Telšių apylinkės teismo sprendimas

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei, dalyvaujant ieškovei D. P., ieškovės atstovui advokatui G. G., atsakovo J. P. atstovui advokatui E. J. Š., institucijos, ginančios vaikų interesus, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinės bylos dalį pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui J. P., išvadą byloje teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu, iškilus būtinumui išreikalauti papildomus įrodymus dėl šalių turtinės padėties, atsakovo atstovas ir ieškovė prašė išspręsti tik santuokos nutraukimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo klausimus, o turto dalybas spręsti vėliau. Paaiškino, kad dėl dvasios ramybės nori kuo greičiau išsituokti, vaikas šiuo metu gyvena su ieškove Lietuvoje, o atsakovas, gyvenantis Norvegijoje, turi mokėti dukrai išlaikymą.

Atsakovo atstovas ieškinio dalinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove palaikė. Paaiškino, kad atsakovas susitaikyti su ieškove nesutinka, prašė santuoką nutraukti, o vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Sutiko teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nesutiko, kad dukrai būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis, šeimai gyvenant Norvegijoje, mokėjo už būstą, pirko įvairius buities daiktus, vaiką apipirkdavo. Be to, šiuo metu vaiko išlaikymui geranoriškai mokėjo po 400 Lt kas mėnesį.

Institucijos, ginančios vaiko interesus, Mažeikių rajono savivaldybės administacijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo šalių prašymui. Mano, kad jau yra išsemtos visos galimybės šeimai vėl gyventi kartu, nes per visą teisminį procesą sutuoktiniai nesusitaikė. Sutinka, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šalių dukra Lietuvoje gyvena ne pirmus metus, lanko mokyklą. Pažymėjo, jog ieškovės reikalaujamas nepilnametei dukrai išlaikymas iš tėvo kasmėnesinėmis išmokomis po 700 Lt, šiuo laikmečiu, yra visiškai nedidelis, todėl turi būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Šalių prašymas – priimti dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, nes šalims nepateikus pakankamai duomenų apie bendrai užgyventą turtą, bylos nagrinėjimas užsitęs (CPK 261 str.).

Ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad D. P. ir J. P. 2003 m. sausio 18 d. sudarė santuoką Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.11) (1 t., 8 b. l.). Santuokoje 2003 m. balandžio 26 d. jie susilaukė dukters D. P. (1 t., 10 b. l.).

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Nagrinėjant bylą sutuoktiniai nesusitaikė, ieškovė ir atsakovas kaltino kitą sutuoktinį dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje šalys nenurodė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytų aplinkybių, dėl kurių preziumuojama kito sutuoktinio kaltė; ieškovė ieškiniu, kitais teisme ištirtais įrodymais ir atsakovas atsiliepimu į ieškinį, liudytojų parodymais įrodinėjo aplinkybes, patvirtinančias, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Byloje esančia medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad aplinkybių, dėl kurių vienas iš sutuoktinių būtų kaltas dėl santuokos iširimo, šioje byloje nėra. Konstatuotina, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nedėjo pastangų gyventi kartu, todėl laikytina, kad ši šeima galutinai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma esant mišriai sutuoktinių kaltei (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2, 3 d.).

Šalims po santuokos nutraukimo paliktinos santuokinės pavardės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

Nagrinėjant bylas dėl santuokos nutraukimo, išsprendžiamas ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas (CK 3.174 str.). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar požiūrių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs tarp tėvų ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą; gali būti neatsižvelgiama į vaiko norą tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė, tam pritarė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kad šiuo metu vaiko interesus labiau atitiks, jei jo gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, nes tėvas gyvena ir dirba Norvegijoje, vaiku geriausiai gali pasirūpinti motina, todėl nepilnametės šalių dukters D. P., gim. 2003-04-26 Mažeikiuose, gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina – ieškove D. P..

Pažymėtina, kad teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, sąlygojančioms vaiko interesų užtikrinimą, kita šalis - tėvas, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). LR CK 3.194 str. numato, jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas priteisia materialinį išlaikymą pagal vieno iš tėvų ieškinį. Ieškovė D. P., kaip įstatyminė savo dukters atstovė, prašė priteisti nuo 2011-10-21 iki nepilnametės mergaitės pilnametystės po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskiriant motiną jos lėšų tvarkytoja. Taip pat prašė priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 700 Lt kas mėnesį, iš viso 4600 Lt. Ji paaiškino, kad 600 Lt sudaro išlaidos vaiko maistui, 80 Lt skiriama vaiko maitinimui mokykloje, 60 Lt – vaiko būreliui; 100 Lt – aprangai, 100 Lt vaistams ir vitaminams; vaiko draudimui, mokesčiams mokykloje bei mokyklos reikmėnims – 50 Lt; 160 Lt buto, telefono, interneto ir televizijos mokesčiams, pramogoms- 200 Lt. Viso nurodė vaiko poreikiams patenkinti išleidžianti apie 1400 Lt per mėnesį.

J. P. su šiuo reikalavimu kategoriškai nesutinka. Nurodė, jog išlaikymą kas mėnesį vaikui mokėjo, todėl joks įsiskolinimas iš jo neturi būti priteisiamas. Sutiko teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad jo pajamas sudaro darbo užmokestis, kurį jis gauna gyvendamas ir dirbdamas Norvegijoje, kur ir išlaidos žymiai didesnės.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiam vaikui apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams.

Atsakovas neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą Dominyką ir sutinka mokėti išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį. Šalių duktė Dominyka yra 9 metų amžiaus, ji lanko pradinę mokyklą. Byloje nėra duomenų, kad ji turi kokių nors sveikatos problemų, kad jai reikalingos papildomos išlaidos specialiam maistui ar medikamentams, priežiūrai. Ieškovė nuo 2012-09-19 dirba UAB ,,Bogvila” sandėlininke ir jos darbo užmokestis lygus minimaliam darbo užmokesčiui, t. y. 800 Lt. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, jo darbo užmokestis yra 35000 Norvegijos kronų, neatskaičius mokesčius, kas sudaro apie 12000 Lt per mėnesį. Daugiau išlaikytinių neturi ne vienas iš jų. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turi sveikatos problemų, abu yra jauni, darbingi asmenys. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ir ekonominių interesų centras yra Norvegijoje, kur jis turi nemažai išlaidų buto nuomai, pragyvenimas šioje šalyje yra gerokai brangesnis. Pati ieškovė teisme nurodė, kad pagal pragyvenimo lygį atsakovo Norvegijoje gaunamas atlyginimas atitiktų Lietuvoje gaunamus 1500 Lt ( 1 t., b. l. 54). Todėl atsakovo gaunamas darbo užmokestis turėtų būti vertinamas pagal Norvegijos, t. y. šalies, kurioje atsakovas gyvena, pragyvenimo lygį. Skirtingų valstybių piniginiai vienetai negali būti lyginami pagal kitos šalies piniginių keitimų kursą, kadangi skirtingose valstybėse yra ir skirtingas pragyvenimas. Ieškovė, nurodydama, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1410 Lt kas mėnesį, jokiais įrodymais nepagrindė savo apskaičiuotų išlaidų, reikalingų mergaitės išlaikymui per mėnesį. Pati ieškovė paaiškino, kad dabar ji tiek neskiria pinigų šioms reikmėms, nes neturi, iš gaunamo darbo užmokesčio be dukters privalo išlaikyti ir save, todėl laikytina, kad ieškovės apskaičiuota 1410 Lt suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui, neturinčiam specialiųjų poreikių, išlaikyti, visiškai nepagrįsta jokiais įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas vertina, kad nustačius 700 Lt išlaikymo dydį vaiko išlaikymo naštą nepagrįstai būtų perkelta atsakovui.

Tuo pačių, vertinant suformuotoje teismų praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų – minimalią mėnesinę algą – atsižvelgtina, kad 800 Lt minimali mėnesinė alga buvo nustatyta Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu. Dėl infliacijos piniginio vieneto perkamoji galia nuolat smunka ir Statistikos departamento duomenimis šiuo metu lyginant su 2008 metais dėl vidutinio bendrojo kainų lygio kilimo išlaidos vartojimui padidėjo apie 16 proc., tarp jų apie 17 proc. maistui, 27 proc. sveikatai, 32 proc. būstui. Be to, atsakovas nepateikė teismui savo išlaidų vaiko poreikiams sąmatos, nenurodė tokių išlaidų dydžio. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas taip pat pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovė, būdama jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti ir taip pat teikti didesnį išlaikymą vaikui. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, todėl visais atvejais turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.

Remdamasis byloje esančiais duomenimis, teismas mano, kad atsakovo turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra geresnė, todėl 500 Lt dydžio suma atitiktų atsakovo turtinę padėtį, o taip pat leistų užtikrinti tokio amžiaus nepilnametės dukters protingų poreikių, kurie, augant vaikui, kaskart didėja, patenkinimą.

Ieškovės reikalavimas priteisti dukrai Dominykai iš atsakovo J. P. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš J. P. vaikui po 500 Lt kas mėnesį nuo 2012-10-17 iki dukters pilnametystės.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, neatmetama galimybė, kad atsakovas, pasikeitus jo turtinei padėčiai ar išaugus vaiko poreikiams bei išlaidoms, gera valia pagal savo galimybes teiks ir didesnį, nei teismo priteistas, išlaikymo dydį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kadangi vaikui išlaikymas buvo teikiamas, teismas išlaikymą priteisė nuo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui teikė dukrai Dominykai išlaikymą, tačiau nepastovų ir nepakankamą. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovo atstovas, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Priteisdamas įsiskolinimo sumą, teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad atsakovas nuo 2011-10-21 skyrė 3800 Lt lėšų vaikui išlaikyti, todėl ta suma sumažintinas priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iki sprendimo priėmimo dienos, skaičiuojamas po 500 Lt per mėnesį, viso 2200 Lt ( 500 Ltx12 mėn.-3800 Lt).

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo. Vadovaujantis LR CK 3.208 str., kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 5 d., už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės pajamas. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 str. 1 ) - žyminis mokestis sudaro 180 Lt (500x12 = 6000 x 3%=180) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 261, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2003 m. sausio 18 d. Mažeikių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 11), tarp D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę –P.

Nustatyti nepilnametės dukters D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo dalinio sprendimo priėmimo dienos (2012-10-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 2200,00 Lt ( du tūkstančius du šimtus litus) išlaikymo įsiskolinimą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2011-10-21) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-10-17).

Paskirti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo valdytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. P. 180,00Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kitus ieškinio reikalavimus spręsti dalijant tarp šalių turtą.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Dalinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.