Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1781-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
e1-1781-961/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16625-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
S. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1781-961/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16625-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. 2021 m. gegužės 24 d. nuo apie 14.03 val. iki apie 14.49 val. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,80 promilės alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. parodė, kad 2021 m. gegužės 24 d., ryte jis sūnaus K. D. automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į darbą MB „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Iki pietų jis buvo darbe. Per pietus buvęs kaimynas, vardu V., pakvietė jį kartu papietauti. Jie kavinėje, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, pietaudami išgėrė po 100 g brendžio. Po išgerto brendžio jis jautėsi šiek tiek apgirtęs. Dieną prieš jis buvo gėręs alaus, tačiau ryte jautėsi gerai. Iš kavinės jis grįžo į darbą. Iš pradžių jis neplanavo važiuoti namo automobiliu, o galvojo eiti pėsčiomis, bet paskui pasirodė, kad pareiti pėsčiomis per toli, ir nusprendė važiuoti automobiliu. Jis pastatė automobilį prie namų ir nuėjo į namus. Maždaug po pusvalandžio pas jį atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad yra duomenų, jog jis vairuodamas apgadino kitą automobilį, ir nuvežė jį į komisariatą. Policijos pareigūnai davė jam pūsti į alkotesterį vieną kartą prie namų, o kitą kartą jau komisariate. Jis nepamena tikslių alkotesterio duomenų, bet abu kartus jis įpūtė virš 2 promilių. Jis, važiuodamas automobiliu, nepajuto, kad ką nors būtų kliudęs. Ant automobilio esantys apgadinimai buvo iš seniau. Naujai padarytų apgadinimų jis nepastebėjo. Taip pat jis nori paminėti, kad grįžęs į namus, iki policijos atvažiavimo išgėrė dar apie 200 g brendžio (b. l. 73-76).

Motyvuojamoji dalis

Be S. D. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. L. parodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), direktorius. 2021 m. gegužės 24 d. jis atvyko į darbą apie 13.46 val. Būdams kieme, jis paskambino S. D., kuris yra sandėlininkas, atsakingas už prekes. Jis liepė jam ateiti ir iš jo automobilio paimti prekes, kurias jis atvežė. S. atėjo, tačiau pakeliui ramstėsi į aikštelėje pastatytus automobilius. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų. Pamatęs tokią S. būklę, liepė jam eiti namo ir nevairuoti savo automobilio. S. iš pradžių buvo pasimetęs, bet suprato, kad jam reikia eiti namo. Po pokalbio S. pakilo į ofisą, pasiėmė savo daiktus ir jo raktais užrakino ofisą. Būnant kieme, jis paėmė iš S. savo raktus ir dar kartą liepė eiti namo bei nevairuoti. Po šių žodžių S. pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini). Tada jis (M. L.) nuėjo į ofisą. Pagalvojęs, kad S. gali vis vien važiuoti savo automobiliu, nes atvyksta su juo, pažiūrėjo pro koridoriaus langą ir pamatė, kad S. iš tiesų mėgina atsidaryti savo automobilio dureles. Tada jis nedelsdamas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai. Pranešęs jis pradėjo leistis į aikštelę. Nusileidęs pamatė, kad S. vairuojamas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti. Važiuodamas S. savo automobilio priekiu atsitrenkė į automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tada S. pavažiavo atbulas, ištiesino automobilį ir nuvažiavo toliau aikštele į (duomenys neskelbtini). Pranešdamas apie įvykį, jis policiją informavo ir apie S. gyvenamąją vietą. Jis taip pat apgadinto automobilio savininkui parašė raštelį (b. l. 18-21).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. dirbo su E. U. (U.). 14.11 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Minėtą automobilį jie rado daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje. Vairuotojo viduje nebuvo. Jie nustatė, kad automobilio vairuotojas yra S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, jie rado neblaivų S. D.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklaustas, ar vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. iš pradžių neigė vairavimo faktą, tačiau vėliau prisipažino. S. D. pasakė, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę, tačiau daugiau nieko paaiškinti nesugebėjo. Patikrinus S. D. girtumą alkotesteriu, jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,80 promilės girtumas, o antru – 2,86 promilės girtumas. Tada S. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 58-60).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, fiksuoti policijos pareigūnų BODY kamera 1810. Juose matyti, kad pareigūnai S. D. pasiteiravo, ar jis vairavo, įraše nesigirdi, ką jis atsako, bet iš klaususio pareigūno tolesnio pokalbio galima suprasti, kad S. D. atsakymas buvo, kad vairavo. Vėliau matoma, kad prašoma pūsti į alkotesterį, po teisingo pūtimo pasakoma, kad pirmas „du aštuoni nulis“ valanda 14.49 val. Pareigūnai klausia S. D., ką jis gėrė ir prieš kiek laiko. Tyliai girdisi, kad S. D. pasako: „degtinę“, pasako, kad gėrė gal 12 valandą (b. l. 13-15).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas. Fotolentelė Nr. 1, kurioje užfiksuotas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ant jo priekinio buferio esantys pažeidimai (b. l. 22-31).

Iš 2021 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. gegužės 24 d. 14.00 val. S. D. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą S. D. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; S. D. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas, buvo atliktas tikrinimas prietaisu; pirmasis tikrinimas atliktas 14.49 val., nustatytas 2,80 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 15.05 val., kurio metu nustatytas 2,86 promilės girtumas (b. l. 54).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0672“ rodmenų duomenys ir patikros sertifikatas patvirtina, kad S. D. 2021 m. gegužės 24 d. 14.49.52 val. nustatytas 2,80 promilės girtumas, 2021 m. gegužės 24 d. 15.05.21 val. nustatytas 2,86 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 55-57).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra K. D. (b. l. 35).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2021 m. gegužės mėnesio leidinys) matyti, kad mažiausia tokio automobilio „Toyota Corolla“ kaina Lietuvoje su PVM – 770 Eur (b. l. 36).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad S. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Aplinkybių, kad jis būtų vartojęs alkoholį po to, kai vairavo transporto priemonę, nenustatyta. S. D. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo M. L. duoti parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. D. tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL-0672“ rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. D. vairavo transporto priemonę – Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia 2,80 promilių alkoholio koncentracija. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

S. D. prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepateikė. Neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė, esant galimybei baudą sumažinti bei leisti sumokėti ją dalimis per 2 metus (b. l. 95-97).

S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas S. D. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia, jog S. D. anksčiau neteistas (b. l. 93), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą, 2016 m., baustas administracine tvarka (2016 m.), jam paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 89-92), dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 87-88), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta S. D. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, kad jis nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus KET pažeidimus, manytina, kad jam yra tikslinga skirti mažesnę už prokuroro siūlomą baudą, todėl S. D. skiriama bauda, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo nustatytam už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį baudos bausmė turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis prašė leisti baudą sumokėti per 2 metų laikotarpį, atsižvelgus į tai, kad nors ir kaltinamasis dirba, tačiau manytina, kad mokant visą baudą iš karto, jam gali kilti neproporcingų finansinių sunkumų, todėl nustatytinas prašomas terminas baudai sumokėti.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, S. D. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 24 d. 14.50 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. 12.50 val. (b. l. 64-66) (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus tai, kad nors ir S. D. pirmą kartą teisiamas už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau aptariamą nusikalstamą veiką padarė dienos metu, t. y. nuo 14.03 val. iki 14.49 val., kai eismas mieste yra intensyvus, jo iškvėptame ore nustatyta mažiausia net 2,80 promilės alkoholio koncentracija, tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio teisės pažeidimą jis padarė pirmą kartą, anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl specialiosios teisės sustabdymo terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatyto termino vidurkis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 25 d.

Taip pat S. D. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. D. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ne jam pačiam, o jo sūnui – K. D. Kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas įstatymo uždraustai veikai daryti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. D. išieškotina pinigų suma, atitinkanti automobilio vertę.

Ikiteisminio tyrimo metu S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-79) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš S. D. priteisti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (6 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonė nuo 2021 m. gegužės 24 iki 2021 m. gegužės 25 d. buvo saugoma UAB „Tomadas“ aikštelėje, saugojimo suma 6 Eur su PVM (b. l. 42). Todėl ši suma Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 105 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su Bodycam įrašais, esantis prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. D. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. gegužės 24 d. 14.50 val. iki 2021 m. gegužės 25 d. 12.50 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo dienos, t. y. 2021 m. gegužės 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 770 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš S. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 6 Eur patirtas išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548 (AB SEB bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą ir pavardę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kompaktinį diską su įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

S. D. išaiškinti, kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (770 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į aukščiau minėtas Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (pasirinktą sąskaitą) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ar konfiskuotino turto vertės sumos, ši bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat S. D. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė