Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2024-03-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-735-418/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-14
Bylos Nr.
2YT-735-418/2024
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01796-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Suinteresuotas asmuo
V. Š., R. K.
Pareiškėjas
L. Š.
Advokatai
Jonas Amšiejus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-735-418/2024Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01796-2023-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2. (S) .
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 14 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,sekretoriaujant Vaidai Šukienei,dalyvaujant L. Š. ir jos atstovui advokatui Jonui Amšiejui,nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims V. Š. ir R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š. ir R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po vyro E. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti jo turtą.

Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), nesulaukęs 70 metų amžiaus, Druskininkuose mirė jos vyras E. Š., kuris iki pat savo mirties nuolat kartu gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini). Jai, kaip ir jos vaikams - suinteresuotiems asmenims šioje civilinėje byloje, buvo žinoma, kad jos velionis vyras nebuvo parašęs testamento, tačiau nei vienas iš jų po jo mirties nesikreipė į notarus dėl palikimo priėmimo, nes dar per laidotuves buvo suklaidinti artimų žmonių, kurie patikino, kad dėl palikto turto nereikia niekur kreiptis. Vėliau protingi žmonės jos paklausė, ar susitvarkiusi paveldėjimo dokumentus, ir ji suprato, kad pasielgė neatsakingai mirusio vyro turto atžvilgiu, todėl kreipėsi į notarų biurą, kuris atsisakė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi yra praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti. Tačiau po vyro mirties ji paveldimą turtą, kurį sudaro gyvenamasis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai šį turtą pradėdama valdyti ir valdo iki šiol. Šį turtą ji ne tik naudojau savo reikmėms, bet ir visus tuos metus laikė savo nuosavybe, tinkamai prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius. Kitų pretendentų, apart jos vaikų, nėra, o ir jie patys atsisako jiems tenkančių palikimo dalių jos naudai. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra reikšmingas, nes nuo šio fakto nustatymo priklausys pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių ir pareigų atsiradimas, sukels teisines pasekmes ir reikalingas tam, kad po vyro E. Š. mirties galėtų paveldėti ir jam priklaususio buto dalį, esančią (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys V. Š. ir R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Savo atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

Pareiškėjos paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai turėjo du vaikus - V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Viešajame registro išraše 1992 m. birželio 17 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-4009 pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, pareiškėjai įregistruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šis butas yra įgytas santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Po E. Š. mirties paveldėjimo byla neužvesta – jį pergyvenusi sutuoktinė L. Š. ir sūnus su dukra per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, mirusysis kitų įpėdinių neturėjo, todėl po E. Š. mirties liko nepaveldėta jai priklausanti turto dalis.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą.

Pareiškėja nurodo, kad ji po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi bute, juo rūpinosi, mokėjo už teikiamas komunalines paslaugas, t. y. ji priėmė mirusiojo sutuoktinio palikimą iškart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Tai patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai. Ginčo, kad butą naudojo palikėjas ir pareiškėja, nėra.

Tokiu būdu, nors L. Š. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad L. Š. po sutuoktinio E. Š. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudaro 23,79 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R‑19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po vyro E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė