Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-183-593/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
AN2-183-593/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00125-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-183-593/2019;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00125-2019-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimo, kuriuo buvo panaikintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio Ž. K. 2019 m. sausio 1 d. nutarimas Nr. 20_ANR_N-3-2019 ir administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. P. 2019 m. sausio 1 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį surašytas dėl to, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 0,12 promilių girtumas), kai vairuotojas neturi 2 metų vairavimo stažo.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) vyriausiojo patrulio Ž. K. 2019 m. sausio 1 d. nutarimu Nr. 20_ANR_N-3-2019 A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje padarymą, paskirta 230 eurų dydžio bauda. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su šiuo nutarimu nesutiko ir pateikė dėl jo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimu A. P. skundas tenkintas, Institucijos vyriausiojo patrulio Ž. K. 2019 m. sausio 1 d. nutarimas panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta. Apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog administracinio nusižengimo bylos duomenimis nebuvo įrodyta A. P. kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje padarymo.

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti Institucijos 2019 m. sausio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors pažeidėjas praėjus mažiau nei valandai po jo patikrinimo alkotesteriu nuvyko į medicinos įstaigą, kur atlikus kraujo tyrimą buvo konstatuota, jog jo kraujyje nerasta etilo alkoholio, tačiau šiuo atveju yra svarbus toks neblaivumo laipsnis, koks jis buvo būtent automobilio vairavimo momentu, todėl A. P. iniciatyva atliktas kraujo tyrimas, pats savaime nepaneigia testavimo policijos pareigūnų techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taip pat pažymėta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to girtumo laipsnio kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ A. P. buvo nustatytas 0,12 promilių girtumas, o duomenų, kad tikrindami pažeidėjo neblaivumą alkotesteriu, pareigūnai būtų pažeidę jo naudojimo instrukcijos nuostatas, byloje nėra. Taip pat pažymėta, kad bylos medžiagoje esantis alkotesterio patikrinimo sertifikatas patvirtina, kad A. P. neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris buvo tinkamai naudojamas bei buvo nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Be to, atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas itin mažas girtumo laipsnis bei įvertinus jo neblaivumo patikrinimus skiriančio laiko tarpo dydį ir A. P. kūno sudėjimą, darytina išvada, kad neblaivumo tikrinimo medicinos įstaigoje metu, teisės pažeidėjo organizmas jau buvo išskaidęs etilo alkoholį, dėl ko medicinos įstaigoje jam buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Institucijos vertinimu minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad A. P. padarė ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4.2. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai turėjo atlikti pakartotinį A. P. neblaivumo patikrinimą, kadangi alkotesterio naudojimo instrukcijoje yra rekomenduoja praėjus 10-15 min. po neblaivumo patikrinimo, jį dar vieną kartą pakartoti. Pažymima, kad minėta prietaiso instrukcijos nuostata yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl šiuo atveju policijos pareigūnai neturėjo pareigos atlikti pakartotinio A. P. neblaivumo patikrinimo. Taipogi, teigiama, kad apylinkės teismas nagrinėdamas A. P. skundą turėjo galimybę pasitelkti teismo medicinos ekspertą.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant ir vertinant skundo argumentaciją, apygardos teismas nustatė, jog Institucijos apeliaciniame skunde, teigiama, kad skundžiamu nutarimu, A. P. atžvilgiu buvo nepagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Neišeinant iš skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik toje apimtyje, dėl kurios yra ginčijama.

8. Susipažinęs su A. P. administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamo nutarimo turiniu ir Institucijos apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė nagrinėjamu atveju aktualias ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo A. P. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį Institucijos apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrįsto pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmes tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių priimto sprendimo teisingumo, apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, metu.

9. A. P. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje padarymą. Pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai, būdami neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės). Taigi ANK 422 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra pradedančiojo vairuotojo neblaivumas, t. y. pagal šią normą pradedantysis vairuotojas gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog administracinio nusižengimo bylos duomenimis nebuvo objektyviai įrodyta, kad A. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. neblaivumas visų pirma buvo patikrintas policijos pareigūnų alkotesteriu „Alcotest 7510“ ir jam buvo nustatytas 0,12 promilės girtumas. Pažymėtina, kad A. P. iš karto po jo neblaivumo patikrinimo, nesutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, šią aplinkybę pažymėdamas jam surašytame administracinio nusižengimo protokole ir prašydamas policijos pareigūnų, kad jie jo neblaivumą dar kartą patikrintų alkotesteriu, arba nuvežtų jį į medicinos įstaigą. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad šie A. P. prašymai nebuvo patenkinti, tačiau bylos medžiagoje nėra visiškai jokių duomenų, apie tai kokiais motyvais vadovaudamiesi policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai patikrinti teisės pažeidėjo neblaivumą. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad policijos pareigūnų naudoto alkotesterio naudojimosi instrukcijoje nurodyta rekomendacija, alkotesteriu nustačius, jog asmuo iš tiesų yra neblaivus, praėjus 10-15 min. nuo pradinio patikrinimo, dar kartą patikrinti jo blaivumą, neįpareigoja policijos pareigūnų visais atvejais asmenų blaivumą tikrinti du kartus, tačiau pažymi, kad spręsdami ar asmens blaivumas turėtų būti pakartotinai patikrintas alkotesteriu, policijos pareigūnai privalo įvertinti, tai ar dėl tikrinamo asmens apsvaigimo nuo alkoholio kyla tam tikrų abejonių bei vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Atkreiptinas dėmesys, jog A. P. vairuojamą automobilį sustabdžiusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešimuose nebuvo nurodyta, jog aptariamo įvykio metu minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, ar, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas. Be to, paklaustas ar nevartojo alkoholinių gėrimų A. P. atsakė neigiamai, o patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas itin žemas neblaivumo laipsnis. Apygardos teismo vertinimu minėtos aplinkybės ir tai, jog A. P., nuo pat jo vairuojamo automobilio sustabdymo momento nuosekliai tvirtino alkoholinio nevartojęs ir atkakliai siekė, kad jo neblaivumas būtų pakartotinai patikrintas (dėl to jis netgi kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą) sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog policijos pareigūnams dėl A. P. apsvaigimo galėjo (turėjo) kilti pagrįstų abejonių, kurių išsklaidymui jie turėjo imtis atitinkamų priemonių. Vis dėlto, policijos pareigūnams to nepadarius, A. P., siekdamas įrodyti, jog policijos pareigūnų patikrinimo metu jis iš tiesų buvo visiškai blaivus, savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kur ištyrus jo kraujo, paimto 2019 m. sausio 1 d., 11.20 val., mėginį, buvo nustatyta, kad jame etilo alkoholio nėra. Nors teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, jog A. P. iniciatyva atliktas kraujo tyrimas, pats savaime nepaneigia policijos pareigūnų testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų, tačiau pažymėtina, jog kiekvienu atveju egzistuoja teorinė galimybė, kad alkotesteris dėl įvairių priežasčių (vaistų ar alkoholiniais nelaikomų gėrimų vartojimo, dantų skalavimo skysčio naudojimo ir pan.) gali pateikti neteisingus duomenis, todėl siekiant, kad už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio nebūtų baudžiami nekalti asmenys alkotesterio naudojimo rekomendacijose rekomenduojama praėjus 10-15 min. nuo pradinio patikrinimo, patikrinimą pakartoti, o Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu (Nr. 452) įtvirtinta nuostata, jog asmuo, nesutinkantis su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per vieną valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad skirtingi duomenys dėl A. P. neblaivumo buvo gauti ne dėl alkotesterio klaidos, o tik todėl, jog nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patikrinimo alkotesteriu, alkoholio koncentracija jo kraujyje iki 0,00 promilės galėjo sumažėti dėl natūralių biologinių procesų, tačiau apygardos teismas šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Vadovaujantis tokiu neblaivumo patikrinimų rezultatų interpretavimu asmeniui, kuriam nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, net ir per mažiau nei valandą nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, praktiškai būtų atimta galimybė apsiginti ir paneigti alkotesterio parodymus, kadangi kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje iš organizmo per valandą pasišalina nuo 0,15 iki 0,20 promilių alkoholio. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina tai, jog šiuo atveju, jeigu būtų pakarotas patikrinimas alkotesteriu ir po 10-15 minučių būtų nustatyta, kad alkotesteris rodo nors ir mažesnį nei 0,12 promilių girtumą, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. P. vairavo apsvaigęs, kadangi, esant aukščiau paminėtiems faktoriams (vaistų ir kitų gėrimų vartojimui prieš pat tikrinimą), po 15 min. burnoje galimai buvę alkoholio garai butų pasišalinę ir alkotesteris nerodytų alkoholio buvimo išpučiamame ore.

11. Viešosios teisės šakose, taip pat ir administracinėje teisėje, taikomas principas, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn, būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta. Aptartų duomenų visumos kontekste, aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime buvo pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju duomenys, gauti patikrinus A. P. blaivumą alkotesteriu, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, kad prieš aptariamą įvykį jis tikrai nevartojo alkoholio, kadangi 2018 m. sausio 31-osios naktį dirbo „pavežėju“ ir bijodamas netekti savo darbo, nerizikuotų vairuoti transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, sprendžiama, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė