Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios Ž. B. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. teikimas ir nuteistajai Ž. B. panaikintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Ž. B. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį (iš viso dėl trijų nusikalstamų veikų). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, jai paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 3 (trejų) metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. B. paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi teikimą patenkino. Teismas pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išskirtinė išlyga nuteistajam, kuriam nuosprendžiu paskiriama laisvės atėmimo bausmė. Toks asmuo privalo tiksliai ir be pažeidimų vykdyti teismo paskirtas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones ar draudimus. Teismo vertinimu, nuteistoji Ž. B. nėra pasiruošusi toliau taisytis neizoliuota nuo visuomenės ir jai paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę. Nuteistoji, gerai žinodama, kad nevykdydama teismo paskirtų įpareigojimų, nesilaikydama probuojamosios pareigų, gali būti pasiųsta atlikti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgėsi netinkamai, neatsakingai, nebendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais, bandydama išspręsti galimai kilusias problemas, o tuo pačiu pažeidė ir kitas teismo jai nustatytas pareigas. Pažeidimai buvo sistemingi, nevienkartiniai, kas rodo, jog nuteistoji tokiu savo elgesiu nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Nuteistosios Ž. B. gynėjas A. Blaževičius skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi ir prašo šią nutartį panaikinti, o probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.

4.1. Skunde pirmiausia akcentuojama, kad probacijos tarnyba neteisingai nurodo, jog nuteistoji piktybiškai vengia atlikti bausmę, kadangi nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

4.2. Tvirtinama, kad nuteistoji, gerai neapgalvojusi savo veiksmų pasekmių, išvyko pas staiga sunkiai susirgusią seserį, gyvenančią Rusijos Federacijoje, ir tuo metu pačiai Ž. B. stipriai pablogėjo sveikata – ji du kartus (nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 10 d.) buvo hospitalizuota. Taigi nuteistoji dėl staiga pablogėjusios sveikatos negalėjo parvykti į Lietuvą.

4.3. Be to, skunde teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. Šiuo atveju neįžvelgtinas piktybiškumas, tyčia siekiant pažeisti teismo nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistoji kritiškai vertina savo elgesį, pergyvena. Jai dėl sveikatos būklės būtų sudėtinga atlikti laisvės atėmimo bausmę.

5. Atsiliepimas į skundą negautas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistosios gynėjo skunde išdėstytais argumentais, pateikta medicinine informacija, skundžiama nutartimi, nuteistosios asmens bylos duomenimis, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė nuteistąją Ž. B. atlikti teismo nuosprendžiu jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

7. BK 75 straipsnio 9 dalis (iki 2020 m. liepos 1 d. – BK 75 straipsnio 5 dalis) numato, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. nuosprendžiu Ž. B. buvo pripažinta kalta, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Nuteistajai buvo nustatytas vienintelis įpareigojimas – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. kovo 28 d. ir tapo vykdytinu. Iš pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuosprendis buvo pateiktas vykdyti Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriui (šiuo metu – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius; asmens bylos lapas 1). Nuosprendis gautas 2018 m. balandžio 3 d. ir pradėtas vykdyti (a. b. l. 10+).

9. Vykdant nuosprendį 2018 m. balandžio 7 d. buvo sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 17-33). Atkreiptinas dėmesys, jog šiame individualiame probuojamojo priežiūros plane atskirai išaiškinta, kad apie gyvenamosios vietos keitimą privaloma pranešti raštu ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną, o apie numatomus išvykimus už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (probuojamiesiems) informuoti iš anksto, atvykus į probacijos tarnybą ir pristačius reikiamus dokumentus, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas (a. b. l. 19). Be to, nuteistoji pasirašytinai supažindinta su probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (a. b. l. 19).

10. Pažymėtina, kad tam tikrą laiką (nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) nuteistoji tinkamai bendradarbiavo su probacijos tarnybos pareigūnais, jokių pažeidimų nenustatyta. Iš pateiktos asmens bylos matyti, kad 2019 m. birželio 18 d. pokalbio metu Ž. B. informavo apie planuojamą savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (išvykimą gyventi adresu ((duomenys neskelbtini); a. b. l. 26). Nuosprendžio vykdymą perėmus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui, 2019 m. liepos 8 d. pokalbio metu nuteistoji dar kartą informavo, kad ji ieškosi kitos gyvenamosios vietos (a. b. l. 26). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji 2019 m. vasario 19 d. buvo pateikusi prašymą leisti jai vykti į (duomenys neskelbtini) aplankyti sergančią seserį, tačiau toks jos prašymas buvo netenkintas (apie prašymo išnagrinėjimo rezultatus nuteistoji buvo informuota jos pasirinktu būdu – telefonu) ir nurodytos netenkinimo priežastys – neaišku nei kur, nei kada ruošiasi važiuoti (a. b. l. 57). Šios aptartos aplinkybės yra svarbios tuo, kad jos parodo, jog nuteistoji gerai suvokė jai kylančias pareigas, be to, buvo informuota, kokia informacija turi būti pateikiama norint išvykti į užsienį.

11. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad nuteistoji nuo 2019 m. liepos 8 d. probacijos tarnyboje nebesilankė, apie save jokios informacijos neteikė. Patikrinus nuteistosios gyvenamosios vietos adresą, gauti duomenys, kad nuteistoji jau prieš kurį laiką yra išvykusi (bute gyvenančios L. B. teigimu, daugmaž prieš 1,5 mėn.), jokios informacijos apie numanomą nuteistosios grįžimą probacijos tarnybos darbuotojai nesulaukė. Atsižvelgiant į akivaizdų nuteistosios vengimą vykdyti nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą, o tuo pačiu ir nuosprendžiu skirtą bausmę, buvo kreiptasi dėl nuteistosios paieškos, pagal gautą informaciją matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. nuteistajai Ž. B. buvo paskelbta paieška. Probacijos tarnyba atitinkamai kreipėsi ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, toks teikimas skundžiama 2020 m. sausio 30 d. nutartimi buvo patenkintas.

12. Skunde tvirtinama, kad susidariusi situacija buvo labiau nesusipratimas, kuris neįrodo nuteistosios nenoro laikytis probacijos sąlygų. Gynėjas akcentuoja, kad nuteistoji į (duomenys neskelbtini) išvyko pas sergančią seserį, o vėliau, jau būnant (duomenys neskelbtini), jai pačiai stipriai pablogėjo sveikata, dėl ko nuteistoji buvo du kartus hospitalizuota ir tai apsunkino jos galimybes grįžti į Lietuvą. Pasisakydamas dėl nurodytų argumentų, teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su nuteistosios išvykimo tikslu, taip pat nuteistosios sesers sveikata, tačiau kartu su skundu pateikti medicininiai duomenys leidžia spręsti, kad pati nuteistoji laikotarpiais nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. spalio 10 d. du kartus buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini). Visgi skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju probacijos sąlygų nesilaikymas pasireiškia ne tuo, kad nuteistoji apskritai išvyko į užsienį ir ne tuo, kad suprastėjus sveikatai ji negalėjo grįžti į Lietuvą. Kaip jau minėta, nuteistajai teismo nuosprendžiu buvo nustatytas vienintelis įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistoji, prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini), tokio probacijos tarnybos leidimo nebuvo gavusi, nors kaip minėta, ji neabejotinai žinojo ne tik apie tai, kad tokį leidimą prieš išvykdama į užsienį ji privalo gauti, bet ir tai, kokio pobūdžio informaciją (vizito trukmė, apsistojimo vieta) ji turėtų pateikti probacijos tarnybai. Pabrėžtina, kad nuo paskutinio bendravimo su probacijos tarnybos pareigūnais iki pirmojo Ž. B. hospitalizavimo (duomenys neskelbtini) praėjo daugiau nei mėnuo ir toks laikas neabejotinai buvo pakankamas pranešti tiek apie savo planus išvykti, tiek apie patį išvykimo į užsienį faktą. Sutiktina, kad nukentėjusiosios sveikata galėjo tapti kliūtimi jai sugrįžti į Lietuvą, tačiau, teismo vertinimu, tai nebuvo kliūtis jai asmeniškai ar per kitus asmenis susisiekti su probacijos tarnybos pareigūnais ir informuoti apie susiklosčiusią situaciją. Galiausiai, kaip matyti iš pateiktų medicininių dokumentų, nuteistoji iš ligoninės buvo išrašyta 2019 m. spalio 10 d., tačiau nėra jokių duomenų, kad nuo to laiko iki pat tada, kai sužinojo apie priimtą apylinkės teismo nutartį, ji būtų mėginusi atvykti į probacijos tarnybą ar kontaktuoti su šios tarnybos pareigūnais pati asmeniškai ar per kitus asmenis. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad būdama tinkamai informuota apie probacijos sąlygas, tinkamai supažindinta su probacijos sąlygų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, nuteistoji nesilaikė teismo jai nustatyto įpareigojimo, dėl to buvo nepasiekiama nuosprendį vykdančios institucijos darbuotojams ir taip iš esmės pažeidė teismo jai nustatytą įpareigojimą, kas sudaro pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Pabrėžtina, kad nuteistosios elgesio pobūdis rodo, jog teismo įpareigojimas buvo pažeistas ne trumpalaikiai (pavyzdžiui, išvykstant keletui dienų), o iš esmės, atimant bet kokią galimybę vykdyti teismo nuosprendį.

13. Nagrinėjamame gynėjo skunde taip pat akcentuojama, kad dėl sveikatos būklės nuteistajai šiuo metu būtų sudėtinga atlikti paskirtą bausmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad BPK 338 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose yra numatytos aplinkybės, kurioms esant nuosprendžio, kuriuo asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu, vykdymas gali būti tam tikram laikui atidėtas. Vienas iš pagrindų atidėti nuosprendžio vykdymą yra tada, kai nuteistasis serga sunkia liga, kliudančia atlikti bausmę, – kol jis pasveiks. BK 76 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad kartu su skundu pateikti medicininiai dokumentai apibūdina nuteistosios būklę tik tuo laikotarpiu, kai ji buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini). Jokių jos šiandieninę būklę apibūdinančių dokumentų nepateikta, iš esamų duomenų niekaip negalima spręsti, ar nuteistoji šiuo metu serga nepagydoma ar sunkia liga, dėl ko ją reiktų nuo bausmės apskritai atleisti ar atidėti nuosprendžio vykdymą. Tai reiškia, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog nuteistoji šiuo metu negali atlikti teismo jai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. B. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį palikti galioti be pakeitimų.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.