai sutrikdė D. Š. sveikatą padarydamas peiliu jam dvi durtines žaizdas. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tą įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 665/2016(01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytos dvi durtinės žaizdos, kurios vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, tiek abi kartu, tiek kiekviena atskirai. Nors kaltinamasis teigia, kad jis sunkiai nesužalojo nukentėjusiojo ir jokio peilio neturėjo, teismas tai vertina kaip jo gynybinę poziciją. Pirmiausia, ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 26 d. apklaustas kaltinamasis pats prisipažino, kad turėjo peilį, kad dūrė du kartus į kairį šoną D. Š. ir, kad peilį vėliau išmetė eidamas pas draugę. Nors ji teigia, kad buvo abstinencijos būsenoje, todėl prisipažino, byloje nėra jokių duomenų, kad K. N. būtų vartojęs ilgesnį laiką narkotines medžiagas kaip, kad jis nurodo ir, kad tai būtų turėję įtakos jo psichinei būsenai. Be to, K. N. pats atvyko į policiją ir davė parodymus savo noru, duodant parodymus dalyvavo jo gynėja, jo parodymai labai nuoseklūs (jis nurodė, kur įdūrė, kokiu peiliu, kiek kartų ir pan.) ir neprieštarauja byloje surinktai bylos medžiagai. Priešingos išvados, kad D. Š. sužalojo K. N. neleidžia daryti ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų D. B., D. V., O. K. ir R. V. parodymai, pagal kuriuos su nukentėjusiuoju iš karto konfliktuoti pradėjo būtent K. N., kuris vėliau vienintelis grūmėsi su D. Š., buvo susikibęs ir kuriam D. Š. sudavė keletą smūgių. D. V. ir O. K. su D. Š. nekonfliktavo, nesimušė ir stovėjo šone, todėl jo sužaloti negalėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. N. tyčia peiliu du kartus durdamas D. Š. į šoną tyčia jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje.
Pirmosios apklausos metu K. N. nurodė, kad jis dūrė peiliu du kartus D. Š., nes gynėsi, t. y. buvo būtinoji gintis.
BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012, 2K-520-303/2015).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus kompleksiškai, sutikti su K. N. motyvais, jog neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu jis atliko esant būtinosios ginties sąlygoms, teisinio pagrindo nėra, nes tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad jokia reali grėsmė K. N. sveikatai negrėsė, jis pats agresyviai elgėsi ir kelis kartus, kaip pats nurodo, sudavė D. Š.. Jo nepuolė kiti asmenys, niekas neturėjo jokio ginklo, o norėdamas pasišalinti K. N. tai galėjo laisvai padaryti, tačiau to nepadarė ir sunkiai peiliu sužalojo D. Š.. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju būtinosios ginties situacija nekilo.
Kaltinime nurodyta, kad nusikalstamą veiką K. N. padarė būdamas neblaivus, tačiau jo paties ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nusikaltimo metu K. N. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę šalinti iš kaltinimo prašė ir prokuroras, todėl ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo.
Motyvuojamoji dalis
K. N. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nes teistas 8 kartus, dar du nuosprendžiai yra neįsiteisėję, teistumas neišnykęs, nusikaltimą padarė praėjus labai mažam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės padarymo, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta, administracine tvarka nebaustas, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2009-11-23 iki 2009-12-02. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad K. N. turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė lygi padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, t. y. 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitomas laikas praleistas suėmime.
Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš K. N. Valstybinės ligonių kasos naudai nusikalstama veika padarytai 3895,75 eurų žalai atlyginti, o būtent atlyginti už D. Š. gydymą, kurie buvo apmokėti iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. CK 6.263 str. 2 d. nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę. Valstybinė ligonių kasa, padengusi ligoninėms nukentėjusiojo gydymo išlaidas, turi teisę išieškoti šias išlaidas iš kaltininko K. N.. Ieškinys motyvuotas ir pagrįstas prie ieškinio pridėtais įrodymais apie D. Š. gydymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir turtinė 3895,75 eurų žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo K. N.. Nors jis ieškinio nepripažįsta, konstatavus jo nusikalstamus veiksmus, kurių metu buvo sužalotas D. Š., jo gydymo išlaidas turi apmokėti sužalojimus padaręs asmuo.
Kadangi kardomosios priemonės suėmimo pagrindai neišnyko - ir toliau yra grėsmė, kad K. N. darys naujus nusikaltimus, kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendė:
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos - 2016 m. rugsėjo 7 d.
Į bausmės laiką įskaityti laiką 2016 m. sausio 26 d. – 2016 m. rugsėjo 6 d. išbūtą suėmime.
Kardomąją priemonę – suėmimą K. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Ieškinį patenkinti ir priteisti iš K. N. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 3895,75 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.