Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-05-31 · Administracinė byla Nr. P-438-231-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-05-31
Bylos Nr.
P-438-231-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P8 – 231/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.11; 66.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P.M. prašymą atnaujinti procesą P.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17 – 1876/2006.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

P.M. 2006 m. gegužės 16 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimą. Taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Nurodė, kad apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2006 m. vasario 23 d., kai darbovietė gavo nutarimą bei raginimą priverstinai iš darbo užmokesčio išskaityti baudą. Pažymėjo, jog bylos buvo išnagrinėtos jo neinformavus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, jam buvo įteikta tik 2006 m. gegužės 15 d.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepatenkino ir bylą nutraukė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad P.M. vilkino bylos nagrinėjimo terminus ir savo teisėmis naudojosi nesąžiningai. Tai, kad P.M. nuolat rašė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą bei pranešdavo apie gyvenamosios vietos adresų pasikeitimus, nereiškia, jos jis savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir neturėjo realios galimybės susipažinti su institucijos ir teismo atsiųsta korespondencija. Teismas pažymėjo, kad P.M. padarė du KET pažeidimus tuo metu, kai jis turėjo būti išvykęs į užsienį. Skundą padavęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesidomėjo bylos eiga. Teismas padarė išvadą, kad P.M. terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbių priežasčių.

III.

P.M. atskiruoju skundu prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; atnaujinti terminą skundui paduoti. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:

1. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką nei Eismo priežiūros tarnyboje, nei teisme.

2. Nepranešimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pažeidžia jo teises į gynybą.

3. Nutarimo Nr. 8437P, 2828R ir 2892R kopiją gavo tik 2006 m. gegužės 23 d.

4. 2006 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti nutarimo apskundimo terminą ir panaikinti priimtą nutarimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, jam buvo įteikta tik 2006 m. gegužės 15 d. Anksčiau negavo, nes buvo išvykęs.

Atsiliepimas

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjo P.M. atskirojo skundo netenkino.

Teismas pažymėjo, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus nutarimas buvo priimtas 2005 m. gruodžio 22 d. P.M. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pirmą kartą skundą pateikė 2006 m. vasario 24 d., tai yra praleidęs įstatyme numatytą dešimties dienų terminą. ATPK 293 straipsnyje nustatyta, jog jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir jas patvirtinančius įrodymus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog nėra pagrindo jas pripažinti svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas sąžiningai nesirūpino savo pareigomis, vilkino procesą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, P.M. institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą, pateikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, jog jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi bus išvykęs iš Lietuvos. Tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, P.M. padarė dar kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus tuo metu, kai turėjo būti išvykęs į užsienį. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog pirmą kartą su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2006 m. vasario 23 d., o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti skundą, jam buvo įteikta tik 2006 m. gegužės 15 d. Anksčiau šios nutarties negavo, nes buvo išvykęs. Teismo nuomone, pareiškėjas vėl gi nepateikė įrodymų, jog buvo išvykęs, o jei buvo, tai kokiam laikotarpiui ir dėl kokių priežasčių. Be to, teismo manymu, P.M., žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą, turėjo domėtis bylos eiga. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prie atskirojo skundo pridėta paso kopija su Turkijos viza (išvyko 2006 m. birželio 13 d., grįžo 2006 m. birželio 27 d.) nėra reikšminga nagrinėjamuoju atveju, kadangi pareiškėjas turi pagrįsti termino praleidimo priežastis iki tinkamo skundo teismui pateikimo dienos. Įvertinęs nurodytas termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei konstatavo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos panaikinti nėra pagrindo.

IV.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P.M., vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, 2006 m. gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17 – 1876/2006, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi. Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais bei motyvais:

1. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 73 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Analogiškai ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis nustato, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepranešė P.M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nes pranešimas buvo klaidingai išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, o ne (duomenys neskelbtini) Vilnius. Tai šis teismas pripažino 2006 m. birželio 29 d. nutartyje, konstatuodamas, kad pranešimas buvo išsiųstas dėl teismo kaltės klaidingu adresu ir tai yra ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas procesinis pažeidimas, kuriuo P.M. rėmėsi atskirajame skunde. Nepaisant to, posėdis dėl termino atnaujinimo buvo paskirtas nagrinėti žodine tvarka ir P.M. klaidingu adresu išsiųsta nutartis, informuojanti apie bylos nagrinėjimą bei įpareigojanti pateikti pažymą apie gyvenamąją vietą ir kitus įrodymus. Kadangi pirmos instancijos teismo nutartis buvo išsiųsta klaidingu adresu, P.M. negalėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą ir todėl negalėjo pateikti savo gynybos argumentus, įrodančius, kad yra realus pagrindas atnaujinti apskundimo terminą, nes policijos pareigūnai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą laiku nepranešę šaukimu P.M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Buvo išsiųstas tik pranešimas ir byloje nėra duomenų, kada ir ar iš viso P.M. jį gavo. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad P.M. negalėjo ir domėtis bylos nagrinėjimu, nes nuo 2006 m. birželio 10 d. iki 2006 m. birželio 24 d. buvo išvykęs į Turkiją. Dar daugiau, šiuo atveju turėjo būti išsiųstas ne pranešimas, o šaukimas, nes buvo nagrinėjamas ne administracinio teisės pažeidimo nutarimas apeliacine tvarka, o P.M. prašymas atnaujinti terminą. ABTĮ 73 straipsnio 2 ir 3 dalis nustato, kad proceso dalyviams ir atstovams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš tris dienas iki teismo posėdžio dienos. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į oficialiai deklaruotą jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. Tačiau dėl šio argumento Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visiškai nepasisakė, tuo nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, kad proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą (ABTĮ 73 straipsnio 1 dalis). Todėl, kaip teigiama prašyme atnaujinti procesą, klausimas dėl termino atnaujinimo turi būti nagrinėjamas iš naujo, tinkamai pranešus P.M. apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą.

2. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nustato, kad pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 272 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byla yra nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. ABTĮ 123 straipsnio 1 dalyje minimas pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš šių įstatymų nuostatų darytina išvada, kad ATPK nuostata apie šaukimo išsiuntimą taikytina tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byla atitinkamo pareigūno (organo) arba teismo nagrinėjama pirmą kartą, kai įstatymo numatytų subjektų dalyvavimas reikalingas tam, kad būtų išaiškintos visos bylos aplinkybės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka apygardų administraciniuose teismuose ir tikrinant jau paskirtos administracinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, pagal ABTĮ 123 straipsnio 1 dalį skundą padavusiam asmeniui ir administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai (pareigūnui) tik praneština apie teismo posėdžio laiką ir vietą, šaukimas nebesiųstinas (2001 m. vasario 15 d. Biuletenis Nr. 1, p. 331). Šiuo atveju P.M. net nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą policijoje, nes šaukimas nebuvo laiku įteiktas ir byloje nėra įrodymų, kad P.M. buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. P.M. nebuvo išsiųstas ir policijos 2005 m. gruodžio 22 d. nutarimas skirti baudą. Taip pat P.M. nebuvo išsiųsta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, informuojanti apie prašymo atnaujinti apskundimo terminą nagrinėjimą, nes ši nutartis buvo išsiųsta klaidingu adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nors prašyme teismui ir buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra Vilniuje.

3. Kaip teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai teismų praktikai, nes byloje nėra duomenų, kad P.M. laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat byloje yra P.M. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir informuoti jį apie paskirtą vietą ir laiką (ATPK 272 straipsnis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nustato, kad faktas, jog traukiamas atsakomybėn asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, keičia gyvenamąją vietą arba administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas, nes jis ten negyvena arba išvyko, ir policija dėl to neturi galimybės jam pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nėra kodekse numatytas pagrindas pripažinti, jog asmuo vengia atvykti, ir išnagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant. Tokia faktinė situacija, apibrėžiama kaip procesinė kliūtis bylai išnagrinėti, pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį yra teisinis pagrindas administracinių nuobaudų skyrimo terminams pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Šiam terminui pasibaigus, atsiranda aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, todėl byla turi būti nutraukiama (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintas administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos reglamentavimas yra abstraktaus pobūdžio, apibrėžiantis tik pagrindines procesines taisykles. Todėl, pagal suformuotą teismų praktiką, manoma, jog, siekiant įgyvendinti kodekse nustatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius (ATPK 248 straipsnis), administracinių bylų iškėlimo stadijoje pagal kompetenciją veikiantys pareigūnai, įvertinę administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nustatytas konkrečias aplinkybes: asmuo, traukiamas atsakomybėn, pareiškia neturįs nuolatinės gyvenamosios vietos, vengia ją nurodyti ar objektyviai akivaizdūs požymiai liudija asmens asocialią gyvenseną ir pan., turi, esant kodekse numatytoms sąlygoms, taikyti administracinį sulaikymą, o kitais atvejais - teisėtomis priemonėmis užtikrinti, kad teisės pažeidėjai apie bylos nagrinėjimą būtų informuojami kitais būdais - pvz. per darbovietes ir ar gyvenamosios vietos pastatų administratorius (2002 m. lapkričio 26 d., Nr. 20 K Biuletenis Nr. 3, p. 262). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad policijos pareigūnai bandė surasti P.M. kitais būdais, įteikti šaukimą per darbovietę ar kitaip laiku pranešti jam apie paskirtą bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartyje konstatuojama, kad policijos pareigūnai išsiuntė pranešimą į P.M. deklaruotą gyvenamąją vietą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartyje buvo pripažinta, kad pranešimo išsiuntimas laikomas tinkama pranešimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką formą. Tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, policijos pareigūnai privalėjo išsiųsti ne pranešimą, o šaukimą, kuris turėjo būti laiku įteiktas P.M. ir policijos pareigūnai galėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą tik turėdami informaciją kad šaukimas yra įteiktas. Tačiau byla buvo išnagrinėta neturint šios informacijos. Taip 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos (2001 m. vasario 15 d. Biuletenis Nr. 1, p. 331).

4. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pabrėžiama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas P.M. atskirąjį skundą, nes patrauktas atsakomybėn asmuo nepakankamai domėjosi bylos eiga, taip pat padarė esminį teisės pažeidimą - pažeidė patraukto administracinėn atsakomybėn asmens nekaltumo prezumpciją, nes prievolė įrodyti kaltę ir laiku pranešti šaukimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tenka kaltinimui - t. y. policijos pareigūnams (ATPK 272 straipsnis) ir teismui (ABTĮ 73 straipsnio 1-4 dalis ir 123 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo nesidomėjimas jam pateiktu kaltinimu nėra įstatymu numatytas pagrindas išnagrinėti bylą jam nedalyvaujant arba atsisakyti ginti pažeistą teisę į gynybą, nes patrauktas atsakomybėn asmuo tariamai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Tokie teismo argumentai pažeidžia nekaltumo prezumpciją, paminėtą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje (Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą): „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą" ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje (Nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą): „1. Kiekvienas kaltinamas padaręs nusikaltimą asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymus. 2. Kiekvienam, kuris kaltinamas padarąs nusikaltimą, užtikrinama teisė į gynybą." Kas yra nekaltumo prezumpcija matyti iš Europos žmogaus teisių teismo praktikos. Ja gali pasinaudoti tik toks asmuo, kuris „kaltinamas padaręs nusikaltimą". Kaltinamasis turi būti laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol valstybė, t. y. jos baudžiamojo persekiojimo institucijos, nepateikia pakankamai nepriklausomam ir nešališkam teismui reikalingų įrodymų, kad jis yra kaltas. Nekaltumo prezumpcija „reiškia [...], kad teismo nariai negali pradėti teismo, iš anksto manydami, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuriuo jis kaltinamas". Kol teismas nenustatė kaltinamojo kaltės, jis neturėtų teismo sprendimu būti paskelbtas kaltu. Nekaltumo prezumpcija pažeidžiama, jei, prieš tai neįrodžius kaltinamojo kaltės pagal įstatymus ir [...] jam nesuteikus galimybės pasinaudoti teise į gynybą, jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas perteikia nuomonę, kad jis yra kaltas". Nekaltumo prezumpcija apima teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, į kurią įeina teisė neduoti parodymų ir teisė neteikti įrodymų, kuriais asmuo pats save apkaltintų. Galioja principas nemo tenetur prodere se ipsum („niekas neverčiamas apkaltinti pats save"). Kaltinamasis gali nesutikti atsakyti į klausimus ir nesutikti pateikti įrodymų, taip pat neprivalo domėtis bylos eiga. Prievolė tinkamai informuoti kaltinamąjį apie jo teisės ir bylos nagrinėjimą tenka kaltinimui. Europos žmogaus teisių teismas mano, kad, nors konkrečiai nepaminėta Europos žmogaus teisių konvencijoje, teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save yra tarptautinės bendrijos pripažinta norma, sudaranti „teisingo teismo proceso sąvokos esmę". Ji apsaugo kaltinamąjį nuo nepagrįstos teisėsaugos institucijų prievartos, taip sumažinant teismo klaidų riziką ir įgyvendinant sąlygų lygiavertiškumo principą. Kaltinimas, išdėstydamas argumentus, neturi remtis įrodymais, gautais per prievartą ar darant spaudimą arba nagrinėti bylą tinkamai nepranešus kaltinamajam apie bylos nagrinėjimą, ar pripažįstant kaltinamąjį kaltu vien tik todėl, kad jis slapstosi ar vengia dalyvauti bylos nagrinėjime. Saugumas ir viešoji tvarka negali pateisinti šių teisių panaikinimo. Šios teisės yra tarpusavyje susijusios; verčiant pateikti įrodymų, kuriais asmuo pats save apkaltintų arba pripažįstant kaltu vien tik todėl, kad jis slapstosi, pažeidžiama teisė neduoti parodymų. Verčiant bendradarbiauti su valdžios institucijomis ikiteisminiu etapu gali būti pažeista teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save ir keliamas pavojus tolesniam bylos nagrinėjimui. Teisė neduoti parodymų gali būti panaudojama policijos apklausos metu ir teisme. Kaltinamasis turėtų turėti teisę neduoti parodymų ir netgi teisę neatskleisti savo gynybos argumentų prieš teismą. Įstatymai pripažįsta asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir neduoti parodymų tyrimo metu, kai jis yra apklausiamas policijos ar ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tačiau apie šią teisę kaltinamasis gali būti informuojamas įvairiai; svarbus šios teisės apsaugos aspektas yra tai, kad kaltinamasis apskritai apie ją būtų informuojamas.

5. Minėtu atveju P.M. policijos pareigūnai šaukimo neišsiuntė - buvo išsiųstas tik pranešimas, apie kurio įteikimą laiku byloje nėra duomenų, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika nustato, kad nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, administracinio teisės pažeidimo gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. (2001 m. vasario 15 d. Biuletenis Nr. 1, p. 331). Kaip akcentuojama prašyme dėl proceso atnaujinimo, byloje nėra duomenų, kad apie 2005 m. gruodžio 22 d. vykusį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą policijoje P.M. buvo laiku informuotas. Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigiama, kad byloje nėra ir duomenų, jog P.M. papildomus kelių eismo pažeidimus padarė 2005 m. gruodžio 22 d., kai tvirtino, kad bus išvykęs į užsienį, todėl teiginiai apie P.M. nesąžiningumą nepagristi byloje esančiais įrodymais. Priešingai, P.M. aktyviai dalyvavo byloje ir nuolat informuodavo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo konstatuojama, kad teisingumo ir protingumo principui bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai prieštarauja skundžiamos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 20 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartys, pagal kurias informavimas apie dažną gyvenamosios vietos keitimą įrodo patraukto atsakomybėn asmens nesąžiningumą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, situacijos, kuriose traukiamas atsakomybėn asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, keičia gyvenamąją vietą arba administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas, nes jis ten negyvena arba išvyko, ir policija dėl to neturi galimybės jam pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nėra ATPK numatytas pagrindas pripažinti, jog asmuo vengia atvykti, ir išnagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant ir yra apibrėžiamos kaip procesinė kliūtis bylai išnagrinėti. Tokiu atveju pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį yra teisinis pagrindas administracinių nuobaudų skyrimo terminams pratęsti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams (2002 m. lapkričio 26 d., Nr. 20 K Biuletenis Nr. 3, p. 262). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio15 d. nutartyje teigiama, kad P.M. pateikė prašymus policijai atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikė įrodymų, jog jis tikrai bus išvykęs. Tačiau teismas nutartyje neatkreipė dėmesio į tai, kad policijos pareigūnai nagrinėjimą visgi atidėjo. Taigi P.M. teisė į gynybą buvo pažeista laiku šaukimu nepranešant jam apie naujai paskirtą bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei neišsiunčiant paties nutarimo. Buvo išsiųstas tik pranešimas, kuris nėra tolygus šaukimui, nes šaukimas įteikiamas pasirašytinai, o pranešimas - ne. Prievolė pranešti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tenka policijos pareigūnams, todėl P.M. neturėjo domėtis bylos eiga policijoje, o turėjo laukti, kada policijos pareigūnai laiku praneš jam apie paskirtą bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pasirašytinai įteikdami jam šaukimą (ATPK 272 straipsnis).

6. Prašyme dėl proceso atnaujinimo paaiškinama, kad am tikri veiksniai padeda nustatyti, ar pažeistos teisės į teisingą teismo procesą, jei iš to, kad kaltinamasis neduoda parodymų arba vengia bylos nagrinėjimo, teismas padaro neigiamas išvadas. Išvados turėtų būti daromos tik tuomet, kai kaltinimas - t. y. policija - pateikia prima facie argumentų. Tada teisėjas turi teisę daryti išvadas. Leistinos tik sveikai nuovokai neprieštaraujančios išvados. Priežastys, dėl kurių daromos tokios išvados, turi būti paaiškintos teismo sprendime. Įrodymai prieš kaltinamąjį turi būti itin svarūs. Svarbiausias sprendimas šiuo klausimu priimtas byloje Murray prieš Jungtinę Karalystę. Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad, jei būtų pateikta prima facie argumentų, o įrodinėjimo pareiga tektų kaltinimui, neigiamas išvadas būtų galima daryti iš to, kad kaltinamasis atsisako duoti parodymus. Pats reikalavimas, kad kaltinamasis duotų parodymus, nebuvo nesuderinamas su Europos žmogaus teisių konvencija, tačiau būtų nesuderinamas, jei apkaltinamasis nuosprendis išimtinai arba iš esmės būtų grindžiamas kaltinamojo atsisakymu duoti parodymus. Nacionalinis teismas negali daryti išvados, kad kaltinamasis yra kaltas tik todėl, kad nusprendė neduoti parodymų arba tariamai vengė dalyvauti bylos nagrinėjime. Tik tuomet, kai įrodymai prieš jį „reikalauja" paaiškinimų, kuriuos jis turi būti pajėgus duoti, tačiau jų neduoda, „galima daryti sveikai nuovokai neprieštaraujančią išvadą, kad paaiškinimų nėra ir kad kaltinamasis yra kaltas". Priešingai, jei kaltinimo argumentai yra tokie silpni, kad jie nereikalauja atsakymų, atsisakymas duoti parodymus negali pateisinti kaltės pripažinimo. Europos žmogaus teisių teismas pažymėjo, kad tai, jog iš kaltinamojo elgesio daromos pagrįstos išvados, gali turėti tokį poveikį kaip įrodinėjimo pareigos perleidimas atsakovui, tačiau neturėtų pažeisti šio nekaltumo prezumpcijos principo aspekto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoj a:

V.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis).

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Tačiau pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nepagrįstai remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte apibrėžtu proceso atnaujinimo pagrindu negali būti pripažintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą galėjo būti netinkamai išaiškintos (pritaikytos) teisės normos, reglamentuojančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises (ATPK 272 straipsnis), taip pat atskiros ABTĮ nuostatos. Pareiškėjo minimos ATPK 272 straipsnyje ir ABTĮ 73 straipsnyje bei 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos, nustato ne materialines teisinių santykių subjektų teises ir pareigas ar atsakomybę už jų nevykdymą, bet reguliuoja teismo šaukimų bei pranešimų siuntimo ir įteikimo tvarką bei asmenų, dalyvaujančių administracinio teisės pažeidimo bylų procese, teises administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo (administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos) metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo nurodomos ATPK 272 straipsnio nuostatos įtvirtintos ATPK IV skyriuje „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“. Todėl visos minėtos teisės normos, kurių galimai netinkamu taikymu grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, laikytinos procesinėmis, o ne materialinėmis teisės normomis. Tuo tarpu pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį, netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą byloje.

Kitas prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstytas pagrindas yra numatytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte - procesas gali būti atnaujinamas esant būtinybei užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai (2001 m. vasario 15 d. konsultacija „Dėl pranešimo apie ATP bylos nagrinėjimą“, 2002 m. lapkričio 26 d. konsultacija Nr. 20 K „Dėl ATPK 272 straipsnio taikymo“) yra susiję ne su materialinės, bet proceso teisės normų interpretavimu (administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių normų, įtvirtintų ATPK IV skyriuje „Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena“, visų pirma ATPK 272 straipsnio, aiškinimu). Tačiau, kaip jau ir buvo minėta, sistemiškai aiškinant ABTĮ 153 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog vien tik galimas procesinių teisės normų pažeidimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu atnaujinti procesą. Be to, prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas remiasi ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais precedentais, suformuotais išnagrinėjus konkrečias administracinių teisės pažeidimų bylas, o tik rekomendacinio pobūdžio išaiškinimais (konsultacijomis). Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 2 dalimi tik į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas nei objektyviai egzistuojančia būtinybe užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą, nei įrodymais, patvirtinančiais akivaizdų materialinės teisės normų neteisingą taikymą P.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17 – 1876/2006.

Dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.M. prašymas atnaujinti procesą atmestinas ir procesą administracinėje byloje Nr. N17 – 1876/2006 atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.M. prašymą dėl proceso atnaujinimo P.M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17 – 1876/2006.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius.