- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-11
- Bylos Nr.
- 2YT-702-1021/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01581-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. B. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2018 m. gegužės 23d., mirties, pradedama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. mirė jos sutuoktinis V. B., kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažų bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis, dalį žemės sklypo prie šių statinių. Asmeninės nuosavybės teise jam priklausė ir 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilkaviškio mieste. Minėta dalis žemės sklypo su dalimi statinių, esantys (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis yra registruoti jos vardu, o žemės sklypas sutuoktinio vardu. Kadangi ji yra V. B. sutuoktinė, tai sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 str. turinti teisę paveldėti jam priklausantį turtą. Kad paveldėti sutuoktiniui priklausantį turtą, ji per tris mėnesius nuo jo mirties turėjusi kreiptis į notarų biurą, paduodama pareiškimą notarui dėl jam priklausančio palikimo priėmimo. Tačiau to nepadariusi, kadangi neturėdama teisinių žinių buvo įsitikinusi, kad jokių paveldėjimo dokumentų jai tvarkyti nereikia. Ją suklaidino tas faktas, kad paveldimas turtas - dalis žemės sklypo su statiniais yra registruoti jos vardu (apie 0,50 ha ploto žemės sklypą buvo tiesiog pamiršusi), todėl ji buvau įsitikinusi, kad jis savaime ir lieka jos nuosavybe. Tik visiškai neseniai, kai kreipusis į notarą dėl 0,50 ha ploto žemės sklypo padovanojimo marčiai (sūnus, kuris jau daug metų jį dirbo ir juo naudojosi mirė 2018 m. spalio 7d.), sužinojusi, kad perleisti šio žemės sklypo negalinti, nes nesusitvarkiusi dokumentų dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo. Tai sužinojusi, kreipusis į notarą dėl sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo, tačiau kadangi jau yra praėjęs trijų mėnesių terminas po jo mirties, tai notaras priimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo jau nebegali. Šiuo metu, norint susitvarkyti sutuoktiniui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, pradedama jį faktiškai valdyti. Tai, kad ji faktiškai priėmusi palikimą po savo sutuoktinio mirties, įrodo tokie faktai. Po sutuoktinio mirties likusi gyventi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškis, dalyje, todėl jai atiteko ir visi sutuoktiniui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Šiame name gyvenanti iki šiol, mokanti už jį komunalinius mokesčius, prižiūrinti, tvarkanti, pagal poreikį remontuojanti. Be to, visą šį laiką naudojusis ir prie namo esančia bei jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, ją prižiūrėjusi, joje auginusi daržoves, vaisius. Tokiu būdu priėmusi palikimą po savo sutuoktinio V. B. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l.2, 3)
Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors pareiškimas ir teismo pranešimas jai įteikti tinkamai (b.l. 25).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė bei paaiškino, kad nori, jog vyro dalis atitiktų jai, kadangi visą gyvenimą gyveno kartu statėsi, plėtėsi, ir dabar gyvena. (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. B.. Santuokos nebuvo nutraukę. Gyvenę (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje. Jiems priklausė pusė namo, kuri buvo registruota jos vardu. Prie namo buvo apie 14 ha. žemių. 50 arų sklypas buvo vyro tėvų palikimas, gautas santuokos metu. Jis yra Vilkaviškio mieste, netoli, su namo sklypu nesiriboja. Buvo registruotas vyro vardu. Vyro mirties metu, ji gyvenusi name, kartu gyveno sūnus ir marti R. B.. Daugiau vaikų neturinti. Sūnus mirė po vyro mirties (duomenys neskelbtini Jis pas notarą palikimo nepriėmė. Palikimą forminantys jos vardu. Po vyro mirties liko jai ir jos vyrui priklausę namų buities daiktai. Abu naudojęsi žeme iki vyro mirties, taip pat viena naudojusis ir po jo mirties. Sklype sėję, sodinė bulves. Mokesčius už elektrą, vandenį po vyro mirties mokėjusi ji.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu sutiko, bei paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis ji gyvenanti su pareiškėja. Jos vyras, pareiškėjos sūnus, mirė (duomenys neskelbtini). Namas registruotas pareiškėjos vardu. Ji pati nuo 1979 m. gyvenusi su jais kartu. Po savo tėvo mirties jos vyras į notarą nesikreipė laiku, kadangi manė, jog tam yra 6 mėn. terminas, o po to mirė. Namu ir žemės sklypu naudojęsi bendrai su uošviais. Vyras dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo būdu į teismą nesikreipė. Už elektrą, vandenį yra mokama pareiškėjos vardu, tačiau iš bendrų pinigų. Neprieštaraujanti, kad palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas pareiškėjai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymu teisme taip pat buvo apklausti liudytojai J. A. bei E. A..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu - mirties įrašo kopija nustatyta, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5). Santuokos įrašo kopija nustatyta, kad pareiškėja ir V. B. jo mirties metu buvo sutuoktiniai (b.l.7). Iš pateiktų VĮ ,,Registrų centras“ išrašų matyti, kad mirusiojo vardu registruotas žemės sklypas, o pareiškėjos vardu namas adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis r. sav., kurie įgyti santuokos metu (b.l.10-18). Gyventojų registro išraše nurodoma, kad pareiškėjos ir mirusiojo palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilkaviškis (b.l.19,). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis V. B. palikimo nei pagal testamentą, nei paduodant notarui pareiškimą nėra niekas priėmęs (b.l.21).
Remiantis CK 5.13 straipsniu pareiškėja turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasis į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdamas faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str.2 d.). Pareiškėjos pareiškimu, bei paaiškinimu teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens paaiškinimu, liudytojų J. A. ir E. A. parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis iki jo mirties gyveno jiems priklausančiame name, naudojosi jiems priklausančiu sodybiniu žemės sklypu, atskirai esančiu žemės sklypu, po jo mirties šiais daiktais naudojosi ji viena, pasiliko visus kilnojamus sutuoktinio ir bendro naudojimo buities daiktus. Šiais aktyviais veiksmais ji po savo sutuoktinio mirties išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, šiuos veiksmus atlikdama per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Nėra jokių duomenų, kad kiti asmenys V. B. palikimą būtų priėmę pas notarą, ar kreipdamiesi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, bei šiuo metu į jį nepretenduoja.
Įvertinus visus byloje esančius teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėja faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas.). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, jis pagrįstas ir įrodytas paminėtais įrodymais (CPK 445 straipsnis). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis.). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei priteistinos, nes jos (5,11 Eur) viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793), bei susidariusios dėl pareiškėjos kaltės, laiku nesikreipus pas notarą dėl turto paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidas) – 5,11 Eur (penkis eurus 11 euro centų); sumokant į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą-5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. 2YT-702-1021/2019
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio ar kitus šio teismo rūmus.