Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-17 · Administracinė byla Nr. I-8349-189/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
I-8349-189/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02801-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Albinas Miliauskas
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8349-189/2014Proceso Nr. 3-61-3-02801-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kuriame prašė:

1) Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-12 sprendimą Nr. 1D-3614(11);

2) Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją išmokėti 13621,72 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.

3) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad nuo 2005-12-28 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) sprendimu Nr. 2/17-3797 pareiškėjui buvo paskirta 635,69 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 paskirta pensija buvo sumažinta, vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Pažymėjo, kad tokiu pensijų ribojimu buvo apribotos pareiškėjo teisės, nes ilgą laiką pareiškėjas tarnavo Lietuvos Valstybei bei mokėjo įnašus pensijai gauti. Pabrėžė, kad pensijų apribojimas dirbantiems pensininkams neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

Atsakovė Vidaus reikalų ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybei atsiliepimo (b. l. 26) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad Ministerija apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, be to, pareiškėjas praleido trejų metų kreipimosi į teismą terminą, todėl atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.

Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjui nuo 2005-12-28 buvo paskirta 635,69 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 21). Pareiškėjas 2014-04-04 kreipėsi į Ministeriją, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją (b. l. 22). Ministerija 2014-05-12 sprendimu Nr. 1D-3614(11) pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė, kaip paduotą praleidus pagal analogiją taikomą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą reikalavimui dėl valstybinės pensijos ribojimo paduoti. Taip pat nurodė, kad išmokėti sumažintą pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.

Byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-06 pažyma Nr. 11DP(P)-2523 (b. l. 25) tvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant tik Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Ministerija.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalį (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalį (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 punktus nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalimi (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (administracinės bylos b. Nr. A-10-57/2004; Nr. A-7-55-04). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 2014-05-26 nutartimi atnaujintas terminas skundui paduoti, todėl laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Taigi sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir teismų praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21. Šių argumentų pagrindu taip pat paneigiami ir Ministerijos 2014-05-12 sprendime nurodyti motyvai, jog pareiškėjas praleido šešių mėnesių terminą kreiptis į teismą.

Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, nebuvo išmokėta 13621,72 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui šiuo sprendimu terminas skundui paduoti atnaujintas, pareiškėjui priteistina minėta susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2014-05-12 sprendimą Nr. 1D-3614(11), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes jis pateiktas praleidus pagal analogiją taikomą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą reikalavimui dėl valstybinės pensijos ribojimo paduoti. Pažymėtina, jog nustačius, kad pareiškėjas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą galėjo kreiptis per trejų metų procesinį terminą, taikomą pagal analogiją remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir pareiškėjui terminas skundui paduoti yra atnaujintas, atsakovės sprendimas nenagrinėti pareiškėjo prašymo vadovaujantis sprendime nurodytomis teisės nuostatomis pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikinamas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti turėtas teismo išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 str. 1 d. numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; <...> (2 d.). ABTĮ 44 str. 6 d. nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Sprendžiant reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta 1000 Lt minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Pareiškėjas turėtoms teismo išlaidoms pagrįsti pateikė 2014-04-04 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 690672 (b. l. 6). Kvitas tvirtina, kad už dokumento (skundo) surašymą pareiškėjas advokatui Albinui Miliauskui (pagal Atstovavimo sutartį, b. l. 7) sumokėjo 500 Lt. Pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos pagal ABTĮ 44 str. 2 dalį yra atlygintinos. Pagal Rekomendacijų 8.2. p. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 3, todėl šiuo atveju, prašoma priteisti suma –500 Lt, neviršija Rekomendacijose numatytą maksimalią (3000 Lt) sumą. Atsižvelgiant į tai, už skundo surašymą ši suma priteistina. Byloje pateikto finansinio dokumento (Pinigų priėmimo kvitas) turinys yra adekvatus teisinių paslaugų suteikimo visumai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. B. skunda patenkinti.

Priteisti V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 13621,72 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt vieną litą ir 72 ct (3944 EUR (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-12 sprendimą Nr. 1D-3614(11).

Priteisti V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500 Lt (penkis šimtus litų, 144 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) teismo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė