Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, nukentėjusiajai Z. V., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1997-11-10 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 112 str. 1 d., 271 str. 1 d., 206 str., 42 str. (1961 m. BK) laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 1998-08-28 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 2002-05-09 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 111 str. 1 d. (1961 m. BK) laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, bausmę baigė atlikti 2006-11-23;2010-09-30 Marijampolės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę;

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. laikotarpiu nuo 2012-12-29 16 val. iki 2012-12-30 7 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia mažiausiai penkis kartus smogdamas peiliu J. J. į kairį žastą ir krūtinę, padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairio žasto srityje, tris durtines pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje ir durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio projekcijoje, su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje, dėl ko J. J. įvykio vietoje mirė, šias savo veiksmais tyčia nužudė J. J..

S. V. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad J. J. pažinojo senokai, santykiai buvo normalūs. J. J. pas jį gyveno, dienomis vis išeidavo, uždarbiaudavo, vakarais grįždavo. V. V. pas jį ateidavo beveik kiekvieną dieną, santykiai su ja geri. Tą dieną pradėjo su V. V. gerti iš ryto alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, neprisimena, gėrė naminę degtinę. Nužudytasis grįžo į pavakarę, pratęsė išgertuves kartu su juo, išgertuvės vyko virtuvėje, dėl girtumo toliau mažai ką atsimena. Dėl ko įvyko konfliktas, ir kaip nužudė J. J., neprisimena. Ryte atsikėlė, V. V. pasakė, kad jis subadė J.. Ėjo į kambarį pažiūrėti, atsidarė duris, J. J. gulėjo prie pat kambario durų suklupęs, apsirengęs, kraujo nebuvo matyti. Bandė kelti, pažiūrėjo, kad pulso nėra, suprato, kad negyvas. Nuėjo pas kaimyną, iškvietė GMP ir policiją. Iš išgąsčio ryte buvo šoke, pats nesuprato, ką daryti, peilį nunešė ant tualeto stogo ir pakišo po skarda, vėliau parodė policijai, kur paslėpė. Ant peilio kraujo nebuvo, V. V. pasakė, kad tuo peiliu dūrė. Pilnai pripažįsta savo kaltę, nors ir neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau su pareikštu 100 000 Lt civiliniu ieškiniu nesutinka, mano, kad jis per didelis.

Ikiteisminio tyrimo metu S. V. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 24-36, t. 2) parodė savo gyvenamųjų patalpų virtuvę, kurioje vyko išgertuvės, asmenų išsidėstymą išgertuvių metu, vietą, iš kurios jis paėmė peilį, kuriuo, pasak liudytojos V. V., jis iš vakaro keletą kartų dūrė J. J., vietą kambaryje, kur rado J. J. lavoną, peilio paslėpimo vietą.

Nukentėjusiosios Z. V. parodymais nustatyta, kad nužudytasis J. J. - jos brolis. Kaip brolis buvo nužudytas, nežino, apie brolio nužudymą ją informavo policijos pareigūnai. Po tėvų mirties brolis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, gyveno nakvynės namuose, jam padėdavo, jis taip pat jai padėdavo nudirbti visokius darbus, paskutinius du mėnesius iki jo mirties brolio nematė. Dėl brolio netekties jai padaryta 50 000 Lt neturtinė žala, jaučia didelę netektį, kiti du broliai ir sesuo su J. J. nebendravo.

Liudytojos V. V. parodymais nustatyta, kad tą vakarą su S. V. jie dviese išgėrinėjo pas S. V. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, gėrė ,,samanę“, po kiek laiko grįžo nužudytasis, kuris pas S. V. gyveno. Jis taip pat buvo išgėręs, atsisėdo virtuvėje gale stalo, toliau visi trise išgėrinėjo. Begeriant S. V. ir nužudytasis dėl kažko susiginčijo, apsižodžiavo, S. V. paėmė nuo stalo peilį, prišoko prie jo ir kelis kartus dūrė. Kiek kartų dūrė, nematė, tik matė, kad dūrė į krūtinę, tuo metu nužudytasis sėdėjo. Peilis, kuriuo smogė, buvo mažas, jis gulėjo ant stalo užkandai pjaustyti. Nužudytasis ranka prisidengė krūtinę ir keletą žingsnių žengęs nukrito kambaryje ant žemės. Buvo stipriai išgėrę, nekreipė dėmesio, manė, kad dėl girtumo nukrito, nepagalvojo, kad negyvas, nors dar ilgai sėdėjo ir gėrė, jokių garsų iš kambario negirdėjo. Ryte atsikėlę išgėrė dar butelį, S. V. nuėjo kelti J. J., atidarė duris į kambarį, pasakė, kad negyvas. Ji pasakė S. V., kad išvakarėse jis dūrė kelis kartus nužudytajam peiliu. Ji liko sėdėti, o S. V. išnešė kažkur peilį, iškvietė pareigūnus, jį išsivežė. Buvo stipriai apsvaigusi, nes labai daug išgėrė alkoholio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 155-169, t. 1) parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame pas S. V. virtuvėje įvykio dieną girtavo, nurodė asmenų išsidėstymą virtuvėje išgertuvių metu, vietą, kurioje išgertuvių metu buvo peilis, kuriuo S. V. dūrė J. J., nurodė, kad S. V., paėmęs nuo stalo peilį, priėjo prie sėdinčio J. J. ir stovėdamas priešais jį peiliu keletą kartų dūrė J. J. į krūtinės ar pilvo sritį, po ko J. J. ranka susiėmė krūtinės srityje, nuėjo į kambarį, iš kurio ji išgirdo kritimo garsą, bei vietą kambaryje, kur ryte S. V. rado pilvu ant grindų gulintį J. J..

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-27, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame name yra du butai su atskirais įėjimais, apžiūrėtos namo gyvenamosios patalpos, įėjimas į kurias yra kiemo pusėje. Apžiūros metu nustatyta, kad lauko duryse ir spynoje pažeidimų nerasta, bute yra dvi patalpos – virtuvės kambarys ir gyvenamasis kambarys. Gyvenamajame kambaryje rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis ant grindų ant pilvo, vilkintis rudos spalvos, zomšinę, užtrauktuku užsegamą striukę, juodos spalvos megztinį, kuriame matosi keturios skylės krūtinės srityje ir viena skylė kairės rankos srityje, rudos spalvos megztinį, kuriame krūtinės srityje matosi trys skylės, aplink kurias yra raudonos spalvos skystis, kairiame megztinio šone taip pat matosi raudonos spalvos skystis, languotus marškinius ilgomis rankovėmis, kurių apatinėje kairėje dalyje matosi raudonos spalvos dėmės, kostiuminėmis kelnėmis, kurių juosmens srityje kairėje pusėje matosi raudonos spalvos dėmės. Iš įvykio vietos po apžiūros paimti daiktai ir objektai: rankų pėdsakai, nukopijuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių nuo virtuvės durų, kėdė su rusvos spalvos sutepimais, pirštinė, dvi nuorūkos ir cigaretės filtras, trys plastikiniai buteliukai, septyni peiliai, rasti virtuvės stalo stalčiuje, pagalvės užvalkalas, S. V. asmens tapatybės kortelė, stikliukas, septyniolika peilių, rastų virtuvės spintelės stalčiuje, du peiliai, rasti kambaryje kuprinėje, dvi antklodės, paimtos iš gyvenamojo kambario, šukos, du žiebtuvėliai, kraujo pavyzdys, paimtas nuo gyvenamojo kambario grindų, asmens tapatybės kortelė ir invalidumo pažymėjimas, išduoti J. J. vardu.

Daiktų apžiūros protokolu (b. l. 28-39, t. 1) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai ir dokumentai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir pridėti prie bylos medžiagos.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 43-46, t. 1) nustatyta, kad po lauko tualeto, esančio namo (duomenys neskelbtini), valdoje, skardiniu stogu rastas ir paimtas virtuvinis peilis, ant kurio geležtės yra vizualiai matomų pėdsakų, panašių į kraują. Šis peilis apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas daiktų apžiūros protokolu (b. l. 47-52, t. 1), apžiūros metu nustatyta, kad peilio bendras ilgis yra 185 mm, geležtės ilgis 80 mm, geležtės plotis 19 mm, po apžiūros peilis pridėtas prie bylos medžiagos.

Lavono apžiūros protokolu (b. l. 58-63, t. 1) nustatyta, kad lavonas vyriškos lyties, ant lavono kairės rankos žastikaulio apatinio trečdalio paviršiuje yra 1,3 cm ilgio žaizda, dešinėje krūtinės pusėje apie 2,5 cm žemiau spenelio, 2,5 cm dešiniau spenelio yra 3 cm ilgio žaizda, žemiau to paties spenelio 9 cm yra 2,5 cm ilgio žaizda, krūtinkaulio vidurinėje dalyje šiek tiek į dešinę yra yra 2 cm ilgio žaizda, krūtinkaulio vidurinėje dalyje šiek tiek į kairę yra 2 cm ilgio žaizda, kitų sužalojimų ant kūno nėra.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 286/12(09) (b. l. 65-66, t. 1) nustatyta, kad J. J. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krūtinės kairėje pusėje krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje. J. J. mirtis įvyko prieš 24-36 val. iki jo lavono teismo med. tyrimo pradžios (2012-12-31 10 val. 30 min.). J. J. lavone konstatuota durtinė pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje, trys durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje ir kairio žasto srityje galėjo būti padaryti kietu aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. J. J. buvo padarytos penkios durtinės pjautinės žaizdos. J. J. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti artimu laiku vienas kitam, jų eiliškumo nustatyti nėra galimybės. J. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti kietu aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu jam esant bet kokioje padėtyje ir esant bet kokioje tarpusavio padėtyje. J. J. lavone sužalojimų, būdingų tempimui, vilkimui ir savigynai nėra. Mažai tikėtina, jog ir laiku suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą būtų galima išgelbėti J. J. gyvybę. J. J. drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus sužalojimus. J. J. lavono kraujyje rasta 2,73 ‰ etilo alkoholio; gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pM 1/12(09) (b. l. 68, t. 1) nustatyta, kad J. J. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 69, t. 1) nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė J. J. drabužius ir avalynę: striukę, juodos spalvos megztinį, rudos spalvos megztinį, marškinius, kelnes, pilkos spalvos kojines, trumpikes, batus, juodos spalvos kojines, kelnes su diržu, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 70-79, t. 1) ir pridėti prie bylos medžiagos.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 82, t. 1) nustatyta, kad teismo medicinos specialistas prijungimui prie bylos pateikė J. J. kraujo pavyzdį, penkis plaukų pavyzdžius, abiejų rankų pirštų nagų nuokarpas, pjautinių žaizdų išpjovas.

Teismo biologijos specialisto išvada Nr. 140-(38)-IS1-1105 (b. l. 90-91, t. 1) nustatyta, kad ant tirti pateikto peilio, paimto papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rankenos žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto peilio geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu; tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kuriuo genotipas identiškas ištirtų J. J. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000009%. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo grindų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu.

VĮ Marijampolės GMPS raštu ir GMP kvietimo kortele (b. l. 101, 102, t. 1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 8.26 val. kviesta greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini), kvietimo priežastis – konstatuoti mirtį, nuvykus nurodytu adresu, vyras rastas gulintis kambaryje ant grindų be gyvybės ženklų, 8.33 val. konstatuota biologinė mirtis.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 123, t. 1) nustatyta, kad V. V. pateikė savo drabužius: striukę, bliuzoną, palaidinę, liemenę, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 124-129, t. 1) ir pridėti prie bylos medžiagos.

Specialisto išvada Nr. G 1142/12 (09) (b. l. 174, t. 1) nustatyta, kad V. V. kūne sužalojimų nekonstatuota.

Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 1, t. 2) nustatyta, kad S. V. pateikė prijungimui prie bylos savo drabužius: kelnes, batus, megztinį, striukę, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 2-9, t. 2) ir pridėti prie bylos medžiagos.

Specialisto išvada Nr. G 1143/12 (09) (b. l. 43, t. 2) nustatyta, kad S. V. kūne sužalojimų nekonstatuota.

Įvykių registracijos žurnalo išrašu (b. l. 95-99, t. 1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. apie 8.28 val. Marijampolės AVPK telefonu buvo pranešta apie J. J. mirtį, pradėjus ikiteisminį tyrimą į policijos komisariatą buvo pristatyti S. V., kuriam nustatytas 2,28 ‰ (vidutinis) apsvaigimas ir V. V., kuriai nustatytas 1,99 ‰ (vidutinis) apsvaigimas.

Neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu (b. l. 10, t. 2) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 9.36 val. S. V. nustatytas 2,28 ‰ (vidutinis) girtumas.

Neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu (b. l. 132, t. 1) nustatyta, kad 2012-12-30 d. 9.42 val. V. V. nustatytas 1,99 ‰ (vidutinis) girtumas.

Pakvitavimu (b. l. 40, t. 1) nustatyta, kad grandinėlė, du žiebtuvėliai, 37 centai grąžinti nukentėjusiajai Z. V..

Pareiškimais (b. l. 110, 111, t. 1) nustatyta, kad J. J. sesuo J. Z. ir brolis S. J. nepageidavo būti pripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje ir civilinio ieškinio nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Spręsdamas S. V. kaltės klausimą teismas remiasi paties kaltinamojo visišku prisipažinimu bei liudytojos V. V., tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymais, kaltinamojo ir liudytojos parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatytomis aplinkybėmis, įvykio vietos ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokolais nustatytomis aplinkybėmis, specialistų išvadomis, kitais nuosprendyje nurodytais rašytiniais įrodymais bei prie bylos medžiagos pridėtais daiktiniais įrodymais. Nors S. V. teigia, kad jis dėl buvusio girtumo visiškai neprisimena J. J. nužudymo aplinkybių, tačiau jis visiškai pripažįsta savo kaltę, nurodydamas, jog daugiau nebuvo asmenų, galėjusių įvykdyti šią nusikalstamą veiką, jo parodymai apie prieš nužudymą buvusius įvykius, asmenų išsidėstymą virtuvėje išgertuvių metu ir J. J. kūno radimo aplinkybes sutampa su liudytojos V. V. parodymais. V. V. parodymais nustatyta, kad jos, S. V. ir J. J. išgertuvių metu dėl įvykusio menkaverčio konflikto S. V. paėmė ant stalo gulėjusį peilį, priėjo prie sėdinčio gale stalo ant kėdės J. J. ir kelis kartus dūrė pastarajam peiliu į krūtinę, po ko J. J. užsidengė krūtinę ranka, atsistojo ir paėjęs kelis žingsnius nukrito kambaryje ant grindų, nei ji, nei S. V. iki ryto nesidomėjo J. J. sveikatos būkle, o J. J. kūną S. V. apžiūrėjo tik ryte, kai ji pastarajam pasakė, kad iš vakaro jis nukentėjusįjį subadė peiliu, o supratęs, kad J. J. negyvas, išnešė kažkur peilį, kuriuo J. J. buvo nužudytas. S. V. bei liudytojos V. V. parodymus patvirtina specialisto išvados, kad J. J. peiliu buvo smogta ne mažiau kaip penkis kartus – vieną kartą į kairį žastą, tris kartus į krūtinę dešinėje pusėje ir vieną kartą į krūtinės kairę pusę, o J. J. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krūtinės kairėje pusėje krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje, sužalojimai J. J. galėjo būti padaryti pateiktu peiliu, kuris buvo paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, ir ant šio peilio geležtės rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su J. J. genotipu. Be to, S. V. parodymus patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta aplinkybė, kad jis nurodė, kur paslėpė nužudymo įrankį, papildomos įvykio vietos apžiūros metu nustatyta aplinkybė, kad S. V. nurodytoje vietoje tikrai buvo rastas peilis su ant jo geležtės matomais galimai kraujo pėdsakais bei specialisto išvada nustatyta aplinkybė, kad ant šio peilio geležtės rastas J. J. kraujas. Todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent S. V. padarė J. J. kaltinime nurodytus sužalojimus, ko pasėkoje pastarasis mirė.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto su J. J. metu, suduodamas peiliu J. J. vieną smūgį į kairį žastą ir keturis smūgius į krūtinę – tris smūgius į krūtinės dešinę pusę ir vieną smūgį į krūtinės kairę pusę krūtinkaulio projekcijoje, jį nužudė ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. Šį nusikaltimą S. V. padarė tiesiogine tyčia. S. V., tyčia smogdamas peiliu mažiausiai keturis smūgius J. J. į krūtinę, tuo padarydamas jam tris durtines pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje ir durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje, krūtinkaulio projekcijoje, su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje, suprato savo veikos pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes, t. y. kad smūgių peiliu sudavimas į krūtinę, kurioje yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai, yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei bei kad dėl jo pavojingos veikos nukentėjusysis gali mirti, ir šių pasekmių siekė. Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės: S. V. supyko ant nukentėjusiojo dėl menkavertės priežasties – nei jis pats, nei liudytoja V. V. negalėjo įvardinti priežasties, dėl kurios įvyko konfliktas, sąmoningai pasiėmė virtuvinį peilį, gulėjusį ant stalo, atėjo tiesiai prie ant kėdės gale stalo sėdinčio nukentėjusiojo J. J. ir mažiausiai keturis kartus dūrė peiliu J. J. į krūtinę bei vieną kartą į kairį žastą. Po šių smūgių peiliu jis buvo abejingas J. J. gyvybei: nepasidomėjo, kodėl J. J. atsistojęs nuo stalo ir žengęs vos kelis žingsnius nukrito kambaryje, neiškvietė GMP, liko virtuvėje su V. V. toliau girtauti, miegojo iki ryto, ryte toliau girtavo, o J. J. pasidomėjo tik po to, kai V. V. jam pasakė, kad jis iš vakaro subadė J. J. peiliu. Šios faktinės aplinkybės nustatytos tiek paties S. V., tiek liudytojos V. V. parodymais ir parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Tarp S. V. pavojingos veikos – smūgių peiliu sudavimo į krūtinę ir atsiradusių pasekmių, t. y. J. J. mirties nuo durtinio pjautinio kiauryminio sužalojimo krūtinės kairėje pusėje krūtinkaulio projekcijoje su krūtinkaulio, pasieninės krūtinplėvės, širdiplėvės, širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu ir kraujo susikaupimu širdiplėvės ertmėje bei kairėje krūtinplėvės ertmėje yra aiškus priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad S. V. tyčia nužudė J. J..

Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad S. V. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su J. J. kilęs jo pyktis.

S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta ne tik kaltinamojo S. V. ir liudytojos V. V. parodymais apie jų išgertą didelį alkoholio kiekį, bet ir neblaivumo (girtumo) nustatymo aktu.

Skirdamas bausmę S. V. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Remdamasis minėto įstatymo nuostatomis teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

S. V. padarė tyčinį recidyvinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d., 27 str. 1 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes tiek visuomenei, tiek šeimai – atėmė žmogui gyvybę, jis anksčiau teistas tris kartus už smurtinius nusikaltimus (b. l. 53-56, 58-60, 63-68, 70, t. 2), nusikalto neišnykus teistumams, baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 73-76, t. 2), ), šios aplinkybės rodo, kad S. V. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad S. V. atsakomybę sunkina viena aplinkybė – girtumas nusikaltimo padarymo metu, tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, nurodydamas, kur paslėpė nusikaltimo įrankį, jis charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 92, t. 2), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 107-108, t. 1), teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo civilinį ieškinį sumažino iki 50 000 Lt.

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos J. J. gyvybės sąlygos.

LR CK 6.263 str. 2 d. reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl J. J. mirties pripažįstamas S. V., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Šioje byloje nustatyta, jog nusikalstamais S. V. veiksmais nukentėjusioji Z. V. patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, Z. V. neteko brolio, t. y. artimo žmogaus, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiosios parodymais ir bylos medžiaga nustatyta, kad paskutiniu metu Z. V. ir J. J. artimi santykiai buvo nutrūkę, jie nebendravo, S. V. neturi jokių darbinių pajamų, tačiau yra darbingas. Įvertinęs šias aplinkybes ir siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios Z. V. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 20 000 Lt neturtinės žalos dydžio suma. Todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2013 09 13.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, S. V. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2012 12 30 iki 2013 09 13.

Kardomąją priemonę S. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti iš S. V. Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Likusioje dalyje Z. V. civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės apskrities VPK: J. J. drabužius ir avalynę: striukę, juodos spalvos megztinį, rudos spalvos megztinį, marškinius, kelnes, pilkos spalvos kojines, trumpikes, batus, juodos spalvos kojines, kelnes su diržu – sunaikinti, V. V. drabužius: striukę, bliuzoną, palaidinę, liemenę – grąžinti V. V., S. V. drabužius ir avalynę: kelnes, batus, megztinį, striukę – grąžinti S. V., tris daktiloskopines plokšteles, kėdę, pirštinę, dvi nuorūkas ir vieną cigaretės filtrą, tris plastikinius buteliukus, dvidešimt septynis peilius, pagalvės užvalkalą, stikliuką, dvi antklodes, šukas, kraujo pavyzdį, lyginamuosius pavyzdžius: J. J. kraujo pavyzdį, penkis plaukų pavyzdžius, abiejų rankų pirštų nagų nuokarpas, pjautinių žaizdų išpjovas; V. V. rankų pirštų nagų nuoplovas ir abiejų rankų plaštakų nuoplovas; S.V. rankų pirštų nagų nuokarpas ir abiejų rankų plaštakų nuoplovas, seilių lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti, S. V. asmens tapatybės kortelę Nr. 10985188, saugomą byloje, išsiųsti į S. V. bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 d., suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jūratė Jakubonienė