Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 90 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. kovo 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalį, 90 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį, 146 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003 m. vasario 5 d. pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 25 parų areštu;

7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu;

9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL dydžio bauda;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę subendrintą su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu bausmę – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, G. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka).

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. neteisėtai įgijo nešaunamuosius ginklus: 2020-03-03, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamojoje vietoje bute, adresu (duomenys neskelbtini), internetu, per nenustatytą interneto svetainę užsakė du pramoninės gamybos turistinius peilius, turinčius automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, apmokėjo už juos ir pasiėmė iš tiksliai nenustatytos vietos jam pristatytą siuntinį su šiais peiliais, tokiu būdu įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens du civilinėje apyvartoje draudžiamus šaltuosius nešaunamuosius ginklus ir laikė juos savo gyvenamojoje vietoje, iki 2020-12-29 laikotarpio nuo 11.05 val. iki 12.51 val., kuomet, atliktos kratos metu bute, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė du civilinėje apyvartoje draudžiamus šaltuosius nešaunamuosius ginklus, t. y. pramoninės gamybos turistinius peilius, tokiu būdu neteisėtai disponavo nešaunamaisiais ginklais.

Šiais savo veiksmais G. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 str. 2 d.

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. Z. bylai reikšmingu laiku įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamus du pramoninės gamybos turistinius peilius, turinčius automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, ir juos laikė gyvenamojoje vietoje bute, (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis G. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad kratos metu rasti peiliai priklauso jam, jis juos kolekcionuoja. Žino, kad peiliai yra koviniai. Šiuos peilius jis pirko pagal skelbimą iš Vokietijos, jis juos atsiuntė paštu. Kiek pamena, tokių kovinių peilių turėjo du ir jie buvo paimti kratos metu. Remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021-04-15 specialisto išvada pateikti tirti du peiliai (nuotrauka Nr. 6, Nr. 8), peilis Nr. 6 yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Peilis Nr. 6 atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams; Tirti pateiktas peilis (žr. nuotrauką Nr. 8) yra pramoninės gamybos turistinis peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. (b. l. 130-135, I t.)????Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu, kuris patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad G. Z. neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose du pramoninės gamybos peilius, priskiriamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. Z. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. Z. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirbantis. Byloje nėra pateikta duomenų, jog būtų gydęsis psichikos sveikatos centre ar psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. Z. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda.

Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 MGL dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

G. Z. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Z. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-12-29 iki 2021-12-30 (dvi dienos) (t.2, b. l. 52). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

G. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (turistiniai peiliai, 2 vnt.), sunaikintini (b. l. 136-137, t. 1).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. Z. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. Z. paskirti sumažintą 20 MGL (1000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. Z. paskirtą bausmę įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020-12-29 iki 2021-12-30 (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir paskirti galutinę – 16 MGL (800 Eur) baudą.

G. Z. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (turistinius peilius, 2 vnt.), sunaikintini (b. l. 136-137, t. 1)

Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.