- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-582-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00733-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atmestas D. J. prašymas dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. gruodžio 12 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu D. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1000 Lt (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
2015 m. liepos 9 d. Plungės rajono teisme gautas pakartotinis D. J. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Plungės rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nutartimi D. J. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu D. J. prašo nutartį panaikinti, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Nurodo, kad baudą sumokėjo, teismas nutartyje išreiškė išankstinį nusistatymą iš anksto pasmerkdamas galimybę naudotis įstatymo leidėjo suteikta teise. Visos ATPK numatytos sąlygos įvykdytos, jis charakterizuojamas teigiamai, administracinės nuobaudos tikslai jau pasiekti, remiasi teismų praktika. Esminė aplinkybė vertinant ATPK 329 str. nuostatų taikymą yra pažeidėjo elgesys po nuobaudos paskyrimo, todėl anksčiau padaryti ir jau nebegaliojantys pažeidimai negali įtakoti elgesio po nuobaudos paskyrimo vertinimo.
D. J. teigia, jog po nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė laiko, pažedimų nepadarė, suvokia padarytą pažeidimą, neigiamą įtaką reputacijai, tolesniam gyvenimui, jaučia gėdą ir diskomfortą. Yra išklausęs programą apie alkoholio ir narkotikų žalą, mokėsi ir pabaigė papildomą vairuotojų programą, šiuo metu yra netekęs pajamų šaltinio, iki 2015 dirbo Norvegijoje, kur teisė vairuoti jam buvo reikalinga, todėl nebegali grįžti į buvusią darbovietę. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK KPB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo D. J. skundo netenkinti, kadangi teisės vairuoti atėmimas turi būti įvykdytas iki galo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje yra nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi Institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, be to, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas yra Institucijos teisė, bet ne pareiga.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę, tiek ir patį pažeidimą apibūdinančius duomenis bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti.
D. J. teisė vairuoti transporto priemones atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą, esant neblaiviam. Šis pažeidimas, analizuojant ATPK nuostatas, vertintinas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Nors ATPK neišskiria pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. J. praeityje už vairavimą esant neblaiviam jau buvo baustas. Ir nors administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. kvestionuodamas teismo nutartį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad praeityje jis buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai nuobauda ATPK 36 straipsnio prasme yra jau nebegaliojanti, tačiau pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui ir t. t. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. J., net ir būdamas praeityje baustas už analogišką pažeidimą, neįvertino situacijos ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Priešingai D. J. tvirtinimui, šios aplinkybės rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Nors po ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo naujų pažeidimų D. J. nepadarė, tačiau įvertinus ankstesnius jo baustumus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ATPK 20 straipsnyje reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Kitos D. J. skunde nurodytos aplinkybės – kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo, taip pat nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Akivaizdu, jog asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina darbui, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina ir tai, kad administracine tvarka D. J. už padarytą pažeidimą buvo nubaustas įstatymo sankcijoje numatyta minimalia bauda, teisė vairuoti transporto priemones taip pat atimta minimaliam laikotarpiui.
Taigi įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei D. J. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. J. atskirąjį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.